Viljamas E. Odomas – Amerikos Nacionalinio saugumo agentūros (National Security Agency, NSA) direktorius 1985 gegužės – 1988 metų liepos laikotarpiu, išgarsėjęs tiesmukišku charakteriu.
Generolas leitenantas V.E.Odomas (William Eldridge Odom, 1932–2008) laikytas griežtos linijos šalininku ir kai buvo prezidento Džimio Karterio patarėjo nacionalinio saugumo klausimais Zbignevo Bžezinskio kariniu patarėju. Tada jis nusipelnė pravardę „Zbigo vanagas“.
1950 metais V.Odomas baigė Karo akademiją. Vėliau apsigynė politologijos magistro (1962) ir daktaro (1970) laipsnius prie Kolumbijos universiteto. Mokėsi rusų kalbos kariniuose kursuose, išėjo parašiutinį ir diversinį – žvalgybinį („reindžerio“) parengimą, o taip pat lankė Generalinio štabo koledžą.
1964–1966 metais V.E.Odomas buvo JAV armijos ryšių karininkas, prikomandiruotas prie sovietų karinės grupuotės Vokietijoje, o 1972–1974 metais – JAV karinio atašė Maskvoje pavaduotojas. 1970–1971 metais V.E.Odomas dalyvavo taikaus sureguliavimo Vietname procese. Vėliau dėstė Karo akademijoje Vest Pointe, Niujorko valstijoje.
1977 metų sausį Z.Bžesinskis tapo prezidento Karterio patarėju nacionalinio saugumo klausimais ir pasiūlė V.EOdomui būti jo kariniu konsultantu (jie susipažino dar Kolumbijos universitete). Naujose pareigose V.E.Odomas formavo JAV poziciją ryšium su sovietų kariuomenės įvedimu į Afganistaną, aiškinosi Amerikos ambasados užgrobimą Teherane (tada diplomatinės misijos personalas buvo paimtas įkaitais).
1981 metų pradžioje jis pasitraukė iš Nacionalinio saugumo tarybos, o tų pačių metų lapkritį tapo Žvalgybos štabo JAV armijoje viršininko pavaduotoju. 1982 metais V.E.Odomas gavo generolo majoro laipsnį, o 1984-aisiaisi – generolo leitenanto.
1985 metų gegužę Odomas pradėjo vadovauti NSA. Po metų, bijodamas, kad numatomas buvusio NSA ryšių specialisto Ronaldo Peltono teismo procesas nepritrauktų per daug dėmesio, V.E.Odomas ragino spaudą cenzūruoti. Jis bijojo, kad per klausymus bus atskleisti žvalgybinės informacijos gavimo metodai. Tad pasiūlė padaryti oficialų pareiškimą spaudai ir paprašyti žurnalistų neminėti tų smulkmenų aprašinėjant ataskaitas apie procesą.
Jis taip pat norėjo pasiekti, kad į pareiškimą būtų įtrauktas punktas dėl baudžiamojo persekiojimo tų, kurie neišgirs (suprantama, rusai ir taip jau viską žinojo dėka R.Peltono išdavystės). Oficialus pareiškimas spaudai buvo padarytas, bet V.E.Odomo grasinimai į jį nebuvo įtraukti.
V.E.Odomas taip pat pasižymėjo kritikuodamas Ronaldo Reigano administraciją, kurią jis kaltino atskleidus slaptą informaciją spaudos atstovams ir tvirtino, kad čia ji daug kaltesnė už Kongresą. „Nutekėjimas plaukia iš Kongreso, bet dar daugiau nutekėjimo iš administracijos, bent jau ir dėl to, kad ji žymiai skaitlingesnė. O pasekmės tokios, kad man paprasčiausiai nusileidžia rankos“.
1987 metų rugsėjo 2 dieną susitikime su kariniais žurnalistais V.E.Odomas tęsė temą: „Per pastaruosius trejus–ketverius metus mūsų (ryšių žvalgybos) sistema nukentėjo nuo informacijos nutekėjimo stipriau, negu per visą ankstesnį laikotarpį“. Ir baigė savo kalbą žodžiais: „Tie nuostoliai prilygsta mirčiai“.
1988 metų rugpjūčio 1 dieną V.E.Odomas išėjo iš NSA ir atsistatydino iš tikrosios karinės tarnybos.
Nuotraukoje: Viljamas E. Odomas – Amerikos Nacionalinio saugumo agentūros (National Security Agency, NSA) direktorius 1985-ųjų gegužės – 1988-ųjų metų liepos laikotarpiu, išgarsėjęs tiesmukišku charakteriu.
2012.11.08
