Veidaknygėje yra keistų, daugelį traukiančių vietų. Kur tūkstančiai fanatikų vienas kitam pritaria, vieni kitus visaip mėgsta ir reklamuoja.
Turi daugybę priešų, kurių neapkenčia.
Kur visos būsenos ir komentarai į vienus vartus ir varva aršiu fanatizmu. Kur viskas visiems visada aišku.
Kur jie visada teisūs ir niekada neklysta. Kur visi kiti aplinkui esantys žmonės yra geriausiu atveju durneliai.
Tai ne vieno veidaknygės "žvaigždžių" ir daugumos jaunų politikierių paskyros. Šie asmenys mėgsta dėtis kultūringais, tolerantiškais. Kol kas jiems nors truputėlį nepaprieštarauja. Tada jie staiga baisiai įniršta ir pratrūksta drabstytis purvais.
Būti chamu socialiniuos tinkluose tarsi tapo mada ir etalonas. Daugelis juos mėgdžioja, pavyduliauja ir svajoja tokiais tapti.
Galima ten tiesiog nesilankyti. Bet galima ir pabandyti suvokti, iš kur randasi tas aršumas ir neapykanta kitokiam. Ir kodėl tai taip populiaru.
Psichologai tai įvardytų primityviąja socialine grupe. Paprastumo dėlei pavadinkime Gauja. Gaujos psichologija primityvi, paremta iš pasąmonės archetipų ateinančia grupinių gyvūnų (pvz. vilkų gaujos) socializacijos schema. Kiekvienoje gaujoje yra Vadas, Autoritetai ir Nariai.
Gaujoje vyrauja paprasti, lengvai kiekvienam suvokiami principai. Visa tai kuria ir kontroliuoja Vadas, prižiūri Autoritetai. Pasaulis suvokiamas pagal primityvias schemas, kuriomis lengvai nustatoma, kas gera ir bloga, vertinga ir ne, teisinga ir neteisinga. Pasaulis yra tik baltas ir juodas. Schemos viešai neformuluojamos ir neskelbiamos. Jas nustato ir skelbia Vadas kiekvienu konkrečiu atveju. Visi Nariai turi tas schemas besąlygiškai priimti.
Tai džiaugsmingas, šviesus teisuolių Gaujos pasaulis jį supančiame chaose. Jame viskas visada paprasta ir aišku. Jei kyla neaiškumų dėl kokių nors įvykių, Vadas juos tuojau pat paprastai visiems paaiškina. Dėl visko pasaulyje kalti Kiti, kurie skirstomi į Vadui nepavojingus, jo nekritikuojančius (Durneliai) ir vadui pavojingus kritikus (Priešai). Iš Durnelių privalu šaipytis, Priešų būtina neapkęsti.
Narystė Gaujoje suteikia saugumo jausmą. Patenkina pasąmoningą norą būti didesnės bendruomenės dalimi, būti pripažintam, nebūti vienišu ir silpnu. Virtualioje Gaujoje, kaip ir realioje minioje, Nariai ištirpsta. Perima Gaujos pažiūras ir nuostatas kaip savas. Tampa stiprūs, solidarūs, turintys daug bendraminčių. Virtualioje Gaujoje pasijuntama primityviai ir puikiai.
Vadas Gaujoje yra kaip koks pavydus ir piktas senovės Dievas. Nes čia realizuojamas narcisiziškas jo personos alfa patino lyderystės instinktas. Didžiausias nusikaltimas – Vado kritika ar bent nesutikimas su jo nuomone. Švelniausia bausmė – viešas pasityčiojimas iš tavo nuomonės, jei tai nepadeda – nedelsiant šalinama iš Gaujos.
Pirmąją bausmę vykdo Autoritetai, antrąją – tik pats Vadas. Už suteiktą saugumo, solidarumo ir palengvėjimo jausmą Nariai moka besąlygišku paklusnumu ir pritarimu – „laikinimu“ kiekvienam Vado judesiui. Norintys tapti Autoritetais užsiima kitaminčių Gaujoje kritika.
Jei kritika išradinga, sąmojinga, paveiki – ilgainiui tampama Autoritetu. Su Autoritetu kartais pats Vadas pabendrauja, jį palakina – „palaikina“, paglosto – viešai pagiria. Įtraukia į artimą pateptųjų ratą. Tapti Autoritetu – didelė garbė.
Narys privalo neigti bet kokią priklausomybę Gaujai ir visiems ir visur pabrėžti, kad jis yra laisvas ir demokratiškas. Jeigu elgiasi priešingai, Gaujoje laikomas kvailiu. Labai būdingas atsisakymas pabandyti suvokti ir pagrįsti savo vertinimus, kurį sukelia pasąmoningas noras pasiteisinti.
Todėl tie, kurie tik rėkia "pedofilai" arba "patvoriniai", "homofobai" arba "pederastai", "referendūūūmininkai" ar "tėvynės žemių pardavikai", iš tikrųjų nėra pikti. Jiems tiesiog baisu, kad kas nors gali priversti juos suformuluoti logiškai savo išvadas. Dar baisiau, kad Vadui jų samprotavimai gali nepatikti ir Gauja juos gali atstumti.
Lojalumas Gaujoje svarbiausia vertybė. Originalumo ar diskusijos čia niekam nereikia.
Tam, kad Gauja būtų vieninga ir paklusni, Vadas kartas nuo karto panaudoja solidarios tarpusavio atsakomybės būdą. Gauja įtraukiama į veiksmą, kuriam atskiras Narys niekada nepasiryžtų – kokią nors viešo įžeidinėjimo, psichologinio persekiojimo kampaniją. Taip Vadas patenkina ir savo ambicijas – juk tai ne jis, o visa Gauja taip rašo, ir visų juk į teismą nepaduosi… O Narys, viešai prisidėjęs prie tokios akcijos, instinktyviai pajunta kaltę ir dar giliau įsitraukią į Gaują, kuri jam tą kaltę solidariai atperka ir paverčia nuopelnu Gaujos idėjoms.
Kuo aktyviau Narys prisideda prie tokios veiklos, tuo didesnė jo baimė būti nesuprastam Kitų pasaulyje. Todėl jis vis labiau yra priverstas kaip savas ginti Gaujos nuostatas už jos ribų, kad nebūtų išjuoktas, apkaltintas ar Kitų pasmerktas.
Būti Gaujoje išjuoktam ar nuginčytam yra didžiausias pasaulyje pažeminimas. Tam, kad jo išvengti, būtina kuo daugiau šaipytis iš Kitų. Virtualioje Gaujoje galiojančios nerašytos taisyklės panašios į kalinių "poniatkes". Čia, kaip ir Zonoje, noras tapti Vierchu tiesiog proporcingas baimei tapti Gaidžiu.
Kad pats nebūtum pažemintas, turi pažeminti kitus. Tai pasiekiama demonstruojant savo pranašumą bet kokiais būdais. Pažeminimu laikoma taip pat ir bet kokia informacija, suteikianti pranašumo Kitiems arba, dar blogiau – Priešams. Tai sukelia stiprius pavydo spazmus ir nedelsiant stengiamasi iš bet kokios oponento sėkmės pasityčioti.
Išoriškai virtuali Gauja gali kurį laiką atrodyti kaip taiki bendraminčių draugų bendrija, besidalinanti mintimis ir naujienomis. Tai apgaulinga ramybė. Patikrinti nesunku, tereikia Gaujos teritorijoje parašyti nors vieną argumentuotai kritišką komentarą. Tarsi stuktelėjus pirštu į lizdą, pasigirsta klaikus įsiutintų širšių ūžesys. Gauja gyva tik dėl Vado neklystamumo. Todėl bet kokia išorinė Vado kritika priimama kaip karo paskelbimas visai Gaujai. Visuotinė mobilizacija. Logika ir padorumas eliminuojami. Jei priešininkas stiprus, karas gali trukti metų metais, gerokai pajuokindamas pasaulį (Račo – Ramanausko gaujų karai), tačiau paliaubų nebūna niekada.
Į visus konkrečius argumentus visada atsakoma pašaipa, kritika ad hominem ir turgaus bobų lygio plūdimosi varžytuvėmis. Organizuojamos trolinimų kampanijos. Išmetinėjami ir skundžiami oponentai. Tai, kad priešininkas žmogiškai įskaudinamas, nesukelia jokios užuojautos. Priešingai, jo kančia sukelia didį pasitenkinimą, nugalėtojų ovacijas ir džiaugsmą.
Viešai daroma ir sakoma viskas, ko privačioje erdvėje neišdrįstum niekada, nes tai būtų laikoma nepadorumu, pasityčiojimu ir už ką, paprasčiau tariant, gatvėje tuoj pat gautum į snukį. Tačiau jauki virtuali erdvė ir Gaujos vienybė leidžia kiekvienam menkystai įveikti baimę ir pasijusti herojiškai. Kuo didesnis bailys gyvenime, tuo drąsesnis prie savo kompiuterio. Ši aksioma – Gaujos egzistavimo psichologinis pamatas.
Virtualios Gaujos suteikia sekuliarizuotiems ir silpniems žmonėms tą patį, ką religingiems ir silpniems suteikia sektos – solidarumo, saugumo, pabėgimo nuo problemų ir vienatvės, iliuzinės socializacijos jauseną. Tuo jos atlieka tam tikrą socialinės įtampos kanalizavimo vaidmenį. Daug kuo jos panašios ir į politines partijas, suburtas ne viešojo intereso, o karjeristų grupės siekiams tenkinti, kokių dabar Lietuvoje, netrūksta. Tačiau Virtualioji Gauja veikia siauresnėje erdvėje negu partija, nors ir gali tapti politikams, ypač pradedantiems, gera nelabai švaraus politikavimo mokykla.
Virtualiosios Gaujos atsirado savaime, kartu su socialiniais tinklais, nes pagrįstos primityviąja žmogaus esybės dalimi, būdinga visiems. Tačiau greit buvo pastebėtos ir suvoktos jų galimybės už virtualybės ribų. Jas vis plačiau imta taikyti įvairiems išoriniams tikslams. Be jų panaudojimo nebūtų buvęs įmanomas, pvz., "arabų pavasaris". Po šių įvykių viso pasaulio viešųjų ryšių ir specialiosios tarnybos suvokė Virtualiųjų Gaujų reikšmę politikoje, ekonomikoje ir informaciniuose karuose tarp valstybių.
Bent kiek žymesnės Gaujos dabar yra nuolat stebimos. Vis labiau jas stengiamasi panaudoti kaip būdą manipuliuoti visuomenės nuomone. Jos palaipsniui tampa viešųjų ryšių priemone politinių ir finansinių grupuočių interesams, smegenų plovimo akcijoms, reitingų medžioklei ir rinkiminėms technologijoms. Panaudojamos ir esamos Virtualiosios Gaujos, tuo atnešdamos įvairių dividendų jų vadams. Kuriamos naujos. Tam visame pasaulyje skiriama vis daugiau dėmesio ir pinigų. Labai naivu būtų galvoti, jog Lietuvoje to nėra.
Ir dar naiviau galvoti, kad kiekvienas iš mūsų asmeniškai esame atsparūs Virtualios Gaujos instinktams. Sąžiningai ir nuoširdžiai pagalvojus nesunkiai prisimintume, kad ir patys nors kartą esame buvę kiekvienu iš Gaujos personažų.
2014.07.20; 06:12
