Už bendradarbiavimą su “Štazi” – ilgi metai kalėjimo


Print

Džefris Karnis viso labo teturėjo Amerikos ginkluotųjų pajėgų seržanto laipsnį. Tačiau tarnavo itin slaptame kariniame JAV objekte. Taigi turėjo teisę dirbti su slaptais ir visiškai slaptais dokumentais. Ir tuo pačiu buvo labai įdomus sovietų slaptosioms tarnyboms.

Šis JAV karinių oro pajėgų seržantas nuo 1982 metų iki 1984-ųjų tarnavo amerikiečių karinėje bazėje, dislokuotoje tuometiniame Vakarų Berlyne. Netoli aerouosto Tempelhof.

Pagrindinė šios bazės darbuotojų užduotis buvo kontroliuoti sovietinio Rytų bloko šalių ryšio linijas. 1984-ųjų metų pabaigoje seržantas Džefris buvo perkeltas tarnauti į karinę bazę Tehaso valstijoje Amerikoje. O 1985-aisiais metais seržantas Dž.Karnis dezertyravo iš JAV kariuomenės – pabėgo gyventi į sovietinę Rytų Vokietiją.

Kodėl dezertyravo iš JAV kariuomenės? Kodėl pabėgo į Rytų Vokietiją? Matyt, bijojo, jog Amerikos kontržvalgyba turi apie jį surinkusi kompromituojančios medžiagos. Arba jautė, kad Amerikos kontržvalgyba turi “kai kurių įtarimų”. Juk 1982 – 1984 metais jis iš tiesų talkino sovietinės Vokietijos slaptosioms tarnyboms, įskaitant ir “Štazi”. Remiantis Amerikos kontržvalgybos duomenimis, tais metais seržantas padėjo “Štazi” agentams sekti amerikiečių kariškius ir diplomatus, reziduojančius Berlyne. O perkeltas į karinę Gudfelou bazę Tehaso valstijoje nesiliovė talkinęs sovietų slaptosioms tarnyboms. Dirbdamas Tehaso valstijoje seržantas vogčiomis kopijuodavo slaptus amerikiečių dokumentus ir kopijas perduodavo savo kuratoriams.

Tiesa, smulkesnių žinių, kaip gi seržantui pavyko talkinti “Štazi” agentams, – nėra. Arba šios žinios iki šiol slepiamos. Normano Polmaro ir Tomo B.Aleno knygoje “Šnipinėjimo enciklopedija” rašoma, jog Dž.Karnis greičiausiai paniškai bijojo būti sučiuptas. Todėl ir pabėgo, nelaukdamas, kol vieną gražią dieną bus sulaikytas. Beje, minėtoje “Šnipinėjimo enciklopedijoje” rašoma, kad Amerikos kontržvalgyba neturi patikimų duomenų, kaip seržantui pavyko nepastebėtam išvykti iš JAV ir nusigauti į Rytų Vokietiją niekam nesukeliant jokių įtarimų.

Tačiau seržantas Dž.Karnis padarė nedovanotiną klaidą, nusprendęs pabėgti būtent į Rytų Vokietiją. Juk netrukus Rytų Vokietijos nebeliko. Griuvo Berlyno siena. Abi Vokietijos susijungė. O tai reiškia, kad “Štazi” archyvai tapo prieinami Vakarų žvalgyboms. Įskaitant ir JAV slaptąsias tarnybas. Amerikiečiai apie seržanto Dž.Karnio išdavystę viską greičiausiai žinojo dar 1990-aisiais metais.

Tačiau persekioti išdaviką pradėjo tik po metų. Seržantas Dž.Karnis buvo suimtas 1991-aisiais rytų Berlyne. Apie jo ryšius su “Štazi” amerikiečių tardytojai žinojo viską, išskyrus keletą nereikšmingų smulkmenų. Po ilgokai trukusių tardymų seržanto byla buvo perduota teismui. Teismo procesas surengtas 1991-ųjų pabaigoje vienoje iš JAV karinių bazių netoli Vašingtono. Teismo salėje Dž.Karnis nebeigė savo kaltės nei dėl dezertyravimo, nei dėl talkinimo “Štazi” tarnyboms.

Nepaisant prisipažinimų ir atgailavimų nuosprendis skambėjo negailestingai – 38-eri metai kalėjimo be teisės būti anksčiau paleistam į laisvę. Turint omenyje, kiek tuo metu turėjo metų seržantas Dž.Karnis, šis nuosprendis prilygo kalėjimui iki gyvos galvos.

Nuotraukoje: Rytų Vokietijos slaptosios tarnybos “Štazi” emblema.

2012.01.03


Prisijunkite prie diskusijos