Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda. EPA – ELTA nuotr.
Kelcai, rugsėjo 5 d. (AFP-ELTA). Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda antradienį pareiškė, kad jo šalis planuoja 2024 m. gynybai skirti daugiau kaip 4 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).
„Planuojame kitais metais gynybai išleisti 137 mlrd. zlotų (30,4 mlrd. eurų). Tai atitinka daugiau kaip 4 proc. mūsų BVP“, – dalyvaudamas Lenkijos Kelcų mieste vykstančioje gynybos pramonės parodoje nurodė A. Duda, kurį cituoja lenkų naujienų agentūra PAP.
„Matydami už mūsų rytinės sienos kylantį pavojų… puikiai suvokiame, kad verta mokėti bet kokią kainą, jog Lenkija būtų laisva, suvereni ir nepriklausoma, o lenkai galėtų gyventi saugiai – to mus išmokė istorija ir patirtis“, – renginyje kalbėjo Lenkijos lyderis.
A. Duda šias pastabas išsakė tvyrant nuogąstavimams dėl saugumo, kaimyninėje Ukrainoje verdant Rusijos sukeltam karui. Lenkija kare aktyviai remia Kyjivo pusę. Pastaruoju metu Varšuva taip pat skambina pavojaus varpais dėl grėsmių, kurias, anot jos, kelia kita kaimynė Baltarusija, į šios teritoriją neseniai persikėlus Rusijos samdinių grupuotės „Wagner“ kovotojams.
Rusijos karo prieš Ukrainą akivaizdoje Lenkija ginkluojasi ir jau pasirašė daugybę ginkluotės sutarčių, įskaitant susitarimus su JAV ir Pietų Korėja. Iš pastarosios šalies lenkai perka tankus „K2 Black Panther“ ir haubicas „K9“. Tuo metu JAV praėjusį mėnesį patvirtino 12 mlrd. dolerių vertės sandorį dėl sraigtasparnių „Apache“ pardavimo Lenkijai. Birželį Varšuva gavo pirmąją pažangių amerikiečių gamybos tankų „Abrams“ siuntą. Negana to, Lenkija balandį taip pat paskelbė, kad pasirašė sutartį su europiečių kompanijos MBDA padaliniu Jungtinėje Karalystėje, kuris atsiųs raketų ir jų paleidimo įrenginių.
Abrams tankas – iš arti. Gintaro Visocko foto
Vašingtonas, rugpjūčio 7 d. (PAP-ELTA). Visų Ukrainai skirtų tankų „Abrams“ remontas jau baigtas. Tai pirmadienį pareiškė Pentagono atstovas Dougas Bushas.
„Jie jau suremontuoti. Dabar turi būti nugabenti į Europą ir Ukrainą, kartu su šaudmenimis, atsarginėmis dalimis, įranga“, – sakė pareigūnas per spaudos konferenciją, komentuodamas 31 tanko „ M1A1 Abrams“ pristatymą Ukrainai. Anot jo, terminas, kada šios mašinos gali pasiekti Ukrainą, tebėra „ankstyvas ruduo“.
Sprendimą nusiųsti Ukrainai tankų „Abrams“ sausio mėnesį paskelbė JAV prezidentas Joe Bidenas. Iš pradžių manyta, kad jų pristatymas gali užtrukti netgi ilgiau kaip metus, tačiau ukrainiečių prašymu terminas buvo sutrumpintas, kai jie sutiko vietoj iš pradžių planuotų „M1A2 Abrams“ gauti suremontuotus senesnės versijos tankus „M1A1 Abrams“. Amerikietiškasis Abrams. Slaptai.lt nuotr.
Remontą atliko tankų gamintojas koncernas „General Dynamics“. Jau gegužę Vokietijoje pradėti Ukrainos kariškių mokymai, skirti „Abrams“ priežiūrai ir logistikai.
Kaip sakė D. Bušas, JAV pavyko padidinti artilerijos šaudmenų gamybą iki dabartinio 24 tūkst. vienetų per mėnesį lygio (nuo 14 tūkst. iki šiol). Tikimasi, kad netrukus šaudmenų gamyba pasieks 28 tūkst., „orientuojantis į daugiau kaip 80 tūkst. kitais metais“, pridūrė pareigūnas.
Įprastinių 155 mm sviedinių haubicoms atsargų mažėjimas buvo viena iš priežasčių, dėl kurių JAV nusprendė perduoti Ukrainai kasetinių šaudmenų. Jie turi užpildyti spragą, kol JAV gynybos pramonė atitinkamai padidins sviedinių gamybą.
Profesorius Raimundas Lopata. Martyno Ambrazo (ELTA) nuotr.
Krašto apsaugos ministrui Arvydui Anušauskui pirmadienį po Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdžio užsiminus apie planus pasirašyti ketinimų protokolą dėl vokiškų tankų „Leopard“ įsigijimo, valdančiajai daugumai priklausantis Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) narys Raimundas Lopata pažėrė daugybę klausimų. Parlamentaras nuogąstauja kodėl be diskusijų prakalbta būtent apie vokiškus tankus ir kelia klausimą ar JAV nebėra strategiškai svarbi valstybė Lietuvai.
„Šiandien įvyko bandymas priimti istorinį sprendimą, turėsiantį svarbių geopolitinių pasekmių, o būtent – ignoruojant JAV, be platesnio aptarimo Seime ir visuomenėje. Į klausimą, kodėl be konkurso ir geopolitinio aptarimo pasirinktas vokiečių gamintojas, Krašto apsaugos ministras atsakė, kad „karinis patarimas seka prieš politinį sprendimą“, – feisbuke rašė R. Lopata.
„Nieko nežinau nei apie karinio patarimo turinį, nei apie politinį sprendimą“, – pridūrė NSGK narys.
Pasak R. Lopatos, toks skubus sprendimas sukuria įspūdį, kad tai gali būti susieta su Vokietijos pažadu įkurti Lietuvoje nuolatinę brigadą.
„Ar buvo pasiektas koks nors susitarimas brigados pažadui už „Leopard“ pirkimą?“, – socialiniame tinkle klausė R. Lopata. Arvydas Anušauskas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
R. Lopatos teigimu, Vokietijos gamintojų tankai „Leopard“ kokybės ir kainos atžvilgiu yra panašūs į JAV gaminamus tankus „Abrams“.
„Kodėl buvo priimtas sprendimas pasirinkti Vokietiją, o ne JAV? Ar dėl to buvo balsuojama VGT? Ar VGT nariai supranta, kad ketinimų protokolas yra beveik neatšaukiamas žingsnis, kurio pakeitimas turėtų pasekmių santykiuose su Vokietija?“, – klausė R. Lopata.
„Ar tiesa, kad Lietuva už 88 pėstininkų kovos mašinas „Boxer“ jau sumokėjo Vokietijos gamintojams apie 400 milijonų, o už papildomus 120 mašinų sumokės dar virš pusės milijardo eurų?“, – tęsė NSGK narys.
Taip pat R. Lopata pažymėjo, kad skubotumas ir uždarumas kompromituoja pasirinkimą.
„Kokie yra karinio patarimo ir politinio sprendimo argumentai? Ar toks skubotas, be konkurso, ignoruojat JAV gamintojus, sprendimas atrodo skaidrus?“, – akcentavo jis.
„Ar neatrodo, kad tokie sprendimai kompromituoja valdžios pastangas didinti karinį finansavimą? Jei visuomenei nereikia žinoti, ir ne jie kartu turi spręsti, tai kodėl pilietinė visuomenė turi tikėti, kad dabar bus kitaip, bus geriau, kai kariuomenei reikia daugiau lėšų?“, – feisbuke pirmadienio vakarą dėstė R. Lopata.
Abrams tankas – iš arti. Gintaro Visocko foto
ELTA primena, kad pirmadienį po VGT posėdžio A. Anušauskas patikino, jog artimiausiu metu bus pasirašytas ketinimų protokolas su Vokietijos gamintojais dėl tankų įsigijimo.
„Šią savaitę, mes pasirašysime ketinimų protokolą su Vokietijos gamintojais“, – sakė A. Anušauskas. Vokiečių kareivis ant Leopard šarvų. Slaptai.lt foto
Lietuvos kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys gegužės mėnesį pranešė, jog Lietuvoje bus steigiama lengvoji pėstininkų divizija, sudaryta iš trijų brigadų, taip pat bus kuriamas tankų batalionas.
V. Rupšys pabrėžė, kad tankų bataliono steigimas šaliai yra būtinas, nepriklausomai nuo apsisprendimo kurti Lietuvos diviziją.
Kaip teigė krašto apsaugos ministras A. Anušauskas, tankų įsigijimas užtruks bent 5 metus. Greičiausiai, sakė jis, bus žvalgomasi į amerikiečių ar vokiečių techniką.
Šeštadienį sostinėje prie Baltojo tilto šurmuliavo baigiamasis NATO ir visuomenės bendrystei skirtas renginys iš NATO festivalių ciklo „Galingi, nes vieningi!“. Tai – baigiamasis renginys visuomenei prieš istorinį NATO viršūnių susitikimą Vilniuje liepos 11–12 dienomis.
Slaptai.lt skelbia pluoštą nuotraukų, kuriose užfiksuoti vokiški, amerikietiški, lietuviški ginklai.
NATO ženklas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Šeštadienį sostinėje prie Baltojo tilto vyks baigiamasis NATO ir visuomenės bendrystei skirtas renginys iš NATO festivalių ciklo „Galingi, nes vieningi!“.
Anot festivalio organizatorių, prasidėjęs Lietuvos įstojimo į NATO aljansą 19-ikos metų paminėjimo ekspozicija Vilniaus gynybinės sienos Bastėjoje, pakeliavęs po Kelmę ir Prienus, NATO festivalis sugrįžta į Vilnių su griausmingu finaliniu akordu. Tai – baigiamasis renginys visuomenei prieš istorinį NATO viršūnių susitikimą Vilniuje, kuris įvyks liepos 11–12 dienomis.
Festivalio dieną sostinės gyventojams ir svečiams bus pristatytos Lietuvoje dislokuotos NATO sąjungininkų pajėgos, jų naudojama moderniausia karinė technika ir ginkluotė. Lietuvos kariuomenės ir visuomenės šventės atidarymą skelbia šūviai iš senoviškos patrankos. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
„NATO viršūnių susitikimas Vilniuje – neabejotinai reikšmingiausias tarptautinis renginys Lietuvoje per atkurtos nepriklausomybės laikotarpį. Viso pasaulio dėmesys liepos viduryje bus nukreiptas į Lietuvos sostinę, esančią vos už 30-ies kilometrų nuo rytinės NATO sienos.
Tai ne tik simboliška, bet ir ypatingai svarbu visam mūsų regiono saugumui. Norime, kad kiekvienas šalies gyventojas suprastų šio istorinio įvykio reikšmę, pasijustų esantis galingiausio pasaulyje gynybinio aljanso dalimi ir pasidžiaugtų per 19-a narystės NATO aljanse metų sukurta Lietuvos ir sąjungininkų solidarumu ir vienybe“, – sakė krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.
Festivalyje – NATO kariai, naujausia karinė technika ir ginkluotė
Skelbiama, kad erdvėje prie Baltojo tilto renginio dieną išsirikiuos šiuo metu Lietuvoje dislokuotų NATO valstybių pajėgų kariai. Vilniečiai pamatys JAV bataliono karinę techniką – tanką „Abrams“ ir šarvuotąją pėstininkų kovos mašiną „Bradley“, NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinės grupės kariai pademonstruos tanką „Leopard 2“, pėstininkų kovos mašiną „Marder“, transporterį „Patria“ ir žvalgybos mašiną „Fennek“. NATO vėliavos. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Taip pat Lietuvos kariuomenė pristatys pėstininkų kovos mašiną „Vilkas“, savaeigę haubicą „PzH 2000“, šarvuotąjį visureigį JLTV, oro gynybos sistemą NASAMS ir kitą karinę techniką. Anot organizatorių, kiekvienas iš apsilankiusiųjų turės galimybę pabendrauti su Lietuvos ir sąjungininkų kariais, apžiūrėti įvairią lengvąją pėstininkų ginkluotę ir ekipuotę.
Programa danguje ir scenoje
Festivalis „Galingi, nes vieningi!“ prasidės trispalvių ir NATO vėliavų eitynėmis Baltuoju tiltu. Iškart po to susirinkusius sveikins akrobatinis trijų lėktuvų grupės „ANBO“ sinchroninis skrydis „Sparnas prie sparno!“, nudažysiantis Vilniaus dangų trispalvės spalvomis. Lietuvos kariuomenės diena. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Renginiui baigiantis dangų raižys ir NATO oro policijos misiją Baltijos šalyse atliekančių Portugalijos oro pajėgų naikintuvai F-16.
Festivalio metu susirinkusiems paruošta ir įtraukianti diskusijų programa. Žinomi Lietuvos visuomenininkai, žurnalistai, politologai diskutuos apie visuomenės atsparumą technologijų amžiuje, piliečių vaidmenį valstybės gynyboje, aptars NATO viršūnių susitikimo Vilniuje svarbą. Diskusijas moderuos muzikantas, šaulys Gabrielius Liaudanskas Svaras.
Viso renginio metu didžiojoje scenoje gros įvairiausių stilių lietuviškos muzikos grupės – nuo ramių dainų iki alternatyvaus roko. Scenoje pasirodys ir „Baltasis Kiras“, ir grupė „ba.“, Monika Liu ir daugelis kitų.
Pentagono būstinė. EPA-ELTA nuotr.
Vašingtonas, kovo 22 d. (AFP-ELTA). JAV pristatys Ukrainai tankus „Abrams“ iki 2023 metų rudens, t. y. gerokai greičiau nei tikėtasi, o priešlėktuvinės gynybos sistemos „Patriot“ taip pat bus pristatytos „paspartintais terminais“, antradienį pranešė Pentagonas.
Vašingtonas, derindamas veiksmus su Kyjivu, „priėmė sprendimą tiekti tanko „Abrams“ variantą M1A1“, – žurnalistams sakė spaudos sekretorius brigados generolas Patas Ryderis.
Tai „leis mums gerokai paspartinti pristatymo terminus ir pristatyti šį svarbų pajėgumą Ukrainai iki šių metų rudens“.
P. Ryderis sakė, kad tankai suteiks Ukrainai „labai panašų pajėgumą į M1A2“, kurį iš pradžių ketino suteikti Vašingtonas, tačiau atsisakė išsamiau kalbėti apie šių variantų skirtumus.
Dėl M1A2 būtų reikėję daugiau nei vienerių metų, sakė P. Ryderis, o tai reiškia, kad jie būtų pristatyti 2024 metais.
Ukraina taip pat gaus pažangias oro gynybos sistemas „Patriot“ anksčiau, nei buvo numatyta iš pradžių.
„Esame įsitikinę, kad „Patriot“ galėsime ten pristatyti greičiau“, – sakė P. Ryderis, pažymėdamas, kad ukrainiečiai, kurie mokėsi dirbti su sistema, „darė pažangą greičiau nei tikėtasi, atsižvelgiant į jų polinkį ir norą mokytis“.
JAV yra tarptautinės paramos Ukrainai iniciatorės, greitai subūrusios tarptautinę koaliciją Kyjivui paremti po Rusijos invazijos 2022 metų vasarį ir koordinuojančios pagalbą iš dešimčių valstybių.
Tankas Leopard 2. Youtube.com
Kyjivas, kovo 10 d. (Ukrinform-ELTA). Sėkmingam kontrpuolimui prieš Rusijos kariuomenę Ukrainai reikia daugiau tankų iš Vakarų nei Kyjivui šiuo metu planuojama perduoti.
Tokią nuomonę „Ukrinform“ korespondentui išsakė lenkų generolas, buvęs Lenkijos sausumos kariuomenės vadas Waldemaras Skrzypczakas.
„Vieno tankų („Leopard 2“) bataliono neužteks. Efektyviam kontrpuolimui ukrainiečiams reikia 16-20 modernių tankų batalionų. Būtina turėti stiprų keliolikos šarvuočių ir tankų batalionų kumštį, kuris galėtų pralaužti gynybą, o paskui priversti rusus trauktis“, – pabrėžė generolas, kuris buvo profesionalus tankistas.
Anot jo, politiniai sprendimai Vakaruose priimami „labai lėtai“, nors turėtų būti „greiti“. Ukraina modernių tankų prašė dar rudenį, bet jų pradeda gauti tik dabar, apgailestavo W. Skrzypczakas.
Vokietijos bendrovės siūlo perduoti Ukrainai dešimtis tankų „Leopard 1“. EPA-ELTA nuotr.
Generolo manymu, Vakarai turi apsispręsti, ar jie nori, kad Ukraina nugalėtų dar šįmet ir kad karas ilgai nesitęstų. Jei taip, tai tankus Kyjivui reikia tiekti ne taip, kaip dabar, „lašinės metodu – vienas modernių tankų batalionas per pusmetį“.
„Turi būti imtasi ryžtingų veiksmų, kurie suteiktų Ukrainos kariuomenei kokybinį pranašumą prieš Rusijos armiją. Europos šalys turėtų atiduoti Ukrainai daugiau tankų iš savo arsenalų, o vėliau juos papildyti nauja šarvuotąja technika. Kad rusai būtų sumušti, Ukrainai reikia 400-500 modernių tankų“, – konstatavo W. Skrzypczakas.
Jis pridūrė, kad turi omenyje visų tipų šiuolaikinius tankus, įskaitant „Leopard“, „Abrams“ ir „Challenger“.
Ketvirtadienį Lenkijos nacionalinės gynybos ministras Mariuszas Błaszczakas informavo, kad Lenkija jau perdavė Ukrainai 14 savo tankų „Leopard 2“.
Mazgas. Stipriai susuktas. Neišpainiosi. Slaptai.lt nuotr.
Vašingtonas, vasario 26 d. (dpa-ELTA). JAV prezidentas Joe Bidenas, anot Baltųjų rūmų, sutiko perduoti Ukrainai „Abrams“ kovinių tankų tik spaudžiamas Vokietijos. „Jis pradžioje buvo nusprendęs jų nesiųsti, nes jo kariškiai sakė, kad šie tankai nebus naudingi mūšio lauke šioje kovoje“, – sekmadienį stočiai ABC sakė J. Bideno patarėjas saugumo klausimais Jake‘as Sullivanas. Esą teigta, kad dabar naudingi būtų vokiški „Leopardai“. „Tačiau vokiečiai prezidentui pareiškė, jog nėra pasirengę šių „Leopardų“ siųsti į kovą (…), kol prezidentas nesutiks perduoti „Abrams“, – kalbėjo J. Sullivanas.
Dėl „aljanso vienybės“ ir siekiant „užtikrinti, kad Ukraina gautų tai, ko ji nori“, J. Bidenas esą sutiko ilguoju laikotarpiu perduoti „Abrams“ tankų. „Šie „Leopardai“ dabar siunčiami, ir tai yra pavyzdys, kaip J. Biednas apie save telkia tarptautinį aljansą, kad Ukraina gautų tai, ko jai reikia“, – pažymėjo. J. Sullivanas. Taip jis kalbėjo atsakydamas į klausimą, kad tankai „Abrams“ šiais metais galimai nepasieks Ukrainos.
JAV vyriausybė tankus Ukrainai užsako ginklų pramonės įmonėse, jie nebus skirti iš savų kariuomenės atsargų. Todėl gali prireikti laiko, kol jie pasieks Ukrainą.
Vašingtonas, vasario 23 d. (ELTA). Gali prireikti daugiau kaip metų, kol JAV armija pristatys Ukrainai tankų „M1 Abrams“.
Tai ketvirtadienį pareiškė JAV armijos sekretorė Christine Wormuth, praneša CNN. Pasak pareigūnės, planai, kaip ir kada jie bus pristatyti, vis dar rengiami.
„Svarstome, koks būtų greičiausias būdas nugabenti tankų ukrainiečiams, – teigė Ch. Wormuth. – Tai nebus savaičių klausimas. Nė vienas iš mūsų nagrinėjamų variantų nėra savaičių ar dviejų mėnesių trukmės. Tai apima ilgesnį laikotarpį. Bet aš manau, kad yra variantų, kurie yra trumpesni kaip dveji metai, kaip pusantrų metų. Bet vėlgi turime įvertinti kiekvieno iš jų privalumus ir trūkumus“.
„Manau, kad dar reikia nuspręsti, ar tankai galėtų ten patekti iki metų pabaigos“, – pridūrė JAV armijos sekretorė.
Joe Bidenas – itin garbaus amžiaus vyriškis. EPA-ELTA nuotr.
Vašingtonas, sausio 25 d. (dpa-ELTA). Jungtinės Valstijos pasiųs į Ukrainą 31 kovinį tanką „M1 Abrams“, trečiadienį pareiškė prezidentas Joe Bidenas. Prieš tai tą pačią dieną Vokietija patvirtino pristatysianti Kyjivui savo tankus „Leopard 2“.
Savo kalboje, pasakytoje Baltuosiuose rūmuose, J. Bidenas vadino tankus „Abrams“ „pajėgiausiais pasaulyje“. Jis sakė, kad JAV, be mokymų, aprūpins Ukrainą dalimis ir įranga.
Prezidentas gyrė Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo ankstesnį pranešimą, kad Ukrainai bus suteikta14 tankų „Leopard“. Jo žodžiais, Vokietija žengė svarbų žingsnį, o kancleris sustiprino Ukrainos sąjungininkių vienybę.
Džo Baidenas. Joe Bidenas. EPA – ELTA nuotr.
Vokietijos ir JAV vyriausybės stengiasi viena kitą paremti ir surasti viena kitai argumentų, kaip užvilkinti karinę paramą Ukrainai. Tokį jų elgesį lemia pagrindo jau seniai nebeturinti Rusijos baimė, tačiau laiko delsimui jau nebėra.
Taip Eltai sakė vieno iš žymiausių JAV analitinių centrų „Atlantic Council“ vyresnioji ekspertė, buvusi viena iš šio centro Eurazijos instituto vadovių Melinda Haring. Ji lankėsi Užsienio reikalų ministerijos organizuojamame „Sniego susitikime“.
Tokiomis įžvalgonis M. Haring dalijosi komentuodama penktadienį Vokietijoje, karinėje Ramšteino bazėje įvykusį viršūnių susitikimą, kuriame taip ir nebuvo priimtas sprendimas siųsti vokiškus tankus į Ukrainą.
Vokietijos kancleris Olafas Scholzas aiškino, kad Berlynas pasiųs „Leopard“ tankus į Ukrainą tik tuo atveju, jei pirmieji savo „Abrams“ tankus ten pasiųs amerikiečiai. Pastariejji teigia, jog amerikietiški tankai reikalauja sudėtingos priežiūros bei ilgo pasirengimo juos naudoti, todėl jų siuntimas neturėtų didelės karinės reikšmės.
Taigi, kai kurios Europos šalys, kurios taip pat turi vokiškus tankus, pavyzdžiui, Lenkija, paskelbė, jog vis vien siųs juos į Ukrainą, nelaukdamos Vokietijos palaiminimo tai daryti.
„Tai kažkokia nesibaigianti frustracija, o ją lemiantys dalykai vyksta užkulisiuose. Jake‘as Sullivanas (JAV prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais – ELTA) ir jo partneris Vokietijoje nuolatos bendrauja vienas su kitu ir vienas kitam stengiasi numušti ryžtą bei ūpą, atkalbinėti vienas kitą nuo šio sprendimo, paremti vienas kito nenorą tai daryti. Olafas Scholzas. EPA – ELTA nuotr.
Man atrodo, kad būtent tai ir yra pagrindinis dalykas – jie vienas kitą savotiškai dengia, remia. Jie dažnai kalba ir vienas kitam suranda argumentus, kodėl reikia delsti. Taigi, mes dėlto dabar ir esame įstrigę aklavietėje“, – Eltai sakė M. Haring.
Pasak ekspertės, būtent dabar Ukrainai reikia duoti ne tik tankus, bet ir kitą sunkiąją ginkluotę, reikalingą puolimui.
„Būtent dabar yra laikas tai daryti, prieš tai, kai Rusija persigrupuos ir sutelks naujas jėgas su tūkstančiais mobilizuotųjų.
Žinome, kad Rusija savo puolimą pradės šį pavasarį. Taigi, ukrainiečiai turi smogti dabar. O tam jiems reikia papildomos sunkiosios ginkluotės. Tačiau dabar mes matome daugybę išsisukinėjimų nuo to, kad jiems padėtume. Vašingtonas dengia Berlyną, Berlynas dengia Vašingtoną. Bent aš taip matau padėtį“, – tvirtino pašnekovė.
Ji ragino JAV administraciją žengti pirmąjį žingsnį, kuris atimtų iš vokiečių paskutinius argumentus, kodėl nereikia „išlaisvinti „Leopardų“.
„Kodėl amerikiečiams neduoti ukrainiečiams poros „Abrams“ tankų, jei tai padėtų išlaisvinti „Leopardus“? Tai – vienas pagrindinių klausimų, kuriuos mes kėlėme „Sniego susitikime“. Tankai vokiški Leopard 2. Youtube.com
Administracija atsako, kad tai būtų beprasmiška kariniu požiūriu – jų neišeitų tinkamai prižiūrėti, jie vartoja per daug degalų. Tačiau juk galima pasiųsti du tankus, kaip simbolį. Jeigu tai išlaisvins „Leopardus“, padarykite tai. Būtent tai ir būtų esminis dalykas“, – sakė ekspertė. Pasak jos, pagrindinė tokio elgesio priežastis – Rusijos baimė. M.Haring teigė, jog tiek JAV, tiek tokių valstybių, kaip Vokietijos, valdžioje vis dar bijoma „eskalacijos“, to, jog karas gali išsilieti per sienas, imti grasinti ne tik kitoms Europos valstybėms, bet ir tapti pasauliniu atominiu karu.
„Tačiau mes neturėtume bijoti. Rusija visuomet grasina ir gąsdina. Ji nuolatos grasina branduoliniu smūgiu ir niekados savo grasinimų neišpildo.
Žinoma, mes neturime būti beatodairiški ir nutrūktgalviai. Tačiau tankų siuntimas neperžengia jokios „raudonosios linijos“, kuri net neegzistuoja. Ši JAV administracija nuolatos teisindavosi, kodėl negalime siųsti vis sunkesnės ginkluotės. Tačiau esminis dalykas – jokia „raudona linija“ neegzistuoja“, – sakė M. Haring.
Ji pridėjo, jog, jos nuomone, nuolatinį Vokietijos delsimą priimti ryžtingus sprendimus gali lemti ir išskaičiavimas, jog ji galės pirmoji grįžti prie „įprasto biznio“ su Rusija po to, kai baigsis karas.
Paklausta, kaip vis dėlto baigsis „Leopard“ istorija, ji prognozavo, kad po kelių savaičių Vokietija vis dėlto leis kitoms šalims siųsti šiuos tankus į Ukrainą, nors pati greičiausiai jų ir nepasiųs.
M. Haring, kalbėdama apie strateginį visų Vakarų mąstymą Rusijos atžvilgiu, teigė, jog jis keičiasi, tačiau pernelyg lėtai.
„Manau, kad apie esminius strateginio mąstymo pokyčius vis dėlto galime kalbėti. Aš tikiu prezidentu Joe Bidenu, kai jis nuolatos kartoja, kad mes būsime ten tiek, kiek reikės. Bet ar tie pokyčiai vyksta pakankamai sparčiai? Ne. Aš nuolatos dėl to kritikuoju J. Bideno administraciją. Mano nuomone, ji veikia per lėtai, vilkdama kojas.
Amerikiečių karinė kolona. Vytauto Visocko nuotr.
Deja, manau, kad jūs teisus – Vakarų mąstymas išlieka iš esmės reaktyvus. Jis keičiasi tik po naujos Bučos, Borodiankos, po naujo Dniepro bombardavimo“, – sakė ekspertė.
Pasak jos, toks Vakarų delsimas kelia ir vis didesnį pyktį Ukrainos visuomenėje, kuri vis labiau kenčia nuo karo.
„Auga pyktis ir nusivylimas Vakarais. Jie padeda Vakarams kovoje su Rusija, jie silpnina Rusiją. Mes norime apmokėti didelę dalį to karo sąskaitos, tačiau patys aukotis nesame pasiryžę“, – sakė M. Haring.
ELTA klausė JAV ekspertės, ką ji mano apie tai, jog tiek JAV politikoje garsėja raginimai sustabdyti arba apskritai nutraukti paramą Ukrainai, o lėšas verčiau nukreipti Amerikos reikmėms.
„JAV Kongrese visada buvo stipri bendra abiejų partijų koalicija, kuri remia Ukrainą. Ji neišnyks ir tai man teikia daug vilties. Net, nepaisant visos Donaldo Trumpo administracijos beprotybės, bendra politika Rusijos ir Ukrainos atžvilgiu buvo iš esmės gera. Tačiau tas augantis skepticizmas išties yra ir šį procesą reikia atidžiai stebėti“, – sakė M.Haring.
Ji paminėjo įtakingo konservatyvaus analitinio centro „The Heritage Foundation“ neseną ataskaitą, kurioje visiems konservatyviems JAV parlamentarams nurodoma neberemti J. Bideno administracijos prašymų skirti papildomą finansavimą Ukrainai, o ankstesni paramos Ukrainai paketai vadinami „nepagrįstais“ ir „neskaidriais“.
„Taigi, ta grupuotė Respublikonų partijos viduje toliau puls paramą gynybai ir tai procesas, kurį tikrai turėsime atidžiai stebėti. Aš maniau, kad parama Ukrainos gynybai bus neliečiama bent iki J. Bideno administracijos kadencijos pabaigos. Tačiau jie tai vis vien puls, aiškindami, kad išleidžiame tam per daug pinigų, kuriuos verčiau turėtume išleisti keliams Montanoje. Dar labiau nerimauju dėl pavojaus Ukrainos biudžeto rėmimui. Juk tai pinigai, kurie leidžia išgyventi pačiai Ukrainos valstybei. Tai – daugiau nei vien tik ekonomikos palaikymas. JAV pernai skyrė 9 milijardus ir tai leido veikti mokykloms, geležinkeliams, išmokėti pensijas. Ukraina nėra žlugusi valstybė, tai ne Afganistanas ir didele dalimi tai yra būtent dėl šitos paramos biudžetui. O daliai respublikonų labai nepatinka ši parama. Tad šiemet šiai paramos Ukrainai daliai kils tikrai didelė grėsmė“, – sakė M. Haring.
Klausiama, kiek ši tendencija gali plėstis, ji teigė, jog padėtis dabar daugmaž stabili, be to, su radikaliausiais respublikonais mėginama kalbėtis bei derėtis šiuo klausimu.
„Tačiau aš nežinau, ar jie girdi kokius nors argumentus ir juos priima. Aš manau, kad jie nelaiko Ukrainos tikra šalimi. Jie mano, kad Ukraina yra politinis futbolas, kurio pagalba galima įmušti įvarčius prezidentui J. Bidenui.
Tai – vienas iš baisiausių dalykų, kuriuos aš matau šiose diskusijose. Jie nežino nei kas yra Buča, nei Dniepro bombardavimas, jiems apskritai tai nesvarbu.
Aš visą gyvenimą esu respublikonė, bet aš šiandien nebeatpažįstu savo partijos. Jie atrodo tarsi pamiršę Šaltąjį karą. Jie nepagalvoja, kaip buvęs prezidentas Ronaldas Reaganas elgtųsi tokioje situacijoje. Tai iš tiesų gąsdina. Senieji argumentai, kurie buvo naudojami kalbant su konservatyvių pažiūrų, į gynybos klausimus orientuotais politikais, dabar neturi jokios prasmės ir efekto“, – sakė M. Haring.
Kaip kitą „problemą“ ji paminėjo dešiniąją JAV žiniasklaidą, pirmiausia – televizijos kanalą „Fox news“, kuris kursto priešiškumą Ukrainai.
O paklausta apie paties karo eigą šiais metais, ji nedrįso prognozuoti, ar Ukraina tikrai gali šiemet jį laimėti.
Amerikiečių kariai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
„Visi nori, kad Ukrainai šiais metais laimėtų. Bet ar tai pavyks, labai priklauso nuo mūsų, Vakarų. Itin daug – nuo Vašingtono.
Rusija nebegali pasiekti didelių pergalių mūšio lauke, nors dabar žūtbūt stengiasi tai daryti. Jie meta viską į Bachmutą, tačiau jų aprūpinimo grandinės, kariuomenės kovinė dvasia – prastos būklės. Nežinia, kiek V. Putinas dar gali mobilizuoti žmonių. Galbūt tiek, kiek jam reikės, tačiau aš manau, kad gali būti pasiektas taškas, kai visuomenė ims su tuo nebesutikti.
Žiema buvo šilta ir ne tokia sunki, kaip tikėjomės. Europa išlaikė vienybę ir tai labai svarbu. Ukrainiečiai kaunasi kaip padūkę. Bet jie pavargę, jiems dar daug visko reikia, o mane labai neramina tas visuomenėje augantis pyktis“, – sakė JAV ekspertė.
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. Andriaus Ufarto (ELTA) nuotr.
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad Vakarai iki šiol neatsakė į klausimą, ką laiko Rusijos karo Ukrainoje baigtimi.
Todėl, pasak ministro, sąjungininkų laikysena sankcijų klausimu bei parama Kyjivui ima strigti bei svyruoti. Nepaisant to, kad Vakarų lyderiai tvirtina – Rusija privalo pralaimėti šį karą – anot Lietuvos diplomatijos vadovo, stinga sutarimo, kas iš tikrųjų slypi po šiais žodžiais.
„Atsakymų aš ieškočiau ne vienoje ar kitoje sostinėje, ne vienoje ar kitoje valstybėje. Aš ieškočiau daugiau psichologijoje apie tai, kaip mes suvokiame, kaip tas karas turėtų baigtis. Man esminis klausimas yra neatsakytas arba yra specialiai vengiama į jį atsakyti“, – penktadienį „Lietuvos ryto“ televizijai teigė ministras.
„Kai mes pradedame kalbėti apie šių žodžių turinį, kas juose yra, kas tai yra Rusijos pralaimėjimas, ką tai reiškia, turbūt visi sutaria, kad Rusijos sienos Vakarų kariuomenė ir ginklai kirsti neturi jokių ketinimų. Bet štai, pavyzdžiui, ar Ukraina turi teisę atakuoti taikinius Rusijos teritorijoje kad ir savo ginklais, nevakarietiškais ginklais – kažkodėl tai pasidaro debato klausimas“, – tęsė jis ir akcentavo, jog diskutuojant su partneriais dėl Krymo, klausimas taip pat kelia tam tikrą „nepatogumą pašnekovo veide“.
Ministras patvirtino – diskusijų metu susidaro įspūdis, kad kai kurių politikų „galvose yra tam tikri brūkšniai sudėlioti, kur toliau eiti negalima“. Todėl kiekvienas klausimas, susijęs su Ukraina ar frontu – provokuoja.
„Aš nesuprantu, kodėl jis turi būti provokuojantis? Kodėl yra sunku apie tai kalbėti? Kodėl kalbėti yra sunku apie Krymo sugrįžimą Ukrainai? (…) Man yra sunku suprasti, dėl to, kad mes žaidžiame labai pavojingą žaidimą, jeigu tai yra šios žaidimo taisyklės. Paliekant Rusijai teisę braižyti sienas, tos sienos bus braižomos ir toliau“, – perspėjo politikas. Tinginys ramiausiai miega. Slaptai.lt fotografija
G. Landsbergis aiškiai įvardijo, ką, jo akimis, reiškia Kyjivo pergalė. Anot jo, tai teritorijų atkovojimas, nuostolių atlyginimas bei bausmės karo nusikaltėliams. Ministras yra įsitikinęs, kad Vakarai turi resursų ir jėgų padėti Ukrainai šį tikslą pasiekti.
„Laimėjimas – tai yra visos teritorijos susigrąžinimas, nuostolių atlyginimas ir kaltųjų nubaudimas. (…) Labai paprasta, paprastai skamba, sudėtinga pasiekti. Bet jeigu dėlioji strategiją tiems trims tikslams įgyvendinti, manau, kad Vakarai tikrai turi pakankamai galios visus tuos tikslus padėti Ukrainai pasiekti“, – tvirtino Lietuvos diplomatijos vadovas.
Paklaustas, kodėl Vakarų šalys nesiunčia rimtesnės ginkluotės kaip „Abrams“ tankų bei naikintuvų F-16, G. Landsbergis pasvarstė, jog Vakarai šioje situacijoje vadovaujasi galios svarstyklių principu. Teikiant paramą, pasak jo, stengiamasi išlaikyti balansą, mat Ukrainai nusvėrus situaciją savo naudai, derybos su Maskva taptų neįmanomos.
„Štai perdavus vakarietiškus tankus, Ukraina nugalės ir tada Rusija bus kažkokioje nepatogioje padėtyje, o galbūt kažkam Vakaruose norėtųsi, kad ji toje padėtyje neatsirastų. Vėlgi, mano nuomone, tai klaidingas skaičiavimas“, – situaciją iliustravo ministras.
„Mes kalbame apie valstybę, kurios sienos yra įtvirtintos Europoje galiojančiais susitarimais. Ir tos sienos yra pažeistos. Arba mes Europos tvarką išsaugome, apgindami tas sienas, arba Europos tvarka lieka pažeista“, – nurodė jis.
Lietuvą pasiekė JAV karinė technika. Miglės Mataitytės nuotr.
Klaipėdos jūrų uoste iškrauta JAV rotacinių sausumos pajėgų Lietuvoje karinė technika. Krovininis laivas „Liberty“ į Lietuvą atgabeno JAV 1-osios pėstininkų divizijos karinę ratinę ir vikšrinę techniką bei ginkluotę. Iš viso – apie 300 vienetų, įskaitant tankus „Abrams“, šarvuočius „Bradley“.
Ši logistinė operacija yra tvirto JAV ir Lietuvos karinių pajėgų bendradarbiavimo pavyzdys bei gebėjimo sklandžiai vykdyti logistines ir transportavimo operacijas, remiančias JAV Sausumos pajėgų operaciją „Atlanto ryžtas“ (angl. Atlantic Resolve), parodymas.
Lietuvoje amerikiečių kariai treniruojasi kaip JAV Sausumos pajėgų operacijos „Atlanto ryžtas“ rytinėje Aljanso pusėje dalis. Tuo JAV demonstruoja kolektyvinės gynybos įsipareigojimus NATO sąjungininkams užtikrinant saugumą Europoje. JAV sausumos pajėgų kariai Baltijos šalyse ir Rytų Europoje rotuojasi ir treniruojasi nuo 2014 m. pavasario.
Nuo 2021 m. pradžios Lietuvoje buvo dislokuoti Sausumos pajėgų 8-ojo kavalerijos pulko 2-ojo bataliono kariai. Antradienį juos pakeitė JAV 1-osios pėstininkų divizijos iš Fort Riley, Kanzaso valstijoje, kariai.
Savo kariais, technika ir finansinėmis lėšomis JAV aktyviai prisideda prie mūsų regiono gynybos. Pagal Europos atgrasymo iniciatyvą kasmet skiriama finansinė parama Europos šalių, tarp jų ir Lietuvos, gynybiniams pajėgumas stiprinti ir karinei infrastruktūrai gerinti. JAV taip pat yra viena pagrindinių ginkluotės įsigijimų partnerių.
A. Lukašenka. EPA-ELTA nuotr.
Visokių pareiškimų būna, sako užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, komentuodamas Baltarusijos vadovo Aleksandro Lukašenkos repliką, esą Lietuvoje dislokuoti JAV kariai yra ne kas kita kaip jėgos demonstravimas.
„Buvo ir kitokių pareikšimų iš prezidento Lukašenkos, kuris sakė, kad tie 30 tankų jam yra juokingi, palyginus su tais pajėgumais, kuriuos jie turi. Tad tų pareiškimų visokių būna, tai natūralu“, – Eltai telefonu iš Ukrainos sakė L. Linkevičius.
Ministras teigė manąs, kad Baltarusijos vadovo pasisakymai yra tik retorika ir kad jis pats puikiai supranta, jog Lietuvoje vykstančiose pratybose jokios agresijos nėra.
„Paprastai visada vyksta tam tikra retorika. Aš tikiuosi, kad mūsų kaimynai supranta, kad mes neturime jokių kėslų prieš juos, ir pratybos, kurios vyksta, yra labai riboto masto ir jokio puolamojo pobūdžio ten nėra“, – sakė L. Linkevičius, pridurdamas, kad pastaruosiuose A. Lukašenkos pareiškimuose esama tam tikro nenuoseklumo.
„Jeigu manoma, kad tai yra galios demonstravimas, o, kita vertus, kad čia nėra ko jaudintis… darykime išvadas“, – apibendrino Lietuvos diplomatijos vadovas.
ELTA primena, kad spalio mėnesį į Lietuvą atvyko maždaug pusės tūkstančio JAV kariškių batalionas su sunkiąja technika – tankais „Abrams“ ir pėstininkų kovos mašinomis „Bradley“. Reaguodamas į tai, A. Lukašenka pareiškė, kad dar niekada nematė karių iš už vandenyno taip arti Baltarusijos sienų. „Tai precedentas“, – sakė A. Lukašenka.
Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Akcentuodamas prie sienų, jo manymu, padidėjusią įtampą, A. Lukašenka visgi teigė, kad kelios dešimtys JAV tankų ir šarvuočių Baltarusijai jokios grėsmės nekelia.
„Tai tiesiog juokinga prieš baltarusių armiją“, – sakė A. Lukašenka.
Jis pabrėžė, kad Baltarusija privalės atsakyti į tokią, pasak jo, jėgos demonstraciją. Vis dėlto A. Lukašenka pažymėjo, kad Baltarusija dėl šios priežasties nesiims karinės agresijos, nes yra taiki šalis.
Baltarusijos prezidentas įpareigojo šalies Saugumo tarybos valstybės sekretorių ir gynybos ministrą parengti ir artimiausiu metu jam pateikti planą, kokių priemonių bus imtasi, kad būtų adekvačiai reaguota į šį karinės technikos dislokavimą.
Antradienį prezidentas Gitanas Nausėda, atsakydamas į Baltarusijos prezidento nuogąstavimus, taip pat teigė, kad Lietuvos gynybos politikos vienintelis tikslas yra ne gąsdinti Baltarusiją, bet apginti Lietuvos žmones nuo galimų intervencijų. Jis pabrėžė, kad Lietuva niekada nesukels jokios agresijos savo kaimynams.
„Esame labai taiki šalis, kuri niekada nesukels jokios agresijos savo kaimynams, o tai, kad Lietuvoje yra dislokuojami NATO kariai arba NATO technika, yra viso labo noras apsaugoti savo žmones nuo galimų intervencijų – kad jie galėtų saugiai sukurti savo gerovę. Tai yra vienintelis Lietuvos gynybos politikos tikslas“, – „Žinių radijui“ sakė G. Nausėda.
Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka įpareigojo šalies Saugumo tarybos valstybės sekretorių ir gynybos ministrą parengti ir artimiausiu metu jam pateikti planą, kokių priemonių bus imtasi, kad būtų adekvačiai reaguota į veiksmus, susijusius su JAV ginkluotųjų pajėgų šarvuotosios technikos ir kontingento dislokavimu Lietuvoje, prie pat Baltarusijos sienos.
Tai antradienį žurnalistams pareiškė Saugumo tarybos valstybės sekretorius Stanislavas Zasis, praneša Baltarusijos naujienų agentūra BELTA.
Pasak pareigūno, į Lietuvą jau atvyksta Amerikos šarvuočių ir tankų divizijos daliniai. Jų dislokavimo vieta pasirinktas Pabradės poligonas, esantis tik už 15 kilometrų nuo Baltarusijos sienos.
S. Zasis pabrėžė, kad, esant tokiai situacijai, negalima būti tik stebėtojais. „Bet kurioje šalyje rengiamos atsakomosios priemonės (į tokius kaimyninių šalių veiksmus – BELTA past.). Ir valstybės vadovas iškėlė užduotį pateikti pasiūlymų, kaip reaguoti į šį faktą. Tokie pasiūlymai bus parengti ir pateikti prezidentūrai kitos savaitės pradžioje“, – pareiškė Saugumo tarybos valstybės sekretorius.
S. Zasis ypač pabrėžė, kad šių veiksmų imamasi didėjant įtampai regione ir visame pasaulyje, o tai atsiliepia ir saugumo būklei. „Mums šito nereikia. O ar Lietuvai reikia tokios papildomos įtampos tarp mūsų draugiškų tautų, tegul jie patys priima sprendimą“, – pridūrė pareigūnas.
Kaip ELTA jau pranešė, Lietuvą pirmadienį pasiekė JAV rotacinių pajėgų technika. „Abrams“ tankai ir pėstininkų kovos mašinų „Bradley“ į Pabradę atgabenti traukiniais. JAV karinis vienetas į Lietuvą ketina atgabenti apie 30 tankų „Abrams“ bei daugiau nei 20 pėstininkų kovos mašinų „Bradley“.
Kol kas šalį pasiekė tik dalis tankų, likę Lietuvą turėtų pasiekti artimiausiu metu.
Lietuvą pasiekė JAV karinė technika. Miglės Mataitytės nuotr.
Lietuvą pirmadienį pasiekė Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) rotacinių pajėgų technika. „Abrams“ tankai ir pėstininkų kovos mašinų „Bradley“ į Pabradę atgabenti traukiniais.
JAV karinis vienetas į Lietuvą ketina atgabenti apie 30 tankų „Abrams“ bei daugiau nei 20 pėstininkų kovos mašinų „Bradley“. Kol kas šalį pasiekė tik dalis tankų, likę valstybę turėtų pasiekti artimiausiu metu.
Spalio 14 d. į Lietuvą pratybų atskrido pirmieji JAV kariai – dalis bataliono dydžio vieneto, kuriame bus per 500 JAV Sausumos pajėgų karių. Į Lietuvą JAV Sausumos pajėgų kariai atvyksta kaip operacijos „Atlanto ryžtas“ dalis ir treniruosis čia iki kitų metų pavasario.
Lietuvoje treniruosis JAV kariuomenės 1-osios divizijos 9-ojo pulko 1-asis batalionas, kuris dislokuotas Fort Hoode, Teksaso valstijoje. Bataliono kariai ir karinė technika išsidėstys Lietuvos kariuomenės gen. S. Žukausko kariniame poligone Pabradėje.
Planuojama, kad JAV sunkusis batalionas Lietuvoje bus dislokuotas iki 2020 m. pavasario. Būdami Lietuvoje JAV kariai bendradarbiaus su Lietuvos kariais, keisis patirtimi įgyvendinant Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų mechanizacijos projektą.
Kaip informuoja Krašto apsaugos ministerija, nuo 2014 m. pavasario Lietuvoje jau buvo dislokuota daugiau nei dešimt JAV Sausumos pajėgų rotacijų.
Pastarąjį kartą Lietuvoje JAV rotacinės pajėgos buvo dislokuotos 2017 metais.
Keli JAV armijos tankai ir šarvuočiai buvo apgadinti gabenant juos Lenkijos geležinkeliu į Žaganio poligoną. Tai antradienį pranešė radijo stotis RMF FM.
Gautomis žiniomis, ant geležinkelio platformų sustatyta karinė technika kliudė Pamario Kovalevo geležinkelio stoties perono stogą. Per incidentą nukentėjo 10 iš 37 kovos mašinų ir geležinkelio stoties konstrukcija.
„Policininkai patikrino, ar traukinio mašinisto ir visos brigados narių kraujyje nėra alkoholio. Visi darbuotojai buvo blaivūs. Stoties teritorijoje žmonės nenukentėjo“, – sakė žurnalistams policijos atstovas Jaroslavas Visnevskis (Jaroslaw Wisniewski).
Incidento aplinkybes tiria karinė žandarmerija, taip pat specialiai sudarytos Lenkijos ir JAV atstovų komisijos nariai.
Praėjusią savaitę į Gdansko uostą buvo atgabenta nauja Amerikos karinės technikos siunta, dalyvausianti Lenkijoje vykstančioje operacijoje „Atlantic Resolve“. Iš viso buvo atplukdyta apie 200 tankų „Abrams“ ir šarvuotųjų transporterių „Bradley“.
„Amerikos tankai įvažiavo į Estiją ir kitas Baltijos valstybes, kad sustiprintų NATO sienas su vis agresyvėjančia Rusija. Bet rausvuose baroko rūmuose Taline, kur įsikūręs prezidentas, nemanoma, kad šalis gūžiasi iš baimės prieš Rusiją“, – rašo The Financial Times korespondentas Ričardas Milnas.
„Jei pažiūrėsime, kas vyko prieš keletą dešimtmečių, tai mes žinome, kad NATO sąjungininkai dislokavo nemažai karinės technikos arčiau Sovietų Sąjungos sienų. Nesuprantu, kodėl dabar į tai reikia žiūrėti kitaip“, – sako prezidentė (nuo praėjusio spalio) Kersti Kaljulaid.
„Praeitą savaitgalį pagal Amerikos kariuomenės rotacijos regione planą ir NATO Atlantikc Resolve operacijos programą į Estiją atkeliavo keturi tankai Abrams ir 15 karinių automobilių Bradley. Ponia Kaljulaid linkusi įterpti jų atvykimą į platesnį kontekstą, kuriame Estija – viena iš nedaugelio šalių, atitinkančių NATO ir Trumpo iškeltus karinių išlaidų kriterijus, – petys į petį kovojo su sąjungininkėmis Afganistane ir Irake“, – sakoma straipsnyje.
„Mes laikome save ne saugumo vartotoja, o lygiateise sąjungininke. Tai dar kartą rodo, kad nėra ko bijoti, – sako Kaljulaid. – Mes nebijome“.
„Aš nenoriu sudaryti įspūdžio, kad kažkaip ypatingai neapkenčiame Rusijos, – pabrėžė ji. – Europoje labai mažai valstybių, kurios nenorėtų gerų santykių su Rusija. Bet, kita vertus, situacija tokia, kokia yra: ji nenuspėjama ir negerbia savo įsipareigojimų“.
Baltijos šalys nuogąstauja, kad Trumpas, kuris nori sureguliuoti santykius su Rusija, sudarys sandėrį su Putinu „joms už nugaros“, rašo Milnas.
„Kiekvienas atėjęs JAV prezidentas norėjo tai padaryti, – kalbėjo Kaljulaid apie „perkrovą“, – jeigu staiga nutiks teigiamas proveržis atnaujinant dialogą su Rusija – tai yra jeigu sandėris nebus sudarytas kurios nors nepriklausomos valstybės sąskaita – visi tik pasidžiaugs tokia situacija“.
Bet, netiesiogiai perspėdama Trumpą, ji pridūrė: „Kai jūs sudarinėjate sandėrius, tai niekada nežinote, kuo tai baigsis“.
Pasibaigus aktyviam karinių pratybų ciklui, šiomis savaitėmis Lietuvos sausumos keliais į Mumaičius Lietuvoje pratybose su mūsų kariais dalyvaujantys rotacinių Jungtinių Amerikos Valstijų pajėgų kariai gabens savo karinę techniką ir įrangą.
JAV kariai iš Lietuvos kariuomenės poligonų gabens įvairios paskirties karinę techniką ir įrangą, tarp jų ir tankus „Abrams”, pėstininkų kovos mašinas „Bradley”. Iš viso gruodį į Mumaičius bus atgabenta apie 50 vienetų technikos.
