V. Landsbergis: visi turi sakyti, kad po karo jis kabės Raudonojoje aikštėje


Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis neabejoja, kad Rusijos režimas nepakeis agresija paremtos politikos, kol jos prezidentas Vladimiras Putinas ir visi kiti kariniuose veiksmuose dalyvaujantys asmenys neatsidurs teisiamųjų sąraše. Profesorius itin kritiškai įvertino, pasak jo, cinišką Vakarų valstybių poziciją, kadangi Lietuvos iškeltos iniciatyvos dėl V. Putino veiksmų prieš Ukrainą pradėti bylą Hagos teisme, demokratinis pasaulis kol kas aktyviai neremia.
 
„Žemas lygis ir liūdnas vaizdas kalbant apie Europą, kaip visumą, ir Europos Sąjungą. Galbūt Didžioji Britanija dabar ir nesigaili, kad ji nėra ES. Ji gali garbingiau elgtis, o tie visi, kurie ten sėdi ir skaičiuoja savo procentus iš Rusijos kompanijų – atrodo nykiai. Vyksta tokie tarptautiniai kariniai nusikaltimai ir niekas nereikalauja atsakomybės? Žinau, kad Lietuva pasiūlė (kreiptis į Hagos teismą-ELTA), bet niekas nepalaikė“, – „Delfi TV“ penktadienį sakė V. Landsbergis.
 
Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas Europos Sąjungos (ES) poziciją dėl, jo vertinimu, nepakankamai griežto atsako Kremliui, vadina cinizmu ir retoriškai klausia „gal dar per mažai kraujo pralieta?“. Pasak jo, globaliu lygmeniu teisingumo principams dabar yra skiriama kur kas mažiau dėmesio, negu tuomet, kai Lietuva, išsivadavusi iš Sovietų sąjungos priespaudos atgavo Nepriklausomybę.
 
„Pasaulis yra labai pablogėjęs nuo Sąjūdžio laikų. Tuomet tame išoriniame demokratiniame pasaulyje žiūrėjo su daug didesniu supratimu į žmogaus teises, į tautos teises. Į dorą arba nedorą elgesį. Kur dabar visa tai“, – įsitikinęs jis.
 
„Gal jie (Vakarai-ELTA) neverti būti nepriklausomomis valstybėmis, jeigu jie jau dabar priklausomi“, – svarstė V. Landsbergis.
 
Pasak profesoriaus, Kremliaus režimui jau seniai turėjo būti pasiųstas aiškus signalas, kokia baigtis jų lauktų už bandymus pradėti karinius veiksmus prieš Europos šalis.
 
„Galima buvo seniai paskelbti, kad jeigu Putinas pradės karą prieš Europą ir manys, kad jis laimi, tegul jis žino, kad po to karo jis kabės Raudonojoje aikštėje. Tą jam turėtų visi sakyti šiandien. Pradedant nuo Bideno ir baigiant visokiais Macronais“, – tvirtino Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas.
 
Kaip pabrėžia V. Landsbergis, tik pradėjus bylą Tarptautiniame Baudžiamajame Teisme galima tikėtis, kad režimui artimi asmenys susimąstytų išsižadėti agresijos politikos.
 
„Kai visiems pakibs kilpa ir Niurnbergo procesas. Visiems. Ir tiems generolams, kurie duoda įsakymus griauti namus, šaudyti darželius, žudyti vaikus. Ukrainiečiai jau turi tų komandyrų pavardes. Tai ne tik didysis vadas Kremliuje. Visi turės eiti į teismą“, – tvirtino jis.
 
Profesorius neabejoja, kad į Tarptautinio Baudžiamojo Teismo sąrašus turėtų patekti visi karinę agresiją prieš Ukrainą vykdantys režimo kariai.
 
„Jeigu mes teisėme tankistą už Sausio 13-ąją, tankistą, kuris varė tanką ant neginkluotų žmonių, tai ten visi tankistai, visi generolai turėtų žinoti, kad jie yra karo nusikaltėlių sąraše ir Niurnbergo procesas jų laukia“, – tikino profesorius.
 
„Žinoma, pradedant nuo Vladimiro Vladimirovičiaus“, – pridūrė V. Landsbergis.
Kartuvės
 
Teisingumo ministerija kartu su Užsienio reikalų ministerija rengia kreipimąsi Tarptautinio baudžiamojo teismo Prokurorui dėl Rusijos pradėtų karinių veiksmų prieš Ukrainą, penktadienį pranešė Teisingumo ministerija.
 
Pasak teisingumo ministrės Evelinos Dobrovolskos, siekiama Lietuvos vardu pagal Romos statuto 15 straipsnį Tarptautinio baudžiamojo teismo prokurorui pateikti informaciją Rusijai pradėjus karą prieš Ukrainą, jos teritorijoje vykdomus nusikaltimus žmogiškumui ir karo nusikaltimus.
 
Tuo metu ES lyderiai ketvirtadienį vykusiame nepaprastajame viršūnių susitikime susitarė dėl „didžiulių ir sunkių padarinių“ Rusijai už jos invaziją į Ukrainą, nusitaikydami į pagrindinius jos ekonomikos sektorius.
 
Sankcijos apima finansų, energetikos ir transporto sektorius, dvejopo naudojimo prekes, taip pat eksporto kontrolę ir eksporto finansavimą, vizų politiką, papildomų Rusijos asmenų įtraukimą į sąrašą ir naujus tokio įtraukimo kriterijus.
 
Vladimiras Putinas. EPA-ELTA nuotr.

Sankcijos įsigalios, kai bus parengti ir oficialiai valstybių narių patvirtinti teisiniai dokumentai paskelbti oficialiame ES leidinyje. Tikimasi, kad tai įvyks jau penktadienį.
 
Tačiau naujajame sankcijų pakete nėra įtraukta priemonė atriboti Rusiją nuo tarptautinės tarpbankinių mokėjimų sistemos SWIFT.
 
Penktadienį užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergi taip pat patvirtino, kad Europos Sąjunga susitarė įšaldyti Rusijos prezidento Vladimiro Putino ir užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo turtą.
 
JAV ketvirtadienį Rusijai taip pat įvestos sankcijos apima platų spektrą ir nukreiptos sužlugdyti jos finansų ir technologijų sektorius, taip pat nubausti šalies elitą. Naujos sankcijos nukreiptos į du didžiausius Rusijos bankus, kurie bus atkirsti nuo sandorių JAV doleriais, o valstybinė energetikos milžinė „Gazprom“ ir kitos didžiosios bendrovės negalės pritraukti finansavimo Vakarų rinkose.
 
Be to, sąjungininkės įvedė aukštųjų technologijų prekių eksporto kontrolę, žlugdysiančią Rusijos gynybos ir kosmoso sektorių, Vašingtonas taip pat įtraukė daugiau pavardžių į Rusijos oligarchų, kuriems taikomos sankcijos, sąrašą.
 
Leonardas Marcinkevičius (ELTA)
 
2022.02.26; 07:05
print

Vienas komentaras

  • Būtų laikas pasiskirti bausmę sau ir anūkui už kenkimą Lietuvai. Kuo pats kvepia tuo kitą tapa. Kam kalbėti, jam patylėti

Komentuoti: Anonimas Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.