Audronius Ažubalis, Seimo narys. Slaptai.lt nuotr.
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos nario Audroniaus Ažubalio iniciatyva trečiadienį Seimo Užsienio reikalų komitete (URK) buvo svarstomas klausimas dėl Užsienio reikalų ministerijos (URM) darbo kokybės suprastėjimo, taip pat diplomatinėje tarnyboje dirbančių asmenų problemų.
Posėdyje apsilankęs URM darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Rimutis Klevečka sakė, kad ministerijoje gausu problemų: nelygios galimybės siekti karjeros kilimo, atašė ir ambasadorių skirtingos socialinės garantijos bei kitų.
„Mes ne tik kalbėjome, kad mūsų netenkina. Mes esame paruošę tuos Diplomatinės tarnybos įstatymo pakeitimus ir Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimus, kurie eliminuotų bet kokią nelygybę, kažkokią diskriminaciją“, – po URK posėdžio sakė R. Klevečka.
Kartu jis atkreipė dėmesį į dar vieną problemą – nepotizmą. Užsienio reikalų ministerijoje, pasak R. Klevečkos, yra diplomatinėje tarnyboje dirbančių asmenų, kurie buvo įdarbinti per pažintis.
„Turbūt esate girdėję ir apie nepotizmo atvejus, kada į diplomatinę tarnybą įdarbinama pagal pažintis – pasakėme, kad taip neturėtų būti. (…) Politinio pasitikėjimo pareigūnai pagreitintu būdu tampa karjeros diplomatais“, – teigė URM darbuotojų profsąjungos vadovas.
Paklaustas, ar diplomatais tampa ministro aplinkos žmonės, R. Klevečka tai patvirtino.
„Taip, yra tokių. Manau, kad visi, kam reikia, žino. Nenorėčiau įvardinti, bet taip yra“, – pabrėžė jis, kartu patikinęs, kad įvairių departamentų vadovais praktiškai negali tapti valstybės tarnautojai.
„Valstybės tarnautojas eliminuojamas iš žaidimo“, – teigė R. Klevečka.
Jo teigimu, URM yra dešimtmetį dirbančių žmonių, nekylančių pareigose dėl netobulos vertinimo sistemos. Šią problemą, sako R. Klevečka, būtų galima išspręsti keičiant įstatymą.
Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
„Man gaila tų žmonių, kurie ilgus metus dirba, sąžiningu darbu siekia karjeros ir staiga kažkas „užstato“ į priekį žmogų, kuris neturi nei tos patirties turbūt, nei teisinio realaus pagrindo. Visos bėdos išeina ne todėl, kad įstatymas blogas, bet todėl, kad tomis įstatymo spragomis naudojasi vadovai“, – apgailestavo R. Klevečka.
Jis taip pat pridūrė, kad smarkiai skiriasi ir atašė bei ambasadorių šeimų socialinės garantijos.
„Ambasadoriaus keturių asmenų šeima ir atašė keturių asmenų šeimos išmokos per mėnesį gali skirtis 3 tūkst. eurų ir daugiau, priklausomai nuo valstybės. Ar tai reiškia, kad ambasadoriaus vaikai valgo kitokį maistą nei atašė vaikai? (…) Ta nelygybė yra akivaizdi ir tą pripažino pats URK pirmininkas“, – sakė R. Klevečka.
URM darbuotojų profsąjungos vadovas patikino, kad toliau reguliariai susitiks su URK nariais, taip pat aktyviai dalyvaus, teikiant įstatymų pataisas.
Ministras žada problemas taisyti, keis įstatymą
Tuo tarpu ministras Linas Linkevičius sako, kad URM egzistuojančios problemos yra žinomos. Kai kurias, tvirtina jis, bus bandoma išspręsti keičiant įstatymą.
„Tų problemų yra ir iš tikrųjų jos yra žinomos. Mūsų darbo grupė, kuriai kancleris vadovauja, kai kurias iš jų mėgina teikti kaip diplomatinės tarnybos įstatymo pataisas. Paskutiniu metu pavyko pasiekti, kad būtų tam tikras atlyginimų pakylėjimas, o karjeros augime yra tam tikrų problemų, todėl mes į jas atsižvelgsime, kiek tai yra įmanoma, taisydami įstatymą“, – žurnalistams Seime sakė L. Linkevičius.
Paklaustas, ar naujos tvarkos dėl valstybės tarnautojų ir politinio pasitikėjimo valstybės tarnautojų skyrimo buvo įvestos jam pradėjus eiti ministro pareigas, L. Linkevičius atsakė neigiamai.
„Nepasakyčiau. Daugelis tvarkų yra paveldimos, jau dvidešimt metų vyksta – atrankos komisijos, priedų mokėjimai ir panašūs dalykai. Didžiausia problema iš tikrųjų yra finansinė. Gerai, kad dabar biudžetas ūgtelėjo daugiau kaip 4 mln. (eurų. – ELTA) – galiu tą teigti po vakar dienos“, – kalbėjo URM vadovas.
Vis dėlto, L. Linkevičiaus teigimu, lėšų veiklos gerinimui trūksta visiems ir nuolat, tad atliepti visų lūkesčius bei poreikius, pasak jo, sudėtinga, tačiau tai padaryti vis tiek bus bandoma.
„Kaip visada, yra ir labiau nepatenkintų, yra ir labiau patenkintų, tai suprantama, bet į visus tuos lūkesčius turime ir privalome atsižvelgti“, – sakė ministras.
Kartu jis pridūrė, kad kilti pareigose diplomatai galimybes turi, tačiau, atkreipė dėmesį L. Linkevičius, patenktinti visų diplomatų lūkesčius sudėtinga.
„Nepasakyčiau, kad nieko nebuvo mėginama daryti – karjeros laiptais pareigūnai kilo, tik gal ne visi kilo pagal savo lūkesčius. Čia reikia suprasti – yra apie 500 diplomatų sistemoje, tai suprantama, kad vieni kilo, kiti – nekilo. Mes iš 500 diplomatų turime apie 100 ambasadorių, tai yra daug“, – pridūrė užsienio reikalų ministras.
Jam antrino ir URM kancleris Laimonas Talat-Kelpša. Jo teigimu, ministerijai trūksta bendradarbiavimo su URM darbuotojų profesine sąjunga.
„Yra vienas dalykas, kurio mes pasigendame, – kolektyvinės sutarties, susitarimo, kuris mūsų bendradarbiavimo pamatą ir apibrėžtų, kaip organizuoti tą mūsų dialogą“, – kalbėjo L. Talat-Kelpša, informavęs, kad nuo vasaros URM vadovybė su profsąjunga nesusitiko.
Paklaustas, ar egzistuoja politinio pasitikėjimo tarnautojų įdarbinimo diplomatais problema, URM kancleris patikino, kad taip įvyksta, kai reikia specifinės kompetencijos specialisto greitai. Lietuvos užsienio reikalų ministerija. Slaptai.lt nuotr.
„Įmanomos situacijos, kai prireikia specifinės kompetencijos žmogaus ir greitai, pavyzdžiui, dirbtinio intelekto – mūsų sistemai užsiauginti tokį darbuotoją, kuris išmanytų klausimus, turėtų kompetenciją, užtruktų keletą metų“, – sakė L. Talat-Kelpša.
„Visada pirmiausia vadovaujamasi profesinės kompetencijos reikalavimais“, – pridūrė jis.
URK pirmininkas J. Bernatonis: visi diplomatai niekada netaps ambasadoriais
Tuo metu URK pirmininkas Juozas Bernatonis sako, kad profsąjungos minėtos diplomatų problemos buvo žinomos, dėl to, teigia jis, bus keičiamas Diplomatinės tarnybos įstatymas.
„Pavasario sesijoje mes tuos klausimus spręsime“, – informavo jis.
J. Bernatonio teigimu, diplomatai turėtų suprasti, kad nėra jokių galimybių visiems jų tapti ambasadoriais.
„Problema yra ta, kad kuo aukščiau karjeros laiptelis, tuo mažiau ten vietų. Ambasadorių skaičius ribotas, o visi žmonės, kurie dirba diplomatinėje tarnyboje jau dešimt metų, nori tapti ambasadoriais. Taip niekad nebus. Kiekvienoje srityje yra tam tikra konkurencija ir ambasadoriais tampa turbūt patys gabiausi žmonės, tie, kurie geriausiai atstovauja valstybei“, – paaiškino J. Bernatonis, pridūręs, kad „norėtųsi, kad profsąjungos taip pat daugiau dėmesio skirtų ir valstybės problemoms, Lietuvos problemoms“.
Jis pabrėžė, kad visi ambasadoriai skiriami suderinus su prezidentu, Vyriausybe bei URK.
„Aš nepamenu, kai esu komiteto pirmininkas, kad mes būtume kokį nevykusį ambasadorių paskyrę ir kad dėl to būtų kilusios problemos“, – paaiškino jis.
