„Todėl, kad labai žema politinė kultūra. Jeigu prezidentė siūlo tai, kas man nepatinka, aš tuoj ją kaltinu politikavimu, kišimusi ne į savo reikalus“, – „Delfi.lt“ laidoje „DELFI diena“ kalbėjo profesorius V. Landsbergis.
Vis dėlto, anot profesoriaus, visa Lietuvos vadovybė ilgą laiką nebuvo aiškiai apsisprendusi dėl savo pozicijos ir nesipriešino statyboms Astrave.
„Daug laiko buvo prarasta dairantis aplink“, – sakė V. Landsbergis.
Jis pridūrė, kad valstybėje šiuo klausimu trūko vieningo supratimo, o jos vadovai galvojo, kad palankios aplinkybės susidėlios pačios, ir Rusijos Baltarusijoje įgyvendinamas projektas nepasiseks.
„Jų sėkmė su Astravu yra mūsų nelaimė“, – komentavo profesorius.
Pasak jo, šalis yra pavojuje, ir labai pasisektų, jei tas projektas nefunkcionuotų ar ekonomiškai būtų nesėkmingas.
Kaip ELTA jau rašė, prezidentė D. Grybauskaitė sakė, jog Lietuvos tikslas yra uždaryta Astravo AE, o mėginimas prekiauti žmonių saugumu, kaip įvardija prezidentė, yra nepateisinamas.
„Astravo AE ant nesaugios aikštelės nebus saugi ir visiškai aišku, kad Lietuvos tikslas – ją uždaryti. Ir visos kalbos, ir mėginimas prekiauti Lietuvos žmonių saugumu yra nepateisinamas šiandien ir niekada nebus pateisintas“, – sakė D. Grybauskaitė.
ELTA primena, kad Baltarusija kartu su rusų inžinieriais stato AE netoli Astravo miesto, nuo Vilniaus nutolusio vos per 50 km. Pirmasis elektrinės energinis blokas, planuojama, pradės veikti šių metų pabaigoje, antrasis – 2020-aisiais.
Vasario pradžioje Ženevoje patvirtintos Jungtinių Tautų Poveikio aplinkai įvertinimo tarpvalstybiniame kontekste (Espo) išvados dėl Astravo AE. Konvencijos šalys patvirtino, kad Baltarusija, statydama Astravo AE, netinkamai parengė poveikio aplinkai vertinimo dokumentaciją, netinkamai įvertino aikštelių alternatyvas, netinkamai konsultavosi su poveikį patirsiančiomis šalimis ir netinkamai priėmė galutinį sprendimą dėl elektrinės statymo, nepagrįsdama aikštelės pasirinkimo.
Premjeras kovo pradžioje laišku kreipėsi į Baltarusijos ministrą pirmininką Sergejų Rumasą su pasiūlymu apsvarstyti galimybę vietoj Astravo AE plėtoti modernią dujinę elektrinę.
Šio pasiūlymo prasmės Baltarusijos energetikos ministerija esą nemato.
Tuo metu premjero kreipimasis į Baltarusiją sulaukė kritikos Lietuvoje tiek dėl abejotino paties siūlymo techninio pagrįstumo, tiek dėl to, kad jis nebuvo suderintas su Vyriausybe ir Prezidentūra.
Pasak D. Grybauskaitės, tai, kad premjeras savo veiksmų nederino su Prezidentūra, pažeidžia Konstituciją.
Tuo metu komentuodamas situaciją S. Skvernelis agentūrai Eltai sakė: „Kodėl turėčiau tai daryti? Ir Vyriausybė yra atsakinga už užsienio politiką. Čia yra mūsų saugumo klausimai“, – paklaustas, ar derino pasiūlymą Baltarusijai su prezidente, sakė S. Skvernelis.
Ieva Vidūnaitė (ELTA)
2019.03.23; 07:48
