Balandžio mėnesį Vilniuje surengta jau antra pilietinė akcija – „Rūstybės diena”. Pirmoji įvyko sausio 18 dieną Vilniuje ir dar keturiuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose.
Šįkart pagrindinė akcijos tema – viešojo intereso gynimas. Siekta atkreipti valdžios ir visuomenės dėmesį į Vilniaus krašte grėsmingai stiprėjančią V.Tomaševskio grupuotės įtaką, į prastą kai kurių regioninių prokuratūrų darbą, į rezonansinių bylų vilkinimą. Be to, buvo reikalaujama reformų – ypač Prisiekusiųjų teismo įvedimo.
Prie Generalinės prokuratūros prasidėjo piketas, kuriama dalyvavo į dvi grupes susiskirstę piliečiai iš Vilniaus, Kauno, Kėdainių, Radviliškio, Tauragės. Jie bendravo su generalinio prokuroro patarėja V.Budėniene, įteikė raštiškus reikalavimus, kuriuose nurodytos ir konkrečios bylos – D.Šulco, A.Skarbaliaus, taip pat reikalauta ryžtingesnės pertvarkos regioninėse prokuratūrose. Akcijos dalyviai atkreipė dėmesį, kad pastaruoju metu jau prasideda normalus dialogas su Generalinės prokuratūros pareigūnais.
Taip pat surengtas piketas prie Lietuvos Prezidentūros rūmų. Keliolika pilietinių judėjimų narių bendravo su akcija susidomėjusiais vilniečiais. Vėliau JDJ konfederacijos prezidentas J.Žilinskas, judėjimo ,,Vytis“ koordinatoriaus pavaduotojas G.Grabauskas, Kėdainių JDJ vadovas D.Šulcas, Tauragės JDJ atstovas A.Skarbalius Prezidentūros pareigūnams įteikė peticiją. Gvildentos aktualios temos. Pavyzdžiui, dėl V.Tomaševskio grupuotės vykdomos destrukcinės politikos Vilniaus krašte. Prezidentūros pareigūnai atsakė, kad šiuo metu atliekamas tyrimas dėl V.Tomaševskio veiklos ir, jei reikės, bus imtasi ir kitų žingsnių. Buvo kalbama ir dėl itin prasto kai kurių regioninių prokuratūrų darbo. Pareikštas pritarimas Generalinės prokuratūros vadovų veiklai, pasidžiaugta, kad generalinis prokuroras D.Valys imasi ryžtingų priemonių ir pradeda valymą stagnacijos apimtoje prokuratūros sistemoje. Pareikšta nuostata, jog Lietuvoje būtina įvesti Prisiekusiųjų teismą. Buvo iškeltos ir kitos aktualios temos – kodėl prokuratūros sistemoje ir kitose valstybės žinybose vis dar dirba buvę KGB pareigūnai, kodėl netiriamas Dr.Kedžio nužudymas, kodėl persekiojama D.Kedžio mama L.Kedienė ir sesuo teisėja Neringa Venckienė? Diskusijos metu teigta, kad tiek Kauno pedofilijos bylos, tiek kitų rezonansinių bylų tyrimui trukdo tikrosios liustracijos nebuvimas.
Pastarieji keleri metai – tai didžiulės korupcijos atskleidimo metai. Per kelerius metus įvyko daug Lietuvą sukrėtusių įvykių, kurie atskleidė, kad korupcija yra viena iš pagrindinių mūsų krašto problemų. Būtent korupcijos voratinklis leidžia bujoti oligarchų ir pedofilų klanams. Apie tai rašoma neseniai išleistoje teisėjos Neringos Venckienės knygoje “Drąsiaus viltis – išgelbėti mergaitę”. Knygos įžangoje rašoma: “Niekada nemaniau, kad man teks patirti tokį skausmą – laidoti pačiame jėgų žydėjime nužudytą brolį Drąsių. Kad man teks kovoti už nužudyto brolio dukrelės laimingą vaikystę, jos ramų gyvenimą. Viena, kas mane palaiko ir verčia kovoti – tai TIESA. Tiesa, kurią mažametė mano brolio dukrelė pasakojo apie patirtą brutalią seksualinę prievartą. Tiesa, kurią mergaitė pasakoja apie asmenis, nevertus žmogaus vardo. Tiesa, jog mano brolis, gindamas dukrelės interesus ir siekdamas, kad iškrypėliai būtų nubausti, už tai buvo nužudytas. Tiesa, jog Lietuvoje egzistuoja pedofilų tinklas, kurį sudaro įtakingi ir aukštas pareigas einantys asmenys“. (Penktadienio ,,XXI amžiaus“ numeryje pasirodys straipsnis apie balandžio 16-ają dieną surengtą N.Venckienės knygos pristatymą).
Nuotraukoje: teisėja Neringa Venckienė, kurią Teisėjų garbės teismas (Garbės teismas) siūlo atleisti iš užimamų pareigų.
,,XXI amžiaus“ laikraštis
2011.04.19
