Donaldas Trumpas ir Vladimiras Putinas: žadėtas „sandėris“ ir „sąmokslo teorija“


Print

Tikrieji Trumpo ketinimai Rusijos atžvilgiu taip ir neaiškūs, bet jis Europą įtikinėja, kad JAV „neparduos“ Rytų Europos ir Ukrainos Rusijai. Kremliaus viltys blėsta.

Tuo tarpu įsisuka konspirologinės kautynės, rašo žiniasklaida: prezidento neprieteliai sako, kad dėl pergalės rinkimuose jis sudarė suokalbį su Putinu. Trumpas, priešingai, laiko save Barako Obamos sumanyto sąmokslo auka.

„Trumpo išrinkimą į prezidento postą Rusija sutiko džiūgaudama, o Europa – susirūpinusi, nes Trumpas viešai reiškė simpatijas Rusijos prezidentui Putinui, – rašo The Wall Street Journal žurnalistai. – Bet per šešias savaites, praėjusias nuo Trumpo prezidentavimo pradžios, emocijos ir ten, ir ten pradėjo keistis priešingai“.

Trumpas parinko keletą administracijos narių, kurie vykdo griežtą kursą Kremliaus atžvilgiu, o taip pat pradėjo kalbėti apie NATO palankesniu tonu.

Net vedantieji ekspertai kol kas spėlioja, kokie tikrieji Trumpo ketinimai, sakoma straipsnyje. Gal jis „pozuoja“ prieš derybas su Kremliumi, kurių tikslas – judėti link susitaikymo su Rusija ir rasti bendrą požiūrį į Europą ir Artimuosius Rytus, mano kai kas.

Europa ploja permainai, o Maskva nerimauja. Europos diplomatai pareiškė: juos įtikino, kad JAV „neparduos“ Rusijai Rytų Europos ir Ukrainos, nes taip pripažintų išplėstą Maskvos įtakos sferą.

Putino vyriausybė, priešingai, riboja viltis suartėti su JAV ar sušvelninti amerikiečių pozicijas, tvirtina autoriai, remdamiesi Dmitrijaus Peskovo ir Aleksejaus Puškovo pareiškimais.

Leidinyje rašoma: „Kremliaus ekspertai iš JAV sako, kad nuodugnus santykių su Rusija „perkrovimas“ visada būdavo sudėtingas uždavinys, nes Putinas, remdamasis vidaus politikos sumetimais, iš tikrųjų nenori tokio „perkrovimo“. Kremlius seniai įtikinėja, kad JAV stengiasi nuversti Putiną, ir prieš rinkimus kaitina antiamerikanizmą“.

„Mano nuomone, pranešimai apie Trumpo iniciatyvos Maskvos atžvilgiu mirtį per ankstyvos, – sakė Carnegie Endowment for International Peace tyrimų viceprezidentas Endrius Veisas. – Tai buvo jo požiūrio į užsienio politiką idee fixe“.

Center for the National Interest vykdomasis direktorius Polas Sondersas, priešingai, neatmeta, kad santykiai gali paaštrėti. „Kai Trumpas sako, kad nori pagerinti santykius, tai jam labai svarbu padaryti iš jėgos pozicijų, – paaiškino Sondersas. – O Rusijai tai, matyt, nepatinka“.

„Polemika apie prezidentą Trumpą ir Rusiją – tai, iš esmės, konkuruojančių konspirologinių teorijų tarpusavio kova, – leidinyje The Wall Street rašo Hudson Institute vyresnysis mokslinis bendradarbis Maiklas Doranasa. – Jei paklausysime prezidento neprietelių, tai dėl pergalės rinkimuose jis sudarė suokalbį su Putinu. Trumpas, priešingai, laiko save Obamos sumanyto ir turinčio jį suteršti, pavaizduoti Putino „mančžūrišku kandidatu“, sąmokslo auka.

Šeštadienį Trumpas pradėjo naują kautynių raundą, Twitter‘yje pareiškęs: „Prezidentas Obama klausėsi mano telefonų spalyje, tiesiog prieš rinkimus!“ Didelė dalis žiniasklaidos paskelbė, kad tas Trumpo pareiškimas neturi pagrindo. Džeimsas Kleperis, kuris buvo JAV Nacionalinės žvalgybos direktorius iki Obamos kadencijos pabaigos, pareiškė: „Nacionalinio  saugumo aparatas, kurį aš kuravau, nesiklausė prezidento telefonų, tuo metu išrinkto prezidento ar jam esant kandidatu, ar jo rinkiminio štabo telefonų“.

Doranas mano: galima situacija, kai ir Trumpo, ir Kleperio tvirtinimai teisingi (bent jau tiesiogine prasme).

Straipsnio autorius grynai teoriškai spėlioja, kad gal buvo klausomasi Trumpo neoficialaus politikos patarėjo Rodžerio Stouno, jo asmeninio juristo Maiklo Koeno ir jo tuomečio nacionalinio saugumo patarėjo Maio Flino. „Visi trys turėjo kažkokių ryšių su Maskva ar jos draugais“.

Autorius prašo nevadinti Trumpo skundų „nepagrįstais“. NSA sekti Trumpo partnerių pokalbiai bei susirašinėjimas „kol kas nedavė jokių įrodymų, kad būta Trumpo rinkiminio štabo ir Rusijos vyriausybės hipotetinio aljanso, užtat iššaukė visą srautą informacijos nutekinimų, kurie sudaro įspūdį, kad tokio aljanso būta“, sakoma straipsnyje.

Obama pakeitė NSA „telefoninių pasiklausymų“ plėtros taisykles ir garantavo, kad toji medžiaga bus paskleista daugybėje žinybų. Valdininkai tą žingsnį grindė siekiu sutrukdyti nuslėpti informaciją apie kenksmingus Rusijos veiksmus. Tas pagrindimas pats savaime sustiprino vaizdą, kad Trumpas sudaręs sąjungą su Putinu, o naujos taisyklės pametėjo šviežios medžiagos Trumpo priešininkams, „nutekinantiems“ informaciją, rašo Doranas.

Autorius apibendrina: „Prezidento kritikus piktina bet kokios prielaidos, kad Obamos administracija „nukalibravo“ NSA vykdytą sekimą, kad sutrukdytų Trumpui. Užtat jie prašo mūsų patikėti alternatyvia konspirologine teorija – kad Trumpas yra Putino marionetė. Įrodymų persvara kol kas liudija Trumpo naudai“.

The Independent praneša: „Buvęs kontržvalgas iš JAV NSA, saugumo ekspertas, šnipinėjimo ir terorizmo specialistas Džonas Šindleris Twiterr‘yje parašė: „Cha-cha, JAV žvalgybos bendruomenė turi daug SIGINT (perimtos slaptos informacijos, – red. past.) apie aukštus rusus, aptarinėjusius su Trumpo komanda jų suokalbį“.

Kitame įraše Šindleris pareiškė: „Vienas perimtas dviejų svarbių Kremliaus vyrukų pokalbis apie suokalbį su Trumpu, – nedidelis dalykas, keletas tokių pokalbių – labai didelis dalykas“.

The New York Times skiria straipsnį naujajam JAV prekybos ministrui Vilburui L. Rosui, pabrėždamas, kad „Kipro banko“ bendrasavininkis „nebuvo rusų draugas“.

„Kai amerikiečių milijardierius ir investuotojas Vilburas L. Rosas prieš trejus metus nusipirko „Kipro banko“ akcijų, jis tapo didelio, bet problemiško banko bendrasavininkiu su vicepirmininku, kuris anksčiau dirbo su Vladimiru Putinu Leningrado KGB, ir penkiais kitais rusais direktorių taryboje“, – rašo laikraštis.

„To pakako, kad kiltų įtarimų, kai prezidentas Trumpas paskyrė Rosą į prekybos ministro postą“, – rašo straipsnio autorius Endrius Higinsas. Tačiau Rosas netapo draugu rusams Kipre – maža to, iš esmės, jis juos išstūmė iš banko.

Vienintelis rusas, šiuo metu turintis reikšmingos įtakos banke, lieka Viktoras Vekselbergas.

2013 metų bankų krizė leido rusams, kai kuriems turėjusiems glaudžių ryšių su Kremliumi, įgyti „Kipro banko“ kontrolę, bent jau popieriuje, rašo autorius.

„Tai atsitiko, kai Kipro valdžia, kuriai beviltiškai reikėjo pinigų bankams palaikyti, konfiskavo milijardus dolerių „Kipro banko“ ir Laiki Bank, taip pat žinomo kaip „Kipro liaudies bankas“ depozituose. Daugiausia tai buvo rusų indėliai, ir jie kaip dalinę kompensaciją gavo „Kipro banko“ akcijų“, – paaiškino Higinsas.

Deja, sako didžiausios Kipro juridinės kompanijos steigėjas ir pirmininkas Andreas Neokleusas, niekas iš jų nenusimanė banko reikaluose, ir jie nesugebėjo susitarti, kokiais būdais išgelbėti nuo nusigyvenimo „Kipro banką“. Pasak jo, „Rosas tapo savotišku gelbėtoju“, nes turėjo daug patirties investuojant į probleminius aktyvus.

„Rosas tapo banko vicepirmininku 2014 metų lapkritį ir paliko tas pozicijas, kai buvo patvirtintas JAV prekybos ministru“, – rašoma leidinyje.

Informacijos šaltinis – inopressa.ru portalas.

2017.03.13; 05:57