Visagalis GŪGLIS


Print

Mano nuostatą apie tėvo ir motinos auklėjimo priemonių vaikui perdavimą Gūgliui sutrikdė šių reikalų svarstymas bei pastangos apsaugoti vaikus nuo žalingo informacijos poveikio Seime. Tačiau, įvertinus Europos Sąjungos, kuriai, pasirašydami bedievišką dar nepriimtą konstituciją, pardavėm „dūšią“, ir švedų patirtį bei Valatkos, Donskio išprotavimus, manau, Seimas ras „kompromisinį“ sprendimą. Beliks vaikučiams įteikti raktinius žodžius į Gūglį, kuris išmokys, kaip jaunimas gali palaidai ar iškreiptai bendrauti, kaip Adomui su Adomu ar Ievai su Ieva šeimyniškai gyventi.

 

Algimantas Zolubas

Praėjusio amžiaus trečiame dešimtmetyje prasidėjusi techninė revoliucija išvadavo žmogų nuo sunkių, kartais nepakeliamų, darbų. Darbų, kurie buvo daromi rankomis ar primityviais įnagiais, ėmėsi dar neprotingos, tačiau galingos mašinos, įrenginiai, aparatai, elektros prietaisai. Žmogus vadavosi nuo sunkaus fizinio krūvio, mažiau prakaituodamas daugiau gamino, daugiau vartojo, patyrė daugiau malonumų, sukaupė daugiau turtų, pinigų. Regis, nieko nebetrūko. Tačiau Dievulis, žmogui davęs ne tik dantis, bet ir duonos, nedavė „užteks“ arba „gana“. Todėl radosi visko daugiau: daugiau mašinų, daugiau jos gaminamų produktų, daugiau vartojimo daugiau … šiukšlių, ligų bei aibė kitų problemų. Žmogaus galva nebegebėjo dorotis su naujai iškilusiomis problemomis, todėl mokslinčiai išrado kompiuterį, internetą, o juose pasodino visagalį „Gūglį“ (Google). Žmogus išsivadavo nuo galvojimo, mąstysenos … išminties. Žmogus liko gudrus: įrašei į Gūglį savo problemą, – tau duos net ne vieną sprendimą, panorai paskrajoti po svečias šalis, naršyk, keliauk, jausmus padirginti panūdai (ir žemiausius), šiam reikalui – neišsemiami „lobynai“. Tačiau gal didžiausias Gūglio privalumas – jis pakeičia motiną, tėvą, mokytoją.

Antai mano sūnelis pastaruoju metu pradėjo uždavinėti įvairius, kiek keistokus, tik suaugusiems tinkamus klausimėlius. Aš į juos atsakinėjau. Kai pabodo, pasiteiravau, kam tie klausimai man, jei atsakymus gali rasti Gūglyje. Jis be užuolankų man paaiškino, kad Gūglyje jis radęs testą, kaip nustatyti asmens proto išvystymo koeficientą, ką dabar ir darąs su tėveliu. Nustėrau, norėjau išsijuosti diržą, tačiau susipratau: suras sūnus Gūglyje kelius, kaip reikia apginti „žmogaus teises“. Supratau ir tai, kad tėvo autoritetas šeimoje nebereikalingas. Sūnelis ir motinai paaiškino, kad pasakaites apie gandro atnešamus ar kopūstų lauke randamus vaikelius, jis jau seniai paneigęs, nes Gūglyje radęs žinias ir vaizdelius, kaip vaikeliai randasi, dar papildomai paaiškino, kokiomis priemonėmis reikia didinti vyrų ir moterų potencinę energiją. Sūnelis ir dėl mokytojų reikalingumo išreiškė abejonę, nes, tarkim, klaidas rašinyje taisyti galima ir be jų; parašei vietoj žodžio pienas peinas, kompiuteris iškart pabrauks raudonai. O ką jau kalbėti apie kokius aritmetikos veiksmus; kompiuteris neleis apsižioplinti.

Mano naują nuostatą apie tėvo ir motinos auklėjimo priemonių vaikui perdavimą Gūgliui kiek sutrikdė šių reikalų svarstymas bei pastangos apsaugoti vaikus nuo žalingo informacijos poveikio Seime. Tačiau, įvertinus Europos Sąjungos, kuriai, pasirašydami bedievišką dar nepriimtą konstituciją, pardavėm „dūšią“, ir švedų patirtį bei Rimvydo Valatkos ir Leonido Donskio išprotavimus, manau, Seimas ras „kompromisinį“ sprendimą. Beliks vaikučiams įteikti raktinius žodžius į Gūglį, kuris išmokys kaip jaunimas gali palaidai ar iškreiptai bendrauti, kaip Adomui su Adomu ar Ievai su Ieva šeimyniškai gyventi.

Dera dar pridurti, kad Gūglis turi konkurentę – televiziją. Tačiau – menka bėda – kryptis ta pati.


Prisijunkite prie diskusijos