15min.lt kovo 12 d. vakare publikavo-transliavo žurnalisto Gintaro Visocko nesusivokimą, kas ir kaip kalbėta žurnalisto Tomo Dapkaus laidoje su manimi, Vytautu Landsbergiu, rodos, vasario 13 dieną.
Taigi prieš mėnesį. T.Dapkui tada papasakojus, kad K.Nikulino-Michailovo teisme sėdi ir stebi buvę OMON smogikai, persirengę civiliais, kad kaltinamasis juos matytų, pakomentavau, kad tai panašu į filmo „Krikštatėvis“ sceną.
Nedariau išlygos: „jeigu tamsta, T.Dapkau, nemeluoji, tada panašu“ ir taip toliau. Pokalbininkų neužgaulioju tokiais įtarimais.
Tik pasakiau: „O kas pas mus, jeigu sėdi buvę arba esami kagėbistai iš tų pačių dalinių…“ Deja, G.Visockas dabar nutyli ir „jeigu“, ir pasuka į kairę man duotą klausimą su informacija, kurią jo kolega buvo pateikęs komentarui.
Pakomentavau, kodėl ne, ir dabar iš to mano komentaro daromas tariamas V.Landsbergio „pareiškimas“ dar ir esą artimas netiesai. Žurnalistai mėgsta įtraukti politikus į savo mestelėtos informacijos, teisingos ar neteisingos, komentavimą, kad iš to rastųsi intrigėlė. Tačiau joks atsitiktinis atsakymas – komentaras prieš tai pasakytam dalykui – neturi būti pristatomas, juolab puolamas, kaip „pareiškimas“. Skirtingi žanrai ir žurnalistinio profesionalizmo stoka, mažų mažiausiai.
Gintaro Visocko (Slaptai.lt) nuotraukoje: profesorius europarlamentaras Vytautas Landsbergis.
2012.03.19
