Nuo 2014-ųjų metų vasario mėnesio vyresnioji Uzbekistano prezidento duktė Gulnara Karimova laikoma „namų arešto sąlygomis“ savo asmeninėje viloje prie Taškento.
Jai draudžiama naudotis telefono ryšiu bei internetu. Jos asmeninis puslapis internete – užblokuotas. Jos namas Šveicarijoje – tuščias. Visos jai priklausiusios prestižinės parduotuvės – uždarytos. Tiesa, karts nuo karto G.Karimovai pavyskta spaudai išsiųsti laiškų, kuriuose „Uzbekistano princese“ iki šiol tituluota gražuolė skundžiasi savo likimu.
Jei tikėsime G.Karimovos žodžiais, ji laikoma „kalėjimo sąlygomis“ tik todėl, kad motina, sesuo, šalies slaptosios tarnybos ir Prezidento administracija nuteikė prieš ją jos tėvą – Uzbekistano prezidentą Islamą Karimovą. Įsiutino tėvą į pagalbą neva pasitelkdami dezinformuojančią informaciją.
Ir vis tik esama priežasčių, kurios leidžia abejoti G.Karimovos žodžių nuoširdumu. Moteris atsidūrė rimto skandalo sūkuriuose. Skandalas – tarptautinis. Mat meta šešėlį visai Uzbekistano valstybei ir ypač jos vadovams. Į šio skandalo priežastis bei pasekmes gilinasi Hansas Brandtas šveicariškame leidinyje Tagesanzeiger.
Skandalo esmė – bandymas legalizuoti stambią neteisėtai uždirbtų pinigų sumą. Pačią didžiausią Šveicarijos istorijoje. Kalbama apie 800 milijonų šveicariškų frankų, kuriuos jau įšaldė Šveicarijos teisėsaugos institucijos. Dalis šių pinigų, žurnalisto manymu, gauta korupcinių machinacijų dėka. Šiems faktams iškilus į viešumą, atsistatydino keletas švediškos mobiliųjų telefonų kompanijos – operatorės Telia Sonera vadovų. Kad kompanija galėtų patekti į Uzbekistano rinką, jos vadovai G.Karimovai galimai sumokėjo 270 mlj. šveicariškų frankų.
Tačiau įdomiausia net ne tai, kad dėmesio centre atsidūrė „Taškento princesė“. Jei paaiškės, jog šie faktai – tikri, Vakarų valstybių teisėsaugos akiratyje greičiausiai atsidurs ir kitų Uzbekistano elitos atstovų sąskaitos, atidarytos Europos Sąjungos ir JAV bankuose. Juk Uzbekistanas laikomas viena labiausiai korumpuotų šalių pasaulyje.
Žodžiu, Uzbekistano elito atstovai turi rimtų priežasčių nekęsti G.Karimovos. Dėl G.Karimovos veiklos gali nukentėti daug Uzbekistano politikų bei verslininkų.
Dauguma uzbekų ir viešai, ir slapta džiaugiasi, kad G.Karimova padarė klaidą. 41-erių metų amžiaus G.Karimova, kurią Amerikos diplomatai tituluoja „kriminaline princese“, ilgokai ir itin įžūliai grobstė Uzbekistano turtus, pagalbon pasitelkdama slaptąsias šalies tarnybas.
Be to, G.Karimova buvo Uzbekistano ambasadorė Ispanijoje ir Jungtinių Tautų organizacijoje, vadovavo Uzbekistano kultūros fondui, jai priklausė Uzbekistano mados kompanija. Net manyta, jog būtent G.Karimova ilgainiui pakeis senstantį Uzbekistano prezidentą I.Karimovą.
Tačiau G.Karimovą pradėjo persekioti nesėkmės. 2012-ieji metai jai – nesėkmingi. 2012-aisiais Ženevos bankas Lombard Odier pareiškė įtarimus apie nelegalių pinigų srautus į Berną. Šveicarijos teisėsauga nedelsiant blokavo keletą sąskaitų, kuriose laikyta šimtai milijonų šveicariškų frankų. Taip pat buvo sulaikyti du Uzbekistano piliečiai. Tada pradėtas tyrimas ir prieš keletą asmenų iš artimiausios Uzbekistano prezidento I.Karimovo aplinkos. Bet G.Karimova slaptosioms Šveicarijos tarnyboms tuomet buvo nepasiekiama – ją gynė diplomatinis pasas.
G.Karimovos reikalai dar labiau pablogėjo 2012-ųjų rugsėjo mėnesį, kai Švedijos televizija parodė demaskuojančią laidą apie Telia Sonera, duodančią kyšius. Pinigai buvo pervedami į Gibraltare užregistruotą įmonę, valdomą I.Karimovo aplinkos žmonių.
2013-ųjų vasarą Uzbekistano prezidentui I.Karimovui nusibodo užsienyje klausytis priekaištų dėl dukters įžūlumo, godumo, pasipūtimo, ir jis savo vyresniąją dukrą G.Karimovą grąžino namo, atimdamas iš dukters visas pareigas ir panaikindamas jos diplomatinę neliečiamybę.
Šiais, 2014-aisiais, metais Šveicarijos generalinė prokuratūra vis dar tęsia tyrimą, kur pagrindinė įtariamoji – G.Karimova. Šveicarijos teisėsauga teigia, kad ji turinti visus reikiamus įrodymus, bylojančius, jog kyšių iš Telia Sonera gavimui vadovavo ne kas kitas, o G.Karimova.
Panašaus pobūdžio tyrimai atliekami Prancūzijoje, JAV, Vokietijoje. Tačiau šių šalių teisėsaugos pareigūnai pripažįsta, jog susiduria su „keistu pasipriešinimu, kurį sunku konkrečiau apibrėžti“.
Nuotraukoje: į nemalonę patekusi Uzbekistano prezidento Islamo Karimovo duktė Gulnara Karimova.
Informacijos šaltinis: Tages anzeiger
2014.06.11; 07:41
