Pagrindinė savaitės politinė naujiena – premjerą Putiną aistruoliai nušvilpė per Jemeljanenkos ir Monsono susirėmimą.
Pati kova buvo sumanyta kaip gigantiškas piaras – „Vieningosios Rusijos“ („Jedinaja Rosija“) akcija, visur buvo štai tos spalvos, kautynių metu aistruoliams nuolat vietoj Jemeljanenkos rodė Putiną, o vis dėlto jie lyg ir ne į Putiną žiūrėti ruošėsi.
Reikėjo Vladimirui Vladimirovičiui kaip prezidentui eiti į priėmimą pas patriarchą Kirilą, ten jų tikrai nebūtų nušvilpę. Reikia pasakyti, kad tai, kas atsitiko, visai buvo įmanoma numatyti, nes saugumo priemonės pasirodant premjerui žinomos.
Prisiminkime įstabią istoriją, kai Putinas važiavo, penkioms valandoms buvo uždarytas Jaroslavlio plentas (Jaroslavka). Įsivaizduokite – priešais tuos vairuotojus, kurie penkias valandas laukia spūstyje, ant debesies pasirodo Putinas, ką jie darytų? Ogi tai, ką jie darytų, tą darė ir aistruoliai, kurių ten į išvietę neleido, apskritai per kautynes rodė Putiną, nors jie atėjo į ką kita pasižiūrėti.
Ir nuostabiausia, kad sistema kažkokiu savo raidos momentu pradeda priiminėti kontrproduktyvius sprendimus. Toks kontrproduktyvus sprendimas buvo primesti sirgaliams Putiną vietoj Jemeljanenkos. Dar kontrproduktyvesnis sprendimas buvo atkakliai lipti ant grėblio ir visa tai išdrabstyti, sakyti – na ne, žinote, tai ne Putiną nušvilpė, tai Monsoną nušvilpė. Ir ne tai svarbiausia, kad po to Monsono puslapį Facebook‘e užtvindė gausybė užjaučiančiųjų, kurie rašo – tai mes ne tave, mes gi Putiną… Beje, ir ta gausybė užjaučiančiųjų pranoksta mačą žiūrėjusiųjų skaičių… Svarbiausia kas kita – štai tie vyrukai, kurie mums aiškina, kad nušvilpė ne Putiną, jie daro dvi klaidas.
Vieną iš jų man nurodė Božena Rynska, su kuria mes svarstėme tą atsitikimą. Ji sako – mūsų žmones tie vyrukai nusprendė pavaizduoti išsigimėliais, niekšais, kurie nušvilpia nugalėtą žmogų, ne gyvuojantį premjerą, o įveiktą priešininką. Tiek jau to, kad jei ryžtasi įžeisti mūsų tautą, kad tik premjerui nebūtų nuoskaudos. O antra, kokį nuostabiausią dalyką mums stengiasi išaiškinti – mums juk aiškina, kad švilpiantiesiems, kai kalbėjo vadas, net į galvą neatėjo, kad jie švilpia kalbant vadui. Tautos vadas rėžė kalbą, o jie kitkuo buvo užsiėmę, jie net nepastebėjo, kad tautos tėvas rėžia kalbą. Įsivaizduokite, kad kas nors kalbant Stalinui švilptų kam nors kitam, ir kur jis aiškintų, kad švilpė kažkam kitam…
Beje, patikrinti, nušvilpė Putiną ar ne, buvo labai paprasta. Pakako sulaukti kito jo pasirodymo Olimpiniame stadione ir pasižiūrėti, ar ateis Putinas į Olimpinį, ar neateis. Laukti teko neilgai, dvi dienas, buvo mitingas-koncertas prieš narkotikus, apie Putiną buvo pranešta, bet jis neatvyko. Aš apie tai jau rašiau „Naujajame“ („Novaja gazeta“) ir apie tai norėjau dar kalbėti ateinančią savaitę, kad problema ne vien ta, kad Putiną nušvilpė, o problema ta, kad situacija šalyje keičiasi stulbinančiai tiesiog mūsų akyse per keletą mėnesių.
Štai 10 metų ji keitėsi tik tiek, kad vis blogėjo, vektorius buvo neigiamas, vis mažiau laisvės, vis daugiau savivalės. O per pastaruosius keletą mėnesių kai kuriuose dalykuose situacija pasikeitė kardinaliai. Juk nušvilpė ne tik Putiną. Nušvilpė praktiškai tuo pačiu metu ledo ritulininką Antipovą, kurį po „Traktor“ ir „CSKA“ mačo išvedė agituoti už „Sukčių ir vagių partiją“, ir išsyk prasidėjo švilpimas. Čia jau tiksliai jis buvo adresuotas ne kam kitam.
Kai aš sakau, kad pasikeitė situacija, ką turiu galvoje? Pavyzdžiui, žinoma istorija su Makarevičiaus koncertu Kemerove, kai iššoka į sceną priešais Makarevičių kažkoks vikruolis, „Sukčių ir vagių partijos“ narys, ir pradeda taukšti, kad koncertas surengtas remiant „Vieningajai Rusijai“ („Jedinaja Rosija“). Visi švilpia, ir svarbiausia ne tai, kad visi švilpia, o kad Makarevičius paskui, po kurio laiko, rado būtinybę publikos atsiprašyti. Tai yra jam publika, jos reakcija buvo žymiai svarbiau, negu „Sukčių ir vagių partijos“ reakcija.
Tą patį padarė ir dainininkės Valerijos prodiuseris Prigožinas, kuriam atsitiko tas pats. Labai svarbu, atlikėjų reakcija svarbiau už žiūrovų reakciją. Pasirodo, jog jie atsiprašinėja, kad jiems publika svarbiau už partijos reakciją. Dar prieš keletą mėnesių tai buvo visiškai neįtikėtina. Svarbiausia, kad visa tai, kas dedasi, susiję su internetu. Nes istorija su Putino nušvilpimu prasidėjo nuo to, kai apie ją internete parašė Navalnas (Navalnyj). Makarevičius atsiprašė po to, kai internete pasirodė švilpimas.
Čia tai, apie ką aš kalbėjau prieš keletą mėnesių – kad internetas yra naujos kokybės situacija, kad arba režimas sunaikins internetą, arba internetas sunaikins režimą, ir žiūrėkite, kaip radikaliai keičiasi šalis pagal tai, kaip internetas tampa masinės informacijos priemone.
Prieš 10 metų, kai Putinas atėjo į valdžią, jį sukūrė televizijos kanalai. Štai tokia stebuklinga lazdelė pavertė varlę princu. Suprantama, norėta, kad stebuklingoji lazdelė liktų prie savęs, kad vėl nieko nenutiktų princui, ir Putinas iš pradžių paėmė televiziją, naftą ir dujas – paskui. Dabar kaip tik Londone aprašinėjama, kaip tai atsitiko. Ir per 11 metų naujiena buvo tik tai, kad rodoma per televiziją. Visa kita buvo komentarai.
Dabar situacija ėmė keistis radikaliai, ir naujiena tapo tai, kas vyksta internete. Pirmą kartą, jeigu atmenate, tai buvo labai pastebima iš istorijų apie aukštų valdininkų avarijas. Savo laiku, dar prieš Putinui tampant prezidentu, jo vairuotojas parbloškė penkiametį Denisą Lapšiną, bet apie tai apskritai niekas nerašė, kadangi to nebuvo televizijoje, to išvis nebuvo.
O kai gynybos ministro Ivanovo sūnus partrenkė 68-erių Svetlaną Beridzę, tai jau kilo gana didelis skandalas. Lenino prospekte skandalas buvo milžiniškas. Dabar tokie dalykai pro interneto sąmonę jau neprasmunka, ir net jeigu valstybė į juos nereaguoja, prasideda kita stadija – minia neretai pliekia tokių atsitikimų kaltininkus. Ir tada, kaip visada minia pliekia ne tuos ir ne ten.
Kita istorija, nutikusi irgi maždaug prieš metus, kai Putinas su geltonu sedanu Lada Kalina važinėjo po Tolimuosius Rytus, ir dar prieš dvejus metus… tai buvo istorija, kai Putinas pravažiavo, tai buvo parodyta per televiziją. O čia kažkokie vyrukai nufilmavo juostą, įdėjo į internetą, ir pasirodo, kad priešaky ir iš paskos Putinui važiuoja keletas tuzinų apsaugos automobilių, beje, užsienietiškų, ir dar veža du atsarginius geltonus sedanus Lada Kalina. Negaliu sakyti, kad tai buvo super naujiena, bet tai jau buvo ne komentaras, tai irgi buvo naujiena.
Pastaruoju metu taisyklės visiškai pasikeitė, nes pirmą kartą per daugelį metų pastaruoju metu Kremlius pradeda reaguoti į tai, kas svarstoma internete. Ir tai tuo labiau pažymėtina, nes per daugelį metų taisyklė „niekada nesilankstyti prieš liaudį“, aš apie tai kalbėsiu vėliau, buvo paprasčiausiai pagrindinė Kremliaus taisyklė. Štai Chimkų miškas, žmonės protestuoja, vadinasi, reikia tiesti per jį kelią. O kitaip lenksies.
Ir staiga mes matome: blogerių sfera šurmuliuoja apie lakūnus, sėdinčius Tadžikistane, klausimas, ar ji teisingai šurmuliuoja. Kaip visada, paskui išaiškėja, po laiko, šurmuliuota buvo ne tik kad ne visai apie reikalą, kyla klausimas, ką tie lakūnai veikė Tadžikistane, ką būtent jie vežiojo į Afganistaną, kas apskritai toji kompanija, kodėl jie negalėjo nutupti Kabule ir t. t. Bet triukšmas kilo, valstybė, kuri iki šiol tylėjo, staiga, interneto nurodymu, puolė rūpintis lakūnais.
Pradėtas svarstyti švilpimas Olimpiniame – valstybė, kuri anksčiau per tokias istorijas visada išdidžiai tylėdavo, staiga puola aiškintis, kad, girdi, tai buvo ne olimpinis švilpimas, tai buvo kažkas kita. Štai tas situacijos pasikeitimo staigumas, mano nuomone, labai pažymėtinas.
Parengta pagal RTVi laidą “Kod dostupa”. Pateikiamas sutrumpintas variantas.
Nuotraukoje: RTVi laidos “Kod dostupa” vedančioji – žurnalistė Julija Latynina.
2011.12.01
