Kartą universitete profesorius klausinėjo studentą.
Profesorius: Ar Dievas geras?
Studentas: Taip.
Prof.: O Velnias – geras?
Stud.: Ne.
Prof.: Teisingai. Sakyk man, sūneli, ar Žemėje egzistuoja blogis?
Stud.: Taip.
Prof.: Blogis visur, ar ne taip? Ir visa tai sukūrė Dievas, tiesa?
Stud.: Taip.
Prof.: Tai kas sukūrė blogį?
Stud.: …
Prof.: Tai kas sukūrė blogį?
Stud.: …
Prof.: Planetoje yra išsigimimo, įžūlumo, ligų, storžieviškumo? Viso to yra, taip?
Stud.: Taip, sere.
Prof.: Tai kas visa tai sukūrė?
Stud.: …
Prof.: Mokslas teigia, kad žmogus turi penkis pojūčius, kuriais jis tiria jį supantį pasaulį. Sakyk man, sūneli, tu kada nors matei Dievą?
Stud.: Ne, sere.
Prof.: Sakyk, tu esi girdėjęs Dievą?
Stud.: Ne, sere.
Prof.: Tu kada nors lietei Dievą? Bandei jo skonį? Uostei jį?
Stud.: Ne, sere.
Prof.: Ir tu iki šiol jį tiki?
Stud.: Taip.
Prof.: Remdamasis turimomis išvadomis, mokslas gali tvirtinti,kad Dievo nėra. Tu gali tai paneigti?
Stud.: Ne, profesoriau. Aš tik tikiu.
Prof.: Būtent. Tikėjimas – svarbiausia mokslo problema.
Stud.: Profesoriau, o šaltis ar egzistuoja?
Prof.: Žinoma, egzistuoja. Tau niekada nebuvo šalta?
Studentai kvatoja.
Stud.: O iš tiesų, sere, šaltis neegzistuoja. Remiantis fizikos dėsniais, tai, ką mes laikome šalčiu, iš tiesų tėra šilumos nebuvimas. Absoliutus nulis (- 273 laipsniai pagal Celsijų) yra visiškas šilumos nebuvimas. Materija tampa inertiška ir, esant tokiai temperatūrai, negali reaguoti. Šaltis neegzistuoja. Mes sukūrėme šią savoką norėdami nusakyti, ką jaučiame, kai trūksta šilumos.
Auditorijoje mirtina tyla.
Stud.: Profesoriau, o tamsa ar egzistuoja?
Prof.: Žinoma – egzistuoja. Kas yra naktis, jeigu ne tamsa?
Stud.: Jūs ir vėl neteisus, sere. Tamsos taip pat nėra. Iš tiesų tamsa tėra šviesos nebuvimas. Mes galime ištirti šviesą, o ne tamsą. Galime pasinaudoti Niutono prizme ir išskaidyti baltą šviesą į daugelį spalvų ir ištirti kiekvienos spalvos bangų ilgius. O tamsos jūs negalite išmatuoti. Paprastas šviesos spindulys gali įsiveržti į tamsos pasaulį ir jį apšviesti. Kaip jūs galite sužinoti, kiek tamsi yra kokia nors erdvė? Jūs matuojate šviesos kiekį toje tamsoje, ar ne taip? Tamsa – tai sąvoka, kurią žmogus naudoja apibūdindamas, kas dedasi, kai nėra šviesos.
O dabar pasakykite, sere, ar egzistuoja mirtis?
Prof.: Žinoma. Yra gyvybė, yra ir mirtis – antroji jos pusė.
Stud.: Jūs ir vėl neteisus, profesoriau. Mirtis – tai ne antroji gyvybės pusė, tai jos nebuvimas. Jūsų mokslinėje teorijoje atsirado įtrūkimas.
Prof.: Į kur jūs lenkiate, jaunas žmogau?
Stud.: Studentams jūs aiškinate, kad visi mes kilę iš beždžionės. Jūs savo akimis stebėjote žmogaus evoliuciją?
Profesorius papurtė galvą šypsodamasis.
Stud.: Niekas nematė šio proceso, ir tai reiškia, kad jūs esate labiau kunigas negu mokslininkas.
Auditorijoje juokas.
Stud.: O dabar sakykite: ar yra šioje auditorijoje žmogus, kuris matė profesoriaus smegenis? Jas uostė, lietė?
Studentai juokiasi.
Stud.: Tikriausiai – niekas. Tada, remiantis mokslo faktais, galime daryti išvadą, kad profesorius neturi smegenų. Su visa pagarba, profesoriau, kaip mes galime tikėti tuo, ką jūs mums sakote paskaitų metu?
Auditorijoje mirtina tyla.
Prof.: Manau, jums tiesiog reikia manimi tikėti.
Stud.: Būtent! Tarp Dievo ir žmogaus tėra vienas ryšys – TIKĖJIMAS.
Profesorius atsisėda.
Tas studentas buvo Albertas Einšteinas.
Nuotraukoje: jaunasis Albertas Einšteinas.
2015.03.15; 15:48
