Egiptiečiai, be daugybės kitų dalykų, mums paliko ir piramides, kad jomis žavėtumėmės ir nesiliautume ginčytis, kaip vis dėlto jiems pavyko jas pastatyti. Ką paliksime mes? Dėl ko praėjus 2 tūkst. metų nuo šiandien mokslininkai suks galvas ir sakys, kad štai tų kilometrinių bokštų mes patys tai tikrai niekaip negalėjome pasistatyti… Ateiviai pastatė.
Architektūra dažnai matuojama per epochų prizmę: viduramžių, gotikos, postmodernizmo ir t. t. Tai mums padeda ne tik suvokti savo aplinką, bet ir susieti ją su laikotarpiu. Koks tas mūsiškis? Juk kartais pasigirsta leptelėjimų, kad architektūriniu požiūriu žmonija ima degraduoti ir vietoj didingų šventovių temoka kepti vienas nuo kito sunkiai besiskiriančius dangų raižančius stiklo ir plieno monstrus.
Debesų link
Išties turime kuo pasigirti. Dangoraižių miškai Niujorke, Londone, Dubajuje, Tokijuje ar Šanchajuje atspindi mus ir technologijas, kurias įvaldę galėjome šiuos pastatus pastatyti. Mūrinio pastato aukštis apibrėžtas ne architektų fantazijos, bet fizikos dėsnių, tad norint statyti aukščiau reikėjo išmokti įkinkyti plieną ir stiklą. Bet tai tikrai nereiškia, kad visi dangoraižiai turi būti pilkšvi stačiakampiai ar juo labiau pastatyti iš stiklo ir plieno. Tad ir pradėkime nuo jų.
Jei ieškotume unikaliausiai atrodančių, be jokios abejonės, pirmą vietą galėtume skirti Kanados dangoraižiams The Absolute World Towers, kuriuos visuomenė dėl lanksčių ir moteriškų formų jau pakrikštijo aktorės Marilyn Monroe vardu. Juos statant atsisakyta tradicinio stačiakampiškumo, tad 50 ir 56 aukštų bokštai žavi plastiškumu ir 206º linkiu.
Burj Khalifa (liet. „Kalifo bokštas“) – kol kas aukščiausias pastatas pasaulyje (2018 m. jį pralenks Burj al-Mamlakah (liet. „Karalystės bokštas“), statomas Džidoje, Saudo Arabijoje). Jis stovi Dubajuje ir matyti už 95 kilometrų. Įspūdingas 820 m aukščio pastatas yra tapęs namais ne tik viešbučiui ir biurams, milžiniškam akvariumui, bet ir aukščiausiai mūsų planetoje įsikūrusiam barui ar geriausiai apžvalgos aikštelei naujamečiams fejerverkams stebėti. Bet ir tai – ne riba.
Dėl patobulintų statybinių medžiagų ir technologijų bei permainų finansų sektoriuje dangoraižių erą keičia daugiau nei 600 m aukščio megadangoraižiai su juose įrengtais prekybos centrais, mokyklomis, parkais, biurais ir gyvenamosiomis patalpomis. Dar visai neseniai pastatai, viršijantys 600 m aukštį (dukart aukštesni nei Vilniaus televizijos bokštas), neegzistavo, bet iki 2025-ųjų 1 km aukštį viršijančių dangoraižių turėsime net aštuonis.
Jei jūsų kišenės labai plačios, verta prisiminti seną it pasaulis žmonijos norą stiebtis į žvaigždes ir tai, prie ko jis nuvedė – prie brangiausio ir sudėtingiausio, net 150 mlrd. JAV dolerių kainavusio statinio, kurio nerasite ant Žemės paviršiaus. Likus porai metų iki XXI a. pradėtas konstruoti statinys šiuo metu skrieja 400 km aukštyje virš jūsų galvų. Lai pabando tokį egiptiečiai pastatyti, jei jau tokie gudragalviai buvo! Nuolat apgyvendinta Tarptautinė kosminė stotis nėra vienintelis, bet kol kas didžiausias XXI a. architektūros ir inžinerijos stebuklas.
Technologijų triumfas
Jei artimiausią dešimtmetį nežadate keliauti į kosmosą, bet norite pamatyti ką nors gigantiško ir technologiškai pažangaus, aplankykite didžiausią pasaulyje dalelių fizikos laboratoriją Ženevoje, Šveicarijoje. Net ir visai nesidomintiesiems mokslu bei atradimais žinomas Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizacijos CERN pavadinimas. Taip pat žinomas ir Didysis hadronų priešpriešinių srautų greitintuvas (bandantis įminti Visatos paslaptis), išsidėstęs 27 km ilgio tunelyje 50–150 m gylyje. Nors sudėtingam statiniui dar nėra nė dešimtmečio, jau planuojama jo pamaina – trigubas didysis elektronų pozitronų greitintuvas, kuris bus ne tik keturis kartus didesnis (iki 100 km ilgio), bet ir gerokai ambicingesnis projektas. Tyrėjai norėtų jį matyti greta Ženevos.
Vis populiarėjantys 3D spausdintuvai taip pat daro įtaką architektūrai ir pastatų inžinerijai. Jei ateityje galėsime daiktą nusipirkti internetu ir jį tuoj pat išsispausdinti, kodėl to nepadarius su pastatais? Kol Vakaruose buvo eksperimentuojama su prototipais ar buvo aptariamos tokios galimybės, kinai nesnaudė ir per 24 val.išspausdino 10 namų! Kinijos bendrovė „WinSun“ sukūrė specialų 3D spausdintuvą, naudojantį mišinį, sudarytą iš greitai džiūstančio cemento, perdirbtų industrinių atliekų ir tam tikro kietinamojo komponento. Bemaž 7 m aukščio ir 10 m pločio 3D spausdintuvas išspausdina detales, jos nuvežamos ten, kur turi iškilti pastatas, surenkamos ir sutvirtinamos metaliniais karkasais pagal visus saugos reikalavimus. Bendrovė teigia, kad taip statant pastatą lieka 30–60 proc. mažiau pramoninių atliekų, statybos laikas sutrumpėja dramatiškai, o išlaidos statybininkams sumažėja 50–80 procentų. Bendrovė savo tinklalapyje teigia, kad penkių aukštų pastatą išspausdins ir surinks už 161 tūkst. JAV dolerių.
Bet trumpam pamirškime spausdintuvus ir pakalbėkime apie gyvus pastatus. Taip, ateityje tai bus a thing. Juk kam statyti pastatą ar jį spausdinti, jei galima jį tiesiog užauginti pasėjus sėklą? Tai, žinoma, tolima ateitis, bet mokslininkai su tuo jau pluša, o kol kas statomi tik iš dalies gyvi pastatai tyrimams. Augalai, mikroorganizmai ir dumbliai tokiuose pastatuose naudojami ne estetiniais sumetimais (kai, pavyzdžiui, apželdinamas pastato stogas ar siena), bet norint suteikti pastatui šilumos izoliacijos, vėdinimo, konstrukcijos tvirtumo ir kitokių pranašumą.
Vokietijoje, Hamburge, stovi pastatas „BIQ“ (Bio Intelligent Quotient), kurio fasade gyvena dumbliai pagal projektą, o ne todėl, kad pastatu niekas nesirūpina. Iš greta tekančios upės surinkti dumbliai į dalį fasado langų perkelti tam, kad prireikus mestų šešėlį ir generuotų energiją. Vasarą, kai saulė kepina, dumbliai dauginasi, pastatas nusidažo žaliai, langai tampa nepermatomi ir viduje būna vėsiau. Tuo pat metu dumblių perteklius verčiamas biokuru, kuris naudojamas elektrai gaminti. Žiemą dumbliai miega, tad į pastatą patenka daugiau saulės šviesos.
„BIQ“, žinoma, yra ne vienintelis toks pastatas pasaulyje. Panašus stovi ir Italijoje, tik ten dumblių perteklius naudojamas ne biokurui, bet maistui. Iš jo gaminamas à lapesto padažas ir džemas sveikuoliams. Mumbajuje, Indijoje, pastato sienose dumblius augina tam, kad galėtų panaudotų grožio procedūroms statinyje įsikūrusiame SPA centre.
O Kanados mokslininkai eksperimentuoja su mikroorganizmais, galinčiais pagydyti pastato konstrukcijoje atsiradusius plyšius ir įtrūkius. Tam tikslui Bacillus ir Sporosarcina genčių bakterijos, mintančios druska, su joms skirtu maistu įmūrijamos į pastatą. Panašiai kaip italų mafija Niujorke į dangoraižių pamatą įmūrijo neįtikusius piliečius. Bakterijos neaktyvios konstrukcijoje gali išbūti ištisus dešimtmečius, bet atsiradus plyšių jos dauginasi ir visus įtrūkius ar oro tarpus betone užpildo medžiaga, panašia į kalkakmenį.
O gal medis – ateitis?
Metropol Parasol – vienas didžiausių medinių statinių pasaulyje, primenantis net 26 m į aukštį besistiebiančių medžių girią ar milžiniškus grybus. Jis stovi Sevilijoje, Ispanijoje. Konstrukcijose pavėsyje įsikūręs turgus, įvairios parduotuvės, įrengta koncertų pakyla, taip pat muziejus, kuriame eksponuojami statant rasti romėnų ir maurų kultūros pėdsakai.
Užsiminėme, jog plytas turėjo pakeisti plienas, kad Niujorke pradėtų kilti dangoraižiai. Bet ar įsivaizduojate medinį dangoraižį Niujorke arba Londone? Juk daugelis, galvodami apie medinius pastatus, įsivaizduoja tik kaimo turizmo sodybas, į kurias suguža jaunavedžiai pavalgyti kotletų savo gyvenime laimingiausios dienos proga.
Bet mes kalbame apie stebuklus, taigi susipažinkite su sluoksniuotomis medienos plokštėmis (CLT) – specialiai paruoštomis medienos lentomis, kurios lengvos ir tvirtos, todėl kėsinasi pradėti statybinės medienos renesansą ir padidinti jos, kaip stabilios ir ekologiškos statybinės medžiagos, reikšmę. Daugiaaukščiai pastatai, pastatyti naudojant vien medieną (tai ne tik sienos, grindys, bet ir laiptinės, liftų šachtos ir t. t.), jau dygsta Londone.
Vienas pirmųjų – Stadthaus, iš šalies žvelgiant jis nepanašus į medinį pastatą. Didžiausias tokių pastatų pranašumas – jų pigumas ir statymo greitis, nes pakanka sudaryti 3D pastato modelį CAD programine įranga, o visos reikiamos dalys bus išpjaustytos robotų milimetrų tikslumu, beliks tik surinkti. Tarsi surinktumėte ne pastatą, o „IKEA“ baldą. Galop, tokie mediniai pastatai ne tokie kenksmingi aplinkai ir pigesni.
Veikiausiai jau pagalvojote, kad toks pastatas pleškėdamas labai pradžiugintų kaimynystėje gyvenančius lietuvius, bet išties jis saugesnis nei pastatytas iš plieno, mat, degant išorinei medinei daliai, vidinė bus saugi ir laikys pastatą, o plieninės ir metalinės konstrukcijos nuo karščio lydosi, tad tokie pastatai praranda stabilumą.
Atrodo, kad mediniams dangoraižiams statyti reikalingų medžių rasime ir mieste, nes labai teigiamai vertinama vertikalaus miško mieste idėja. Pirmasis vertikalus miškas, t. y. pastatai, kurių išorines sienas supa medžiai, įsikūrė Milane, Italijoje. 110 ir 76 m aukščio dvyniai turi atitinkamai po 550 ir 350 medžių. Laikui bėgant medžiai paaugs ir visiškai uždengs pastatus. Tokio statinio pranašumas – unikalus mikroklimatas ir biokuro, kurį galima naudoti energijai generuoti, gamyba.
Sunku numatyti, kokie pastatai dominuos XXI a. besibaigiant. XIX a. buvo plieno, XX a. – betono era, tad gal šis amžius bus medienos arba gyvųjų pastatų era? Bet kokiu atveju reikia viltis, kad galėsime tuos pastatus statyti, o ne slapstytis nuo mutantų tuneliuose ar šachtose. O artimiausioje ateityje, žinoma, reikia tikėtis tokių pačių, tik gerokai išmanesnių namų. Dėl daiktų interneto didelė dalis jūsų turimų, nešiojamų ir kartais naudojamų daiktų galės bendrauti tarpusavyje, tad prakeiksite tą dieną, kai į jūsų telefoną pradės plaukti pranešimai iš namų: [Šaldytuvas] „Šeimininke, kur tu? Pasibaigė kiaušiniai, nupirk naujų!“, [Jūsų telefonas] „Jis dabar netoli parduotuvės, veikiausiai nežino, ar nori užeiti“, [Skalbyklė] „Baigiu skalbti, bet prigriebkite miltelių, jei eisite ką nors šaldytuvui pirkti“, [Indaplovė] „Sugedau, iškviesk meistrą“, [Šviestuvas svetainėje] „Ei, ar dar grįši, ar man išjungti televizorių ir užgesti?“, [Televizorius] „Manęs išjungti negalima. Siunčiuosi atnaujinimus“, [Koridoriaus gėlė] „Aš tai čia jau dvesiu trečia para nelaistyta“, [Įrenginys, šeriantis katę] „Šeimininke, jūsų katė ką tik mane apsisiojo!“, [Išmaniosios virtuvės grindys] „Gal tu čia nebesiskųsk, a?“
Citatos
2012-ųjų pradžioje JAV stovėjo 533 dangoraižiai, aukštesni nei 150 m, Jungtinės Valstijos buvo daugiausia tokių pastatų turinti šalis. Prognozuojama, kad 2020 m. dangoraižių skaičius jose artės prie 600, o šiandien antroje vietoje esančioje Kinijoje dangoraižių skaičius nuo 470 išaugs beveik trigubai ir viršys 1 300!
XXX
Kaip kitaip pabrėžti savų automobilių išskirtinumą ir technologinį pažangumą, nei turint įspūdingą pastatą? Būtent taip veikiausiai ir galvojo BMW, kai Miunchene statė savo būstinę „BMW Welt“: automobilių muziejų ir pardavimo saloną, kuriame įsikūręs ir restoranas. Pastatytas iš nerūdijančiojo plieno ir stiklo, pastatas dar gali pasigirti ir tuo, kad turi 800 kW galios saulės elementų.
XXX
Dar vienas nuolatinių gyventojų neturintis, bet žadą pasauliui dėl savo neįprastos architektūros atėmęs pastatas – Pekino nacionalinis stadionas „Paukščio lizdas“. 90 tūkst. vietų stadione vyko olimpinių žaidynių atidarymo ir uždarymo ceremonijos, lengvosios atletikos varžybos ir futbolo finalinės rungtynės. Ir nors Kinijos valdžia vis dar ieško sprendimo, kad stadionas būtų pelningas, be jokios abejonės, ši konstrukcija gerokai pakėlė sportui skirtiems pastatams taikomų estetikos standartų kartelę.
XXX
„Mėlyna planeta“ – tai Danijoje duris atvėręs akvariumas, kuriame telpa 7 mln. litrai vandens, ir muziejus, kuriame – architektūriniai sprendimai, mėgdžiojantys vandenyno grožį ir galybę. It verpetas iš viršaus atrodantis nerūdijančiuoju plienu padengtas pastatas sujungia sausumą ir vandenį, o prireikus gali išsiplėsti ir savo plotą padidinti 30 procentų! Dėl daug kur pastate esančių stiklinių lubų ir pro jas krintančios šviesos sukuriamas vandens raibuliavimo efektas viduje, kad lankytojams atrodytų, tarsi jie tikrai yra po vandeniu.
XXX
Ne vienalytis pastatas, bet penkių mažesnių statinių architektūros kompleksas – Menų ir mokslų miestas – pastatytas ant nusausintos Turijos upės dugno Valensijos mieste, yra garsus ispanų moderniosios architektūros pavyzdys, demonstruojantis, kaip puikiai tarpusavyje gali sutarti menas ir mokslas. Dėl lengvų ir perregimų pastatų vandens apsuptyje išraiškingos architektūros formos atrodo it plūduriuojančios jo paviršiuje, o šviesos efektai tampa dvigubai įmantresni.
Informacijos šaltinis – žurnalas "Valstybė".
2015.08.01; 09:20
