Su kolege, Elektrėnų rajono laikraščio “Elektrėnų kronika” administracijos vadove – redaktore Julija Kirkiliene kalbėjomės apie artėjančius savivaldos rinkimus ir prasidedančią rinkiminę kampaniją.
Pasirodo, nepaisant sunkios dalies savivaldybių finansinės padėties ir mažų atlyginimų, kurie mokami savivaldos tarybų nariams, norinčiųjų užimti šias vietas netrūksta. Nors daugelis vietinių politikų didelių pinigų rinkiminėms kampanijoms neturi (reiškia, ir vietinei spaudai didelės naudos gali nebūti), tačiau šiandien jie neriasi iš kailio, norėdami atkreipti į save vietinių žurnalistų, o ypač gyventojų – rinkėjų dėmesį. Akcijos, piketai, atrakcijos ir pan. Kartais – tiesiog skandalai.
Kaip žinia, kol kas formali rinkimų kampanija dar nestartavo. Tačiau iš tikrųjų realybės šou “Rinkimai – 2011″ jau vyksta. Vien ko verta situacija Ukmergėje, kur gresiančiais šalčiais įbauginti gyventojai jau nebežino, iš ko tikėtis pagalbos – vietinės ar centrinės valdžios?
Akivaizdu, kad dabar viešoje erdvėje jau atvirai kariauja Vyriausybė ir Ukmergės vadovas/i. Net naujienų portale alfa.lt spausdinama aktuali informacija kažkodėl pažymėta ženkliuku PR. Kieno tai PR? Pagal tekstą panašu į Vyriausybės. Tai reikštų, kad konservatoriaus vadovaujama Vyriausybė žūtbūt nori įtikinti visuomenę, jog Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjungos atstovas, Ukmergės meras Algirdas Kopūstas kenkia žmonėms.
Gal taip ir yra, tačiau kodėl trūksta objektyvios žurnalistų informacijos? Kodėl prie Lietuvos naujienų dedamas Vyriausybės PR? Tai gal šalia tame pačiame portale savo PR turi užsakyti ir Ukmergės meras? Jei būčiau jo viešųjų ryšių konsultantas, matyt, patarčiau būtent taip. Tada galima tikėtis objektyvumo. Mat kai perskaičiau minėtą publikaciją, tik jos gale pamačiau tą nelemtą PR. Ir tada tapo aišku, kodėl tekste pateikiama tik viena – Vyriausybės – nuomonė. Na, galbūt ta nuomonė dar naudinga ir bendrovei, kuri konfliktuoja su savivaldybe. Bet negi ji užsakytų tokį keistą PR? Žinoma, šiais laikais gali būti visko.
Nors man labiau patinka teisingumo ministro Remigijaus Šimašiaus pozicija, kuomet jis savo nuomonę dėsto ne PR formomis už pinigus tradicinėse medijose, o tai daro labai paprastai – savo internetiniame dienoraštyje. Žinoma, tai irgi yra viešieji ryšiai. Tačiau dėl jų etikos diskutuoti netenka:
“Keista, kad savivaldybė, kuri dar pavasarį džiaugėsi patvirtintomis šilumos kainomis, vėliau dideles kainas naudoja kaip pretekstą veiksmams, sukeliantiems ekstremalią situaciją.
Keista, kodėl jei kainos yra per didelės, savivaldybė neina teisiniu keliu ir neprašo, kad Kainų ir energetikos komisija kainas nagrinėtų iš naujo, įvertintų investicijų, sąnaudų, o tuo pačiu ir kainų pagrįstumą. Tai šiandien prašo padaryti tik Vyriausybės ekstremalių situacijų komitetas.
Jei savivaldybei iš tiesų rūpėtų mažesnės sąskaitos už šildymą, ji ne tik būtų kreipusi dėl kainų pagrįstumo. Vargu ar ji tikrai būtų pirmoji Lietuvoje, pradėjusi šildymo sezoną (nesilaikant nustatytų kriterijų kada jis pradedamas).”
Todėl galime skelbti oficialiai – šildymo sezonas dar tik prasidės, o rinkimai į savivaldybes jau prasidėjo. Oficialiai į šią kovą (ir/ ar rūpėstį dėl šildymo) įsitraukė ir Vyriausybė.
P.S. Vilniuje rinkimų kampanija prasidėjo dar seniau. Štai Vilniaus meras (gal jau greitai ir nebe) Vilius Navickas jau ne vieną mėnesį trečiadieniais ryte per Žinių radiją pasakojo apie savo rūpėstį vilniečių buitimi. Taip sakant, už mūsų pinigus propaganda mums patiems į mūsų ausis.
Nuotraukoje: straipsnio autorius, Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius.
2010.10.11
