Enkavedistų ir sovietinių teroristų Lietuvoje aukas ar jų artimuosius šokiravo Lietuvos generalinės prokuratūros pranešimas, jog ji nutraukia ikiteisminį tyrimą dėl Yitzhako Arado dalyvavimo apiplėšiant lenkų ir lietuvių valstiečius per „ekonomines akcijas“, sunaikinant 250 Lietuvos patriotų; dėl jo beveik metus trukusios enkavedistinės veiklos, nes, pasak nežinomo „humanitarinių mokslų daktaro (eksperto – istoriko)“, „atsiminimų knygoje savo veiklą Y.Aradas, kaip ir kiti sovietiniai partizanai, sureikšmino, neišvengė faktinių klaidų“.
Žinomos psichologijos profesorės Danutės Gailienės nuomone, reiškinį, kai nieko nežudęs asmuo sakosi nužudęs žmogų, galima laikyti patologija. Žinodamas tai, nejučiomis pradedi domėtis tokių „patologijos aukų“ pasirinktomis savo tekstų iliustracijomis. Šiandien aptarsime vieną iliustraciją iš Yitzhako Arado knygos „The Partisans“, išleistos Niujorke 1979 m.
Prie nuotraukos parašyta: „1942 m. balandžio 9 d. keli šimtai Švenčionių žydų traukiniu buvo nuvežti į Panerius ir ten nužudyti. Tuo pačiu traukiniu aš vykau į Vilnių užmegzti ryšių su žydų pogrindžiu“ (puslapis nepaginuotas, iliustracija prieš 39 teksto puslapį).
Komentarų nereikia – autorius lyg niekur nieko įlipo į vagoną, prieš tai atsistojęs perone „nufotografavo“ vieną vagoną. Kadangi fotografijos autoriaus pavardė ar kitas šaltinis nenurodyti, peršasi prielaida, jog nuotrauka yra autoriaus.
Bet daug žinantis internetas nurodo visai kitus šios nuotraukos šaltinius.
Po šia nuotrauka yra tokių komentarų:
1) 1944 m. deportuojami Vengrijos žydai.
2)1942 m.: „Transportas“ gyvuliniuose vagonuose iš Vesterborko persiunčiamojo lagerio netoli nuo Nyderlandų sienos.
3) Pro langą žiūrinčių išsigandusių vaikų veidai, belaukiant deportacijos iš Vesterborko, Olandija. Prūsijos kultūros paveldo fotoarchyvas. – Vienintelė aptikta nuotrauka, kurioje nurodytas šaltinis.
4) Prekiniu vagonu į Aušvicą (lenk. Osvencimą – I.T.) deportuojami Mulfingo vaikai. Apie Mulfingo vaikus pateikta ir daugiau informacijos: Štutgarto jaunimo socialinės rūpybos skyriaus nurodymu tie vaikai buvo atskirti nuo tėvų ir apgyvendinti vaikų namuose. Išlikusiuose archyvų dokumentuose taip užfiksuotas vaikų išvežimas ir nužudymas: „Šv. Juozapo globos namų ugdymo įstaiga perkelta į Birkenau“, toliau – „globa nutrūko dėl mirties“. Štutgarto jaunimo reikalų skyriaus iniciatyva nužudytiems vaikams atminti 2000 m. buvo pastatytas paminklas.
5) Rusiško teksto „Mosfilm dlia Niurnberga“ autorius, demaskavęs kelias Niurnbergo tribunolui pateiktas nuotraukas – klastotes, teigia, jog ši nuotrauka taip pat yra klastotė. Nors ji atrodo pakankamai „dramatiškai“, bei taip pakabinus spygliuotą vielą iš vagono esą būtų nesunku pabėgti.
6) Kazimieras Pūras straipsnyje „Keturiasdešimt pirmųjų birželis“ („Lietuvos Aidas“, 2008 06 16) teigia, jog nuotraukoje vaizduojami tremiamieji į Sibirą.
Šių eilučių autorei pavyko aptikti tik tiek aptariamos nuotraukos aiškinimų. Be abejo, jų yra dar daugiau. Klastočių, kurias Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti narys Yitzhakas Aradas savo knygose pateikia kaip tikras, yra ir daugiau.
Būtų gražu, jeigu istorija besidomintys žmonės šį sąrašą papildytų. Latviai jau yra išleidę tokias klastotes demaskuojančių tekstų.
Kad kuo daugiau klastočių būtų išaiškinta, reikėtų sudaryti fotografijos tyrinėtojų grupę, kuri ištirtų bent dalį su Lietuva siejamų nuotraukų. Gražią pradžą padarė Stasys Žvirgždas, įvertindamas vadinamojo „Lietūkio“ garažo įvykius vaizduojančias nuotraukas kaip klastotes („Lietuvos Aidas“, 2007 03 31; „Lietuvos žinios“, 2007 06 22; http://www.lrytas.lt/).
2010.09.18
