Teisinės valstybės miražai


Print

Lietuvoje tęsiasi aršios diskusijos dėl to, ar šalyje veikia esminiai teisinės valstybės principai. Kai kurie įtakingi politikai ir teisės ekspertai teigia, kad Lietuva – tai tikra teisinė valstybė, tik kai kurie neteisingi piliečiai ją griauna. Tačiau prisiminkime LNK televizijos laidą „Valanda su Rūta“, kaip joje  kalbėjo prokuroras, ir bus aišku, kokia pas mus „teisinė valstybė“. Yra ir daugiau neteisinės valstybės požymių. Štai susikompromitavęs prokuroras A.Valantinas sėkmingai tęsia karjerą – rengiasi tapti Vilniaus Apygardos teismo teisėju.

Drąsiaus Kedžio nužudymo bylos tyrimas nejuda iš mirties taško. Toliau skleidžiami mitai, kad neva 2009 metų spalį D.Kedys nužudė teisėją J. Furmanavičių ir V.Naruševičienę. Bet ši versija turi labai rimtų spragų. Štai kad ir šalia D.Kedžio rastas pistoletas, iš kurio buvo nušauti abu asmenys. Juk bet kuris žudikas atsikrato ginklo iškart po nusikaltimo. O prokuroro A.Kliunkos spaudos konferencijoje surengtas spektaklis vėl primena sovietinius laikus, kai būdavo viešai skaitomi „darbo žmonių“ laiškai. Neva moters iš provincijos prokurorui atsiųstas tekstas įdomus: „Prokurore, per televiziją matau, kaip Garliavoje susirinkusi minia neleidžia vykdyti teismo sprendimo. Kadaise buvo diktatūra, vėliau demokratija, dabar kuriasi nauja santvarka – kedizmas. Prokurore, laikykitės, nepasiduokite tiems, kurie nori sugriauti valstybę“. Tokie sovietiniai spektakliai stebina, tik kadaise tai nutikdavo kompartijos Centro komitete, o dabar – Generalinėje prokuratūroje.

Kai kurių rezonansinių bylų tyrimas lyg ir pajudėjo. Tačiau iškyla daug klausimų na kad ir verslininko Sigito Čepo nužudymo byloje. Dar prieš keletą metų egzistavo operatyviniai duomenys, jog 1996 metų pavasarį atliktą S.Čiapo nužudymą organizavo didelė grupė Vilniaus ir Kauno nusikaltėlių lyderių. Vienas iš jų – šiuo metu įtakingas Darbo partijos lyderis. Tačiau šiuo metu nėra atskleista nė vieno šio nusikaltimo užsakovo. Tik teigiama, kad su šio nužudymo organizavimu galimai susijęs Henrikas Daktaras. Tad toliau tęsiama paviršutinių tyrimų tradicija, kaip ir kadaise prokuroro G.Sereikos nužudymo byloje, kai buvo už šį nusikaltimą nuteistas tik vienas asmuo, o užsakovai iki šiol nerasti. H.Daktaro demonizavimas yra dar vienas mitas, kaip ir vis labiau propaguojamas mitas apie „klastingus garliavinius“, bandančius sugriauti Lietuvą.

Nors tokie procesai dėsningi. Su teisėsauga susijusių sprendimų priėmimą įtakoja įvairūs tarpininkai – tokie kaip vidaus reikalų viceministro A.Vakarino pusbrolis R.Rutkauskas. Beje, R.Rutkauskas jau daugelį metų artimai susijęs ir su buvusiais Generalinės prokuratūros vadovais G.Jasaičiu ir V.Barkausku. Tokių tarpininkų ratas nemažas. Tarp jų – ir ekspremjero G.Kirkilo giminaitis S.Jakutis, V.Uspaskicho iždininkas R.Ruškulis. Tokia padėtis primena feodalizmo laikus.

Kalbos apie tai, kad Lietuva yra teisinė valstybė – niekinės. Lietuvoje egzistuoja luominė visuomenė, kurioje gražiai gyvena vos keli procentai piliečių. Tačiau ir teismas mūsų šalyje yra luominis, tik ne atskiras, kaip kadaise viduramžiais, o bendras. Tačiau įstatymai taikomi skirtingai –  vienaip oligarchams, pedofilams ir jų talkininkams, ir visai kitaip – daugumai piliečių. Prokuratūros sistema visai išsigimė, jau net galime teigti, kad egzistuoja prokurorų mafija – negausūs, bet įtakingi korumpuotų prokurorų klanai. Šie klanai stabdo daugelio rezonansinių bylų tyrimus. Tiek įtakingi prokurorai, tiek kai kurie teisėjai atvirai gina pedofilų interesus, tad iki teisinės valstybės Lietuvai dar toli. Jei teisėjai ir prokurorai būtų įdėję bent dalį tų pastangų, kurias jie demonstruoja, pavyzdžiui, pedofilų gynimui, tai mūsų šalis nesikapanotų tokiame nuosmukio liūne, o būtų pasiekusi Estijos lygį.

Įdomu pastebėti ir tai, kad šiuo metu, besivystant Garliavos įvykiams, politikai ir žiniasklaidos priemonės, kaip ir po pulkininko V.Pociūno nužudymo, susiskirstė į dvi skirtingas stovyklas. O prokurorai elgiasi abejotinai, delsia priimti ryžtingus sprendimus ir tokia jų veikla – dar vienas argumentas už tai, kad, deja, kol kas turime tik teisinės valstybės miražą.

2010.06.08


Prisijunkite prie diskusijos