Nuo Sovietų Sąjungos subyrėjimo iki 2001 metų į VFR grįžo du milijonai sovietų ir Rusijos vokiečių. Dėl to, kad į Vokietiją suplūdo tiek daug persikėlėlių, iš dalies „kalta“ sovietų vokiečiams atstovavusios „Atgimimo“ draugijos vadovas Henrikas Grotas, rašo Christianas Neefas vokiečių žurnale Der Spiegel.
Praėjusio šimtmečio dešimtojo dešimtmečio pradžioje Grotas, pats būdamas vokietis iš Kazachstano, įtikinėjo savo sovietinius tėvynainius vokiečius, kad Rusijoje jų laukia siaubinga ateitis: „tie, kas pasiliks, bus prievarta asimiliuoti“, „Jelcino–Gorbačiovo komunistų komanda planuoja valstybinį genocidą“.
„Ir štai, po 23 metų, 2016 metų sausį, tas pats žmogus vėl mato grėsmę savo tėvynainiams, bet šį kartą mitinguoja priešais Vokietijos federalinio kanclerio žinybą: būdamas „Tarptautinio Rusijos vokiečių konvento“ pirmininkas, jis stovi priešaky demonstrantų, reiškiančių nepasitenkinimą dėl prasimanyto 13-metės rusakalbės mergaitės išprievartavimo Berlyne“, – rašo Neefas.
„Ir dabar, skirtingai nei dešimtojo dešimtmečio pradžioje, Grotas giriasi savo kontaktais su Putino vyriausybės atstovais, jis dažnai kalba tok-šou prokremliškuose kanaluose“, – pasakoja autorius. Antai, jis neseniai pareiškė televizijos kanale Ren-TV, kad Vokietijos valdžia negina Vokietijoje gyvenančių rusų šeimų, o kanalo Rossija-2 laidoje nuėjo dar toliau, pavadindamas Vokietiją „nesavarankiška nykštukine valstybe, valdoma Vašingtono“, ir tvirtindamas, kad „Rusijos vokiečiai keičiami atvykėliais iš Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos“. „Apskritai, jis sako būtent tai, ką Kremlius kasdien liepia transliuoti per Rusijos TV“, – komentuoja autorius.
Tuo tarpu Grotas anaiptol nėra švarus lapas Vokietijos vyriausybei, sakoma toliau. Būdamas sovietų vokiečių funkcionierius, Grotas daugelį metų naudojosi jos palankumu, bet tai, tiesą sakant, jam netrukdė nuolat kelti ultimatumus. „Mes vokiečiai, ir mes norime, kad į mus būtų žiūrima kaip į vokiečius“, – reikalavo Grotas dešimtojo dešimtmečio pradžioje. Jeigu Vokietijos vyriausybė, jo požiūriu, jais rūpinosi nepakankamai, jis grasino, kad kreipsis „į šimtus tūkstančių Vokietijoje gyvenančių persikėlėlių, ragindamas balsuoti už dešiniuosius arba emigruoti į Argentiną, prieš tai išreikalavus iš Vokietijos vyriausybės po 20 tūkst. dolerių šeimai už įvažiavimą į tą šalį nuolatinai gyventi.
Nutraukęs ryšius su judėjimu „Atgimimas“, Grotas išvyko į Ukrainą – kad motyvuotų persikelti į Vokietiją žmones, turinčius vokiškų šaknų. Vokietijos vyriausybė skyrė jam algą ir apmokėjo biurą. Bet 2001 metais Grotas nutraukė savo veiklą ir išvyko į Vokietiją, sakoma straipsnyje.
Rašytojas Hugas Vormsbecheris, irgi sovietų vokietis, bet pasilikęs Rusijoje, sako, kad „tarptautinis konventas – tai fikcija“, ir „iš tikrųjų jis neturi bazės tarp Rusijos vokiečių“. Pasak jo, Grotas išnaudoja pabėgėlių temą Vokietijoje ir sumaišo ją su Rusijos vokiečių problemomis, bet jį domina tik savi viešieji ryšiai.
Į klausimą, ar Maskva išnaudoja Grotą savo kampanijoje prieš liberaliąją Europą, Vormsbecheris negalėjo atsakyti, tik papasakojo, kad dešimtajame dešimtmetyje Grotas reguliariai palaikė kontaktus su KGB, ir žinoma net su juo bendradarbiavusio karininko pavardė. „O patarlė byloja: jei kartą esi KGB – esi KGB visiems laikams“.
Argi ne taip? – klausia Der Spiegel.
Šaltinis: Der Spiegel
2016.02.10; 08:35
