Prezidentė siūlo griežtinti bausmes už neteisėtą praturtėjimą


Print

Prezidentė Dalia Grybauskaitė ragina griežčiau bausti už neteisėtą praturtėjimą, nes šiuo metu galiojantis teisinis reguliavimas ir teismų skiriamos minimalios mokestinės baudos neužtikrinančios adekvačios atsakomybės už disponavimą neaiškios kilmės pajamomis.

Šalies vadovė teikia Seimui Mokesčių administravimo įstatymo pataisas, numatančias didesnes baudas asmenims, negalintiems pagrįsti turimų pajamų kilmės, ir tiems, kurie mokesčių pažeidimus daro pakartotinai. Tuo atveju, jei asmuo negali pagrįsti savo pajamų, Prezidentė siūlo taikyti baudą nuo 50 iki 100 proc. priskaičiuotos gyventojų pajamų mokesčio sumos. Už pakartotinai padarytus mokestinius pažeidimus taip pat būtų skiriamos dvigubai didesnės baudos.

D. Grybauskaitė trečiadienį su generaliniu prokuroru Evaldu Pašiliu, Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) direktoriumi Sauliumi Urbanavičiumi, Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) viršininke Edita Janušiene ir laikinai einančiu pareigas Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) direktoriumi Šarūnu Rameikiu aptarė kovos su korupcija situaciją.

Prezidentės vyriausioji patarėja Rasa Svetikaitė teigė, kad įžūlūs neteisėto praturtėjimo, nebaudžiamumo atvejai mažina visuomenės pasitikėjimą teisingumu ir sąžiningumu ir didina socialinę atskirtį.

„Tarptautiniai ekspertai priskiria Lietuvą prie valstybių, kurios kontroliuoja korupciją, tačiau negalima šiandien taikstytis su korupcijos daroma žala, kuri nemažą ekonomikos dalį stumia į šešėlį. Net 75 proc. emigrantų kaip svarbią priežastį, sulaikančią nuo grįžimo į Lietuvą, įvardija aukštą korupcijos lygį“, – Prezidentės poziciją perdavė patarėja R. Svetikaitė, atkreipusi dėmesį, kad didesnių baudų už sunkiausius mokesčių pažeidimus praktika taikoma ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) šalyse.

Prezidentė pažymi, kad Konstitucinis Teismas šių metų kovo mėnesį galutinai išsklaidė abejones, konstatuodamas, jog baudžiamoji atsakomybė už neteisėtą praturtėjimą atitinka Konstituciją. Prezidentė domėjosi, kokių dar papildomų teisinių priemonių reikėtų, kad kova su neteisėtu praturtėjimu būtų efektyvesnė, kodėl praktiškai neišnaudojamos išplėstinio turto konfiskavimo galimybės.

Generalinis prokuroras Evaldas Pašilis teigė, kad stiprinti turto susigrąžinimą yra vienas iš numatytų prokuratūros prioritetų.

„Prokuratūra šiemet vieną iš prioritetinių vieną krypčių yra numačiusi būtent turto susigrąžinimo stiprinimą, t. y. išplėstinis turto konfiskavimas ir, be abejo, neteisėtas praturtėjimas. Tad po KT kovo 15 d. nutarimo nuolaidžiavimų iš prokurorų šioje srityje tikrai nebus“, – kalbėjo generalinis prokuroras E. Pašilis.

Šalies vadovės iniciatyva baudžiamoji atsakomybė už neteisėtą praturtėjimą numatyta prieš septynerius metus. Per tą laiką, Generalinės prokuratūros duomenimis, pradėti 357 ikiteisminiai tyrimai, o kaltinamųjų galimai įgyto neteisėto turto vertė siekė beveik 53 mln. eurų. Tačiau didesnė dalis ikiteisminių tyrimų buvo nutraukti.

Teismą pasiekė vos pusšimtis bylų, o nuteisti buvo tik keli asmenys. Šiuo metu prokuratūra organizuoja 61 ikiteisminį tyrimą dėl neteisėto praturtėjimo.

VMI duomenimis, atliekant patikrinimus nustatomos milijonais eurų skaičiuojamos neaiškios kilmės pajamos. Praėjusiais metais ši suma siekė 23 mln. eurų, o per pirmą šių metų pusmetį – 12 mln. eurų.

Tokios pajamos apmokestinamos tik standartiniu gyventojų pajamų mokesčiu (15 proc.), o teismai dažniausiai skiria minimalias, vos 10 proc. baudas nuo priskaičiuotų mokesčių sumos.

VMI viršininkė Edita Janušienė pritaria Prezidentės iniciatyvai didinti bausmes už neteisėtą praturtėjimą.

„Teismų praktika mums yra palanki. (…) Didesnį didinimą baudų Mokesčių administravimo įstatyme tikrai mes palaikome, nes manome, kad už tokius atitinkamus pažeidimus sankcijos tikrai turi būti adekvačios – sankcijos mokesčių mokėtojams turi atitikti jų pažeidimo mastą, pobūdį ir pakartotinumą“, – trečiadienį kalbėjo E. Janušienė.

Prezidentės nuomone, neteisėto praturtėjimo bylos turėtų būti priskiriamos prie prioritetinių, o ikiteisminiams tyrimams keliami griežti reikalavimai. FNTT, kuriai tenka apie 70 proc. tyrimų dėl neteisėto praturtėjimo, turėtų ypatingą dėmesį skirti tyrėjų kvalifikacijai, taip pat užtikrinti, kad įtariamieji nespėtų perleisti turto ir išvengti jo konfiskavimo. Mokesčių patikrinimų metu turėtų būti atidžiau vertinami turto ir pajamų neatitikimai.

Stiprinant kovą su korupcija ir neteisėtu praturtėjimu, 2010 m. Prezidentės iniciatyva buvo įteisintas išplėstinio turto konfiskavimas, suteikiantis galimybę konfiskuoti visą nusikalstamais būdais įgytą turtą, neproporcingą kaltininko teisėtoms pajamoms.

Daugiau kaip dvejus metus, nuo 2015 m., galioja Prezidentės inicijuotos įstatymų pataisos, užkirtusios kelią piktnaudžiavimui fiktyviais skolos rašteliais, vekseliais bei akcijų pirkimo ir pardavimo sutartimis.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.09.07; 05:00