Venlo incidentu dažniausiai vadinamas nacistų įvykdytas dviejų Britanijos žvalgybos (MI 6) bendradarbių pagrobimas, suorganizuotas SS štrurmbanfiurerio (majoro) Valterio Šelenbergo (Walter Schellenberg).
1939 metų lapkričio 8 dieną V.Šelenbergas, apsimetęs Vokietijos armijos karininku ir antihitlerinio sąmokslo dalyviu, įviliojo kapitoną Sigismundą Peiną Bestą (Sigismund Payne Best) ir majorą R. H. Stivensą (Richard Henry Stevens) į Venlą (Venlo), nedidelį Olandijos miestelį Vokietijos pasienyje, kur S.P.Bestas ir R.H.Stivensas turėjo susitikti su karinės „opozicijos“ Hitleriui vadovais.
Kol anglai laukė V.Šelenbergo ir pažadėtų jiems „sąmokslininkų“, pro kontrolės punktą staiga prasiveržė mašina, kimšte prikimšta esesininkų, kurie pradėjo šaudyti į Olandijos pasieniečius. Nusispjovę į neutralios valstybės statusą, kurį turėjo Olandija, nacistai sučiupo anglus, įgrūdo į savo mašiną ir nurūko atgal į Vokietiją. Belaisviai buvo atiduoti Gestapui ir ten kankinami nesibaigiančiais žiauriais tardymais.
Incidento padariniai siekė toli. Išankstinėje stadijoje, kai V.Šelenbergas du anglus vedžiojo už nosies, MI 6 direktorius admirolas seras Hu Sinkleris (Hugh Sinklair) sunkiai sirgo. Faktiškai MI 6 reikalus tvarkė jo pavaduotojas Stiuartas G. Menzisas (Stewart Menzies). Jis pats dalyvavo anglų bandymuose nuversti Hitlerį neva tai Trečiajame reiche gyvavusios karinės opozicijos rankomis. Bet nacistai, sužinoję apie tuos planus, suplanavo savo priešpriešinę operaciją, kurią šauniai įvykdė V.Šelenbergas.
Didžioji Britanija įsitraukė į karą su Vokietija rugsėjo 3 dieną, ir premjeras Nevilas Čemberlenas dėjo daug vilčių į tai, kad karą pavyks greitai baigti antihitlerinės opozicijos pagalba. Todėl S.P.Besto ir R.H.Stivensono darbas anglams buvo labai svarbus. O tuo tarpu lapkričio 4 dieną H.Sinkleris mirė, ir S.Menzisas buvo paskirtas einančiu MI 6 šefo pareigas.
S.P.Bestas ir R.H.Stivensas tuo tarpu papasakojo vokiečiams viską, ką žinojo (sprendžiant iš visko, R.H.Stivensas buvo atviresnis), sužlugdydami visą MI 6 agentūrą Europoje. Jie taip pat įvardijo belgų ir olandų žvalgus.
SS šefas Henrikas Himleris vėliau tą informaciją panaudojo pareiškime, kuriuo jis norėjo pateisinti Vokietijos įsiveržimą į Belgiją ir Olandiją 1940 metų gegužę. Vokiečiai taip pat tvirtino, kad Didžiosios Britanijos slaptoji tarnyba planavo nužudyti Hitlerį (į jį iš tiesų buvo įvykdytas pasikėsinimas 1939 metų lapkričio 8 dieną Miunchene, bomba sprogo aludėje, iš kurios jis ką tik buvo išėjęs).
V.Šelenbergas už „Venlo“ operaciją gavo 1-ojo laipsnio Geležinį Kryžių iš paties Hitlerio rankų. Sėkmė sustiprino vokiečių žvalgo autoritetą, ir vėliau būtent jam buvo patikėta pagrobti Vindzoro hercogą (buvusį karalių Edvardą VIII), kurį vokiečiai planavo grąžinti į Anglijos sostą po to, kai užgrobs Didžiąją Britaniją.
Kai kurios medžiagos, susijusios su tuo senu incidentu ir saugomos Britanijos užsienio reikalų ministerijoje, neskelbtinos iki 2015 metų. Matyt, ten minimi žmonės, kurie dar gyvi.
Nuotraukoje: Venlo incidento organizatorius SS štrurmbanfiureris (majoras) Valteris Šelenbergas (Walter Schellenberg).
2013.05.15
