Eržvilko gimnazijos gimnazistų pogrindinė organizacija, jie taip pat – Jūros srities ir Butageidžio štabų bei partizanų būrių ryšininkai. Jų pavardės: Napaleonas Lukošius – Jaunutis, Apolonija Liekytė – Šaka, jos brolis Vladas Liekis-Sakalas, Feliksas Narbutas ir Petras Girdzijauskas – Paulius Švirinas(visi VI-tos klasės gimnzistai, tik Apolonija iš VII-tosios klasės).
1949-02-15-tosios vakare Vladas Liekis – Sakalas (jis – VI-tosios klasės seniūnas) pakvietė mus į savo nuomojamą butą miestelyje, kuriame gyveno kartu su sese Apolonija, pasitarimui. Atvykus paaiškėjo, kad rytdienos – valstybinės šventės Vasario šešioliktosios proga, numatyta pagaminti ir iškelti Eržvilko miestelyje, garnizono bataliono štabo ir stribyno panosėje, trijose vietose (svarbiausia – Eržviko piliakalnio didžiąjame ąžuole) Valstybines trispalves vėliavas.
Baltu perkeliniu audeklu Vladas jau buvo pasirūpinęs, liko visas gamybos procesas: audinio atraižas nudažyti geltonai, žaliai ir raudonai, jas susiųti, tada iškelti numatytose vietose. Pagrindinis darbas atiteko Apolonijai, nes mes tų darbų neišmanėme, tad ji dažė, džiovino ir siuvo iš trijų reikiamų spalvų audeklų į standartines trispalves vėliavas.
Mes, bernai, paeiliui budėjome gatvėje, saugodami Apoloniją ir vėliavas nuo okupantų spectarnybų antpuolio. Vėliavų gamybos procesas užtruko iki vėlumos, o tada, kai tik buvo laikas jas iškelti numatytose vietose. Išvardinta komanda sėkmingai tą darbą atliko.
1949m. kovo mėnesio gale, per gimnazistų ir moksleivių atostogas, įvyko antrasis didysis bolševikinių okupantų antpuolis prieš lietuvių tautą, Lietuvos ūkininkų trėmimas.
VL Jūros srities štabo (kuris buvo Eržvilko miestelio vakarinėje pašonėje, vadas A. Miloševičius – Ruonis, štabo vadas V. Gužas- Kardas) žvalgybos skyrius tiksliai nustatė ūkininkų trėmimo datą, ir gimnazistų pogrindinės organizacijos nariams įsakė, grįžtant į savus kaimus atostogauti, pakeliui, kuo plačiau informuoti ūkininkus ir miestelių žmones apie būsimą tremtį ir jos datą.
P. Girdzijauskas-Švirinas gavo papildomą užduotį nunešti šifrogramą į Butageidžio štabą, kuris buvo jo tėviškės pašonėje –„Trakutyje“ (vėliau Jūros srities štabas persikėlė į „Trakutį“).
Tų atostogų metu buvo tremiami ir nuo tremties pasitraukė: N. Lukošius- Jaunutis (žuvo partizanaudamas Birutės rinktinėje), Apolonija Liekytė – Šaka ir Vladas Liekis – Sakalas (slapstėsi metus, vėliau buvo suimti ir nuteisti už nepaklusimą bolševikinei tvarkai-pasitraukimą nuo tremties, bei kitas rezistencines veikas. P. Girdzijauskas buvo suimtas po atostogų balandžio mėn. ir rugpjūtyje nuteistas.
F. Narbutas buvo čekistų sulaikytas, iš Jurbarko kalėjimo pasitraukė (pabėgo) ir visą okupaciją gyveno nelegaliai iki Sąjūdžio.
XXX
Pirmieji šiemet metai,
Kaip gaudžia varpai vario,
Kai švenčiam mes su Vilnium,
Šešioliktą Vasario.
Tokį eilėraštį, būdamas pirmoku, deklamavau mūsų mokyklėlės šventiniame koncerte. Šią šventę mūsų krašte ypač vertino kaip visų mūsų valstybės: išvakarėse netikėtai atšilo, prapliupo lietus. Bebirvos (Bebruvos) upelis išsiliejo į lankas, tiltas per upelio vagą plūduriuoja. Mokykla kitoj upelio pusėj. Kaip nusigauti į kitą krantą? Šeima ragina tėvą:
– Kinkyk eržilą į brikelį, būtinai pristatyk šventinės programos dalyvį.
Mes su tėvu tiesiog plaukėme per šniokščiančią upės srovę. Tik vos tramdomas eržilas mus išnešė per srovę į kitą pusę prie mokyklėlės.
Toks buvo pareigos supratimas, tokia pagarba šiai šventei.
Turiningos, prasmingos ir džiaugsmingos šventės, bendražygiai!
Pirmojoje nuotraukoje: Petras Girdzijauskas, šio teksto autorius.
2015.02.17; 09:48
