Alanas Nunas Mejus (Alan Nunn May, 1912-2003) – britų branduolinės fizikos mokslininkas, šnipinėjęs Sovietų Sąjungai. Jis dirbo Kanadoje atominės bombos kūrimo projekte.
Alanas Nunas Mejus išpažino komunistinę ideologiją dar nuo studijų Kembridžo universitete, kurį baigė 1933-aisiais metais. Kiti tos komunistų kuopelės nariai buvo Haroldas (Kimas) Filbis (Harold Kim Philby) ir Donaldas Maklinas (Donald Maclean), vėliau tapę garsiojo „Kembridžo penketuko“ nariais.
A.N.Mejus taip pat išgarsėjo kaip radikalus mokslinių darbuotojų profsąjungos Kembridžo filialo narys.
1942 metais A.N.Mejus buvo įtrauktas į grupę mokslininkų, dirbusių Kembridžo laboratorijoje britų atominėje programoje Tube Alloy (atominė bomba). 1944 metų pabaigoje ar pačioje 1945 metų pradžioje jis buvo pasiųstas į Kanadą.
Ten A.N.Mejus apsilankė atominiame centre Čok Rivere (maždaug už 200 mylių į šiaurės vakarus nuo Otavos), o taip pat susipažino su amerikiečiais mokslininkais, kūrusiais atominę bombą (vadinamasis Manheteno projektas) Čikagos universitete.
Otavoje A.N.Mejų užverbavo sovietų ambasados karo atašė pulkininkas Nikolajus Zabotinas. N.Zabotinas buvo GRU rezidentas Kanadoje. A.N.Mejus tada dirbo Čok Rivere, ir vienas iš jo kolegų tenai buvo Brunas Pontekorvas, greičiausiai irgi dirbęs rusams. Vėliau jis pabėgo į Sovietų Sąjungą.
1945 metų liepos 16 dieną A.N.Mejus pranešė sovietų žvalgybos atstovui apie sėkmingą Amerikos atominės bombos bandymą Alamogorde, Niu Meksiko valstijoje (tiesa, tas pranešimas pasiekė Maskvą tik rugpjūčio 9-ąją, praėjus trims paroms po Hirosimos atominio bombardavimo). A.N.Mejus taip pat perdavė N.Zabotinui urano 235 – skaidymo medžiagos, kurios prikemšama į bombas, – pavyzdžius.
Sovietų ambasada Kanadoje suvaidino svarbų vaidmenį užtikrinant internacionalinės britų–amerikiečių–kanadiečių „atominės šnipų grupės“ sėkmę. Rugpjūčio 2 dieną N.Zabotino viršininkai Maskvoje įsakė jam „imtis priemonių įsigyti atominės bombos dokumentaciją: technines procedūras, brėžinius, apskaičiavimus“.
Šitą nurodymą (kaip ir daugelį kitų) išdavė Vakarų specialiosioms tarnyboms Igoris Guzenka, GRU šifruotojas iš sovietų ambasados Kanadoje, perbėgęs 1945 metų rugsėjį į Vakarus. Tą patį mėnesį A.N.Mejus grįžo į Didžiąją Britaniją, gavęs pareigas Londono karališkajame koledže.
Didžiojoje Britanijoje A.N.Mejų pradėta stebėti, o 1946 metų vasarį jį apklausė Didžiosios Britanijos Saugumo tarnybos (MI 5) bendradarbiai.
Anglai žinojo, kad A.N.Mejus tris kartus neatėjo į Britanijos muziejų susitikti su savo kuratoriumi iš GRU. Kai jam apie tai pasakė, jis buvo taip sukrėstas Britanijos kontržvalgybos informuotumo, kad nusprendė nesispyrioti. A.N.Mejus dėl visko prisipažino, pranešdamas, kad 1945 metais perdavinėjo rusams slaptą informaciją nuo vasario baigiant rugpjūčiu.
„Aš siaubingai sunkiai išgyvenau visa tai, bet nesipriešinau tokiam žingsniui todėl, kad tikėjausi tokiu būdu įnešti savo indėlį į taikos palaikymą visame pasaulyje, – sakė jis ir pridūrė: – Aš tai dariau nesavanaudiškai“. (Iš tikrųjų jis vis dėlto gavo iš savo GRU kuratoriaus 700 dolerių ir du butelius viskio).
1946 metų kovo 4 dieną Skotland Jardo Ypatingasis skyrius jį areštavo ir netrukus jis stojo prieš teismą Londono Old Bailey. Procesas užtruko vieną dieną. A.N.Mejus buvo pripažintas kaltu ir nuteistas dešimt metų kalėti.
Tačiau jau 1952 metais jis buvo paleistas už gerą elgesį. Vėliau jis tapo fizikos profesoriumi Ghanos universitete.
Jo slapyvardis GRU struktūrose buvo Aleksas, MI 5 struktūrose – Pirmasis žiedas.
2013.09.02
