Janio Sartso, NATO pažangios patirties strateginių komunikacijų srityje Centro (Ryga) direktoriaus nuomone, potencialus Rusijos įsiveržimas į Latviją yra nelogiškas, pabrėžia The Observer žurnalistas Danielis Bofis.
Ir vis dėlto Sartsas pabrėžia: „Tai anaiptol nėra neįmanoma“.
Tas Centras paviešino reiškinių, kuriuos pats vadina „parengiamuoju informaciniu karu“ Latvijoje, tyrimų rezultatus. Autoriaus nuomone, pasirodo, kad tų reiškinių pasekmės plačios.
Taigi išnagrinėta 200 tūkst. komentarų iš trijų didžiausių internetinių naujienų portalų Latvijoje, kurie buvo paskelbti 1914 metais nuo liepos 29 iki rugpjūčio 5 dienos. Iš jų 1,45 proc. parengti vadinamųjų hibridinių trolių. Laikraštis paaiškina: „Rusija įrengė sandėlius (taip originale, – red. past.), kur armija tinklaraštininkų (blogerių), gavę užduotį, užtvindo internetą komentarais, atitinkančiais Rusijos interesus“. Buvo medžiagų, prie kurių daugiau kaip pusę komentarų įrašė būtent Rusijos troliai, atpažinti iš gramatikos klaidų, turinio pasikartojimų ir IP-adresų, tvirtina autorius.
Centro tyrėjai atskleidė 5 trolių tipus: „trolių, kurie viskuo kaltina JAV sąmokslą“, „bikinių trolius“ (su jaunų moterų, kurios meiliai prašė peržiūrėti savo pažiūras, nuotraukomis), „agresyvių trolių“, kurie stengiasi išstumti žmones iš interneto, „Vikipedijos trolių“ (pasak autoriaus, jie stengiasi „redaguoti tinklaraščius ir tinklų puslapius taip, kaip naudinga Rusijai“), ir „trolių su prisegamomis bylomis“, kurie talpina begalinius atsiliepimus apie straipsnius ir vaizdo įrašus Rusijos naujienų platformose.
„Per pristatymą klausytojams, tarp kurių buvo diplomatų ir kariškių, sakyta: tegul atrodo, jog trolių mažai, jie – „klijuojanti medžiaga“, kuri laiko mūsų platų projektą“, – rašo autorius.
„Kremliaus remiami televizijos kanalai įsisprausdavo į eterį, rusų kalba leidžiami laikraščiai platino Maskvoje sukurtus siužetus ir medžiagas, o Rusijos pinigais finansuojamos nekomercinės organizacijos siūlė ekspertus visais klausimais, kokie tik yra pasaulyje. Tuo tarpu automatinės „skaitmeninės automatinės programos (botai)“ barstė pranešimus, darančius įtaką interneto naršytojus“, – sakoma straipsnyje.
„Sakyčiau, kad Baltijos šalyse daug to, ką mes pamatėme, vyksta jau seniai, – sakė Sartsas interviu leidiniui. – Fenomenas naujas tuo, kad jie pradeda tai kartoti kitose šalyse“.
Kam rengiasi Rusija? „Nežinomybei. Ji kuria tinklą, kuris kontroliuojamas“, – pareiškė Sartsas. Pasak jo, pavyzdžiui, Rusija stengiasi „išsiaiškinti, ar galima įsikibti į jau egzistuojančias problemas ir sukurti impulsą politinėms permainoms Vokietijoje“. (Žiūr. straipsnį The Guardian „Rusija kursto Vokietijoje nepasitenkinimą pabėgėliais, kad išprovokuotų Angelos Merkel nuvertimą“).
„Geriausias dezinformacijos įrankis – tas, kurio jūsų oponentas nepastebi. Tada jis veiksmingiausias. Sakyčiau, kad kai kurios šalys kol kas nepastebėjo dezinformacijos ar linkusios jos nepastebėti“, – sakė Sartsas.
Sartsas atsisakė paminėti tas šalis, bet ryžtingai pareiškė, kad Didžioji Britanija neturi laikyti savęs nepažeidžiama. Jis žino, kad Leiboristų partijos lyderis Korbinas kalbėjo televizijos kanale RT. Sartsas priduria: „Reikia suprasti, kam egzistuoja RT – tam, kad įgytų įtaką“.
Britų papulkininkas Saimonas Vestas vadovauja padaliniui minėtame NATO centre.
„Pasak Vesto, Rusijos genialumas glūdi tame, kad jos veiksmai niekada neperžengia ribos, už kurios Vakarai būtų priversti panaudoti karinę jėgą. O jeigu Rusija peržengia ribą, tai suteikia Vakarams spragą atsikalbinėjimams – pavyzdžiui, Ukrainoje ji nuslėpė savo kariškių grobikų tapatybę“, – sakoma straipsnyje.
Šaltinis: The Observer
2016.03.21; 05:04
