Vilniaus apygardos administraciniam teismui šių metų gegužės mėnesį buvo įteiktas skundas. Vadovaujantis Lietuvoje galiojančiais teisės aktais, jo nenagrinėti – negalima.
Tačiau situacija – sudėtinga. Mat skunde nurodytas atsakovas – pati Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
Skundą pasirašė VšĮ Vilniaus miesto Greitosios medicininės pagalbos stoties medicinos darbuotojų profesinės sąjungos vadovė Violeta Seiliuvienė.
Profesinės sąjungos lyderės V. Seiliuvienės tvirtinimu, Vyriausybė jiems, greitosios medicininės pagalbos darbuotojams, per pastaruosius trejetą metų dėl diskriminacinių veiksmų padarė neturtinę žalą, kuri, pareiškėjų nuomone, įvertinta trimis milijonais litų.
Oficialus skundo pavadinimas – “DĖL ŽALOS, ATSIRADUSIOS DĖL CENTRINIŲ VALSTYBINIO ADMINISTRAVIMO SUBJEKTŲ NETEISĖTŲ VEIKSMŲ, ATLYGINIMO”.
Tad Vilniaus apygardos administraciniam teismui teks nagrinėti keblias aplinkybes – ar Lietuvos Respublikos Vyriausybė, greitosios medicininės pagalbos darbuotojams sutrumpinusi kasmetines atostogas ir prailginusi darbo valandas, jų nediskriminuoja, lyginant su kitais panašių profesijų darbuotojais? Sutikite, atsakovas – rimtas. Vyriausybės taip lengvai neįveiksi. Tačiau ir Vyriausybei metami priekaištai, remiantis skunde nurodytais duomenimis bei motyvais, – rimti.
Vilniaus Greitosios medicininės pagalbos stoties darbuotojų profesinės sąjungos vadovė V. Seiliuvienė tvirtina atstovaujanti 301-am greitosios pagalbos darbuotojui, įsitikinusiam, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybė grubiai pažeidė galiojančius teisės aktus – pasielgė taip, kaip pasielgti neturėjo teisės. V. Seiliuvienės atstovaujami medikai teismui skundžia būtent tuos Ministrų kabineto nutarimus kaip diskriminuojančius juos, kurių dėka buvo sutrumpintos atostogos ir prailgintas darbo laikas.
Sutrumpinimai ir prailginimai – ne tokie jau maži, kad būtų galima pamiršti. Kasmetines atostogas greitosios nedicininės pagalbos medikams Vyriausybė sumažinusi nuo 42 iki 36 dienų. O darbo savaitę pailginusi dviem valandom – nuo 36 iki 38 valandų. Pagrindinis Vyriausybės argumentas – lygiava. Esą greitosios pagalbos medikai negali reikalauti privilegijų ar išskirtinių sąlygų lyginant su kitais šalies sveikatos priežiūros specialistais ar asmenimis, dirbančiais specifinėse sąlygose.
Be jokios abejonės, civilizuotos visuomenės privilegijų neturėtų toleruoti. Tačiau negalima nesutikti ir su profsąjungos vadovės V. Seiliuvienės pozicija. Duodama interviu portalui Slaptai.lt profesinės sąjungos lyderė V. Seiliuvienė pabrėžė, jog greitosios medicininės pagalbos darbuotojai pluša būtent išskirtinėmis, specifinėmis sąlygomis. Kiekviena jų išvyka į nelaimės vietą – tai komandiruotė į nežinomybę. Sulaukę pagalbos šauksmo greitosios medicininės pagalbos darbuotojai nežino, su kuo jiems teks netrukus susidurti.
O susidurti tenka ir su agresyviais narkomanais, ir su emocijų nevaldančiais girtuokliais, ir su gatvių chuliganais, mojuojančiais kumščiais. Liūdna, bet paskutiniųjų kelerių metų statistinės suvestinės byloja, jog smurto būtent prieš greitosios medicininės pagalbos darbuotojus atvejų nenumaldomai daugėja. Tie atvejai buvo plačiai aprašyti spaudoje.
Tad greitosios medicininės pagalbos darbuotojų triūsas akivaizdžiai skiriasi nuo tų medikų, kurie pluša ligoninių ar poliklinikų kabinetuose, operacinėse, procedūriniuose kabinėtuose. Jie tikrai mažiau rizikuoja. O tarp greitosios medicininės pagalbos darbuotojų beveik nėra nė vieno, kuris nebūtų sykį bent keiksmažodžiais apibertas. Spyriai kojomis, smūgiai kumščiais, grasinimas peiliu ar butelio šukėmis – retesni atvejai. Tačiau ir tokių konfliktinių situacijų – užtektinai gausu.
V. Seiliuvienės išdėstytus argumentus papildė Lietuvos medikų profesinės sąjungos vadovė Albina Kavaliauskaitė. Ji akcentavo suprantanti, jog darbdavys šiuo konkrečiu atveju negalintis pašalinti ar sumažinti profesinės rizikos faktorių, su kuriais susiduria būtent greitosios medicininės pagalbos darbuotojai. Juk nepriskirsi prie kiekvieno ekipažo po ginkluotą policininką. Tačiau šiems didesnę nervinę, emocinę, protinę įtampą bei profesinę riziką patiriantiems medikams galima padėti kitokiu būdu – pailginant kasmetines atostogas bei trumpinant darbo valandas.
Konfliktinė situacija bręsti pradėjo 2009-aisiais. Medikų interesus ginančios profesinės sąjungos tais metais kreipėsi į Sveikatos apsaugos bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerijas prašydamos greitosios medicininės pagalbos darbuotojams pailgintų atostogų ir trumpesnės darbo savaitės. Ministerijų vadovų žvilgsniai nukrypo į Higienos instituto Darbo medicinos centrą. Buvo paprašyta išvadų, ar tokie reikalavimai nėra iš piršto laužti.
Higienos institutas pateikė būtent greitosios medicininės pagalbos darbuotojams palankias išvadas. Suprask, šių medikų reikalavimai – pamatuoti. Nes jų darbo specifika tokia, kad jie negali nevykti į nelaimės vietą net tuomet, jei padėtis – labai pavojinga. Be kita ko, Higienos institutas pabrėžė, jog šios sferos medikų reikalavimai – kuklūs. Iš tiesų reikėtų pailginti ne tik atostogas, bet ir padidinti greitosios medicininės pagalbos ekipažų skaičių. Taip pat – pasirūpinti, kad visuose ekipažuose dirbtų bent vienu mediku daugiau, nei iki šiol. Kad tenkantis krūvis būtų kuo mažesnis.
Profesinių sąjungų vadovių V. Seiliuvienės ir A.Kavaliauskaitės teigimu, siekta, jog greitosios medicininės pagalbos medikų veikla būtų prilyginta policininkų ir gaisrininkų profesijai. Pavyzdžiui, policininkai ir gaisrininkai, išdirbę dvidešimt metų, išeina į pensiją. O greitosios medicinos pagalbos medikai – ne. Kodėl? Ar tokia padėtis nediskriminuoja greitosios medicininės pagalbos darbuotojų, taip pat susiduriančių su įvairiausiais pavojais?
Dar keletas svarbių Higienos centro išvadų. Greitosios medicininės pagalbos darbuotojų kasmetinės atostogos tuo metu dar buvo 42 dienos. Bet centro ataskaitoje teigiama, kad pailgintas atostogas reikia dar pailginti. Įstatymas leidžia pailginti net iki 58 dienų per metus.
Sulaukę palankių išvadų medikų interesus ginančios profesinės sąjungos kreipėsi į Sveikatos apsaugos ministeriją. Kai šiai ministerijai pradėjo vadovauti ponas Algis Čaplikas, profesinių sąjungų vadovės V.Seiliuvienė ir A.Kavaliauskaitė sulaukė optimistinių patikinimų, esą į jų pastabas bus atsižvelgta. Bet neatsižvelgė. Premjero Andriaus Kubiliaus vadovaujamas Ministrų kabinetas ne tik neatsižvelgė į išvadas, bet priėmė neva socialiai teisingą sprendimą. Tiksliau tariant, suvienodino darbo, poilsio sąlygas visiems medikams. Dar tiksliau tariant, nurėžė net tai, ką greitosios medicininės pagalbos darbuotojai jau buvo iškovoję.
Skaudžiausia profesinių sąjungų vadovėms V. Seiliuvienei ir A.Kavaliauskaitei tai, kad 2009-ųjų gegužės 15-ąją, dalindamas optimistines viltis, ponas A.Čaplikas jau žinojo, jog nė vienas duodamas pažadas nebus įgyvendintas. Nes Vyriausybė darbo ir poilsio sąlygas jau buvo suvienodinusi. O tai reiškė, kad greitosios medicininės pagalbos darbuotojų teisės buvo net sumažintos, mat jie jau turėjo pasiekę kai kurių laimėjimų.
Taigi darbo sąlygas šios sferos medikams Vyriausybė pablogino. Pablogino savavališkai. Nepaisant aplinkybės, jog Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatyta, kad visus tokio pobūdžio ginčus būtina derinti su socialiniais partneriais – arba profesinėmis sąjungomis, arba su darbuotojų interesus ginančiais atstovais.
Profesinių sąjungų vadovės pasijuto apgautos. Juolab kad sulaukta net subtilių perspėjimų, panašių į grasinimus. Esą Lietuvos greitosios medicininės pagalbos stotį norėtų įsigyti viena privati saugos firma. Žodžiu, jei V. Seiliuvienė ir A. Kavaliauskaitė nesiliaus triukšmavusios, Vyriausybė imsis veiksmų šią struktūrą parduoti privačioms institucijoms.
Profesinių sąjungų lyderės neišsigando, nenuleido rankų. Informacija, jog greitosios medicininės pagalbos stotys gali būti privatizuojamos, susidomėjo žiniasklaida. O prie Vyriausybės, Seimo ir Sveikatos apsaugos ministerijos buvo surengti keli gausūs protesto mitingai. 2009-aisiais metais mitingų iš viso buvo penki. Įvykis vijo įvykį. Visko nesurašysi net didžiausioje jaučio odoje. Svarbiausia, jog pavyko atkreipti tuo metu Seimui vadovavusio Arūno Valinsko dėmesį. A.Valinskas kaip parlamento vadovas kreipėsi į Vyriausybę, jog ši išanalizuotų susidariusią konfliktinę situaciją.
Konkretūs paklausimai nusiųsti net Teisingumo ministerijai. Teisingumo ministerijos teirautasi, ar greitosios medicininės pagalbos darbuotojai nėra diskriminuojami. Tuometinės Teisingumo ministerijos vadovybės išvados buvo palankios V. Seiliuvienei ir A. Kavaliauskaitei. Apibendrinus šios ministerijos išvadas galima taip pasakyti: tokius konfliktus derėtų spręsti derybų, o ne vienašališkų nutarimų būdu.
Be to, buvo sudaryta oficiali tarpžinybinė darbo grupė, kuri maždaug pusę metų svarstė greitosios medicininės pagalbos medikų skundus. Toje grupėje dirbo pačių įvairiausių institucijų atstovų. Tarpžinybinės darbo grupės išvados vėlgi palankios profsąjungoms, o ne Vyriausybei. Išvadose tvirtinama, jog būtina grįžti į pradinę padėtį ir pradėti socialinį dialogą – derybas. Tačiau premjero A.Kubiliaus vadovaujama Vyriausybė surado saliamonišką sprendimą – nepalankųjį dokumentą tiesiog paslėpė stalčiuje. Vaizdžiai tariant, elgėsi taip, tarsi nieko nebūtų atsitikę.
O Sveikatos apsaugos ministerija irgi kaip įmanydama bandė nuslėpti jai nepalankias išvadas. Vilniaus Greitosios medicininės pagalbos profesinės sąjungos vadovė, Lietuvos medikų profesinės sąjungos tarybos narė V.Seiliuvienė teigia, jog reikėjo sudėti daug pastangų, jog iš ministerijos būtų gauta bent jau palankaus nutarimo kopija. Lietuvos medikų profesinės sąjungos vadovė A.Kavaliauskaitė stebisi, “kam iš viso reikėjo žaisti tokius žaidimus, jei iš karto buvo nuspręsta palankias komisijos išvadas slėpti arba giliai stalčiuose, arba kokiame nors specialiame Vyriausybės seife”.
Medikų interesus ginančios profesinių sąjungų vadovės vis tiek nenutilo. Tada teko akis į akį susidurti su Seimo Sveikatos apsaugos komiteto pirmininku Antanu Matulu, kuris, A.Kavaliauskaitės teigimu, “ją pakvietė ne į Seimo komiteto posėdį, kaip to reikalauja Seimo statutas, o tiesiog į Seimą”.
Laimė, A. Kavaliauskaitė į susitikimą su šiuo parlamentaru atėjo ne viena, o su liudininke – V. Seiliuviene. Jos abi tvirtina, jog susitikimo, kuriame be A.Matulo dalyvavo dar šeši pareigūnai, būta niūraus. Kai kas kumščiu net į stalą trankė. Būta ir užuominų, esą greitosios medicininės pagalbos darbuotojai bus sukiršinti su kitais medikais, kuriems Vyriausybė pagerino tiek darbo, tiek poilsio, tiek apmokėjimo sąlygas. Paminėti net procentai – esą A.Kavaliauskaitė ir V.Seiliuvienė gina tik 20-ies proc. medikų interesus, likę 80-imt proc. medikų Vyriausybės sprendimais patenkinti. A.Kavaliauskaitės pastabos, jog Vyriausybė privalo būti vienodai teisinga visiems medikams – neišgirstos. Neišgirstos net pastabos apie galimą diskriminaciją.
Beje, net Lygių galimybių kontrolierė patvirtino, jog Greitosios medicininės pagalbos darbuotojai, lyginant su kitais panašų darbą atliekančiais žmonėmis, – diskriminuojami ir savo pažymoje nurodė: „Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009-04-29 nutarimai Nr. 411 ir Nr. 412 dėl nepaaiškinamų priežasčių, objektyvių, pagrindžiančių motyvų, neatlikusi sveikatos priežiūros specialistų protinės, emocinės įtampos sumažėjimo/padidėjimo faktinio įvertinimo (įrodymai nebuvo pateikti) pakeitė sveikatos priežiūros specialistų darbines garantijas (darbo laiko trukmė ir kasmetinių atostogų trukmė) jų bloginimo linkme, kai kitų kategorijų darbuotojams, kurių darbas taip pat susijęs su protine, emocine įtampa, šios darbinės garantijos liko nepakitusios. Taigi sveikatos priežiūros specialistai dėl savo kvalifikacijos (socialinės padėties) atsidūrė mažiau palankioje padėtyje nei kitų kategorijų darbuotojai, dirbantys darbą, susijusį su padidinta protine, emocine įtampa.“
Šios Lygių galimybių kontrolierės išvados – oficialios, oficialiai užfiksuotos. Jų neištrinsi, nepaneigsi. Bet visi šie argumentai – kaip žirniai į sieną.
Šiandien akivaizdu, jog visos priemonės išnarplioti šį konfliktą taikiai, derybų keliu, – išsemtos. Nei Seimas, nei Vyriausybė, nei Sveikatos apsaugos ministerija nenori išgirsti greitosios medicininės pagalbos darbuotojų argumentų. Vadinasi, liko tik teisinis kelias – bylinėtis teismuose.
Šių metų pavasarį profsąjungos vadovė V. Seiliuvienė kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama patenkinti 301 darbuotojo skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo. Tačiau pirmąjį V. Seiliuvienės atstovaujamų darbuotojų skundą Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjai atmetė, be konkretesnių paaiškinimų nurodant, kad pareiškėjų skundą atsisakytina priimti kaip nepriskirtiną administraciniam teismui.
Tada V. Seiliuvienė kreipėsi į Lietuvos Vyriausiąjį administracinį teismą. Po beveik pusantro mėnesio Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas konstatavo: „Pareiškėjai yra pareiškę prašymą priteisti neturtinę žalą iš Lietuvos Respublikos. Tokio pobūdžio ginčai nagrinėtini administraciniuose teismuose. Ar toks pareiškėjų prašymas yra teisėtas ir pagrįstas, galima bus nuspręsti tik išnagrinėjus ginčą iš esmės. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 1 d. nutartis naikintina.“, t.y. Vilniaus apygardos administracinis teismas vis tik buvo įpareigotas iš naujo spręsti skundo priėmimo klausimą.
Tą Vilniaus apygardos administracinis teismas ir padarė. Spręsdamas šį klausimą nustatė: „Nustatyti pareiškėjams […] terminą iki 2012 m. rugpjūčio 23 d. skundo trūkumams pašalinti: pateikti detalų prašomos neturtinės žalos apskaičiavimą bei informaciją apie tai, kiek laiko pareiškėjai dirba Vilniaus m. Greitosios medicininės pagalbos stoties medicinos darbuotojais.“
Labiausiai stebina tai, kad šis teismas spręsdamas skundo priėmimo klausimą jau praktiškai išsprendžia bylą, konstatuodamas, kad nėra pateikti įrodymai, pagrindžiantys neturtinės žalos dydį. Nors aukštesnysis teismas – Lietuvos Vyriausiasis administracinis aiškiai nurodė – Ar toks pareiškėjų prašymas yra teisėtas ir pagrįstas, galima bus nuspręsti tik išnagrinėjus ginčą iš esmės.
Vadinasi, nėra pagrindimo – nėra žalos, nėra žalos – nėra diskriminacijos?
Nesigilinant į susiformavusią teismų praktiką, užtenka žvilgtelti į jau aptartą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį, kurioje nurodyta: „Ar toks pareiškėjų prašymas yra teisėtas ir pagrįstas, galima bus nuspręsti tik išnagrinėjus ginčą iš esmės.“ Arba – į teisės mokslo doktriną, kurioje atrodo viskas aišku: „Neturtinė žala atlyginama pažeidus vertybes, kurių įkainoti neįmanoma, ir pasireiškia neturtinio pobūdžio praradimais, kurie negali būti tiksliai apskaičiuojami piniginiu ekvivalentu.“
O dar „giliau“ pasikapsčius teisės aktų kloduose, aišku, tai – sarkazmas, matome, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, kurį, beje, taip pat nurodo ir teismas, 6.250 str. 1 d.: „Neturtinė žala yra fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasiniai sukrėtimai, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais.“
Pastebėtina, kad tai tik gilių teisinių žinių nereikalaujanti analizė. Taigi, arba teismas priimdamas tokią nutartį dėl trūkumų „sunkiai“ skaito teisės aktus, arba kažkam patogu, kad principingoms profesinių sąjungų lyderėms būtų sudaromos kuo didesnės kliūtys ginti savo narių teises, tikintis, kad joms tai atsibos, bandant skundo nagrinėjimą „užčiaupti“ ankstyvoje jo stadijoje. Profsąjungų lyderės tvirtina, kad jos tikrai nenuleis rankų, neišsigąs, nepavargs.
Ar Vilniaus apygardos administracinis teismas vis tik pradės skundą nagrinėti iš esmės, ar įdėmiai nagrinės, ar bus priimti visi V. Seiliuvienės pateikiami dokumentai, – paaiškės netrukus. Visuomenės aktualijų portalas Slaptai.lt apie šią Vyriausybei itin nemalonią bylą būtinai informuos savo skaitytojus. Juk byla – verta dėmesio.
Medikų profesinės sąjungos šį kartą ne juokais susigrūmė su Vyriausybe. Ir susigrumta ne dėl kelių litų, o dėl trijų milijonų. Be to, profesinių sąjungų lyderės žada kreiptis ir į tarptautines organizacijas, ginančias žmogaus teises ir orumą. Dokumentai jau ruošiami.
Gintaro Visocko (Slaptai.lt) nuotraukose: pirmoji – Violeta Seiliuvienė, Vilniaus Greitosios medicininės pagalbos profesinės sąjungos vadovė, antroji – Lietuvos medikų profesinės sąjungos vadovė Albina Kavaliauskaitė.
2012.08.21
