Seras Polas Diuksas (1889–1967) – Didžiosios Britanijos žvalgas, veikęs Rusijoje per bolševikų revoliuciją.
Dvasininko sūnus, Polas Diuksas nuo 1915 metų gyveno Sankt Peterburge ir ten mokėsi muzikos, tikėdamasis tapti dirigentu. Tačiau, prasidėjus pirmajam pasauliniam karui, jis pradėjo tarnauti Anglijos–Rusijos komisijoje. Ši organizacija buvo sudaryta abiejų valstybių pastangoms kovoje su bendru priešu – Vokietija – koordinuoti.
Po 1917 metų, kai valdžią Rusijoje užgrobė bolševikai, P.Diuksas būtų grįžęs į tėvynę, bet Didžiosios Britanijos žvalgybos atstovai paprašė jo vykti atgal ir davė užduotį infiltruotis į bolševikų struktūras. Ir P.Diuksas, – jam buvo suteiktas operatyvinis slapyvardis „Agentas ST 25“, perėjęs Suomijos sieną, grįžo į Rusiją.
Laisvai kalbėdamas rusiškai ir mokėdamas meistriškai keisti išvaizdą, P.Diuksas kartą net sugebėjo apsimesti bolševikų slaptosios policijos – ČK – atstovu. Draugo Petrovskio vardu jis įstojo į Komunistų partiją.
P.Diuksas užmezgė ryšius su antibolševikišku baltųjų judėjimu ir gavo daug žinių apie pasipriešinimą Rusijoje įvestam po revoliucijos režimui. Kad perduotų informaciją saviškiams, jam teko paprasta valtimi nuirkluoti į nustatytą Baltijos jūros rajoną, kur buvo Didžiosios Britanijos Karališkojo Karinio jūrų laivyno patrulinis laivas.
Labai rizikuodamas savo gyvybe, P.Diuksas pasiliko Rusijoje iki 1919 metų rugsėjo. O kai ČK likvidavo jo sukurtą agentūrinį tinklą, jis pabėgo į Suomiją. Už nuopelnus P.Diuksas buvo įšventintas į riterius.
1939 metais Didžiosios Britanijos žvalgyba vėl paprašė jo paslaugų. Šį kartą jam buvo pavesta ištirti čekų verslininko dingimą. Pastarojo pėdsakai dingo po to, kai nacistai okupavo Čekoslovakiją.
Seras P.Diuksas sužinojo, kad ant geležinkelio bėgių buvo rastas sudarkytas kažkokio siuvėjo lavonas ir įtarė, kad tai ir buvo dingęs be žinios verslininkas. Jis privertė vokiečius ekshumuoti lavoną ir įrodė, jog buvo teisus.
2013.09.22
