Pasaulyje egzistuoja keletas skiringų santvarkų: demokratija, oligarchija arba nuožmios tironijos. Oligarchinė santvarka įsigalėjusi daugelyje Azijos šalių, kai kuriose Afrikos, Lotynų Amerikos ir Rytų Europos valstybėse.
Pastaruoju metu į oligarchijos miglas grimzta ir Italija. Šalies premjero Silvijo Berluskonio vadovaujamo klano įsigalėjimas verslo pasaulyje bei valdžios olimpe susijęs ir su dar vienu monopoliu – įsigalėjimu informacinėje erdvėje. Per dešimtmetį nuo 2000 metų Italijoje regimas ryškus oligarchijos renesansas. Politinėje sferoje labai ryškios klaninės tendencijos, šalies ekonomika patiria nuosmukį, o korupcijos indeksas per pastaruosius kelerius metus vis blogėja.
Ryškus S.Berluskonio ir jo klano dominavimas prikaustė politikos apžvalgininkų dėmesį, jau naudojamas ir berluskonizmo terminas. Lietuvoje visiško atitikmens Berluskonio fenomenui nėra, tačiau Brazauskų šeimos įtaka Lietuvoje kadaise irgi buvo didžiulė.
Ekonominė padėtis Italijoje gana prasta. Šalyje yra 9,5 procento bedarbių, o minimalios algos dydis – 800 eurų. Daug žmonių dirba už 1000 – 1300 eurų algas. Tokios pajamos yra dar pakankamos provincijos miesteliuose. Bet sostinėje Romoje už tokias pajamas pragyventi sudėtinga. Tiesa, galima pastebėti, kad valstybės įstaigose ir savivaldybėse yra laikomasi socialinės lygybės principų. Štai netoli Florencijos ir Bolonijos miestų esančių nedidelių miestelių merai gauna 1050-1100 eurų siekiančius atlyginimus. Jie turi po keletą pavaldinių, kurie gauna kiek mažesnius 850-950 eurų atlyginimus. Tad daugelyje Lietuvos valdžios įstaigų egzistuojantys didžiuliai atlyginimų skirtumai Italijoje netaikomi. 2000-2500 eurų algos Italijoje laikomos kaip labai geros. Tuo tarpu Olandijoje ar Skandinavijos šalyse tokio dydžio atlyginimai laikomi vidutiniais. Iki šiol egzistuoja ryškūs skirtumai tarp Šiaurės ir Pietų Italijos. Štai Pietų Italijoje nemažai žmonių dirba už labai mažas algas. Tik už 600-700 eurų į rankas. Jie dirba pilnu darbo krūviu, bet oficialiai gauna atlyginimus tik už pusę etato ir dalį algos – vokeliuose..
Silvijo Berluskonis gimė Milano mieste 1936 metų rugsėjo 29 dieną. Nuo 1962 metų pradėjo savo verslą. Nuo 1971 metų S.Berluskonis tapo slaptos organizacijos – ložės P-2 nariu. Pastaruoju metu jo turtas vertinamas 11-a milijardų eurų, jis valdo net 7 televizijos kanalus, keturias radijo stotis, daug laikraščių ir žurnalų. Didelė dalis S.Berluskonio verslo susijusi su statybomis ir statybinių medžiagų prekyba.
Oligarchinis valdymo modelis įsigalėjęs ir Ukrainoje. Ir šioje šalyje vis didesnę įtaką įgyja stambias žiniasklaidos priemones valdantys oligarchai. Štai Ukrainos saugumo tarnybai vadovaujantis oligarchas V.Choroškovskis valdo 7 televizijos kanalus, kelias radijo stotis ir keliolika laikraščių bei žurnalų. Šio oligarcho įtaką didžiulė. Ukrainoje kartais net svarstomas klausimas – Janukovyčius pasirinko Chroroškovskį ar Choroškovskis – Janukovyčių? Tiesa slypi kažkur per vidurį – Janukovyčių kaip prezidentą pasirinko įtakingų oligarchų grupė. Ukrainos regionuose irgi didžiulę įtaką turi oligarchų klanai.
Štai Odesos srityje didelę įtaką turi oligarchai Markovai – žymus statybų verslo, atliekų tvarkymo verslo ir naftos biznio magnatas Igoris Markovas bei jo pusbrolis Artiomas Markovas. Jie kontroliuoja visoje Odesos srityje matomą vietinį televizijos kanalą, populiarią vietinę radijo stotį ir kelis laikraščius. Markovų klano daromi nusikaltimai taip ir lieka nebaudžiami, nors dėl I.Markovo ir jo klano narių atliktų aferų buvo atliekama daug tyrimų. Beveik visi šie tyrimai buvo nutraukti. Kai kuriuose Ukrainos laikraščiuose pasirodė informacija apie galimus slaptus I.Markovo susitarimus su Odesos srities vyriausiojo prokuroro pavaduotoju Michailu Čiornu. O štai Lvovo srityje įsigalėjęs vadinamasis Balogos klanas. Jo vadeiva – žymus oligarchas Viktoras Baloga veikia kartu su įtakingais kriminaliniais lyderiais I.Tokariu ir G.Kernesu. Ir Balogos klanas valdo daug žiniasklaidos priemonių – kelias populiarias radijo stotis, keletą laikraščių, daug interneto portalų.
Oligarchinė santvarka egzistavo ir Moldovoje, kur prezidento V.Voronino šeimos klanas ilgai turėjo didžiulę įtaką. Prezidento Voronino sūnus iki šiol valdo „Finkombank“ – stambiausią Moldovos banką. Be to, prezidento sūnus ir keli kiti artimi V.Voronino giminaičiai valdo dar kelių Moldovos ir Ukrainos bankų akcijas. Šiam klanui priklausė ir kai kurios klestinčios importo firmos. Tačiau naujoji Moldovos valdžia siekia pažaboti oligarchiją. Išsigandę atpildo dėl įvykdytų aferų, kai kurie Voronino klano nariai net pabėgo iš šalies. Šiuo metu Moldovoje gyvena 3,5 milijono žmonių. 75 procentai šalies gyventojų yra moldavai, 8,5 procento – ukrainiečiai, 6 procentai – rusai, o gagaūzai sudaro 4,5 procentų gyventojų. Daug moldavų dirba Rusijoje ir Pietų Europos kraštuose – Italijoje, Ispanijoje ir Portugalijoje. Šiuo metu bedarbystės lygis Moldovoje siekia 9,7 procento. Bet vis tik bedarbystės lygis mažėja, nes dar 2010 metų pradžioje bedarbių buvo gerokai daugiau – net 13,8 procento. Moldovoje mažėja ir korupcijos lygis.
Beje, garsiajai ložei P-2 priklausė ir grupė S.Berluskonio bendražygių. Ši ložė apraizgė visą Italiją korupcijos voratinkliu, su P-2 susiję asmenys organizavo ir teroro aktus bei nužudymus. Buvo nužudyti gerai žinomi asmenys: Italijos centrinio banko inspektorius M.Ambrozelis, žurnalistas A.Pekorelis, bankininkas M.Sindona ir kai kurie kiti ložės veiklai pavojingi žmonės. Ložei P-2 ilgai priklausęs Pjeras Karpis yra išleidęs memuarus. Šioje atsiminimų knygoje jis išsamiai dėsto daug įdomių faktų apie ložės ir jos vadeivos, buvusio fašistinės Italijos laikų karininko Ličo Dželio veiklą.
Lietuvoje garsiąją italų ložę P-2 labai primena ,,valstybininkų” klanas – mūsų šalyje jau visą dešimtį veikianti slapta nusikalstama organizacija. Šio klano nariai palaiko ryšius su tarptautinės mafijos vadeivomis ir Rusiją valdančio Kremliaus režimo atstovais. Kai kurie faktai skandalingi. Štai keli įtakingi Lietuvos valdžios pareigūnai slapta susitikdavo su KGB generolu V.Jakuninu. Šie susitikimai vykdavo Kipre. Kai kurie naujausių laikų Lietuvos istorijos įvykiai yra labai mįslingi – kad ir G.Kirkilo vyriausybės sudarymas 2006-aisiais metais.
Nuotraukoje: Italijos premjeras Silvijo Berluskonis.
„XXI amžiaus” laikraštis
2011.04.08
