Lietuvoje tęsiama tikra A.Brazausko garbinimo kampanija. Televizijos laidose ir bulvarinių laikraščių puslapiuose prisimenama, kaip „didysis vadas“ buvo pažemintas, kai karstas su jo palaikais nebuvo įleistas į Arkikatedrą.
Ir vėl pilasi AMB giminių aimanos, greta jų pasigirsta komunistinės gvardijos veikėjų pagrūmojimai, kad dar bus įsiaiškinta, kas kaltas dėl bolševikų lyderio „pažeminimo“. Bet pažvelkime į Lietuvos naujausių laikų istoriją.
Tai, kas nutiko 1992 – 1996 metais (garsiosios „Luokės“, „Draugystės“ ir EBSW aferos) ir po 2000 metų (skandalingi „Alitos“, „Alytaus tekstilės“ privatizavimai, LEO LT afera, „Dujotekanos“ koncerno įsigalėjimas Lietuvoje) primena garsiąja ,,medvilnės bylą“. Ši 1983 – 1988 metais tirta byla sukrėtė tuometinę Sovietų Sąjungą.
„Medvilnės byla“ – didžiulė korupcijos byla, į kurią buvo įsipainioję kai kurie aukšto rango Maskvos kompartijos pareigūnai, generolai ir Uzbekijos valdančioji viršūnė. 1987 metų pradžioje suimtas ir Brežnevo žentas, SSSR vidaus reikalų ministro pavaduotojas generolas N.Čiurbanovas. Šis įtakingas generolas buvo nubaustas 12 metų įkalinimo bausme. Tačiau lietuviškieji čiurbanovai į kalėjimus kažkodėl nesodinami. Lietuviškieji čiurbanovai įsigalėjo AMB laikais. Tad kodėl taip garbinamas bolševikų lyderis?
Seimo narys Petras Luomanas teigia, kad Brazausko garbinimo kultas nėra toks jau paprastas reiškinys, tai gilesnės analizės verta tema. Juk didžioji dabartinio socialdemokratų elito dalis nėra vakarietiško tipo socialdemokratai, tai stambaus kapitalo atstovai arba jų statytiniai. Jie nori išlaikyti savo įtaką ir dėl to pradėjo ištisą savo patriarcho garbinimo kampaniją. Bet tai – nedora kampanija, tiesiog kaupiami politiniai dividendai. „Prisimename skandalingą ,,Draugystės“ privatizavimą ir kitas panašias istorijas. Kai kas teigia, kad A.Brazauskas labai nusipelnė Lietuvai dar sovietmečiu. Galiu pasakyti tiek – A.Brazauskas tuomet klestėjo, o tikrieji kovotojai už Lietuvos laisvę – A.Svarinskas, S.Tamkevičius, B.Gajauskas ir kiti jų bendražygiai buvo persekiojami bei uždaromi į kalėjimus“, – pareiškė P.Luomanas.
Bet kodėl komunistinė – kagėbistinė nomenklatūra per pastaruosius dešimtmečius išlaikė savo įtaką šalyje? Pažvelkime į tokių procesų šaknis. 1990 – 1992 metais dienraštyje „Lietuvos aidas“ publikuotas straipsnių ciklas ,,Voratinklis“, kuriame išsamiai nagrinėta sovietmečio Lietuvoje aktyviai veikusių KGB agentų veikla. Vėliau už šį ciklą „Lietuvos aido“ redaktoriui Sauliui Stomai buvo atkeršyta. O „Voratinklio“ personažai nebuvo net paliesti. Priešingai – kagėbistinis tinklas apraizgė visą Lietuvą. Užtenka prisiminti esamų valstybės pareigūnų pavardes…
O Kremliaus ,,kurmiai“ (įtakingi KGB veikėjai) dar 2006 metais pradėjo ištisą propagandinę kampaniją prieš V.Laučių, T.Dapkų, D.Kuolį, R.Grinevičiūtę – Janutienę, T.Čyvą ir kitus pažangius žurnalistus bei visuomenės veikėjus. Kai Lietuvoje klestėjo tokių tamsių jėgų primesta ,,tvarka“, mūsų šalyje ir išsikerojo mafijos tinklai. Mafijos grėsmė Lietuvoje yra viena iš pagrindinių šalies problemų. Kai kas šią problemą neigia arba sumenkina, bet tiesa tokia – mūsų šalis yra skurdi ir korumpuota, o skurdžios ir korumpuotos valstybės yra valdomos būtent mafijos. Lietuviškosios mafijos gretose kertinį vaidmenį užima KGB žmonės – buvę KGB kadriniai darbuotojai, rezervistai ir agentai. Greta šių kagėbistinių personažų darbuojasi aukšto rango korumpuoti politikai. Tipiški korumpuotų politikų gvardijos nariai yra garsiojo 3K projekto dalyviai ir su jais artimai susiję asmenys, kurių tarpe dominuoja buvę LKP CK ir komjaunimo centrinio aparato pareigūnai. Beje, ir korumpuoti provincijos politikai mezga painų korupcijos voratinklį. Provincijoje siautėja didžiulė bedarbystė, provincijos miestuose ir miesteliuose formuojasi ištisi skurdūs rajonai – tarsi atskiri getai, kuriuose regimas didžiulis skurdas, įsigalėjęs alkoholizmas ir narkomanija. Taip pat matome pralobusius provincijos oligarchus, jie iškilo tik korupcinių ryšių dėka, dalis iš jų yra KGB agentai ar rezervistai, buvę kompartijos veikėjai arba tokių veikėjų giminaičiai.
O iš komunistinės nomenklatūros kilę garsieji oligarchai ir jų kolegos veikia kartu su korumpuotais politikais ir įtakingais kriminaliniais baronais, sudarinėja tamsius sandėrius, palaiko ryšius ir su Rusijos šešėlinių klanų vadeivomis. Pastarieji keli metai – tai tikras kriminalo rojus. Visi tie „satai“, ,,matai“, „gipsai“, ,,fantomai“, „raikinai“ ir panašūs veikėjai jaučiasi nebaudžiami. Kriminaliniai baronai negaili pinigų kai kuriose partijose egzistuojančioms „juodosioms kasoms“ ir tarsi išsiperka sau netrukdomos šešėlinės veiklos mandatus.
Kai žvelgiame į šiandieninės Lietuvos problemų šaknis, tai pirmiausiai regimi bulvarinės ,,akropolių kultūros“ atspindžiai. Juk akivaizdžiai norima, kad žmonės būtų tamsūs, mažiau išsilavinę, nupilietinti. Oligarchams reikia mūsų skurdo, reikia tamsos. Nikolajus Berdiajevas dar 1933 metais rašė, kad tada, kai tam tikroje valstybėje didelę dalį žmonių sudaro tamsūs ir nuskurdę žmonės, atsiranda ideali terpė visokių tironų ir išnaudotojų įsigalėjimui. O vienas iš žymiausių XX amžiaus katalikų filosofų Romano Gvardinis teigė: „Valstybės turi sudaryti sąlygas socialiniam stabilumui užtikrinti, mokslui ir kūrybai vystyti. Tik tokiu atveju padėtis valstybėje yra stabili, o jei to nėra, prasideda vertybinis nuosmukis ir visuomenės erozija“.
Deja, mūsų krašte socialinė nelygybė gilėja, o mokslo ir kūrybos vystymui skiriamas vis mažesnis dėmesys. Korumpuotiems, parsidavusiems politikams talkina bulvarinė žiniasklaida ir „žymieji“ laisvosios rinkos ekspertai. Šie ekspertai dažnai skleidžia melagingus pareiškimus, klastingus paskvilius, dažnai nieko bendro neturinčius su tiesa. Štai Lietuvos Laisvosios rinkos instituto ekspertas V.Žukauskas pareiškė, kad minimali alga Lietuvoje nėra maža. Anot jo, tai mitas, kad minimali alga maža. Iškelkime klausimą – kam, kokiems žmonėms minimali alga, siekianti 670 litų (vos 200 eurų), yra užtektina oriam pragyvenimui? Kad už tokią sumą galėtum laisvai pragyventi, reikia specifinių sąlygų. Už tokius pinigus gali normaliai pragyventi nebent miško trobelėje gyvenantis vienišas ir stiprios sveikatos žmogus, neturintis vaikų, kuriam nereikia nei dujų, nei vandentiekio, kuriam vanduo ir šildymas beveik nieko nekainuoja.
2010.09.21
