Antanas Terleckas, Lietuvos Laisvės lygos vadovas. Vytauto Visocko nuotr.
Šalies vadovas Gitanas Nausėda reiškia užuojautą dėl disidento, politinio kalinio ir Lietuvos laisvės lygos įkūrėjo Antano Terlecko mirties.
„Šią naktį, brėkštant Vasario 16-ajai, netekome ypatingo žmogaus – netekome Antano Terlecko. Tai buvo žmogus, kuris kėlė savo balsą ir pranašavo laisvę tuomet, kai buvo dar ypatingai tamsu, kai atrodė, kad Kovo 11-oji neateis“, – ketvirtadienį Prezidentūroje vykusios valstybės apdovanojimų įteikimo ceremonijos metu teigė prezidentas.
„Antanas Terleckas nuo pat jaunų dienų atsisakė paklusti okupacijos primestai sovietinei tikrovei, ryžtingai jai priešinosi ir nesileido įbauginamas. Niekada nepamiršime jo pastangų skleisti laisvą žodį ir burti bendraminčius masinėms protesto akcijoms. Mitingas prie Adomo Mickevičiaus paminklo virto žiežirba, kuri įplieskė nesulaikomą išsivadavimo ugnį“, – Prezidentūros išplatintame pranešime cituojamas G. Nausėda.
Seimo pirmininkė: netekome vieno ryškiausių laisvės kovotojų
Užuojautą dėl netekties parlamento ir savo vardu reiškia ir Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
„Jis daugeliui kartų buvo pavyzdys, kad laisvės siekio negali užgožti net ir visa represinė sovietų sistema. Nepalaužiamas ryžtas ir valia, įkvėpusi bendražygius, ir padėjo pasiekti svarbiausią gyvenimo tikslą – Lietuvos Nepriklausomybę. Netekome vieno ryškiausių laisvės kovotojų, nuoširdžiai užjaučiu šeimą, artimuosius ir bendraminčius“, − teigia V. Čmilytė-Nielsen.
ELTA primena, kad vasario 16-osios naktį mirė disidentas A. Terleckas. Apie netektį portalui lrt.lt patvirtino A. Terlecko sūnus.
A. Terleckas gimė 1928 m. vasario 9 d. Švenčionių aps. (dabar Ignalinos r.) Krivasalio kaime. Antanas Terleckas. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.
Dar besimokydamas Linkmenų progimnazijoje, 1945 m. buvo suimtas ir apkaltintas priklausymu pogrindinei „Geležinio Vilko“ organizacijai. Po poros mėnesių, pritrūkus įrodymų, A. Terleckas buvo paleistas į laisvę.
1946 m. persikėlė gyventi į Vilnių, mokėsi Vilniaus prekybos technikume. Jį baigęs įstojo į Vilniaus universiteto Ekonomikos fakultetą.
Kartu su Juliumi Sasnausku, Kęstučiu Jokubynu ir kt. 1976–1977 m. leido pogrindinį leidinį „Laisvės šauklys“, vėliau – leidinį „Vytis“.
Su bendraminčiais 1978 m. birželį įkūrė pogrindinę organizaciją „Lietuvos laisvės lyga“, kuri siekė atkurti Lietuvos nepriklausomybę, kelti Lietuvos laisvės klausimą tarptautiniuose forumuose.
Idėjinis Lietuvos laisvės lygos lyderis buvo Antanas Terleckas. Romo Jurgaičio (ELTA) nuotr.
1979 m. rugpjūtį A. Terleckas kartu su kolegomis parengė kreipimąsi į Atlanto chartiją pasirašiusių šalių vyriausybes ir Jungtinių Tautų generalinį sekretorių. Jame buvo smerkiamas Ribentropo–Molotovo paktas ir raginama pripažinti okupuotų Baltijos kraštų teisę į laisvę ir nepriklausomybę.
Artėjant nepriklausomybei, A. Terleckas rengė piketus, mitingus, iš kurių reikšmingiausias įvyko 1987 m. rugpjūčio 23 d. prie poeto Adomo Mickevičiaus paminklo Vilniuje. 1989 m. inicijavo parašų rinkimą, kad iš Lietuvos būtų išvesta SSRS kariuomenė.
Lietuvai tapus nepriklausoma valstybe, aktyviai dalyvavo šalies politiniame gyvenime, pasisakydavo aktualiausiais politinio ir visuomenės gyvenimo klausimais. A. Terleckas 1998 m. rugpjūčio 21 d. apdovanotas 3-iojo laipsnio Vyčio Kryžiaus ordinu (dabar – Vyčio Kryžiaus ordino Komandoro kryžius), 2000 m. liepos 1 d. – Lietuvos nepriklausomybės medaliu, o 2004 m. vasario 6 d. – Vytauto Didžiojo ordino Karininko kryžiumi.
