Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) vienbalsiai nusprendė, kad Kalėjimų departamento direktoriaus pavaduotojas Remigijus Norvaišis nepažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimų nustatyta tvarka ir terminais deklaruoti privačius interesus bei vengti interesų konflikto, o jam kilus – nusišalinti.
Tyrimas atliktas Teisingumo ministerijos pranešimo pagrindu. Teigta, jog R.Norvaišis nedeklaravo ryšio su Kalėjimų departamento Mokymo centre (KDMC) dirbančiu savo svotu. Esą jam galėjo iškilti interesų konflikto grėsmė, kai 2016 m. liepą jis laikinai pavadavo Mokymo centro direktorę jos atostogų metu ir galimai nenusišalino nuo sprendimų dėl savo svoto.
Tačiau tyrimo metu nenustatyta, kad, laikinai vadovaudamas KDMC, R.Norvaišis būtų priėmęs ar dalyvavęs priimant kokius nors su šiame centre dirbančio savo svoto darbo eiga susijusius sprendimus. Vien aplinkybė, kad juos sieja minėtasis ryšys, savaime nesuponuoja interesų konflikto atsiradimo, kadangi R.Norvaišio dukters sutuoktinio tėvas nėra priskirtinas artimų asmenų kategorijai, kaip tai apibrėžia Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymas.
Be to, tyrimo metu nenustatyta kitų duomenų (pvz., tarp jųdviejų sudarytų sutarčių, paskolų ar kt.), patvirtinančių tiesioginį R.Norvaišio privatų interesą. Atsižvelgiant į tai, jam nekilo pareiga savo privačių interesų deklaracijoje nurodyti ryšio su savo svotu.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teigimu, pripažindama, kad valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo veikė interesų konflikto situacijoje, VTEK kiekvienu atveju turi aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyti, kokios faktinės aplinkybės patvirtina asmens turėtą turtinį ar neturtinį suinteresuotumą. Šių aplinkybių vertinimas negali būti grindžiamas prielaidomis, nerealiomis ar mažai tikėtinomis hipotetinėmis išvadomis ir spėliojimais apie valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens galimai turėtą ar ateityje būsiantį suinteresuotumą.
Informacijos šaltinis – ELTA
2017.09.07; 03:00
