Sausio 27 d. Vilniaus apygardos teismas paskyrė 15 tūkst. litų baudą tinklaraščio www.slaptai.lt redaktoriui Gintarui Visockui ir priteisė dar beveik 8 tūkst. litų teismo išlaidų už buvusio kandidato į prezidentus generolo Česlovo Jezersko įžeidimą. Atvejis, kai žurnalistas baudžiamas už viešo asmens vertinimus, nepriklausomybę atkūrusioje Lietuvoje pirmas. Teismo nutartyje skelbiama, kad „G. Visockas, mesdamas ant Č. Jezersko įtarimą tuo, kad jis galėjo būti slaptas Valstybės Saugumo Komiteto (t. y. KGB – V. V.) bendradarbis, siekė jį diskredituoti ir tokiu būdu pažemino“. Sprendimas priimtas apeliacine tvarka, todėl yra galutinis ir neskundžiamas.
Netrukus paskelbus teismo sprendimą, Gintaras Visockas spaudoje pareiškė, kad šį sprendimą skųs Europos Žmogaus Teisių Teismui Strasbūre.
Ką šis precedentas reiškia Lietuvos žiniasklaidai ir žurnalistikai? Ar tai pravarti drausminamoji priemonė, turėsianti paskatinti žurnalistus laikytis aukštesnių profesinės etikos standartų, o gal priešingai – visai žurnalistų gildijai pavojingas signalas, įspėjantis apie galimą netiesioginį kėsinimąsi į žodžio laisvę ir pakibusį Damoklo kardo virš laisvos spaudos?
Apie tai – šį antradienį 10.05 val. tiesioginėje „Žinių radijo“ pokalbių ir ginčų laidoje „Žiniasklaidos anatomija“. Kartojimas – 19.10 val.
Laidoje dalyvauja pats šios teismo dramos herojus Gintaras Visockas, teisininkas, žmogaus teisių gynėjas Henrikas Mickevičius, viešosios komunikacijos specialistas, Mykolo Romerio universiteto profesorius Arūnas Augustinaitis ir portalo „Delfi“ vyriausioji redaktorė Monika Garbačiauskaitė.
„Žiniasklaidos anatomija“ yra bendras Lietuvos žurnalistų sąjungos ir „Žinių radijo“ projektas.
Nuotraukoje: laidos vedėjas Vidmantas Valiušaitis.
2011.01.31
