Ukraina nepasirašys asociacijos su Europos Sąjunga susitarimo aukščiausio lygio susitikime Vilniuje. „Vykdydamas nepaprastai delikačią operaciją, Briuselis blogai apskaičiavo. Pasitelkusi rimbą Rusija galų gale sugebėjo pasiekti savo, o Europa su savo „suvytusia morka“ turi kentėti gėdą iki kito karto“, – rašo žiniasklaida. Ukrainos opozicija kaltina prezidentą išdavyste ir įžvelgia pagrindą apkaltai.
Viršūnių susitikime, kuris įvyks Vilniuje lapkričio 28–29 dienomis, Ukraina nepasirašys asociacijos su ES susitarimo, praneša Le Temps. Prieš ketverius metus pradėtas procesas nutrauktas lapkričio 21 dieną šalies ministro pirmininko Nikolajaus Azarovo potvarkiu.
Keletą valandų prieš tai Aukščiausioji Rada atmetė įstatymo projektą, kuris leistų Julijai Timošenko gydytis užsienyje.
Opozicijos lyderis Arsenijus Jacenokas apkaltino Janukovičių išdavyste. Pasak jo, valstybės vadovo sprendimas „duoda pagrindą rengti apkaltą prezidentui ir atstatydinti vyriausybę“.
„Tai milžiniškas nusivylimas ukrainiečiams, kurių dauguma, apklausų duomenimis, pasisako už suartėjimą su ES, – sakė leidiniui German Marshall Fund politologas Maiklas Li. – Žmonės pamatė, kad politinis elitas iškėlė savo interesus aukščiau už šalies interesus“. Ekspertas aiškina, kad „Rusija pagalbą, skirtingai nuo Europos, teikia be jokių reikalavimų valdymo veiksmingumui“. Jo nuomone, Ukrainos vadovybė apsiskaičiavo, nepaspaudusi Europos ištiestos rankos.
Visą tą laiką Maskva be paliovos darė spaudimą Kijevui ir net ėmėsi virtinės baudžiamųjų priemonių, kad atmuštų jam norą suartėti su Europa, sakoma straipsnyje. Vladimiro Putino noras išlaikyti Ukrainą įtakos zonoje padiktuotas ne tik jos ekonominio potencialo – antai, yra sutartis, leidžianti Rusijai išsaugoti Sevastopolyje Juodosios jūros laivyną, pažymi autorius.
XXX
Viktoras Janukovičius taip ir neišdrįso paleisti į laisvę savo senos priešininkės Julijos Timošenko, rašo Benjaminas Binderis laikraštyje Der Spiegel. Vyriausybinė frakcija parlamente atmetė visus šešis įstatymo projektus, kurie leistų jai išvykti gydytis į užsienį. Šiek tiek vėliau vyriausybė priėmė sprendimą pristabdyti asociaciją su ES.
„Timošenkos įstatymo“ ir asociacijos sutarties su ES sužlugdymas Maskvai reiškia dvigubą pergalę kovoje dėl Ukrainos. Rusija „sveikina Ukrainos norą tobulinti ir plėtoti prekybinį bei ekonominį bendradarbiavimą su RF“, – sakoma Rusijos prezidento spaudos sekretoriaus pareiškime.
„Rusija seniai nori matyti Ukrainą Muitų sąjungoje kartu su Baltarusija ir Kazachstanu, – komentuoja žurnalistas. – Pastarąsias savaites Kremlius tai viliojo Kijevą nuolaidomis dujoms, tai grasino naujais įvežimo muitais Ukrainos prekėms ir baisiomis pasekmėmis Ukrainos ekonomikai, jei ji pasuks eurointegracijos keliu“.
XXX
„Daugelį mėnesių Ukraina – pusiau Rusijos, pusiau Vakarų šalininkė – buvo Briuselio, Maskvos ir Kijevo priešpriešos centre, – rašo Corriere della Sera. – Europa siūlė istorinį susitarimą dėl asociacijos, Vladimiras Putinas reagavo darydamas stipriausią ekonominį spaudimą Ukrainos prezidentui, Viktoras Janukovičius bandė išgauti daugiausia, kas tik įmanoma, ir iš vienur, ir iš kitur“.
„Kijeve paskelbtas sprendimas yra tikslus ir pragmatiškas pasirinkimas, – mano straipsnio autorius. – Ukraina nesirengia užsiversti sau visą priešiškos Rusijos naštą, kai tuo tarpu Europa savo nuostolius „kompensuos“ Rytuose. Kai dėl pavojingos varžovės J.Timošenko, tai geriau ją laikyti už grotų netoliese. Ukrainoje, su jos nesiliaujančiais vidiniais kivirčais, V.Janukovičiaus oportunizmas nieko nenustebino“.
„Toks įspūdis, kad Briuselis atliko nepaprastai delikačią operaciją, – tęsia straipsnio autorius, – bet blogai apskaičiavo. „Ukrainos klausimą“ patikėjo spręsti lenkams ir pabaltijiečiams, aršiems asociacijos šalininkams, o Berlynas, Paryžius ir Roma tuo metu svarstė klausimą, kam rytoj teks „apmokėti Ukrainos sąskaitas“. Galų gale Rusija, mosuodama rimbu, sugebėjo išsireikalauti savo, o Europa su savo suvytusia morka turi kęsti gėdą iki kito karto, jeigu dar toks pasitaikys“.
XXX
Sudužo ES viltys išplėsti savo įtaką į rytus per plačią partnerystę su Ukraina, rašo The Wall Street Journal. Kijevas pristabdė pasirengimą asociacijos su ES susitarimui ir paragino atkurti prekybinius ryšius su Rusija bei kitomis buvusiomis sovietų respublikomis. Atrodo, Ukraina atsitraukė nuo pakto su ES idėjos dėl sustiprėjusio ekonominio ir žodinio spaudimo iš Maskvos.
„Ukrainos oficialūs asmenys pareiškė, kad Briuselio pasiūlyta finansinė pagalba ir prekybiniai pasiūlymai nepakankamai dideli, kad kompensuotų ryškų ekonominį smukimą dėl iš pradžių Rusijos įvestų apribojimų“, – sakoma straipsnyje.
„Ukrainos ekonomika turi problemų, o europiečiai mūsų šiuo momentu negirdi“, – sakė Vladimiras Olijnikas iš „Regionų partijos“.
ES oficialūs asmenys pareiškė, kad kaip ir anksčiau pasisakys už ryšius su Ukraina, jeigu Kijevas nusiteikęs draugauti su Europa. „Bet be Ukrainos ES „Rytų partnerystės“ programa – kampanija ryšiams su buvusiomis SSSR teritorijomis stiprinti – bus dar labiau abejotina“, – rašo žurnalistai, primindami, kad anksčiau susitarimo su ES atsisakė Armėnija.
XXX
Europos Sąjunga perspėja, kad naujas šansas sudaryti asociaciją atsiras Ukrainai tik praėjus metų metams, ir paskubomis stengiasi parengti ekonominės pagalbos priemones, kurios padėtų Kijevui atlaikyti atsakomąjį Maskvos smūgį.
„ES jau ėmėsi priemonių, kad padėtų Ukrainai ateityje gauti dujų iš bloko narių. Ukrainai paruošta 610 mln. eurų, jeigu ji pasirašys susitarimą su TVF dėl kredito. ES taip pat pasirengusi suteikti Ukrainai 300 mln. eurų per metus kaip pagalbą „kaimynystės programos“ rėmuose. Suma gali būti padidinta, jeigu Ukraina toliau žengs link demokratijos ir įstatymų viršenybės“, – perduoda straipsnio autoriai, bet pabrėžia: Ukrainos vyriausybės nuomone, TVF reikalauja pernelyg daug skausmingų žingsnių.
The New York Times pabrėžia, kad Ukrainos vidaus politiką didele dalimi sąlygoja santykiai su Rusija, ir daugelis mano, kad prezidentas V.Janukovičius pirmiausia atsižvelgia, kokią įtaką turės jo sprendimai perspektyvai būti perrinktam 2015 metais. V.Janukovičiaus politinė bazė – tai daugiausia rusakalbės šalies rytinė ir pietinė dalys, kurios pasisako už suartėjimą su Rusija.
Tuo tarpu Ukraina susidūrė su rimtomis ekonominėmis problemomis, jai reikalingos reikšmingos kreditų injekcijos, konstatuoja korespondentas, o tos problemos tikrai pagilėtų, jeigu Rusija įvestų plačias prekybines sankcijas kaip atpildą už susitarimų su Europa pasirašymą.
Informacijos šaltinis: inopressa.ru
2013.11.25
