Žurnalistų sąjungos pirmininkas D.Radzevičius po teismo sprendimo G.Visockui: „Kyla abejonių, ar Lietuva dar laisva“


Print

Vilniaus apygardos teismas nubaudė žurnalistą Gintarą Visocką 15 tūkst. litų bauda ir priteisė sumokėti 8 tūkst. litų bylinėjimosi išlaidų ne už tai, kad jis įžeidė buvusį kandidatą į prezidentus Česlovą Jezerską, o už tai, ką galėjo pamanyti skaitytojas.

Apie precedento ES neturintį Lietuvos teismo sprendimą – „Lietuvos ryto” pokalbis su Žurnalistų sąjungos pirmininku Dainiumi Radzevičiumi.

– Ką tokia bylos baigtis, kai žurnalistas baudžiamas ne už tai, ką jis parašė, ir ne už savo nuomonę, o už tai, ką po šio rašinio galėjo pamanyti „statistinis skaitytojas”, reiškia mūsų valstybei?

– Tai kandidato į prezidentus kerštas žurnalistui, pateikusiam jam kelis nepatogius klausimus. Kerštas buvo įvykdytas teismo rankomis.

Mano galva, teismo sprendimas neadekvatus.

– Ar toks teismo sprendimas reiškia, kad Lietuvoje atgaivinta cenzūra?

– Cenzūra, ačiū Dievui, dar neįvesta. Valdžia iš anksto dar netikrina tekstų ir kalbų.

Bet kad atsiras kur kas didesnė savicenzūra – faktas. Jeigu žurnalistas mažai žinomas, kalbantis mažai auditorijai, bet yra apskaičiuojamos tokios sumos, įsivaizduokime, kas atsitiktų, jei tokius klausimus ar vertinimus generolui Č.Jezerskui būtų pateikę garsiausi žurnalistai ir didžiausi laikraščiai ar portalai?

Specialiai dar kartą pasižiūrėjau G.Visocko svetainės lankomumą.

Auditorijos juokingai mažos, bet teismas informaciją įvertino kaip turėjusią didžiulį poveikį.

Todėl ir sakau – taip kuriama cenzūra. Kiekvienas dabar turės pradėti galvoti, kad net klausimas gali tapti kaltinimo pagrindu rašančiam.

Aksioma, nuo kurios universitetai pradeda mokyti žurnalistus – kad nėra kvailų klausimų, yra tik kvaili atsakymai – atskirai paimtoje ES šalyje tampa neteisinga. Lietuvoje yra klausimų, pavojingų patiems žurnalistams. Vien už klausimą gali atsidurti teisiamųjų suole.

Žodžio laisvę ginančios demokratinės institucijos, tarp jų ir Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija (ESBO), ir Tarptautinė žurnalistų federacija, pabrėžia, kad persekiojimas už pasakytą žodį baudžiamosiomis priemonėmis yra absoliučiai kraštutinė priemonė.

Man byla prieš G.Visocką primena tai, kas dabar vyksta Baltarusijoje ir Vidurio Azijos šalyse.

– Kam naudingas toks teismo sprendimas?

– Jei atvirai, manau, niekam, net bylą laimėjusiam generolui, kurį teisėjas pavadino „paprastu žmogumi”.

Mat po tokio radikalaus teismo sprendimo net tie, kurie nežinojo, apie ką G.Visockas kažkada rašė mažame portale, dabar suintriguoti pasidomės, ko taip sunerimo kandidatas į prezidentus Č.Jezerskas.

Šiuo abejotinu teismo sprendimu gali pasinaudoti politikai, einantys į rinkimus, kad išvengtų nepatogių klausimų, pavyzdžiui, dėl kontrabandos.

Žmonės ir taip įbauginti vietos oligarchėlių, kurie valdo ir verslą, ir rajoną, ir žiniasklaidos priemonių turi. Tai dabar visi turėtume užsičiaupti?

– Žurnalistas apkaltintas dėl to, ką galėjo pamanyti „statistinis rinkėjas”. Bet ar negalima to paties principo pritaikyti ir teisėjo Stasio Lemežio nuosprendžiui? Išeina, kad teismas statistinį lietuvį laiko nieko nesuprantančiu kvailiu?

– Taip. Nemokančiu skaityti, suvokti teksto. Toks teismo sprendimas apie neišprususį, nesuvokiantį teksto lietuvį žeidžia daugelį žmonių. Remiantis tokia teismo logika, įsižeisti galima netgi pagyrus žmogų, nes dalis žmonių gal nemėgsta būti giriami. Taip einame prie absurdo.

Teisėjų kolegija vienu mostu įvertino Lietuvos rinkėjus ir skaitytojus. Kaip teisėjai gavo būtent tokį rezultatą? Juk nei visuomenės nuomonės apklausa nebuvo padaryta, ką tie rinkėjai mano, nei buvo apklausti žmonės, kurie skaitė G.Visocko tekstus.

– Ar jau kalbėjotės apie šią bylą su užsienio kolegomis?

– Man bus sunku paaiškinti, ar mes dar esame laisva šalis.

Ypač skaudu, kad tai nutiko šįmet, kai Lietuva perėmė pirmininkavimą ESBO. Mūsų Užsienio reikalų ministerija tarp savo prioritetų iškėlė ir žurnalistų teisių apsaugą ESBO šalyse.

Vadinasi, Lietuvos valdžia, griežtai vertindama valstybes, kurios persekioja žurnalistus, pati elgiasi taip pat.

Kaip atrodys, kai ESBO pirmininkaujančiai valstybei teks aiškintis, jog joje įsižeidę politikai per teismus dešimttūkstantinėmis baudomis gali priversti žurnalistus neklausinėti, nepriminti ir neužsiminti?

Nuotraukoje: Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius.

Šis interviu buvo paskelbtas www.lrytas.lt.

2011.02.01


Prisijunkite prie diskusijos