Žmogus, kuris kyla Vladimiro Putino šešėlyje


Sergejus Kirijenka ir Vladimiras Putinas. Scanpix nuotr.

Pierre Avril / Le Figaro

Nedaug atsirastų rusų valdininkų, tokių paslaptingų ir panašių į chameleoną, kaip Sergejus Kirijenka. Tačiau, nepaisant savo pilkų kostiumų, tamsių akinių ir uolaus moksleivio veido išraiškos, 56-rių prezidento administracijos vadovo pirmasis pavaduotojas yra kylanti žvaigždė Rusijos elito galaktikoje. Beje, ir dar tokiu laipsniu, kad kremlinologai jam pranašauja pagrindinį vaidmenį dangaus skliaute po to, kai Vladimiras Putinas 2024 metais neteks konstitucinės galimybės siekti penkto prezidento mandato, rašo Le Figaro korespondentas Maskvoje Pjeras Avrilis.

Neseniai labai slaptoje aplinkoje valstybės vadovas apdovanojo jį Rusijos Didvyrio vardu – tai vienas iš reikšmingiausių pasižymėjimo ženklų šalyje, nors niekas tiksliai nežino, su kuo tokia garbė susijusi. Kirijenka, užėmęs valstybinės korporacijos „Rosatom“ generalinio direktoriaus postą 2005–2016 metais, prisidėjo kuriant paskutinės kartos branduolinį ginklą, kurio galia gyrėsi Putinas savo paskutiniame metiniame kreipimesi į tautą, pabrėžia straipsnio autorius.

„Aš vadybininkas-profesionalas, priimtas į darbą vykdyti konkrečių užduočių“, – pareiškė Kirijenka 1998 metais, po to, kai Borisas Jelcinas atleido jį iš ministro pirmininko pareigų, kurias jis ėjo tik 1998 metų kovo–rugpjūčio mėnesiais. Bet po 20 metų tokia formuluotė vėl visiškai aktuali, ji laiduoja politinį ilgaamžiškumą, nurodo Avrilis.

„Jam politika – ne kas kita, o tik verslo rūšis, ir atvirkščiai. Tai labai lankstus žmogus, kuris niekada neis prieš vėją“, – taip mano Vadimas Prochorovas, buvusios partijos „Dešiniųjų jėgų sąjunga“, kuriai priklausė Kirijenka, advokatas.

Po „Rosatomo“ Putinas 2016 metų spaly vėl grąžino Kirijenką į Kremlių. „Jis labai patogus prezidentui, atsižvelgiant į tai, kad jis nesusijęs su kitais caro rūmų tarnais. Putinas nemėgsta žmonių, kurie supranta jo strategiją“, – aiškina Glebas Pavlovskis, buvęs Kirijenkos politinis konsultantas 1998–2000  metais.

Informacijos šaltinis: Le Figaro

2018.09.03; 15:00

print