ELTA kampas. Ignas Vėgėlė. ELTA / Karolina Gudžiūnienė
Advokatas Ignas Vėgėlė dėl dalyvavimo politikoje šiuo metu kalbasi su visomis politinėmis partijomis, išskyrus valdančiuosius. „Šiuo metu, aš neslėpsiu, diskutuoju su įvairiomis politinėmis jėgomis, išskyrus aš nediskutuoju ir nekalbu su dabartinę koaliciją sudarančiomis politinėmis jėgomis, valdančiąja koalicija“, – interviu portalui „15min“ sakė I. Vėgėlė.
Pasak advokato, su Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionimis demokratais (TS-LKD) jam bendradarbiauti šiuo metu būtų sudėtinga dėl kelių priežasčių.
„Manau, kad TS-LKD vadovybė dabar neatliepia ne tik gyventojų, kurie pasitikėjo ir kurie balsavo už šią politinę jėgą, lūkesčių, bet neatliepia net ir savo nemažos dalies partiečių ideologijos arba vizijos“, – portalui sakė advokatas.
„Su politine partija kalbėti nėra kaip – tu gali kalbėti tiktai su vadovybe, tais asmenimis, kurie jai atstovauja. Deja, aš turiu pripažinti, kad su tais, kurie jai atstovauja, vertybiškai mes esame tokioje didelėje atskirtyje, kad susikalbėti būtų ypatingai sunku“, – teigė I. Vėgėlė.
Jis pažymėjo, kad dėl politinių perspektyvų bendrauja ir su mažesnėmis partijomis, kurios nėra patekusios į Seimą.
„Kalbu ir su – visi žino, buvo mano ir viešas paraginimas savivaldybių merams, nepriklausomiems komitetams galvoti apie jų įtaką žmonėms, apie žmonių jiems duotą pasitikėjimą. Jie gali įgyvendinti tiktai labai nedidelę dalį to, ką, mano supratimu, su turima įtaka ir galia galėtų padaryti Lietuvoje“, – interviu portalui teigė „15min“ I. Vėgėlė.
Birželio mėnesį I. Vėgėlė atsidūrė antrojoje realiausių kandidatų užimti šalies vadovo postą reitingų lentelės vietoje. Teisininką liepos mėnesį rinkimuose palaikytų 8,6 proc. apklaustųjų, birželį – 10,1 proc. gyventojų. Tačiau prezidentas Gitanas Nausėda kol kas išlieka realiausiu kandidatu užimti šalies vadovo postą. Birželio mėnesį už jį būtų balsavę 19,3 proc., o liepą – 22,9 proc. apklaustųjų.
Nikolia Sarkozy. EPA-ELTA nuotr.
Paryžius, gruodžio 5 d. (dpa-ELTA). Buvęs Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy nuo pirmadienio vėl varsto teismų duris dėl kyšininkavimo ir neteisėto įtakos darymo. Jis apskundė praėjusių metų kovą šioje byloje priimtą apkaltinamąjį nuosprendį.
N. Sarkozy tada buvo nuteistas trejų metų laisvės atėmimo bausme, dveji metai iš jų skirti lygtinai.
Apeliacinio proceso pradžioje N. Sarkozy neigė savo kaltę. „Kur įrodymai? Nėra įrodymų. Aš čia ginu savo garbę“, – teigė jis. N. Sarkozy nuo 2007 metų iki 2012-ųjų buvo Prancūzijos prezidentas.
N. Sarkozy procese buvo pareikšti kaltinimai, kad jis 2014 metais per savo ilgametį advokatą Thierry‘į Herzogą mėgino iš teisininko Gilbert‘o Aziberto gauti tyrimo rezultatus kitoje aferoje, su kuria jis buvo susijęs. Taip jis sukėlė pavojų teisėsaugos nepriklausomumui, argumentavo prokurorai. Pirmosios instancijos teisme buvo nuteisti ir Th. Herzogas bei G. Azibertas.
Kaltinimai paremti pasiklausytais N. Sarkozy pokalbiais telefonu su jo advokatu. Dėl šios pasiklausymo akcijos būta ginčo. Tyrėjai nustatė, kad N. Sarkozy ir Th. Herzogas konfidencialiems pokalbiams naudojo mobiliuosius telefonus, kuriuos buvęs prezidentas įsigijo netikra pavarde. Pirmadienį N. Sarkozy pabrėžė, kad komunikacija tarp advokato ir kliento yra konfidenciali ir kad pasiklausymas buvo nelegalus. Iš viso buvo pasiklausyta 3 500 jo pokalbių telefonu.
Advokatas Ignas Vėgėlė. Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.
Advokatui Ignui Vėgėlei iškelta drausmės byla. Teisingumo ministerija nurodo, kad sprendimas priimtas dėl to, kad advokatas viešojoje erdvėje pasisakydamas apie asmenų, kurie organizavo paramą COVID-19 pandemijos ir karo Ukrainoje metu, veiklą galėjo suklaidinti visuomenę, sudarydamas prielaidas nepagrįstai abejoti nurodytų asmenų veiklos sąžiningumu ir skaidrumu.
„Vertinant advokato Igno Vėgėlės veiksmus ypač svarbu tai, kad advokatas yra buvęs Lietuvos advokatūros advokatų tarybos pirmininkas, šiuo metu Advokatų garbės teismo narys. Dėl to jo vardas viešoje erdvėja tampa sunkiai atsiejamu nuo Advokatūros, o jo, kaip aktyviai advokatų savivaldos veikloje dalyvaujančio advokato, etikai taikomi aukščiausi reikalavimai“, – feisbuke nurodė teisingumo ministrė Ewelina Dobrowolska.
Nurodoma, kad advokatas Ignas Vėgėlė savo pasisakymus apie asmenų, kurie organizavo paramą COVID-19 pandemijos metu ir karo Ukrainoje metu, veiklą grindė išankstinėmis prezumpcijomis, darė nekorektiškas, nuosekliai neišplaukiančias išvadas, nutylėdamas esminę informaciją, remdamasis duomenimis, kurie buvo tiesiogiai nesusiję su situacija, arba apskritai išvados nepagrindė. Taip pat teigiama, kad, atsižvelgdamas į savo, kaip advokato statusą visuomenėje, nesiėmė pakankamų priemonių užtikrinti skelbiamos informacijos tikrumui pagrįsti.
Nurodoma, kad tokie advokato klaidinantys teiginiai gali turėti neigiamos įtakos paramą organizuojančių asmenų reputacijai, jų patikimo vertinimui visuomenėje bei sumažinti visuomenės aktyvumą ir įsitraukimą į pilietines iniciatyvas, o tai yra ypatingai aktualu vis dar tebevykstančio karo Ukrainoje kontekste.
Advokatų drausmės bylą nagrinės Advokatų garbės teismas.
Tiesa ir teisingumas – svarbiausia
Vašingtonas, spalio 23 d. (dpa-ELTA). Niujorke dėl sukčiavimo teisiamas Levas Parnasas, kuris siejamas su buvusio JAV prezidento Donaldo Trumpo advokatu Rudy Giulianiu. Prisiekusieji pripažino jį kaltu dėl rinkimų kampanijos finansavimo pažeidimų, nesėkmingai siekiant pradėti kanapių verslą ir įsiteikti D. Trumpui bei kitiems aukšto rango respublikonams, praneša dpa.
2019 m. L. Parnaso ir R. Giulianio ryšiai dėl Ukrainos lėmė pirmąją prezidento D. Trumpo apkaltą.
Penktadienį teisme paskelbta, kad L. Parnasas susitarė neteisėtai JAV politikams skirti 1 mln. dolerių, nes su savo verslo partneriais manė, kad tai padės jiems gauti leidimus rekreacinių kanapių pardavimui.
Teisme pripažinta, kad įvykdytas nusikaltimas, nes L. Parnasas su bendrais pinigus gavo iš turtingo ruso magnato Andrejaus Muravjovo, taip pažeisdamas įstatymus, draudžiančius politikams gauti finansinę paramą iš užsieniečių. Nors A. Muravjovas nebuvo apkaltintas byloje, tačiau prisiekusieji nusprendė, kad jo tarpininkas Andrejus Kukuškinas kaltas. Pastarasis buvo prisidėjęs prie nesėkmingo kanapių verslo.
L. Parnasas, kuriam yra 49 metai, taip pat buvo pripažintas kaltu dėl neteisėtos politinės paramos dešiniųjų pažiūrų grupėms, įskaitant 325 tūkst. JAV dolerių auką su D. Trumpu siejamam politinių veiksmų komitetui „America First Action“.
Per devynias dienas trukusį teismą įrodyta, kad L. Parnasas sugebėjo įgyti aukšto rango respublikonų pasitikėjimą ir dažnai dalyvavo privačiose vakarienėse su D. Trumpu, tiesiog žadėdamas skirti daug pinigų žinomoms organizacijoms ir rinkimams, įskaitant buvusiam Nevados vyriausiajam prokurorui Adamui Laxaltui ir Teksaso kongresmenui Pete‘ui Sessions‘ui.
L. Parnaso entuziazmas marihuanos legalizavimui, kuriam pagrindiniai Respublikonų partijos nariai nepritaria, nesutrukdė politikams prašyti pinigų iš Tarybų Sąjungoje gimusio verslininko.
A. Laxaltas pripažino „užvertęs“ verslininką žinutėmis, nes jis žadėjo skirti 200 tūkst. JAV dolerių jo rinkimų kampanijai į Nevados gubernatorius, kuri baigėsi nesėkmingai.
Igoris Frumanas, buvęs L. Parnaso draugas ir verslo partneris, kuris veikė drauge kanapių verslo schemoje, savo kaltę pripažino rugsėjo mėnesį.
Nepaisant susikurto turtuolių įvaizdžio, L. Parnasas ir jo aplinkos žmonės neįgyvendino daugumos iš savo skambių pažadų.
Nors verslininkai A. Muravjovui žadėjo, kad jo skirti 1 mln. JAV dolerių bus panaudoti politinėms aukoms, siekiant pradėti kanapių verslą, tačiau, anot prokurorų, L. Parnasas ir I. Frumanas rinkimų kandidatams paaukojo tik 100 tūkst. JAV dolerių, o likusią sumą išleido savo prabangiam pragyvenimui ir padengė kreditinių kortelių skolas. Tuo metu jų paaukoti pinigai dažniausiai buvo grąžinti.
A. Laxaltas, kuris gavo tik 10 tūkst. JAV dolerių, teisme sakė, kad paaukoti pinigai buvo grąžinti, nes jo rinkimų kampanijos komandai situacija sukėlė įtarimų. A. Laxaltas teisme liudijo, kad į L. Parnasą po to žvelgė kaip į „klounišką vyruką su auksine grandine“.
Taip pat buvo nustatyta, kad 325 tūkst. JAV dolerių buvo paaukoti organizacijai „American First Action“ 2018 m. kovą, likus kelioms savaitėms iki pirmojo L. Parnaso ir D. Trumpo susitikimo Floridoje. Ši auka laikoma neteisėta, nes buvo suteikta L. Parnaso verslo „Global Energy Producers“ vardu, nors tikroji pinigų kilmė – asmeniškai I. Frumano paimta paskola.
L. Parnasas ir I. Frumanas tuo metu užsiėmė naftos sandoriais Europoje, o prokurorai teigė, kad naujoji bendrovė siekė sudaryti sėkmingo verslo įvaizdį, skirdama pinigų politinių veiksmų komitetui „America First Action“.
Kai abu vyrai buvo sulaikyti 2019 m. spalį, jie geriausiai buvo žinomi tuo, kad padėjo D. Trumpui ir R. Giulianiui daryti spaudimą Ukrainos valdžios atstovams, siekdami rasti kompromatą prieš Joe Bideną, tuo metu kandidatą 2020 m. JAV prezidento rinkimuose.
Prokurorai retai minėjo D. Trumpą ir R. Giulianį teisme, aiškindami, kad siekia „supaprastintos“ bylos eigos.
„The Washington Post“ rašo, kad L. Parnasui gresia 45 metų įkalinimo bausmė.
Ignas Vėgėlė. Lietuvos advokatūros pirmininkas. Infolex.lt nuotr.
Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė, paprašyta įvertinti viešojoje erdvėje ažiotažą sukėlusią Advokatų tarybos pirmininko prof. dr. Igno Vėgėlės savaitgalį pasakytą kalbą, sako, kad tenka tik apgailestauti, jog yra naudojamasi įtempta situacija šalyje.
„Manyčiau, kad šiuo metu mums ypatingai reikalingas susitelkimas. Tik ir siekia Baltarusijos Lukašenkos režimas, kad būtų įvairios provokacijos, kad būtų keliamos įtampos mūsų viduje. Tenka apgailestauti, kad kai kurie asmenys, užimantys tam tikras svarbias pozicijas naudojasi šia situacija ir kelia dar didesnes įtampas“, – prieš Vyriausybės posėdį pirmadienį žurnalistams sakė A. Bilotaitė.
ELTA primena, kad savaitgalį Birštone sakytoje ir nevienareikšmiškai įvertintoje kalboje advokatų tarybos pirmininkas I. Vėgėlė kritikavo galimybių pasą, Pasaulio sveikatos organizaciją, o kalbėdamas apie valstybės taikomus ribojimus pandemijos metu teigė, kad šie pažeidžia žmogaus teises.
Vidaus reikalų ministrė taip pat pažymėjo, kad I. Vėgėlės kalboje nuskambėję pareikšimai apie namelius nelegaliems migrantams yra neteisinga interpretacija.
„Kas susiję su nameliais yra interpretuojama ir neteisingai pateikiama informacija. Buvo pasirašyta preliminari sutartis ir ten buvo numatyta, kad esant poreikiui būtų įsigyjamas ne tik namelių, bet ir visos palaikymo infrastruktūros paketas, jei reikėtų apgyvendinti apie 40 tūkst. asmenų. Šiuo metu mes matome, kad tokio poreikio nėra ir tiesiog esame pasiruošę įvairiems scenarijams, jeigu mums reikėtų didesnio ar mažesnio kiekio namelių. Žmones reikėtų kažkur apgyvendinti. Reikėtų grįžti atgal, kodėl mes neturėjome preliminarių sutarčių, kurios turėjo būti paruoštos 2016-2017 metais“, – teigė ministrė. Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Savo kalboje Birštone I. Vėgėlė teigė, kad valstybė negaili pinigų nelegalų apgyvendinimui, tačiau neplečia ligoninių tinklo pandemijos metu.
„Ar kas palygino šiuos papildomus COVID-19 kaštus su pabėgėlių namelių nuomai skirtais daugiau nei 700 milijonų eurų. Abiem atvejais turim ekstremalią padėtį, abiem atvejais reikia veikti ypatingos skubos tvarka, kiek papildomų lovų už šią įspūdinga sumą galima sukurti COVID-19 ligoniams. Ir lovos sąvoką aš pasirinkau sąlygiškai, turiu minty ir medicinos personalą, ir nekilnojamąjį turtą, ir technines priemones“, – sakė I. Vėgėlė.
Ignas Vėgėlė. Lietuvos advokatūros pirmininkas. Infolex.lt nuotr.
Savaitgalį viešojoje erdvėje ažiotažą savo perskaityta kalba sukėlęs advokatų tarybos pirmininkas prof. dr. Ignas Vėgėlė teigia besidžiaugiantis visuomenės dėmesiu. Pasak jo, tai rodo, kad žmogaus teisų ir laisvių tema šiuo metu yra itin aktuali.
„Septintoji įvadinė kalba Advokatų visuotiniuose susirinkimuose sukėlė didelį atgarsį Lietuvos visuomenėje. Džiaugiuosi, kad jau septintą kartą visuotiniame susirinkime kalbėdamas apie žmogaus teises, buvau išgirstas ir didelės visuomenės dalies. Tai rodo, kad žmogaus teisų ir laisvių tema šiuo metu yra itin aktuali ir apie tai būtina kalbėti. Viliuosi, kad dėmesys žmogaus teisių ir laisvių temai ne tik neišblės, bet imsime kiekvieną reikšmingesnį sprendimą vertinti ir per žmogaus teisių bei laisvių prizmę“, – „feisbuke“ pirmadienį rašė I. Vėgėlė.
ELTA primena, kad savaitgalį Birštone sakytoje ir nevienareikšmiškai įvertintoje kalboje advokatų tarybos pirmininkas I. Vėgėlė kritikavo galimybių pasą, Pasaulio sveikatos organizaciją, o kalbėdamas apie valstybės taikomus ribojimus pandemijos metu teigė, kad šie pažeidžia žmogaus teises.
Savo socialinio tinklo įraše advokatų tarybos pirmininkas taip pat pažymėjo neturėsiantis artimiausią savaitę laiko žurnalistams plačiau pakomentuoti kalboje išdėstytas mintis.
„Nuo pat ryto sulaukiu itin daug žurnalistų dėmesio. Turiu atsiprašyti, kad dėl didelio užimtumo – šią savaitę vyks Šiaurės šalių ir Baltijos valstybių advokatūrų vadovų konferencija – neturėsiu galimybės diskutuoti televizijos ar radijo laidose. Ši pauzė kartu leis pakeisti aptariamoje kalboje išsakytų minčių emocinį vertinimą, vengti asmeniškumų bei susipriešinimo, viliuosi, sukurs prielaidas tolerancijai ir argumentuotai turinio analizei. Diskusija, kuri bus, turiu vilties, padės kurti teisingesnę ir atviresnę Lietuvą“, – rašė jis ir paragino žurnalistus nepamiršti gerbti nuomonių įvairovę.
„Suprasdamas žurnalisto darbo specifiką, kad žinia savaitę laukti negali, Jūsų, gerbiami žurnalistai, norėčiau paprašyti neužmiršti auksinės taisyklės – gerbti nuomonių įvairovę, pateikti kuo daugiau tarpusavyje nesusijusių nuomonių. Jei į laidą kviečiate pritariantį mano mintims, pasikvieskite ir prieštaraujantį, ir atvirkščiai. Juk diskusijos, kuriose girdimos skirtingos nuomonės, padeda suprasti ir susikalbėti“, – rašė I. Vėgėlė.
Kęstutis Čilinskas prie Rusijos ambasados 2009 m. vykusiame pikete. Valdo Kopūsto (ELTA) nuotr.
Trečiadienį Seimo Laisvės gynėjų galerijoje bus atidaroma fotografijų paroda, skirta šviesaus atminimo Seimo nariui, advokatui Kęstučiui Čilinskui atminti.
Parodos atidaryme dalyvaus K. Čilinsko artimieji, politinės ir visuomeninės veiklos bendražygiai. Ją bus galima aplankyti iki birželio 15 d.
Vienas parodos iniciatorių Seimo narys Vytautas Bakas sako, kad prabėgo dešimtmetis, kai Anapilin išlydėjome teisininką, advokatą, žmogaus teisių ir viešojo intereso gynėją, Seimo narį ir Vyriausybės kanclerį Kęstutį Čilinską, tačiau iš naujo perverčiant K. Čilinsko straipsnius, jo, kaip teisininko, žmogaus teisių gynėjo, visuomenininko, telkusio pilietinę visuomenę, įžvalgas, prisimenant siūlymus ir principingus pasisakymus, akivaizdu, kad tai, kas skaudėjo, kuo rūpintasi, šiandien tiek pat aktualu, kaip buvo prieš dešimtmetį.
„K. Čilinsko idėjos apie prokuratūros, teismų sistemos pertvarkas, viešojo intereso gynimą, žmogaus teises, valdžios atskaitomybę, pilietinės visuomenės kūrimą yra aktualios ir šiandien“, – teigia Seimo narys V. Bakas.
„Esame atsakingi už tai, kas vyksta Tautoje, valstybėje“, – 2009 m. spalio 19 d. demokratinio judėjimo visuotiniame susirinkime priminė K. Čilinskas.
„Ši atsakomybė buvo jo gyvenimas. Visada, kiekviename žingsnyje, savo išskirtinę erudiciją, gilias teisininko žinias K. Čilinskas aukojo žmonėms, viešam interesui, Lietuvai“, – sako jo atminimo įamžinimo iniciatoriai.
Po parodos atidarymo trečiadienį vakare Seime – Žvėryne, prie Neries, K. Čilinsko atminimui bus pasodintas ąžuoliukas, atminimo lentele bus pažymėtas vienas iš suolelių.
Prokuroras Justas Laucius. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Politinės korupcijos bylą nagrinėjantis Vilniaus apygardos teismas ketvirtadienį atmetė kaltinamųjų gynėjų prašymą nušalinti nuo bylos prokurorą Justą Laucių.
„Nušalinimas atmestinas. (…) Nušalinimas turi būti motyvuotas (…) Teisėjų kolegija remtis nuogirdomis negali (…), todėl prašymas atmestinas“, – sakė teisėja Nijolė Žimkienė.
„MG Baltic“ advokatas Linas Belevičius teismo posėdyje primadienį paprašė prokuroro Justo Lauciaus nušalinimo. Anot advokato, prokuroras ankstesniame posėdyje, gegužės 20 dieną, savo frazėmis įžeidinėjo teismą. Pats prokuroras kaltinimus neigia ir teigia, kad jie – nepagrįsti.
„Kai prokuroras nebuvo įleistas į teismo tarnybines patalpas, išsakė itin įžeidžius žodžius Teisėjų kolegijai“, – sakė L. Belevičius.
Pasak advokato, frazė buvo labai įžeidžiama. Anot L. Belevičiaus, ankstesniame posėdyje Teisėjų kolegijai palikus posėdžių salę, J. Laucius norėjo įeiti į tarnybines patalpas, bet sekretorė jo neįleido.
„Sekretorė atsakė, kad teisėja Nijolė Žimkienė neleidžia į šias patalpas. Prokuroras sekretorei atsakė: tai perduokite jai, kad jai su galva negerai“, – sakė L. Belevičius.
Advokato teigimu, šią frazę girdėjo ir advokatas Giedrius Danėlius. L. Belevičiaus teigimu, prokuroras turėtų gerbti teismą bei laikyti jį autoritetingu. Advokatas pažymėjo, kad prokuroras turi elgtis padoriai ir vengti arogancijos bei nepagarbos proceso dalyviams.
„Šis žmogus elgiasi neadekvačiai. Jo psichologinė pusiausvyra akivaizdžiai pažeista (…) Jis turi nusišalinti (…)“, – sakė L. Belevičius.
„Jei viešai rodo nepagarbą teismui, reikia nušalinti prokurorą (…), jeigu nenušalins, vadinasi, teismas bijo prokuroro“, – sakė advokatas.
Pats prokuroras neigė kaltinimus ir teigė, kad L. Belevičiaus žodžiai nepagrįsti. MG Baltic. ELTA nuotr.
„Nesu padaręs nieko tokio, kas galėtų įžeisti teismą, nušalinimas turi būti pagrįstas“, – sakė jis.
„MG Baltic” advokatas tvirtino, kad prokuroras įžūliai meluoja neigdamas kaltinimus.
„Žmogus, kuris meluoja, yra melagis, ne aš vienas girdėjau jo frazes. Prokuroro frazes girdėjo sekretorė ir mano kolega Giedrius Danėlius“, – sakė advokatas.
ELTA primena, kad „MG Baltic“ politinės korupcijos byloje įtariama, kad politikai, imdami kyšius iš „MG Baltic“, palaikė ar inicijavo koncernui palankius sprendimus Seime bei kitose valstybės institucijose, taip pat darė poveikį nulemiant viešųjų pirkimų laimėtojus.
Įtariama, kad buvęs Liberalų sąjūdžio tarybos narys Šarūnas Gustainis gavo daugiau nei 8 tūkst. eurų kyšį, buvęs „darbietis“ Vytautas Gapšys – daugiau nei 27 tūkst. eurų. Seimo narys Gintaras Steponavičius kaltinamas piktnaudžiavimu nesant kyšininkavimo požymių. Buvęs Liberalų sąjūdžio pirmininkas E.Masiulis įtariamas paėmęs daugiau nei 106 tūkst. eurų kyšį.
Darbo partija įtariama kyšininkavimu ir prekyba poveikiu, Liberalų sąjūdis – kyšininkavimu, prekyba poveikiu ir piktnaudžiavimu, o „MG Baltic“ įtariamas šių partijų papirkimu ir prekyba poveikiu.
Prokuroras Justas Laucius. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
„MG Baltic” advokatas Linas Belevičius pirmadienį teismo posėdyje paprašė prokuroro Justo Lauciaus nušalinimo. Anot advokato, prokuroras ankstesniame posėdyje, gegužės 20 dieną, savo frazėmis įžeidinėjo teismą. Pats prokuroras kaltinimus neigia ir teigia, kad jie – nepagrįsti.
„Kuomet prokuroras nebuvo įleistas į teismo tarnybines patalpas, išsakė itin įžeidžius žodžius Teisėjų kolegijai“, – sakė L. Belevičius.
Pasak advokato, frazė buvo labai įžeidžiama. Anot L. Belevičiaus, ankstesniame posėdyje Teisėjų kolegijai palikus posėdžių salę, J. Laucius norėjo įeiti į tarnybines patalpas, bet sekretorė jo neįleido.
„Sekretorė atsakė, kad teisėja Nijolė Žimkienė neleidžia į šias patalpas. Prokuroras sekretorei atsakė: tai perduokite jai, kad jai su galva negerai“, – pasakojo praėjusio posėdžio įvykius L. Belevičius.
Advokatas teigia, kad šią frazę girdėjo ir advokatas Giedrius Danėlius. L. Belevičiaus teigimu, prokuroras turėtų gerbti teismą bei laikyti jį autoritetingu. Advokatas pažymėjo, kad prokuroras turi elgtis padoriai ir vengti arogancijos bei nepagarbos proceso dalyviams.
„Šis žmogus elgiasi neadekvačiai. Jo psichologinė pusiausvyra akivaizdžiai pažeista (…) Jis turi nusišalinti (…)“, – sakė L. Belevičius.
„Jei viešai rodo nepagarbą teismui, reikia nušalinti prokurorą (…), jeigu nenušalins, reiškia, teismas bijo prokuroro“, – sakė advokatas.
Pats prokuroras neigė kaltinimus ir teigė, kad L. Belevičiaus žodžiai nepagrįsti.
„Nesu padaręs nieko tokio, kas galėtų įžeisti teismą, nušalinimas turi būti pagrįstas“, – sakė jis.
,,MG Baltic” advokatas tvirtino, kad prokuroras įžūliai meluoja, neigdamas kaltinimus.
„Žmogus, kuris meluoja, yra melagis, ne aš vienas girdėjau jo frazes. Prokuroro frazes girdėjo sekretorė ir mano kolega Giedrius Danėlius“, – sakė advokatas.
Teisėjų kolegija padarė pertrauką ir išėjo apsvarstyti L. Belevičiaus prašymo.
Prokuratūra informuoja, kad atliekant ikiteisminį tyrimą dėl įvairių korupcinių nusikalstamų veikų trečiadienį ryte buvo sulaikyta vienuolika asmenų, tarp jų – prokurorai, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) pareigūnas, advokatas.
Prokuratūros teigimu, sulaikyti Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorai Nerijus Marcinkevičius ir Ugnius Vyčinas, Kauno apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras Donatas Puzinas, Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos pareigūnas, Kaune praktikuojantis advokatas bei dar šeši privatūs asmenys.
Detalesnę informaciją prokuratūra žada pateikti dar šį trečiadienį.
Lrytas.lt pranešime, atkreipiančiu dėmesį jau savo pavadinimu „G.Nausėda dėkoja medikams už auką Lietuvai ir išgelbėtą jo gyvybę“, visuomenė yra informuojama apie tai, jo šį pirmadienį prezidentas Gitanas Nausėda Medicinos darbuotojų dienos proga padėjo gėlių prie dr. Jono Basanavičiaus, kuris, kaip žinome, buvo gydytojas, paminklo.
Iš tiesų, labai iškalbingas, niekam neprilygstantis, kažkokia tolima senovine, bet miela kičo dvasia atsišaukiantis yra jau pats pranešimo įvardijimas. Iš pradžių pagalvojau, kad šio informacinio pranešimo surėdytojas neabejotinai bus Vytautas Bruveris, kuris, kaip žinome, yra mėgstantis pasišaipyti, nevengiantis net piktokos ironijos, be visa ko kito, nuo seno „galandantis dantį ant Nausėdos“ žurnalistas. Pasirodo, ne, nieko panašaus, tekstą paruošė visai kitas autorius su pabrėžtinai rimta veido mimika! Taigi dar kartą paaiškėja, kad juokingiausios tezės paprastai yra išsakomos su labai rimta pranešėjo veido išraiška ar įsiręžusio teisuolio poza, tarsi taip pats likimas iš mūsų tyčiotųsi užsidėjęs rimtuolio kaukę.
Daug kartų bandęs įpiršti savo tiesas, pavargęs nuo begalinio įrodinėjimo, dabar savo ruožtu paprašysiu tautiečių paaiškinti man, nieko nebesuprantančiam metraštininkui, tik vieną dalyką – kodėl po šio straipsnio apie tokius puikius artefaktus, t. y. apie gėles, Jono Basanavičiaus paminklą, aukštojo polėkio, prezidentinio pilotažo dėkingumo gestą, skaitytojų komentarų grafoje patvino tokia žmonių pykčio, patyčių ir paniekos srovė, kad nelieka nieko kito kaip pagal analogijos principą vėl prisiminti Rolando Pakso apkaltos atvejį, anuomet prasiveržusias aistras, kelią užstojusias purvo nuošliaužas. Žinia, R.Paksas buvo atstatydintas, kita vertus, negaliu būti visiškas užtikrintas, kad savo ruožtu G.Nausėda neatsistatydins pats, nepakėlęs tokio žmonių pajuokos spaudimo. Norite tikėkite, norite – ne, bet man tikrai peršti širdį, man gaila G.Nausėdos kaip ramių manierų, patologinių polinkių tarsi ir neturinčio žmogaus.
Prezidentas Gitanas Nausėda su žmona Diana padėjo gėlių prie daktaro Jono Basanavičiaus paminklo. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Kodėl šitaip, kuo nusikalto prezidentas, jeigu jo taurumu ir elegancija dvelkiančių pozų vaizdinys sukelia tokį įniršį ir alerginę reakciją? Kaip atrodo, paprastuoju būdu, t. y. nurodant į lrytas.lt skaitytojų nepraustaburniškumą ir Putino emisarų kenkėjišką veiklą, to nepaaiškinsi. Na, jeigu kalbėsime apie šį konkretų atvejį, žmonėms galėjo nepatikti tai, kad prezidentas gydytojams simboliškais įteikė gėles, o ne vokelį.
Nuostabiai gražios pavasario gėlės gydytojams galėjo išprovokuoti tą iš pirmo žvilgsnio sunkiai paaiškinimą populiacijos kolektyvinės pasąmonės audringą reakciją kaip įžūlaus melo dirgiklis. Geriau ten būtų tikęs vis tik vokelis, a? Kita vertus, klasikės žodžiais tariant, Jono Basanavičiaus paminklas čia ne prie ko.
Kičo fiestos aukščiausiame lygyje tarsi ir nėra pats blogiausias dalykas, tokių fiestų esame prisižiūrėję, – atlaikėme, nepražuvome. Kičas kartais apskritai ramina žmogų, užtraukia palaimingo snaudulio atmosferą. Tačiau, kaip atrodo bent man, polinkis į kičą su nuolaidžiavimu ne visados pagrįstoms specialiųjų tarnybų pretenzijomis gali sukurti pavojingą mišinį. Kaip matome, prezidentas niekaip nesureagavo į visuomenę pribloškusį STT skandalą.
STT būstinė Vilniuje. Slaptai.lt nuotr.
Gal ten didelio kriminalo realiai nėra, tačiau advokato Giedriaus Danėliaus išsakyti nuogastavimai yra tokie drastiški ir pasibaisėtini, kad prezidentas tarsi ir neturi pasirinkimo – nutylėti tai būtų galima tik savo padorumo visiško išsižadėjimo sąskaita. Kaip atrodo, tas pats G.Danėlius nėra šuns papas, anksčiau dirbo Klaipėdoje prokuroru, Sauliaus Skvernelio, pažįstančio teisėsaugininkų aplinką, buvo siūlomas Teisingumo ministru. Nesakau to, kad STT vadovas Žydrūnas Bartkus, apkaltinęs minėtą advokatą šantažu, turėjo kokių nors kudlotų minčių, tačiau retorikos varžybas su STT advokatas laimi su neįtikėtina persvara.
Nutylėjimas, užsitęsusi, pradedant spengti pauzė kartais būna savaime iškalbingas bylojimas, tačiau čia aptariamu atveju prezidento tylėjimas yra apgailėtinas pasirinkimas.
Jau praeitą kartą pastebėjau, kad būtent silpnas, o ne stiprus prezidentas yra geriausias kvazitotalitarizmo užgimimo laidininkas.
Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT), reaguodama į skirtingas interpretacijas dėl galimai neteisėto poveikio STT pareigūnams, pateikia įvykių seką ir jų aprašymą.
1) Š. m. vasario mėnesį pas STT ikiteisminio tyrimo dėl Nacionalinio kraujo centro tyrėją atvyko vieno iš įtariamųjų A. P. advokatas ir parodė jai duomenis apie galimą kito STT pareigūno susirašinėjimą bei grasino, kad nesutikus nutraukti tyrimo nurodyto kliento atžvilgiu, šie duomenys gali būti paviešinti.
2) Iš karto po to STT pradėjo vidinį patikrinimą, kurio metu tikrintos aplinkybės dėl informacijos turinio ir dėl informacijos patekimo pas trečiuosius asmenis. Taip pat STT kreipėsi į Prokuratūrą.
3) Prokuratūra, detaliai įvertinusi pateiktą informaciją, priėmė sprendimą pradėti ikiteisminį tyrimą, kurio metu numatyta tirti ir informacijos patekimo pas trečiuosius asmenis aplinkybes. STT vidinis tyrimas šia apimtimi buvo sustabdytas. Vidinis patikrinimas dėl informacijos turinio, kurį atlieka STT imuniteto padalinys, yra tęsiamas.
4) Po to, kai balandžio mėnesio pradžioje jau kitas advokatas tiesiogiai STT direktoriui pateikė visą turimą STT pareigūno susirašinėjimo medžiagą, STT ją perdavė ikiteisminį tyrimą atliekantiems Policijos pareigūnams bei prijungė prie vykdomo vidinio patikrinimo.
5) STT tyrėjai ir STT direktoriui buvo grasinta, kad nesutikus nutraukti tyrimo nurodyto kliento atžvilgiu, šie galimai neteisėtai perimti duomenys gali būti paviešinti žiniasklaidoje ar kitaip panaudoti.
6) Ikiteisminį tyrimą dėl galimo poveikio siekiant, kad įtariamojo A. P. atžvilgiu būtų nutrauktas STT atliekamas ikiteisminis tyrimas, priešingu atveju grasinant paviešinti turimą informaciją, įskaitant ir informaciją apie privatų STT pareigūno gyvenimą, atlieka Lietuvos kriminalinės policijos biuras, tyrimą kontroliuoja Vilniaus apygardos prokuratūra. STT nei dabar, nei anksčiau šiame tyrime jokių procesinių veiksmų neatliko.
7) STT griežtai paneigia prielaidas, kad STT pareigūnas yra daręs poveikį teisėjui dėl įtariamojo suėmimo. STT yra baudžiamojo proceso grandinės dalis, kurioje taip pat savo funkcijas atlieka ir Prokuratūra, ir teismai (pvz., dėl veiksmų sankcionavimo proceso). Atkreipiame dėmesį, kad STT istorijoje nėra nei vieno atvejo, kai būtų pradėtas procesas dėl STT pareigūno poveikio darymo teisėjui.
8) Taip pat STT kategoriškai paneigia prielaidas dėl STT tyrimų užsakovų. STT yra nepriklausoma kovos su korupcija institucija ir bet kokie teiginiai dėl STT tyrimų užsakymų, yra neatitinkantys tikrovės. Jei proceso dalyviai turi abejonių dėl STT pareigūnų veiksmų teisėtumo, jie turi teisę kreiptis į Prokuratūrą ir (ar) teismą.
9) STT atsakingai pareiškia, kad teiginiai, jog šia byla bandoma nuslėpti neteisėtus STT veiksmus, yra niekuo nepagrįstos prielaidos, siekiant nukreipti dėmesį nuo esmės – grasinimo, reikalaujant priimti norimą sprendimą, kad STT atliekamas ikiteisminis tyrimas vienam iš įtariamųjų būtų nutrauktas.
10) STT dar kartą pabrėžia, kad savo veikloje taiko aukščiausius skaidrumo standartus, tad visapusiškai įvertins visas šios situacijos aplinkybes. Priklausomai nuo patikrinimo rezultatų, būtų sprendžiamas ir pareigūnų atsakomybės klausimas.
11) Taip pat STT atsakingai pareiškia, kad jokie bandymai daryti poveikį STT pareigūnams, reikalaujant vienokio ar kitokio įtariamajam palankaus sprendimo, nėra ir nebus toleruojami. STT visais atvejais dėl tokių bandymų elgsis principingai ir apie tokius atvejus informuos atsakingas institucijas.
JAV prezidento Donaldo Trumpo advokatas Rudy‘is Giulianis, kuris yra viena pagrindinių figūrų vadinamojoje Ukrainos aferoje, anot amerikiečių žiniasklaidos, atvyko į Ukrainą. Kelionės tikslas yra planuojama TV dokumentika, kurioje R. Giulianis nori atremti kaltinimus D. Trumpui, rašo „The New York Times“.
Anot pranešimo, R. Giulianis pradžioje antradienį atvyko į Vengrijos sostinę Budapeštą, o tada – į Kijevą, kad susitiktų su buvusiais Ukrainos prokurorais. Budapešte jis, anot duomenų, susitiko su buvusiu Ukrainos generaliniu prokuroru Jurijumi Lucenka.
Laikraštis, remdamasis informuotais šaltiniais, rašo, kad R. Giulianis Kijeve „mėgins susitikti ir su kitais buvusiais Ukrainos prokurorais, tarp jų – J. Lucenkos pirmtaku Viktoru Šokinu“. Paklaustas apie susitikimus, R. Giulianis sakė: „Kaip kiekvienas geras advokatas, aš renku įrodymus, kad apginčiau savo klientą nuo neteisingų kaltinimų“.
TV dokumentiką kuria stotis „One America News Network“ (OAN).
Demokratų vyraujami Atstovų Rūmai šiuo metu vykdo tyrimą dėl apkaltos D. Trumpui. Demokratai kaltina prezidentą piktnaudžiavus valdžia, nes jis esą reikalavo, kad Ukraina pradėtų tyrimą prieš buvusį viceprezidentą ir demokratų kandidatą į prezidentus Joe Bideną.
Turkijos pareigūnai rugsėjo viduryje sulaikė advokatą, bendradarbiavusį su Vokietijos ambasada Ankaroje. Tai trečiadienį pranešė Vokietijos savaitraštis „Spiegel“, remdamasis savo šaltiniais diplomatų sluoksniuose.
Diplomatinė atstovybė paprašė advokato paslaugų, kad gautų informacijos apie kelis Turkijos piliečius, kurie anksčiau paprašė prieglobsčio Vokietijoje. Teisininkas siuntė paklausimus Turkijos policijai ir prokuratūrai, kad sužinotų, ar šiems prieglobsčio prašytojams gresia baudžiamosios bylos, jeigu jie būtų deportuoti iš VFR. Gautus duomenis Vokietijos URM perduodavo Migracijos ir pabėgėlių reikalų žinybai.
„Spiegel“ žiniomis, Turkijos pareigūnai įtaria teisininką šnipinėjimu. Savo ruožtu Vokietija būgštauja, kad Turkijos valdžia gaus prieigą prie maždaug 50 pabėgėlių duomenų. Vokietijos URM pasmerkė turkų advokato sulaikymą ir pavadino šį žingsnį „nesuprantamu“.
Nušautas žinomas serbų advokatas, be kita ko, padėjęs ginti buvusį Serbijos lyderį Slobodaną Miloševičių Hagos karo nusikaltimų tribunole, praneša BBC.
57-erių metų Dragoslavas Ognjanovičius buvo nužudytas šeštadienį vakare netoli savo namų Belgrade.
Per šaudymą nukentėjo ir 26-erių metų teisininko sūnus, sakoma Serbijos vidaus reikalų ministerijos pranešime. Dr. Ognjanovičius buvo vienas iš S. Miloševičiaus teisininkų komandos, šio amžiaus pradžioje gynusios politiką karo nusikaltimų tribunole, narių.
Buvęs Serbijos prezidentas 2001 metais buvo suimtas ir laikomas Jungtinių Tautų (JT) karo nusikaltimų tribunolo kalėjime Hagoje. Dr. Miloševičiui buvo pareikšti trys kaltinimai: pirmasis susijęs su Kosove įvykdytais žiaurumais, antrasis – su nusikaltimais Kroatijoje, o trečiasis – su nuo 1992 iki 1995 metų Bosnijoje galimai vykdytu genocidu.
2018 m. balandžio 27 d. Lietuvos Respublikos seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko p. Vytauto Bako kvietimu Lietuvos Ginklų savininkų asociacijos valdybos ir visuomeninės darbo grupės nariai išsamiai pristatė esmines LiGSA pastabas bei pasiūlymus dėl 2018 m. balandžio 23 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės teikimu seime įregistruoto Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-2002.
Šio įstatymo projekto pateikimas Seimui numatytas š.m. gegužės 8 d. plenariniame posėdyje.
Susitikime su Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininku Vytautu Baku dalyvavo Lietuvos Ginklų savininkų asociacijos valdybos pirmininkas, advokatas Arūnas Marcinkevičius, valdybos pirmininko pavaduotojas Aleksejus Šlyčkovas, valdybos nariai: Leonarda Kuodienė, vardinio ginklo kavalierius Donatas Šilanskas, o taip pat darbo grupės nariai: vardinio ginklo kavalierius Ignas Stankovičius bei asociacijos revizorius, advokatas prof. dr. Ryšardas Burda. Šiame susitikime taip pat dalyvavo komiteto biuro patarėjas Mantas Lapinskas.
Daugiau nei valandą laiko trukusį susitikimą, įvykusią diskusiją bei Seimo komiteto pirmininko dėmesį visuomenėje prieštaringai vertinamam įstatymo projektui bei visuomenininkų pastaboms ir pasiūlymams LiGSA valdyba įvertino pozityviai.
Šis susitikimas ir jo metu vykusi profesionaliai konstruktyvi diskusija teikia vilties bei sudaro galimybę Įstatymų leidėjui, o taip pat ir teisėtiems ginklų savininkams išvengti dabartinėje įstatymo projekto redakcijoje esamų gausybės klaidų bei prieštaravimų, ir tuo užprogramuotų itin negatyvių pasekmių.
Buvęs norvegų pasienio policijos inspektorius, kurį Rusija suėmė apkaltinusi šnipinėjus, veikiausiai buvo neetatinis Norvegijos žvalgybos kurjeris. Apie tai rašo „The Washington Post“ redakcija, kurios žuralistui pavyko prakalbinti suimtojo Frudės Bergo advokatą.
Nuo praėjusių metų gruodžio mėnesio 62-iejų metų Frudė Bergas įkalintas Maskvoje. Jo areštas sukėlė sąmyšį mieste, kuriame iki arešto gyveno. Juk jis niekam nekrito į akis. Jis turėjo žmoną, du vaikus ir penketą anūkų. Miestelyje nebent garsėjo kaip tamprių, draugiškų Norvegijos ir Rusijos santykių puoselėtojas. Kai kurie miestelio gyventojai mano, kad Bergas galėjo įkliūti tik todėl, kad nežinojo bendaująs su norvegų šnipais arba tiesiog tapo politinių intrigų auka Rusijai dirbtinai siekiant sukelti skandalą, įveliant į nemalonią situaciją JAV sąjungininkus.
Beje, sulaikytojo advokatas Briunjiulfas Risnesas štai taip tvirtino leidiniui „The Washington Post“: „Mes įsitikinę, kad tai – tikra norvegų šnipų itorija. Rusai juos sučiupo su įkalčiais“.
Advokato žodžiais remiantis, Bergo pažįstamas, susijęs su Norvegijos karine žvalgyba, sykį jį pristatė žmogui Osle, ir tas paprašė, kad Bergas keliaudamas į Rusiją kartu su savimi paimtų ir kažin kokius vokus. Bergas dažnai važiuodavo į Rusiją ir padėdavo ten rengti įvairius festivalius – meno ar slidinėjimo. Todėl tai neturėjo sukelti didelių įtarimų.
Kas buvo tuose vokuose? Pinigai. Svarbu tai, kad Bergas tikriausiai žinojo, kad kiekviename voke – trys tūkstančiai eurų grynaisiais. Kam buvo skirti pinigai, – nežinoma. Pasak advokato, jo ginamasis tokį veiksmą atliko keletą kartų.
Suimtasis ilgainiui tikriausiai pradėjo įtarti, jog paslaugas atlieka būtent žvalgybai. Ėmė nerimauti. Bet jį tęsti šią veiklą pastūmėjo tokie įtikinėjimai: „Nejaugi nenori būti geras norvegas?“ Tiesa, suimtąjam nė sykio nebuvo pasakyta, esą ši veikla – pavojinga. Paskutinį sykį vykdamas į Maskvą norvegas pagalvojo, kad dabar – tai jau tikrai paskutinį kartą.
Taip ir nutiko – tikrai paskutinį kartą.
Parengta pagal The Washington Post publikaciją (autorius – Antonas Trojanovskij).
Premjeras Saulius Skvernelis mano, kad Prezidentei neturėtų kilti interesų konfliktas dėl kandidato į teisingumo ministrus, kuris teisme atstovavo šalies vadovės patarėjai Daivai Ulbinaitei.
„Atstovavo Ulbinaitei, bet ne Prezidentei. Net jeigu Prezidentė kažkada būtų pasinaudojusi šio advokato paslaugomis, tikrai nematyčiau jokios problemos skirti, kadangi tai yra Ministro Pirmininko teikimas, ne Prezidentės iniciatyva pasirinkti tokį asmenį“, – pirmadienį žurnalistams sakė S. Skvernelis.
Anot Premjero, ne problema ir tai, kad šis advokatas dirbo su „MG Baltic“, nes net ir nusikaltėlius ar įtariamuosius kas nors turi ginti.
„Jis nedirba su „MG Baltic“ vadovais. Jis dirba kaip advokatas su individualiais klientais. Reikia suvokti, kad advokatas yra advokatas. Net ir patį didžiausią nusikaltėlį ar įtariamą asmenį kažkas turi ginti. Kad šį advokatą renkasi rezonansinėse bylose, tai parodo jo, kaip advokato, stiprumą, teisines žinias ir jo atlikti patikrinimai, kad šitam žmogui jokių pretenzijų nėra“, – sakė Premjeras.
„Yra pas mus tokių advokatų, kurie atlieka tarpininkų vaidmenis, tai šio žmogaus padorumu ir objektyvumu nėra pagrindo abejoti“, – pridūrė S. Skvernelis.
Anot Premjero, G. Danėlius yra puikus teisininkas, turintis vertingos patirties prokuratūroje, advokatūroje, suvokiantis, kaip veikia teisinė sistema.
Prezidentė kol kas nenumato susitikti su į teisingumo ministrus siūlomu skirti Giedriumi Danėliumi.
„Toks susitikimas su Premjero siūlomu kandidatu į ministrus Giedriumi Danėliumi kol kas nėra numatytas“, – Eltai nurodė Prezidentūra.
Kandidatas į ministrus dirba „TGS Baltic“ advokatų kontoroje. Jis yra buvęs Klaipėdos apygardos prokuratūros vadovas.
Teismui perduota baudžiamoji byla, kurioje prokurorės papirkimu kaltinamas Alytuje dirbantis advokatas K. D. B.
Tyrimo duomenimis, šių metų balandžio 2 d. minimas advokatas atvyko į Alytaus apylinkės prokuratūrą ir be išankstinio įspėjimo užėjo pas prokurorę pasikalbėti apie vieno jo ginamojo bylą.
"Asmuo laikomas nekaltas, kol jo kaltumas nepripažintas įsiteisėjusiu teismo sprendimu – vienareikšmiai nurodo mūsų Konstitucija, bet ji juk yra niekis žurnalistams, dar iki teismo besimėgaujantiems frazėmis „apsivogęs Patackas“, „A. Patacko vagystė“, „elektros lemputę ir saulėgrąžų nušvilpęs parlamentaras“ ir pan." [Dalius Stancikas. "Išbandymas pažeminimu", 2013-11-06 Bernardinai.lt ]
Nuostabu, bet vis dėl to kyla klausimas: ar šis Principas yra absoliutus, t.y. nenutrūkstamai galiojantis visų žmonių atžvilgiu, ar vis gi su kažkokiomis išimtimis?
Jei garbusis Autorius pagaliau ryžosi priminti visuomenei šią nuostatą, kaip valstybiškai Fundamentalų Principą ir todėl visuotinai taikyti, bei jo laikytis privalomą? Tuomet- puiku, ir absoliučiai jį palaikau visa savo esybe.
