Andrius Tapinas

Politinės intrigos

Lietuvos advokatūra

Advokatų garbės teismui antradienį nagrinėjant advokatui Ignui Vėgėlei iškeltą drausmės bylą, nuo jos nusišalino teismo narys Andrius Iškauskas. Pasak I. Vėgėlės, teismo nariui nusišalinti teko paaiškėjus, kad jis anksčiau teisiniame ginče yra atstovavęs viešajai įstaigai „Laisvės TV“.
Temidė. Teisingumas. Slaptai.lt nuotr.
 
Kaip Eltą informavo Advokatų garbės teismo pirmininkė Dalia Foigt-Norvaišienė, teismo narys A. Iškauskas pats nusišalino nuo bylos nagrinėjimo. Tiesa, nusišalinimo priežasčių teismo pirmininkė neįvardijo.
 
Nuo I. Vėgėlės bylos nagrinėjimo nusišalinus A. Iškauskui, bylą toliau nagrinės trys iš penkių teismo narių – pirmininkė D. Foigt-Norvaišienė, advokatė Laura Altun ir advokatė Džiolana Tarvainytė. I. Vėgėlė taip pat yra Advokatų garbės teismo narys, tačiau sprendimų savo byloje nepriima.
 
Pats A. Iškauskas pažymėjo, kad Advokatų garbės teismo posėdžiai yra uždari ir komentuoti apie juose priimamus sprendimus jis negali.
„Posėdžiai yra uždari ir joks dalyvis neturėtų skelbti informacijos, kuri buvo sužinota posėdyje“, – Eltai teigė A. Iškauskas ir pridūrė, kad komentuoti teismo posėdžius gali tik teismo pirmininkė.  
 
Eltos kalbintas advokatas I. Vėgėlė, kurio atžvilgiu iškelta drausmės byla, teigė, kad antradienio Advokatų garbės teismo posėdis buvo „skandalingas“. Teisininkas tvirtino, jog garbės teismo narys A. Iškauskas nuo bylos nagrinėjo nusišalino, jam pateikus informaciją apie tai, kad jis prieš kelis metus teisiniame ginče atstovavo „Laisvės TV“ interesams.
 
I. Vėgėlei drausmės byla iškelta po „Laisvės TV“ įkūrėjo Andriaus Tapino kreipimosi į teisingumo ministrę Eweliną Dobrowolską.
 
„Posėdžio metu paaiškėjo, kad Advokatų garbės teismo narys A. Iškauskas, kuris yra ir pranešėjas mano byloje (…), prieš keliolika metų vedė seminarą „Laisvės TV“. Man paklausus, ar tai yra vienintelis santykis su „Laisvės TV“ ir ponu A. Tapinu, atsakymas buvo „taip, vienintelis“.
 
Advokatas Ignas Vėgėlė. Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.

Bet pavyko gauti kelių metų senumo dokumentą, kuriame ponas A. Iškauskas teikė paslaugas „Laisvės TV“. Stipriai apgailestauju dėl Garbės teismui tenkančio gėdingo poelgio, kuomet advokatas nutyli faktus, kad teikė pareiškėjui teisines paslaugas. Teisinės paslaugos buvo teikiamos dėl „Facebook“ paskelbto įrašo, įrašas vadinasi „Ar Tapinas tapo konservatorių įrankiu?“. Ten buvo teiginys, kurį advokatas A. Iškauskas prašė paskelbti kaip tikrovės neatitinkančią informaciją, advokatas atstovavo „Laisvės TV“, – pasakojo I. Vėgėlė.
 
I. Vėgėlė neslėpė esantis nustebęs, kad A. Iškauskas esą nutylėjo apie anksčiau su „Laisvės TV“ turėtas sąsajas.  
 
„Tai garbės teisme yra absoliučiai neįsivaizduojamas atvejis. Mes nusišaliname reikšmingai smulkesniais atvejais. (…) Tai yra šokiruojantys faktai“, – komentavo advokatas.
 
Galiausiai, pasak I. Vėgėlės, jis, remdamasis informacija apie tai, kad A. Iškauskas anksčiau atstovavo „Laisvės TV“ interesams, pateikė Advokatų garbės teismui prašymą dėl A. Iškausko nušalinimo nuo bylos nagrinėjimo. Anot I. Vėgėlės, vėliau buvo pranešta, kad pats A. Iškauskas nusišalino nuo drausmės bylos nagrinėjimo.
 
Kaip anksčiau Eltai sakė Lietuvos advokatūros atstovė ryšiams su visuomene Ieva Paliliūnienė, toliau I. Vėgėlės drausmės byla bus nagrinėjama rugsėjo 19 dieną. Detalesnė informacija apie bylos eigą neteikiama.
 
I. Vėgėlei iškelta drausmės byla Advokatų garbės teisme pradėta nagrinėti vasario 28 d.
 
ELTA primena, kad buvusiam Advokatų tarybos pirmininkui, advokatui I. Vėgėlei drausmės byla teisingumo ministrės E. Dobrowolskos iniciatyva iškelta dėl jo viešų pasisakymų pernai rugsėjį apie asmenis, kurie organizavo paramą COVID-19 pandemijos ir karo Ukrainoje metu. Kaip tąkart pranešė ministrė, advokatui byla iškelta, nes jis savo pasisakymais portale DELFI ir įrašuose socialiniame tinkle „Facebook“ galėjo suklaidint, sudarydamas prielaidas nepagrįstai abejoti minėtų asmenų veiklos sąžiningumu ir skaidrumu, t. y., kad asmenys tinkamai ir laiku neįvykdė pareigos atsiskaityti už paramą arba paramą panaudojo ne tiems tikslams, kuriems ji buvo renkama.
 
Andrius Tapinas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Viešai DELFI paskelbtame I. Vėgėlės komentare jis abejojo paramos medikams per COVID-19 pandemiją ir nuo Rusijos besiginantiems ukrainiečiams rinkimo skaidrumu, svarstė, ar tokią paramą renkantys subjektai yra tinkamai tikrinami.
 
„Atskleidžiu paslaptį – nė vienas subjektas, teikęs paramą ar labdarą per pandemiją, šios pareigos laiku (iki gegužės 1 dienos) neatliko. Gal nebuvo jokios paramos? Tas pats ir su pagalba Ukrainai? Atviras ir viešas klausimas: ar VMI nubaudė kokią įstaigą ar įmonę, gal girdėjome apie patikrinimus? Ne, baikit, kam? Gavai labdaros ir – į užsienį pokerio žaisti. Žiūrėk ir išloši labdaringus pinigus…“ – portale DELFI publikuotame komentare dėstė I. Vėgėlė.
 
Dėl šių pasisakymų į teisingumo ministrę E. Dobrowolską kreipėsi „Laisvės TV“ įkūrėjas A. Tapinas. Jis mano, kad I. Vėgėlė savo komentare kalbėjo apie pinigų rinkimų akciją dėl kovinio drono „Bayraktar“ pirkimo Ukrainos kariuomenei. A. Tapinas, kuri po pinigų rinkimų akcijos buvo išvykęs žaisti pokerio į JAV, įsitikinęs, kad advokatas I. Vėgėlė manipuliuoja informacija, siekdamas sudaryti įspūdį, kad parama buvo renkama neskaidriai, neva pažeidžiant įstatymus, nepateikiant ataskaitų Valstybinei mokesčių inspekcijai.
 
Gytis Pankūnas (ELTA)
 
2023.08.30; 00:30
Politinės intrigosSkaitomiausios

Dr. Algimantas Matulevičius. Slaptai.lt nuotr.

Nepamirštu savo naivaus tikėjimo mūsų politikais. Nelabai norisi ir prisiminti, nes skaudu. Skaudu ne dėl mano asmeniško užgauto ego. Skaudu, kad per rinkimus pasižada, o po to beveik viską daro atvirkščiai. O net dekaloge yra aiškiai pasakyta, kad meluoti tai nuodėmė. Gal tai ir yra viena iš priežasčių, kodėl Europos Sąjungos politikai atsisakė krikščionybės. Krikščionybė, kuri prie visų savo klystkelių, tačiau yra esminė visos Europos kultūros egzistencinė dedamoji. Jos Tiesomis vadovavosi mūsų proseneliai ir taip augino savo palikuonis. O kai nebeliko nieko amžina, tai atėjo ,,Laisvė”. Deja, ne ta, kuri telkia bei išaukština geriausius ir tauriausius Žmogaus bruožus, o ta, išpažįstanti principą …darau ką noriu. Laisvė be Atsakomybės neišvengiamai bent dalį jos išpažinėjų paverčia vergais ir tai tampa jų asmenine tragedija.

Bet šiandien apie netesimus pažadus. Tik įvykus 2016 metų LR Seimo rinkimams ir išrinkus Viktorą Pranckietį Seimo pirmininku, apsidžiaugiau. Žmogus intelektualas, profesorius, tikrai palaikys mano idėją. O idėja buvo skirta Tėvynei Lietuvai pagrąžinti. Tai yra pradėti visus valstybės ir kiekvieno mūsų gyvenimo santykius tvarkyti SKAIDRIAI!

Žvilgsnis. Akiniai. Skaidrumas. Televizorius. Slaptai.lt foto

Tam asmeninio laiko ir protinių ląstelių sąskaita sukūriau SKAIDRUMO SISTEMOS KONCEPCIJĄ. Tiesa, netrukus pasisekė susitikti su ponu V. Pranckiečiu ir jam asmeniškai įteikti šį mano gan nemažą veikalą. Jis tikrai parodė susidomėjimą ir patikino, kad netukus su manimi susisieks. Laukiu iki dabar, gavosi kaip toje dainoje… ilgai laukus dar palauk…Deja. Bet aš nesėdėjau ir toliau myniau buvusių kolegų slenksčius. Susitikome su tuomečiu Seimo vicepirmininku Gediminu Kirkilu. Jis entuziastingai ėmėsi remti šią mano idėją. Net paskambino tuomečiam teisingumo ministrui Elvinui Jankevičiui, kuris susitikus pasiūlė sukurti darbo grupę. Kurią iki šiol kuria. Toliau buvo buvęs premjeras Saulius Skvernelis ir jo žinomas padėjėjas Skirmantas Malinauskas. Negana to mano koncepcija buvo net kelis kartus pristatyta visai buvusios Vyriausybės patarėjų komandai. Įdomu. Niekas nepasakė, kad ji netinkama arba jos nereikia. Visi pritarė. Buvo nuspręsta ją pateikti premjero vadovaujamai Korupcijos komisijai. Deja, pats premjeras ją iš darbotvarkės išbraukė. Po to man jau tapo aišku, kad elgiuosi kaip Don Kichotas ir nusprendžiau palaukti geresnių laiku. Tačiau tikrai nežinau, ar tokie ateis. Dar laukiu.

Kodėl tai prisiminiau dabar. Todėl, kad jeigu būtų pagal mano pasiūlytą Skaidrumo sistemos koncepciją priimtas Skaidrumo kodeksas, to, kas vyksta dabar, tikrai nebūtų. O vyksta keletas labai negerų ir valstybei pavojingų dalykų.

Ne taip seniai sukurtas apibrėžimas seniai plintančiam reiškiniui – giluminė valstybė (angliškai, deep state) – tai valstybė valstybėje, t. y. įsislaptinęs ir ilgai veikiantis, paprastai turintis didelį ekonominį potencialą valstybės (plačiau – ir pasaulio) valdymo tinklas, siekiantis nelegaliais būdais daryti įtaką oficialiai renkamai ar išrinktai valdžiai.

Giluminė valstybė egzistuoja ir Lietuvoje, tik apie tai nutylima. Man vadovaujant dar periode 2006 -2007 m.m. istorinės reikšmės LR Seimo atlikto parlamentinio tyrimo metu mes užčiuopėme tokio reiškinio egzistavimą. Tik nežinodami jo prigimties priėmėme tai kaip antikonstitucinę grupuotę, kurią vėliau žurnalistai pavadino ,,valstybininkų” klanu (nors tiksliau būtų antivalstybininkų). Jau esu rašęs ir kalbėjęs TV, kad jis niekur nedingo. Tik laikas nuo laiko persigrupuoja ir keičiasi kai kurios personalijos, nes vyksta natūralūs kaitos procesai. Tačiau jų veikimo būdai tik tampa rafinuotesni ir suktesni. Kartais veikiama net atvirai, viešai pateikiant tai kaip kovą su blogiu. O realiai siekiama visiškai kitų tikslų. Kartais jie savo siekiams įgyvendinti pasitelkia ambicingus karjeristus, viešumoje jau žinomus veikėjus, net nesuprantančius, kad jais manipuliuojama. Jie vykdydami svetimą valią kartais turi ir asmeninės naudos. Dažnai melą supainioję su trupučiu tiesos jie taip suformuoja visuomenės nuomonę, kad net nekalti ar neženkliai prasižengę asmenys yra paverčiami blogiečiais, o niekšeliai atvirkščiai – išaukštinami.

Veidrodis gatvėje. Slaptai.lt nuotr.

Tik per penkis šių metų mėnesius mes su jumis esame liudininkai gan neblogai suorganizuotų dezinformacinių atakų prieš Lietuvos valdžios institucijas siekiant vieno vienintelio tikslo sukompromituoti Lietuvos Valstybę parodant pasauliui, kokia ji pažeidžiama, kad net nesugeba susitvarkyti su elementariais iššūkiais. Ir tai daroma vysktanat karui Ukrainoje bei ruošiantis Lietuvai ypač svarbiam NATO samitui Vilniuje.

Pirmiausia bandoma per kažkokią tai knygą ,,Pranešėjas” ir Prezidentas” pulti lyg tai Prezidentą, o iš tikrųjų VSD vadovą Darių Jauniškį. Čia bandoma nušauti du zuikius. Pirma, parodant, kad svarbi valstybės institucija VSD yra neveikli ir joje vyrauja betvarkė. O antra, bandoma atkeršyti VSD vadovui, kad vienam iš giluminės valstybės veikėjų (pavardžių neminiu, nes niekas šio straipsnio nepublikuos, o ir taip kas domisi supras) VSD sutrukdė išduoti leidimą dirbti su slapta informacija. O jis ne taip seniai iš užkulisių pilnai tam VSD vadovavo. Kaip paaiškėjo, ir pats ,,pranešėjas” nežinia kam dirbo, nes valdančiųjų buvo įdarbintas į politinio pasitikėjimo pareigybes.

Aprimus šiam skandalui, teisingiau jam nepasiekus užsibrėžtų tikslų, ponai nenurimo. Buvo pabandyta apkaltinti neskaidriu lėšų panaudojimu rengiant NATO samitą. Bet čia jie elgėsi labai grubiai. Demaskuotoju pasitelkdami visiems gerai žinomą veikėją toli gražu nepasižymintį skaidrumu – Jogailą Morkūną. Tada griebiamasi gan primityvios, bet reikia pripažinti veiklios taktikos. Ogi prikeliama iš užmaršties savivaldybių Tarybų narių lėšų skirtų naudoti jų politiniai veiklai panaudojimo neskaidrumo faktai. Neteisi ponia buvusi Prezidentė Dalia Grybauskaitė, kad prie jos taip nebūtų atsitikę. Deja, ponia eksprezidente, prie jūsų tai ir atsitiko. Jums valdant tai vyko ir tai vyksta dabar. Ir ponas Andrius Tapinas čia nieko naujo nepasakė ir neparodė. Tai jokia paslaptis, kad pats šios srities lėšų panaudojimo principas yra ydingas. Reikia arba ,,N” sumą skirti šiai veiklai kiekvienam Tarybos nariui be jokių čekių rinkimų arba visiškai jų neskirti.

O kur prasišovė ponai viešintojai. Jei jie tai būtų padarę prieš savivaldybių rinkimus, tada viskas būtų logiška. Deja, dabar ir kvailiui aišku, kad ponai skaidrintojai ne šį tikslą turėjo. O jų tikslą pilnai atskleidė valdančiosios partijos TS-LKD pirmininkas Gabrielius Landsbergis. Savo aiškiu, bet cinišku pasakymu, kad dabar reikia paleisti Vyriausybę ir surengti priešlaikinius Seimo rinkimus. Koks atsakingas politikas būdamas blaivaus proto siūlys tokius veiksmus prieš pat NATO viršūnių susitikimą Vilniuje. Kuris archi svarbus mūsų pačių Valstybei, jeigu objektyviai ir nuoširdžiai vertiname šios organizacijos svarbą. Taip pasielgti gali tik neatsakingas savimyla arba nieko neišmanantis geopolitikoje mėgėjas. Nors labai knieti pasakyti griežčiau. Tačiau įvertinant mūsų tautiečių sugebėjimą atskirti pelus nuo grūdų, manau, jie patys tą posakį suras.

Niekas negina nesąžiningų arba žioplų savivaldybių politikų, kurie nesugebėjo susitvarkyti su 400-500 € sumomis, jiems skiriamomis kas mėnesį. Nesąmonė buvo sukonstruoti tokią kvailą schemą, kad net sąžiningi Tarybų nariai, dirbdami savo tiesioginį darbą dar turi būti buhalteriais bei rankioti čekius. Beje, negalime nutylėti ir tokio esminio momento, kad kyla nemažai klausimų ir dėl pačio skaidrintojo skaidrumo. Jis ne tik mums viešai nesuteikia galimybės susipažinti su jo renkamomis labdaros lėšomis, kaip ir kam jos išleidžiamos. Mes nežinome, kaip jis leidžia iš valstybės gautas gan solidžias sumas. Vien iš S. Skvernelio Vyriausybės per VRM sistemą jam buvo skirta 100 000 eurų, pripažinkite, tai kelis kartus daugiau nei 15 000 eurų per savivaldybės 4 metų kadenciją. O kur skaidri ir vieša ataskaita? Juk tai mūsų visų pinigai. Ir keista, kodėl labdaros lėšos, skirtos Ukrainai, renkamos ne į specialią sąskaitą, o į pono skaidrintojo ,,Laisvės TV”, juk ten joms nesunku ir susimaišyti. Taip ir nepastebėsi, kad labdaros lėšos gal ir netyčiai bus panaudotos ne pagal paskirtį. Kas galėtų paneigti tokią galimybę. Siekiant būti tikrai skaidriam, visų pirma labdaros lėšos Ukrainai privalėjo būti renkamos į specialią sąskaitą. O svarbiausia – viešai paskelbti per visus įmanomus kanalus, kad internete yra sukurtas specialus puslapis, kuriame yra visos sąskaitos, kam ir kada labdaros lėšos buvo panaudotos. Ir taip iki 1 cento.

Logiškas klausimas: o gal šis širšalas dėl savivaldybių Tarybų narių lėšų visiškai ne dėl skaidrumo, o siekiama visiškai kitų tikslų.

Atidus žvilgsnis. Slaptai.lt nuotr.

Viena aišku, kad šis skandaliukas visiškai neprilygsta Eligijaus Masiulio skandalui, net jo išteisinimui pirmos instancijos teisme. Arba I. Šimonytės jai būnant finansų ministre skolinimuisi už beveik 9,5% per 2009 m. krizę, kai buvo galima skolintis iš TVF už 1,5% taip padarant nuo 1,6 iki 2 milijardų žalą valstybei. Arba žadėtos pigios dujos ir SGD laivas – terminalas už 720 milijonų eurų nuomos pervedamos į ofšorinę kompaniją. Juk net britų analitikai paskaičiavo, kad už tokią sumą galima buvo tris tokius terminalus pastatyti. O šis tik išnuomotas. Be to, niekas taip ir neišskaidrino tų nuomotojų akcininkų, kas jie tokie. Kodėl tylima apie dabar vykstantį mūsų visų ir valstybės apiplėšimą, kai seniai dujų ir naftos kainos nukrito, o už elektros energiją kaip mokėjome, taip ir mokame didžiules sumas. Negano to, valstybė ir toliau taip vadinamiems nepriklausomiems elektros tiekėjams perveda lyg tai kompensaciją po 0,28 € už kWh. O kodėl tylima dėl 28% Ignitis akcijų  privatizavimo. Ir tolimesnį energetikos objektų pavertimą privačiais. Ir masė kitu aferų, aferyčių. Apie kurias net nekalbama ir nuo jas vykdžiusių ar vykdančių, nes jos vyksta ir dabar, atsakomybė kaip nuo žąsies vanduo nubėga. Beje, ir ataskaitų niekas nereikalauja. Ir kur čia dingsta tie skaidrintojai. Ar kartais jie ne iš vienos ,,šaikos”, kaip mėgsta įvardyti Žygimantas Povilonis. Ir jeigu kas nors tiki, kad šie skaidrintojai elgiasi moraliai ir nuoširdžiai, įklausykite į pono G. Landsbergio griaunančius valstybės nacionalinį saugumą žodžius ir veiksmus. Įsigilinę ir susimąstę pradėsite suprasti, kad mes seniai gyvename kreivų veidrodžių karalystėje ir matome mums pakišamą iškreiptą vaizdą.

O TIESA! Tiesa, kažkur anapus…

Daktaras Algimantas Matulevičius -LRP pirmininko pavaduotojas, LPK Garbės Prezidentas, buvęs LR Vyriausybės ministras, Seimo NSGK pirmininkas

2023.05.22; 07:00

Aktualijos

Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Kadenciją baigusios valstybės vadovės Dalios Grybauskaitės teiginius, esą jos vadovavimo laikotarpiu tokių situacijų kaip kilęs skandalas dėl ministrės Jurgitos Šiugždinienės būtų išvengta, prezidentas Gitanas Nausėda sako priėmęs kaip juoką. Pasak Daukanto aikštės lyderio, būtent prezidentūroje šeimininkaujant D. Grybauskaitei, savivaldoje vešėjo ydinga išmokų reglamentavimo sistema.
 
„Tai, ką pasakė buvusi prezidentė, aš priimu kaip juoką. Bet nelabai vykusį, nes kaip tik prie jos visa tai ir vyko. 10 metų“, – ketvirtadienį LRT televizijai sakė G. Nausėda.
 
Prezidentas nurodo, kad prezidentės pareigas ėjusi D. Grybauskaitė turėjo gerokai artimesnius santykius su konservatoriais – kitaip nei jis. Visgi, klausiamas, ar ketina susitikti ir aptarti ažiotažą sukėlusias istorijas su premjere, G. Nausėda tiesiogiai neatsakė, tačiau pažymėjo, kad yra „nusiteikęs kalbėtis su žmonėmis, kurie nori klausytis“.
 
„Matote, mes turime tokią politinę situaciją, kokią turime. Jūs žinote, kokie buvo santykiai su konservatorių Vyriausybe buvusios prezidentės, kokie yra mano santykiai. Jie dinamiški, jie įdomūs. Pagyvensime – pamatysime“, – santykius su Ingridos Šimonytės vadovaujama Vyriausybe apibūdino G. Nausėda.
 
„Aš visada nusiteikęs kalbėtis su žmonėmis, kurie nori klausytis“, – nurodė politikas, klausiamas apie planus susitikti su premjere.
 
ELTA primena, kad ketvirtadienį dvi kadencijas Lietuvai vadovavusi D. Grybauskaitė pareiškė, jog jos vadovavimo šaliai metu tokių situacijų, kai į skandalus įsivėlę politikai tęsia darbą Vyriausybėje, būtų išvengta.
 
„Prie manęs, taip vadinamoje situacijoje, tokių situacijų nebūtų buvę“, – žurnalistams Seime sakė D. Grybauskaitė, klausiama, ar, jos nuomone, J. Šiugždinienė gali tęsti darbą Ministrų kabinete.
 
Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda. Andriaus Ufarto (ELTA) nuotr.

Apie tai, kad J. Šiugždinienė turėtų apsvarstyti ateitį poste, ketvirtadienio vakarą netiesiogiai užsiminė prezidentas Gitanas Nausėda. Jis nurodė, kad į ažiotažą sukėlusią istoriją įsivėlę ministrai turėtų pasekti jo buvusio patarėjo Povilo Mačiulio pavyzdžiu. Pastarasis taip pat buvo Kauno miesto savivaldybės tarybos narys ir šio skandalo kontekste ketvirtadienį pranešė pasitraukiantis iš valstybės vadovo patarėjų komandos. G. Nausėda prašymą tenkino.
 
„Kur kas skaidresnis klausimo sprendimas būtų toks, jeigu ir kiti politikai pasielgtų taip pat, kaip Povilas“, – ketvirtadienį LRT televizijai teigė G. Nausėda.
 
„Mes politinės kultūros kartelę laikome tame lygyje, kuriame laikome. Pažiūrėsime, kokiame lygyje ją laiko Vyriausybė”, – pridūrė jis.
 
Kaip ELTA anksčiau skelbė, klausimai dėl J. Šiugždinienės kilo po to, kai prieš savaitę visuomenininkas Andrius Tapinas paskelbė, kad švietimo, mokslo ir sporto ministrė, dirbdama Kauno savivaldybėje, galimai piktnaudžiavo tarybos nario veiklai skirtomis lėšomis ir įsisavino beveik 14 tūkst. eurų.
 
Centai ir eurai. Slaptai.lt nuotr.

Ministrė savo išlaidų pagrįsti čekiais negalėjo, tačiau paviešino Kauno savivaldybei pateiktas ataskaitas. Tai neišsklaidė abejonių nei opozicijai, nei daliai valdančiosios koalicijos atstovų.
 
Nors premjerė I. Šimonytė kartojo pasitikinti J. Šiugždiniene, ši ketvirtadienį ministrė paskelbė Vyriausybės vadovei įteikusi atsistatydinimo pareiškimą.
 
Kaip numato įstatymas, premjerė dėl sprendimo, ar patenkinti ministro prašymą jį atstatydinti, turėtų apsispręsti per penkias darbo dienas.
 
Augustė Lyberytė (ELTA)
 
2023.05.19; 06:24
Aktualijos

Andrius Tapinas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Švietimo, mokslo ir sporto ministrei Jurgitai Šiugždinienei paviešinus kanceliarinių išlaidų ataskaitas, visuomenininkas Andrius Tapinas toliau kelia klausimus politikei dėl įsisavintų tarybos nario veiklai skirtų lėšų skaidrumo.
 
Išanalizavus J. Šiugždinienės pateiktą informaciją, A. Tapinui kyla abejonių dėl Vyriausybės narės lėšų transporto išlaidoms.
 
Todėl visuomenininkas svarsto, ar premjerė Ingrida Šimonytė ir toliau laikysis gynybinės pozicijos ministrės atžvilgiu.
 
„Ministrė Jurgita Šiugždinienė pagaliau pateikė savo išmokų ataskaitas ir mes turbūt gyvename paraleliniuose pasauliuose, jeigu jai atrodo, kad su jomis viskas gerai ir skaidru“, – antradienį savo „Facebook“ ironizavo A. Tapinas.
 
Visuomenininkas atkreipė dėmesį, kad daugelyje ataskaitų J. Šiugždinienė už transporto išlaidas pateikia „apvalias sumas“ – pasak jo, galima daryti prielaidą, kad nurodyti skaičiai įrašyti „iš galvos“. Be to, A. Tapinui kliūva ir karantino laikotarpio ataskaita, kai ministrė nuvažiavo 12 tūkst. kilometrų ir susisiekimui išleido 1,1 tūkst. eurų.
 
Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

„Ministrė įrašo vieną eilutę: 1100 eurų transportas, paslaugos. Tai reiškia, kad mes turime tiesiog tikėti, kad ji iš tikrųjų neišvažiuodama iš Kauno ir vykdydama tarybos nario funkcijas per ketvirtį nuvažiavo 12 000 kilometrų. Arba 4000 kilometrų per mėnesį. Grubiai 200 kilometrų per darbo dieną. Per karantiną, kai tarybos posėdžiai vyko nuotoliu ir susitikimai su rinkėjais nebuvo galimi“, – rašė jis.
 
Jis pakartojo, kad ataskaitose nėra matyti konkrečių pirkimų ir atsiskaitymo čekių, todėl konstatuoti, kad ataskaitose pateikta informacija yra teisinga, negalima.
 
„Tai kaip ministrė gali asmeniškai atsakyti už tikslumą, kai ji nieko nežino, jokių dokumentų neturi, išsivedinėja vidurkius ir tikrai negalės pasakyti – kaip įmanoma per karantiną išvažinėti 4000 kilometrų per mėnesį būnant tik Kaune ir vykdant tarybos nario funkcijas, kurioms karantino metu nereikia transporto. Ir kaip nutinka, kad kiekvieną ketvirtį transporto išlaidos yra vienodos, bet visi skaičiai susiveda taip, kad be čekių ir jokių dokumentų įsisavintas 100 % maksimumą įmanomą kauniečių lėšų“, – ministrės paaiškinimus kvestionavo A. Tapinas.
 
Jis neabejojo, kad klausimų dėl tokios, pasak jo, košmariškos apskaitos vedimo gali kilti ne tik prokurorams, pradėjusiems ikiteisminį tyrimą dėl laikinosios sostinės, bet ir Specialiųjų tyrimų tarnybai (STT) bei Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI).
 
„Tai yra košmariškas apskaitos vedimas ir joks padorus politikas neturėjo dalyvauti tokioje aferoje“, – aiškino jis ir apeliavo į premjerę.
„Ingrida Šimonyte, ar tikrai toliau ginsite ministrę?“ – klausė A. Tapinas.
 
ELTA primena, kad abejonės, ar J. Šiugždinienė skaidriai naudojosi savivaldybės tarybos nario veiklai skirtomis lėšomis, kilo po to, kai praėjusios savaitės ketvirtadienį visuomenininkas A. Tapinas paskelbė, kad politikė prieš pradėdama darbą ministerijoje galimai neskaidriai įsisavino beveik 14 tūkst. eurų.
Pro padidinamąjį stiklą. Slaptai.lt nuotr.
 
Prezidentūra sako, kad sprendimas dėl ministrės likimo poste – premjerės Ingridos Šimonytės rankose. Pasak valstybės vadovo Gitano Nausėdos patarėjo Tomo Beržinsko, prezidentas, esant poreikiui, šį klausimą asmeniškai aptars su Vyriausybės lydere.
 
Tuo metu Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos vadovybė tvirtina, kad pasitikėjimas J. Šiugždiniene nėra susvyravęs. Pasak konservatorių Prezidiumo, ministrė, eidama Kauno miesto savivaldybės tarybos narės pareigas, už kanceliarines lėšas atsiskaitinėjo savivaldybėje nustatyta tvarka. Todėl, TS-LKD vertinimu, ji nepadarė jokių nusižengimų.
 
Tęsiantis A. Tapino tyrimams, Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorai šią savaitę pradėjo tyrimą dėl Kauno miesto ir Kauno rajono savivaldybių tarybų nariams skirtų išmokų teisėtumo.
 
Augustė Lyberytė (ELTA)
 
2023.05.17; 06:00
Politinės intrigos

Švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Andrius Navickas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS) pirmininko Andriaus Navicko teigimu, galimas švietimo, mokslo ir sporto ministrės J. Šiugždinienės piktnaudžiavimas Kauno miesto savivaldybės lėšomis nėra susijęs su „konkrečiais švietimo reikalais“.
 
Anot jo, į situaciją reikėtų žiūrėti plačiau ir įvertinti paties visuomenininko Andriaus Tapino, paviešinusio informaciją apie ministrę, veiksmus 2018 m. po mokytojų mitingo, kurį organizavo „Laisvės TV“. Pasak A. Navicko, visuomenininkas tąkart profsąjungai nepateikė visų orgnizavimo išlaidų. A. Tapinas tokius jo teiginius vadina melagingais.
 
Švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininko A. Navicko teigimu, politikams reikia pateikti visą turimą informaciją apie kanceliarines išlaidas ir „nepalikti jokių abejonių“, tačiau, pažymėjo jis, neturint visų dokumentų, ministrės pulti nereikėtų.
 
„Manome, kad visada geriausia yra pateikti turimą informaciją ir nepalikti jokių abejonių, kad visi žinotų, kaip iš tikrųjų buvo ir nusiramintų“, – Eltai sakė A. Navickas.
 
„Neturint informacijos ir žinant, kad nebuvo tvarkos, tikrai pulti žmogaus nereikėtų. Gerai, kad yra reikalaujama, bet nemanau, kad kažkaip tai turėtų būti susiję su švietimo konkrečiais reikalais ir kol eina pareigas, nemanau, kad čia sietinas dalykas“, – akcentavo profsąjungos pirmininkas.
 
A. Navickas išreiškė nepasitikėjimą visuomenininku A. Tapinu
 
LŠDPS pirmininkas A. Navickas neslėpė, kad labiau nei ministre yra nepasitikima visuomenininku Andriumi Tapinu, kuris paviešino informaciją apie galimą J. Šiugždinienės piktnaudžiavimą lėšomis. Vertindamas ministrės situaciją, profesinės sąjungos pirmininkas prisiminė 2018-uosius, kai su A. Tapino įkurta televizija „Laisvės TV“ buvo bendradarbiauta mokytojų streiko metu.
Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
 
„Šitoje situacijoje vertinant ministrę, norėtųsi įvertinti ir žmogų, kuris situaciją iškėlė – Andrių Tapiną. Mes kaip tik turėjome per mokytojų streiką 2018-ais metais tam tikrą bendradarbiavimą ir ryšius su šiuo žmogumi. Andrius Tapinas po to, kai mums padėjo mitingą organizuoti, pateikė prašymą apmokėti 5 tūkstančius eurų už organizavimo išlaidas. Ir tada mes paprašėme pateikti išsamią sąskaitą, kurios jis nepateikė“, – pasakojo A. Navickas.
 
Pasak profsąjungos pirmininko, dėl mokytojų protesto akcijos organizavimo ir išlaidų apmokėjimo buvo bendrauta elektroniniu paštu su tuometiniu „Laisvės TV“ direktoriumi Mykolu Markausku. A. Navicko teigimu, jis atsiuntė profsąjungos pirmininkui sąskaitą faktūrą už reklamos paslaugas. A. Navickui paprašius pateikti dokumentus, kam tiksliai buvo išleisti 5 tūkst. eurų, M. Markauskas detalizuotas išlaidas surašė elektroniniu laišku, tačiau, pabrėžė profsąjungos pirmininkas, į sąskaitą faktūrą neįtraukė. Prie susirašinėjimo, kurį matė ELTA redakcija, vėliau prisijungė ir A. Tapinas, patvirtindamas, kad „sąskaitos pateiktos“.
 
„Likimo ironija tame, kad Tapinas, kaip ir tarybos narys, nepagrindė išlaidų. Jie mūsų prašė susimokėti už sceną, už operatorius, kameras ir panašiai, tačiau šitų išlaidų, net kai mes paprašėme pateikti dokumentus, pagrindžiančius šias išlaidas, nepateikė“, – sakė profsąjungos vadovas.
 
„Sąskaitą išrašė reklamos tikslais, ir kosminė ta sąskaita iš tikrųjų. Tie mitingai tiek nekainuoja. O kai paprašėme detalizuoti tas išlaidas, nesulaukėme pagrindžiančių dokumentų apie patirtas išlaidas. Situacija yra lygiai tokia pati kaip ir su tarybos nariais“, – pridūrė A. Navickas.
Pasak jo, profesinė sąjunga, nenorėdama likti skolinga, sumokėjo „Laisvės TV“. Vis tik A. Navickas teigia jaučiąs nuoskaudą dėl nepateiktų dokumentų, pagrindžiančių organizuoto mokytojų protesto išlaidas.
 
„Mes, aišku, nenorėjome likti skolingi ir tą sumą sumokėjome, bet išlaidos taip ir buvo nepateiktos“, – teigė A. Navickas.
 
„Žmogus, kuris rėkia ir šaukia už teisybę… Mes matome, kad yra tų neskaidrių dalykų, mes jų neneigiame ir tikrai juos riekia tvarkytis, bet yra žmogus, kuris šaukia, kad vilkas kažką puola, tuos biudžeto pinigus ir klausai ir negali patikėti, kai žmogus toks pats, dėl asmeninės naudos siekdamas nepateikė sąskaitų ir ima iš mokytojų, ir taip nuo streiko nukentėjusių, pinigus, jų nepateisindamas išlaidomis išleistomis, tai tada nedrįsti ir kitų vertinti. Supranti, kad tokiu žmogumi negalima pasitikėti“, – sakė jis.
 
A. Tapinas: A. Navicko teiginiai yra melagingi
 
A. Tapino teigimu, profsąjungos pirmininko teiginiai yra melagingi. Anot visuomenininko, jis pats nebuvo atsakingas už „Laisvės TV“ techninius ir finansinius reikalus. A. Tapinas pabrėžė, kad visas bendravimas vyko per tuometinį įmonės direktorių M. Markauską.
 
Andrius Tapinas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

„Gerbiamo Andriaus Navicko teiginiai yra melagingi. Aš neteikiau jokio prašymo apmokėti, nes nei tvarkiau, nei buvau atsakingas už „Laisvės TV“ techninius ir finansinius reikalus. 2018 metais techninį mitingo organizavimą vykdė, savo lėšomis apmokėjo Všį „Laisvės TV“, visas bendravimas vyko per tuometį direktorių Mykolą Markauską, todėl kažkuo kaltinti asmeniškai mane yra šmeižikiška“, – Eltai perduotame komentare teigė A. Tapinas.
 
„Pagal susirašinėjimą matyti, kad Mykolas Markauskas pateikė Andriui Navickui sąskaitą sudarančių išlaidų išklotinę, tačiau Navickas norėjo pamatyti sąskaitas. Po penkerių metų išsakytą Navicko teiginį, kad 4400 eurų plius PVM už renginio, kuriame dalyvavo keli tūkstančiai žmonių, scenos pastatymą Kudirkos aikštėje, įgarsinimą, LED ekrano ir kolonėlių nuomą, pasiruošimą ir pilną filmavimą keturiomis kameromis ir tiesioginę transliaciją yra „kosminė suma“, galėtų geriau pakomentuoti renginių organizavimo ekspertai“, – pridūrė visuomenininkas.
 
A. Tapino teigimu, apie situaciją jis sužinojo po Kalėdų, metų pabaigoje, ir paragino M. Markauską nusiųsti A. Navickui išlaidų išklotinę. Gavęs laišką iš A. Navicko, A. Tapinas teigė supratęs, jog problema dėl sąskaitos išspręsta.
 
„Apie situaciją sužinojau po Kalėdų, kas matyti iš susirašinėjimų – gruodžio 27 10.47 Markauskas atsiuntė išlaidų išklotinę, toliau prisegu savo susirašinėjimą su Markausku, nes 10.56 išsiunčiau jam el. laišką dėl problemos sprendimo ir kad mokytojai turi atsiskaityti, todėl turi žinoti, kiek kas kainavo. Markauskas atsirašė, bet po to pažadėjo, kad viską išspręs ir sąskaitas pateiks, ir 11.01 aš jiems abiems išsiunčiau laišką“, – pasakojo A. Tapinas.
 
„Po dviejų dienų gavau laišką iš Navicko ir supratau, kad problema išspręsta. Juolab, kad kitais metais teko bendrauti su Andriumi Navicku, jis kvietė į knygos pristatymus, kitus renginius ir neužsiminė nė žodžio, kad liko kažkokios problemos“, – pridūrė jis.
 
A. Tapinas pabrėžė, kad M. Markauskas 2019 m. pasitraukė iš „Laisvės TV“, jam buvo pateiktas ieškinys dėl įmonės lėšų pasisavinimo.
„Skaidrumo dėlei galiu pastebėti, kad Mykolas Markauskas 2019 metais pasitraukė iš Všį „Laisvės TV“, jam taip pat buvo pateiktas ieškinys dėl įmonės lėšų pasisavinimo, kurį visi teismai pripažino pagrįstu“, – pažymėjo visuomenininkas.
 
Pykčiai. Slaptai.lt foto

ELTA primena, kad abejonės, ar J. Šiugždinienė skaidriai naudojosi savivaldybės tarybos nario veiklai skirtomis lėšomis, kilo po to, kai praėjusios savaitės ketvirtadienį visuomenininkas Andrius Tapinas paskelbė, kad politikė prieš pradėdama darbą ministerijoje galimai neskaidriai įsisavino beveik 14 tūkst. eurų.
 
Prezidentūra sako, kad sprendimas dėl ministrės likimo poste – premjerės Ingridos Šimonytės rankose. Pasak valstybės vadovo Gitano Nausėdos patarėjo Tomo Beržinsko, prezidentas, esant poreikiui, šį klausimą asmeniškai aptars su Vyriausybės lydere.
 
Tuo metu Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos vadovybė tvirtina, kad pasitikėjimas J. Šiugždiniene nėra susvyravęs. Pasak konservatorių Prezidiumo, ministrė, eidama Kauno miesto savivaldybės tarybos narės pareigas, už kanceliarines lėšas atsiskaitinėjo savivaldybėje nustatyta tvarka. Todėl, TS-LKD vertinimu, ji nepadarė jokių nusižengimų.
 
Tęsiantis A. Tapino tyrimams, Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorai šią savaitę pradėjo tyrimą dėl Kauno miesto ir Kauno rajono savivaldybių tarybų nariams skirtų išmokų teisėtumo.
 
Irtautė Gutauskaitė (ELTA)
 
2023.05.16; 07:00
Politinės intrigosSkaitomiausios

Prezidentas Gitanas Nausėda. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Prezidentūra tvirtina, kad šalies vadovas Gitanas Nausėda nėra bendravęs su KGB pareigūnais. Taip Prezidentūra atsakė į viešojoje erdvėje keliamus klausimus, po to kai paaiškėjo, jog šalies vadovas 1988 m. buvo įstojęs į Komunistų partiją.
 
„Prezidentas nėra bendravęs su KGB pareigūnais nei stažuotės Vokietijoje, nei kokiais kitais klausimais“, – Eltai perduotame komentare teigė prezidento patarėjas Ridas Jasiulionis.
 
„1989 m. Prezidentas dalyvavo tuometinės LSSR švietimo ministerijos paskelbtoje atrankoje dėl stažuotės Vokietijoje. Šiuo klausimu Prezidentas bendravo tik su LSSR švietimo ministerijos atstovais ir per juos – su Manheimo universitetu“, – komentare teigė patarėjas.
 
Praėjusią savaitę pasirodžius informacijai apie nutylėtą prezidento priklausymą Komunistų partijai, visuomenininkas Andrius Tapinas viešai kėlė klausimą, ar prezidentui, daugiau nei prieš 30 metų aplikavusiam gauti stipendiją studijoms Vokietijoje, neteko bendrauti su KGB pareigūnais. A. Tapinas viešai suformulavo 3 klausimus.
 
„1. Kelintais metais Nausėda aplikavo norėdamas gauti DAAD stipendiją studijoms Vakarų Vokietijoje? Su kuo vyko pokalbiai, kas turėjo patvirtinti tokią aplikaciją?
 
2. Ar narystė komunistų partijoje buvo privaloma sąlyga gauti leidimui tokiai stažuotei Vakarų Vokietijoje?
 
3. Ar prieš patvirtinant stipendiją Nausėda turėjo susitikimus su Sovietų Sąjungos KGB struktūra, jei taip – koks buvo pokalbių turinys? Ar buvo iškeltos kokios nors bendradarbiavimo sąlygos?“, – feisbuke rašė A. Tapinas.
 
KGB. Yra tokia profesija – žudyti žmones

Kaip anksčiau pranešė ELTA, apie nutylėtą prezidento priklausymą Komunistų partijai pirmasis paskelbė žurnalistas Dovydas Pancerovas.
 
Dokumentai, kad 1988 m. prezidentas Gitanas Nausėda pateikė prašymą stoti į Komunistų partiją aptikti Lietuvos ypatingajame archyve. Prezidentūra patvirtino paviešintus faktus, tačiau kartu ir pareiškė, kad G. Nausėda prasidėjus Sąjūdžiui, Komunistų partijos veikloje nedalyvavo.
 
Viešojoje erdvėje kilus rezonansui G. Nausėda išplatintame komentare žiniasklaidai pripažino, kad stojimas į partiją buvo jo jaunystės klaida. Prezidentas tvirtino, kad 1988 m. įstojo į Komunistų partiją, nes troško mokslininko karjeros.
 
Visgi, aiškindamas atskleistų faktų apie jo narystę Komunistų partijoje aplinkybes G. Nausėda prakalbo apie jo atžvilgiu vykdomą „politinę medžioklę“. TV3 televizijai šalies vadovas teigė, kad artėjant 2024 m. prezidento rinkimams jo kritikai vykdo prieš jį nukreiptas „tam tikras akcijas“.
 
Keletas šalies vadovo buvusių patarėjų žiniasklaidai patikino nežinoję, kad G. Nausėda priklausė Komunistų partijai. Viena jų – Regina Statkuvienė. LRT radijui ji tvirtino, kad sužinojus apie nuslėptą prezidento biografijos detalę jai buvo „žmogiškai tikrai skaudu“. Be to, ji pripažino, kad nebūtų dirbusi Prezidentūroje, jeigu būtų žinojusi apie G. Nausėdos narystę partijoje.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2023.04.12; 05:00
Aktualijos

Remigijus Žemaitaitis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Etikos ir procedūrų komisija nutarė, kad Seimo narys Remigijus Žemaitaitis savo feisbuko paskyroje patalpintais įrašais, kuriuose kėlė abejones apie visuomenininko Andriaus Tapino surinktų lėšų Ukrainai panaudojimo skaidrumą, nepažeidė etikos.
 
„Seimo narys, politikas labai dažnai ir socialiniuose tinkluose išreiškia savo poziciją, nuomonę ir jis tai gali daryti. Tik mes visą laiką rekomenduojame tai daryti korektiškai, remtis patikrintais faktais, vengti nepamatuotų vertinimų, tikslią informaciją pateikti. Tai šiuo atveju ir kolegai R. Žemaitaičiui tą patį rekomendavome“, – Eltai sakė Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkė Aušrinė Norkienė.
 
Komisijos pirmininkė sakė R. Žemaitaičio feisbuke patalpintuose įrašuose įžvelgianti asmeninę Seimo nario nuomonę. Pasak jos, parlamentas, rašydamas apie A. Tapiną, daug kartų pavartojo ir žodį „galimai“.
 
„Vertinant ir teismų praktiką, daug kur irgi yra pasisakoma, kad Seimo narys negalėtų būti persekiojamas, o šiuo atveju jis išsakė abejones. Tai dėl to tas balsavimas įvyko ir sprendimas yra, kad jis etikos nepažeidė“, – akcentavo jis.
 
Šis Seimo etikos sargų sprendimas papiktino visuomenininką A. Tapiną.
Andrius Tapinas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
 
„Seimo narys tiesiai melavo su kažkokiais kosminiais per naktį praloštais šimtais tūkstančių, neturėdamas supratimo, kaip veikia parama Ukrainai atidirbo Rusijai, kuriai reikia, kad mažėtų pasitikėjimas ir parama Ukrainai, supynė dar kliedesius apie Hitlerį ir Holokaustą – bet partijos pirmininkės pavaduotojui Bagdonui yra viskas gerai ir netempia. Įdomu, kas jam tada tempia? Na, ok, pažiūrėsim, ką pasakys kitos instancijos“, – savo feisbuko paskyroje piktinosi A. Tapinas.
 
R. Žemaitaitis savo feisbuko paskyroje reiškė abejones dėl A. Tapino surinktų lėšų, skirtų Ukrainai panaudojimo skaidrumu, pabrėždamas žodį „galimai“ viešai kėlė abejones, kad visuomenininkas dalį surinktų lėšų pasisavino.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2023.01.23; 09:00 
Politinės intrigosSkaitomiausios

matulevicius_mitinguoja
Algimantas Matulevičius – daktaras, Politikos ir verslo ekspertas. Slaptai.lt nuotr.

Viešas Raginimas Advokatų Tarybai, Advokatų Garbės teismui, visai Advokatų bendruomenei

Nebūdamas teisininkas, tačiau būdamas savo Tėvynės patriotas ir žmogus, prisidėjęs prie jos Nepriklausomybės atkūrimo, manau turiu teisę kreiptis į šią garbingą bendriją su prašymu.

Gerbiamieji, nepadarykite nepataisomos klaidos leisdami neteisybei įsigalėti jūsų tarpe. Nes būtent jūs šalia teisėjų ir prokurorų esate pašaukti vykdyti teisingumą mūsų Valstybėje.

Problemos, kuri sukurta, kaip sakoma lygioje vietoje, nebūtų, jeigu mūsų atskiri politikai ir pareigūnai nepiktnaudžiautų savo tarnybine padėtimi ir nebandytų vykdyti selekcinį teisingumą, o teisingiau – paprasčiausią bandymą uždrausti sakyti TIESĄ.

Kokias pareigas beužimtų šios valstybės pilietis, jis turi Konstitucijos jam garantuotą teisę laisvai reikšti savo įsitikinimus ir nuomonę. Beje, ji gali ne visiems patikti arba nesutikti su valdžios. Tuo ir skiriasi demokratija nuo autokratijos. Deja, gan uoliai kritikuojantys autokratinius rėžimus, atskiri mūsų piliečiai bei politikai vis tik bando sau sukurti išimtis. Ir tokia išimtimi yra akivaizdus žurnalisto Andriaus Tapino ir jam uoliai talkinančios Seimo narės ir teisingumo ministrės Evelinos Dobrovolska elgesys advokato, profesoriaus Igno Vėgėlės atžvilgiu.

Ignas Vėgėlė. Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.

Visa ši istorija, kas nežino, prasidėjo nuo nekalto, bet gan pilietiško profesoriaus I.Vėgėlės straipsnio (gan plačiai pasklidusio socialinių tinklų pagalba), kuriame atskleidžiamas Labdaros ir paramos įstatymo ydingumas, pasireiškiantis jo neskaidrume ir padidintomis galimos korupcijos rizikomis. Autoriaus abejones patvirtina ir teiktas šios įstatymo STT vertinimas. Kitaip tariant profesoriui I.Vėgėlei, pirmą kartą Lietuvos istorijoje, drausmės byla keliama už valdžios kritiką. Ir tai vyksta einant 33 -iems Atkurtos Nepriklausomybės metams.

Net keista, kad Vyriausybės poziciją turinti atstovauti teisingumo ministrė E.Dobrovoska net nepastebėjo šiame straipsnyje valstybei labai reikšmingo aspekto apie sisteminį tapusiu reiškinį, kaip ataskaitų apie labdarą ir paramą savalaikį visišką nepateikimą, arba jų pateikimą VMI tik po kelių paraginimų. O tai turėtų būti išskirtinis kiekvieno Vyriausybės nario rūpestis ir pareiga. Nes nuo to ir prasideda skaidrumas arba jo nebuvimas. Negana to, nors šiame straipsnyje neminima nė viena konkretaus asmens pavardė. Ministrė puola aiškintis, ar tik, neduok Dieve, profesorius ko nors neįžeidė. O ir ne teisininkui aišku, jeigu pavardė nepaminėta, nėra aukos, arba nukentėjusio asmens. Tai tik patvirtina, kad šiuo atveju  nėra aišku, kokio asmens orumas buvo konkrečiai galbūt pažemintas arba apie jį viešai paskleista neteisinga informacija.

Čia taip pat, kaip su jau chrestomatine tapusia, garsiąją profesoriaus Vytauto Landsbergio fraze … ,,o kas galėtų paneigti?“. Pagal kurią dar 1995 m. Vilniaus antrasis apylinkės teismas priėmė profesoriaus atžvilgiu išteisinamą nuosprendį dėl įsižeidusio tuometinio premjero Adolfo Šleževičiaus garbės ir orumo pažeminimo. Tarp kitko, šiuo atveju buvo konkretus asmuo, kurio adresu profesorius V.Landsbergis pareiškė kaltinimą. O mūsų atveju profesorius I.Vėgėlė išreiškė aktyvią pilietinę poziciją ir susirūpinimą dėl skaidrumo renkant labdarą ir ją apskaitant. Tai pagirtina ir pavyzdinga pilietiška pozicija, nes labdarą mes visi sunešame po trupinėlį.

Evelina Dobrovolska. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Kad ši tema aktuali, patvirtina ir mano asmeninė patirtis, nes ne iš vieno bendrataučio teko išgirsti susirūpinimą apie labdaros apskaitos ir panaudojimo skaidrumą bei viešumo trūkumą. Jis gan dažnai apsiriboja bendromis frazėmis, jų nepagrindžiant oficialiais dokumentais arba uždara plačiajai visuomenei neprieinama ataskaita VMI. Deja, ir tos ataskaitos pasirodo net neegzistuoja. Apie ką minėtame straipsnyje profesorius I.Vėgėlė pamini, kad iš gauto VMI atsakymo aiškėja faktas, kad nei vienas subjektas, teikęs paramą ar labdarą per pandemiją, įstatymo numatytos pareigos, iki gegužės mėn.1 dienos atsiskaityti prieš VMI, neatliko. Taip kad straipsnyje iš valstybės pilietinių pozicijų plačiau kalbama apie bendrą netvarką su parama ir labdara, o ne tik apie vieną kažkokį tai mistinį asmenį. Todėl ne tik man, bet ir daugeliui šį konfliktą stebintiems piliečiams taip iki dabar neaišku, kodėl A.Tapinas taip save sureikšmino, kad profesoriaus I.Vėgėlės pamąstymus prisiėmė sau asmeniškai. Ir ne tik prisiėmė, bet ir nusprendė kerštauti. Nors visiškai neaišku, už ką?

Nors šioje situacijoje ženkliai mums piliečiams svarbiau, yra teisingumo ministrės E.Dobravolska elgesys. Ponia yra oficialus valstybės asmuo. Davusi net dvi priesaikas Lietuvos Respublikai – vieną Seimo narės, o antrą ministrės. Ponia Seimo narė ir ministrė prisiekė tarnauti Lietuvos žmonių interesams. Lietuvos žmonių, o ne atskirų asmenų, kurie jai, berods, talkino arba bent patarė, kaip laimėti rinkimus. Kas galėtų paneigti, kad taip nesolidžiai ponia ministrė ir parlamentarė atsilygina už pagalbą privačiam asmeniui buvusią arba būsimą? Nes matomai nebūtina smulkmeniškai aiškinti, kaip politikai vertina žurnalistų ne visada objektyvų prielankumą. Mes to poniai ministrei neinkriminuojame, bet sutikite, kad tokia išvada peršasi. Ji net nepabijojo, kad mažų mažiausiai tai suponuoja neišvengiamą interesų konfliktą ir aiškų įstatymų pažeidimą, bei gal būt ir priesaikų sulaužymą? Jos beatodairiškas asmeninis dalyvavimas šioje istorijoje mažų mažiausiai yra amoralus, bet matomai kai kuriems dabartiniams politikams ,,moralė ne jų pasaulio dimensija“.

Juk vėl gi ir ne specialistui aišku, kad jeigu A.Tapinas jaučiasi įžeistas, tai teisingumą jo žiniai Lietuvoje kol kas dar vykdo teismai. Tada, kodėl ministrė jam nepatarė į juos kreiptis? Matomai abu suprato, kad ten jokių galimybių ,,įkasti“ profesoriui I.Vėgėlei nėra. Reiškia geriau pasitelkti neteisėtą kelią ir bet kokia kaina įvykdyti savo kerštą. Tik vėl gi klausimas už ką kerštaujama? Negi teisingumo ministrei tai neaišku. Kaip matomai jai neaišku, jog profesorius I.Vėgėlė, rašydamas straipsnį ir reikšdamas labai svarbų visiems mums susirūpinimą apie labdaros panaudojimo skaidrumą, nevykdė advokato pareigų. Jis vykdė padoraus PILIEČIO Pareigą! Tai svarbiausia šio išpūsto konflikto (o teisingiau burbulo) esmė. Ir už piliečio pareigų vykdymą, išreiškiant savo nuomonę nuasmenintam subjektui, teisingumo ministrė nusprendė iškelti drausmės bylą. Būtų keista, jeigu nežinotume šios ministrės polinkio į visaapimantį norą bausti kitaip mąstančius. Manau, daugelis dar prisimena jos bandymus įteisinti baudas už jos manymu netinkamą rašinėjimą socialiniuose tinkluose ir eilę kitų iniciatyvų.

Andrius Tapinas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Tokia istorija normalioje teisinėje ir  elementarią politinę kultūrą puoselėjančioje valstybėj išvis nebūtų nutikusi. Deja, pas mus ji sukurta ir paminant, bet kokias bendražmogiškas vertybes ir elementarią logiką bandoma užčiaupti burną profesoriui I.Vėgėlei, o jo pavyzdžiu ir mums, dar drįstantiems turėti savo nuomonę.

Gerbiami advokatų bendruomenės atstovai jums visiems mestas iššūkis. Jus nori, kaip avinėlius įvelti į amoralų ir neteisėtą veiksmą, bandant apjuodinti jūsų buvusį (jūsų pačių rinktą net dvejoms kadencijoms) Tarybos pirmininką, o dabar kolegą už jo PILIETINĘ poziciją. Negi pasiduosite tokiam amoraliam šantažui? Man norisi tikėti, kad surasite savyje drąsos ir vidinio orumo pasakyti NE tokioms tamsuoliškoms spekuliacijoms. Net nesiimsite svarstyti neteisėto ministrės prieteliaus priekabiavimo.

Pademonstruokite Vienybę ir pasipriešinkite savivalei.

Daktaras Algimantas Matulevičius – buvęs LR Vyriausybės ministras, LR Seimo narys ir NSGK pirmininkas, LPK Garbės Prezidentas, Lietuvos regionų partijos pirmininko pavaduotojas

2022.11.09; 08:00

SkaitomiausiosŽurnalisto užrašai

Gintaras Visockas. Slaptai.lt foto

Nesu didelis žurnalisto Andriaus Tapino gerbėjas. Prisipažinsiu: nemėgstu Laisvės TV, kurioje vedėjas elgiasi taip užtikrintai, taip žaismingai, tarsi viską kuo puikiausiai išmanytų, tarsi viskas jam būtų aišku.

Tačiau A. Tapiną yra už ką gerbti. Būdamas sumanus organizatorius, jis pamėtėjo puikią iniciatyvą – tegul lietuviai nuperka turkišką kovinį droną „Bayraktar“ ir šią mūšio lauke itin efektyvią skraidyklę padovanoja Ukrainos kariuomenei. Pasakė – padarė. A. Tapino paraginta Lietuvos visuomenė pasielgė pilietiškai – paaukojo užtektinai pinigėlių, kad turkiškas kovinis dronas atsidurtų Ukrainoje.

Čia, beje, gražų žestą pademonstravo Turkija. Turkai savo kovinį droną Lietuvai tiesiog padovanojo. Neėmė iš lietuvių eurų. Gal buvo sužavėti lietuvių sąmoningumu, o gal turėjo pragmatiškų sumetimų? Juk toks žingsnis – puiki reklama tarptautinėje arenoje! Kaip ten bebūtų, o už surinktus pinigus mes pajėgėme nupirkti papildomos amunicijos, kuri verkiant reikalinga narsiems ukrainiečių kariams.

Visa tai žinome. O į ką neatkreipėme dėmesio?

Youtube erdvėse aptikau A. Tapino laidą „Lenkų Bober, pralošti Las Vegase pinigai ir Turkish delight“. Remiantis vedėju, ji surengta trumpam sugrįžus iš vasaros atsotogų. Vos prieš keletą savaičių.

Kadangi domiuosi sudėtingais Armėnijos – Turkijos – Azerbaidžano santykiais, puoliau klausyti, ką pasakys A. Tapinas. Žiūriu ir netikiu savo akimis. 54 minutes trunkančiame filme daug dėmesio skiriama Turkijai bei Turkijos prezidentui Recepui Tayyipui Erdoganui. Tačiau apie Turkiją – beveik nė vieno gražaus žodžio. O Turkijos prezidentas ne tik kritikuojamas, bet keliuose epizoduose iš jo net tyčiojamasi. A. Tapinas, žinoma, įžeidžiančius epizodus tik pasiskolinęs iš kitų informacijos šaltinių, juos vien žaismingai vertina, ne jis – jų autorius, tad pats juridiškai – niekuo dėtas.

Andrius Tapinas. Laisvės TV. Youtube.com

Mano nuostata tvirta: jei Turkija padovanojo „Bayraktarą“, tai dar nereiškia, kad mes, lietuviai, neturime teisės kritikuoti šios šalies, jos vadovų. Ir vis tik minėtas videopasakojimas dvelkė tendencingu vienpusiškumu. Turkija – beveik blogio įsikūnijimas. Ten jokios demokratijos – vien veidmainystės, dvigubi standartai, politinės intrigos.

O Lietuva, be abejo, šventa? Ar tikrai? Kodėl A. Tapinas, analizuodamas Turkijos tikras ar tariamas klaidas, pavyzdžiui, nekritikuoja Lietuvos parlamentarų, kurie kadaise Seime paskelbė rezoliuciją, esą turkai kalti dėl armėnų genocido (1914-ieji), nors nė vienas iš mūsiškių, įskaitant istorikus bei politologus, nebuvo nė sykio pravėrę turkiškų archyvų? Ar galima Lietuvą vadinti civilizuota, garbinga šalimi, jei ji kaltininkus nurodė nesusipažinusi su pirminiais šaltiniais – su tuo, kas svarbiausia? Šaipykis, kiek geidžia širdis. Bet nesišaipo…

Kodėl A. Tapinas neįvertino, sakykim, nutikimo 2019-ųjų gruodį, kuomet Lietuvoje reziduojantis Turkijos ambasadorius Gokhan Turan į Vilnių pakvietė turkų istorikus, kad šie Lietuvos visuomenei papasakotų turkiškąją versiją apie tragiškus 1914-uosius, bet turkų mokslininkai, tyrinėtojai, ekspertai nebuvo įleisti į Lietuvos Mokslų Akademiją? Prieš tai mūsų Mokslų Akademijoje buvo išsamiai išdėstyta armėniškoji versija, o štai turkams prieš pat nosį užtrenkėme duris. Turkai savąją paskaitą buvo priversti organizuoti viešbutyje. Taip elgtis, kaip pasielgė mūsų Mokslų Akademija, – demokratiška, civilizuota? Šaipykis ironiškai, piktai, šaipykis subtiliai ar drastiškai. Bet nesišaipo…

Kuo remiantis A. Tapinas tvirtina, esą Turkija palaikė 2020-ųjų rudenį karinę operaciją surengusį Azerbaidžaną … tikėdamasi pigesnių dujų ir naftos? Taip, 2020-ųjų rudenį Baku kariniu būdu susigrąžino jam pagal tarptautinę teisę priklausantį Karabacho regioną (didžiąją jo dalį). Taip, beveik pusantro mėnesio trukusiame kare azerbaidžaniečiams talkino Turkija. Bet Turkija parėmė Azerbaidžaną ne vien pragmatiškais sumetimais. Karabachas, remiantis šiandien Pasaulyje galiojančiais teritorinio vientisumo principais, – neatskiriama Azerbaidžano dalis. Azerbaidžanas kantriai laukė beveik tris dešimtmečius, kada gi Europa padės jam atkurti teritorinį vientisumą. Deja, tiek Europa, tiek JAV žaidė dvigubus žaidimus – nespaudė, kad armėnai išvestų savo ginkluotąsias pajėgas iš Karabacho. Tad kas čia keisto, jog Azerbaidžanas vieną dieną pritrūko kantrybės, o jį šioje operacijoje palaikė gimininga nacija – turkai. O gal pagalba atkuriant teritorinį vientisumą – nuodėmė?

Džo Baidenas. Joe Bidenas. EPA – ELTA nuotr.

Kita svarbi tema. A. Tapinas minėtoje laidoje labai smulkiai dėstė, kas, kur ir kodėl klysta. O apie tai, kad 2020-ųjų rudenį Armėnija, kuomet Azerbaidžanas jėga vadovo Karabachą, apšaudė net tris stambius Azerbaidžano miestus, neturinčius nieko bendro su Karabachu, – mirtina tyla. Bardoje, Giandžoje ir Tertere žuvo kelios dešimtys civilių, įskaitant vaikus ir moteris, sugriauta dešimtys pastatų. Armėnija tuomet pasielgė lygiai taip pat, kaip šiandien elgiasi Rusija, apšaudydama Ukrainos miestus. Rusiją smerkiame, kad žudo ukrainiečius. Turkiją barame už karinius veiksmus prieš kurdus. O štai apie Armėniją – nė vieno pikto žodžio. Jokių pasmerkimų. Jokių pasišaipymų.

Eidami tokiu keliu, kurį pasirinko A. Tapinas minėtame videokomentare, turėtume kritikuoti ir JAV prezidentą Joe Bideną. Kaip bežiūrėsi, Amerikos prezidentas – ypač garbaus amžiaus. Mėginimai žvaliai ristele bėgti per pievą link žurnalistų, – neįtikinami. Vis labiau į akis krenta epizodai, kuomet prezidentas klupinėja lipdamas lėktuvo trapu. Kaip bebūtų skaudu, jis vis labiau primena Leonidą Brežnevą paskutinėmis vadovavimo Sovietų Sąjungai dienomis. O juk viešai dar žadėjo, jog sieks antrosios kadencijos. Perfrazuojant A. Tapino pastabas apie Turkijos prezidentą, norėtųsi paklausti, ar Amerika nejaučia gėdos, kuomet į svarbiausią šalies postą išsirinko garbaus amžiaus senuką? Nejaugi vienoje iš galingiausių pasaulio valstybių nėra nė vieno bent kiek rimto, patyrusio ir tuo pačiu bent kiek jaunesnio politiko, kuris būtų galėjęs pakeisti J. Bideną?

Analizuotinas ir ne itin senas Lietuvoje reziduojančio JAV ambasadoriaus akibrokštas, kuomet jis atėjęs svečiuosna pas Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro direktorių subtiliai nurodinėjo, kokių temų lietuviams kelti nevalia. Ambasadorius, be abejo, pageidavo, kad Lietuvos istorikai liautųsi nagrinėję žydams nemalonias temas. Panašų vizitą anuomet pas LGGRTC vadovą surengė ir tuometinis Izraelio ambasadorius. Jis piršo tą pačią nuomonę. Kiek čia progų patyčioms? Juk Amerika demokratiška, tad kaip demokratinės valstybės pasiuntinys drįsta įkalbinėti demokratinės Lietuvos istorikus vadovautis dvigubais standartais, atsisakyti objektyvumo, imtis savicenzūros?

Popiežius Pranciškus. EPA-ELTA nuotr.

O kodėl dar nepasišaipius iš Popiežiaus Pranciškaus? Juk Šventasis Tėvas kadaise į Vatikaną atvykusiam Vladimirui Putinui įteikė Taikos angelo medalį. Rusija didžiojo karo prieš Ukrainą tą dieną dar nebuvo pradėjusi, bet tuo metu Kremlius jau buvo sutrypęs Čečėniją, išžudęs nepriklausomybės siekusius Čečėnijos lyderius Džocharą Dudajevą, Zelimchaną Jandarbijevą, Aslaną Maschadovą, iš Gruzijos atėmęs du regionus, susprogdinęs gyvenamuosius namus Maskvoje ir Volgodonske, Londone radioaktyviuoju poloniu nunuodijęs Rusijos nusikaltimus demaskavusį buvusį KGB agentą Aleksandrą Litvinenką. Taip pat ir prieš Kijevą rengė bjaurių provokacijų, kai ukrainiečiai kovosi už demokratiją ir laisvę Maidane. Štai kokiam žmogui Vatikano lyderis ant kaklo pakabino Taikos angelo medalioną, spaudė dešinę, kantriai laukė vėluojančio beveik 50 minučių!

Draugas.org – JAV lietuvių laikraštis

Taigi temų pašaipoms, ironijoms, kritiniams reportažams, straipsniams, videopasakojimams, – apstu. Tik būkime nuoseklūs, sąžiningi, principingi. Pasiėmę rankon padidinamąjį stiklą žvelkime į visas puses.  

Informacijos šaltinis – JAV leidžiamas lietuvių laikraštis Draugas.org

2022.08.13; 18:00       

Aktualijos

Bayraktar TB2. Vikipedija nuotr.

Ketvirtadienį Vyriausybės posėdyje pritarta kovinio orlaivio „Bayraktar TB2“ su amunicija perdavimui Ukrainai.
 
Krašto apsaugos viceministras Žilvinas Tomkus tvirtino, kad nutarimo projektas yra standartinis, bet visuomenėje turėjęs didelį atgarsį. Jis pridėjo, kad projektas suderintas su Finansų bei Užsienio reikalų ministerijomis.
 
„Teikiamu projektu siūloma perduoti Ukrainos kariuomenei Krašto apsaugos ministerijos patikėjimo teise valdomą turtą, t.y. ilgalaikį materialųjį turtą, nepilotuojamą kovinį orlaivį su ginkluote. Standartinis nutarimo projektas, bet visuomenėje didelį atgarsį sulaukęs projektas, kurį kartu vykdome su visuomene“, – Vyriausybės posėdyje teigė Ž. Tomkus.
 
„Bayraktar“ neatlygintinai bus perduotas Ukrainos kariuomenės nuosavybėn, jos uždaviniams ir funkcijoms vykdyti.
 
Numatoma, kad perduodamas turtas bus skiriamas Ukrainos kariuomenei ir naudojamas Ukrainos kariuomenės ir jai pavaldžių institucijų vidaus saugumui užtikrinti, krašto gynybai, tarptautiniams susitarimams vykdyti ir dalyvauti kitoje veikloje, atitinkančioje Jungtinių Tautų Chartijos nuostatas ir principus.
 
Kovinis orlaivis turi būti naudojamas tik pagal atitinkamas galiojančias tarptautinės humanitarinės teisės, žmogaus teisių teisės ir kitas tarptautinės teisės normas.
 
ELTA primena, kad visuomenininkas Andrius Tapinas inicijavo paramos Ukrainai akciją, kurios tikslas buvo surinkti 5 mln. eurų koviniam dronui „Bayraktar“ įsigyti. Šis ginklas pasiteisino Ukrainos karinėms pajėgoms atremiant okupacinę Rusijos kariuomenę. Lėšos buvo surinktos per tris dienas.
 
Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas birželio pradžioje pranešė, kad Turkija ir dronų gamintojas kovinį droną Lietuvai dovanoja, o visuomenės surinkta parama, Turkijos prašymu, bus skirta humanitarinei ir kitokiai pagalbai Ukrainai.
 
Trečiadienį Lietuvos kariuomenės Karinės oro pajėgos iš Stambulo į Lietuvą pargabeno kovinį orlaivį „Bayraktar TB2“ su amunicija.
 
„Vanago“ vardu piliečių pavadintas orlaivis apginkluotas ir bus netrukus perduotas Ukrainos kovotojams. Lietuvos krašto apsaugos ministerija droną apginklavo raketomis ir visas krovinys buvo atskraidintas į aviacijos bazę Šiauliuose.
 
Krašto apsaugos ministras A. Anušauskas tvirtino, kad Lietuvos kariuomenė garantuoja, jog kovinis dronas „Bayraktar“ ir visa ginkluotė bus pristatyta į Ukrainą nedelsiant.
 
„Tikslios valandos nepasakysiu, bet ginkluotė iškeliaus praktiškai po viešos apžiūros, nes liko vienintelis formalumas, kurį mes atliekame. Valstybei ginkluotę perduodame oficialiai, sutvarkydami dokumentus, mums nėra ko slėpti ir rytoj Vyriausybė patvirtina šio „Bayraktar“ perdavimą Ukrainai“, – trečiadienį Šiauliuose „Bayraktar“ pristatymo metu teigė A. Anušauskas.
 
Ignas Dobrovolskas (ELTA)
 
2022.07.08; 08:16
Aktualijos

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas teigia, kad Turkija ir dronų gamintojas dovanoja Lietuvai moderniausios komplektacijos kovinį droną „Bayraktar TB2“. Jo teigimu, visuomenės surinkta parama dronui, Turkijos prašymu, bus skirta humanitarinei ir kitokiai pagalbai Ukrainai.
 
„Aš to nesitikėjau, bet Bayraktaro istorija įgijo netikėtą posūkį. Turkija yra sužavėta Lietuvos žmonių noro padėti Ukrainai, ir Turkija, ir dronų gamintojas dovanoja Lietuvai moderniausios komplektacijos kovinį droną „Bayraktar TB2“ ir iki liepos mėnesio mūsų Bayraktaras bus paruoštas“, – savo feisbuko paskyroje rašė ministras.
 
„Laisvės TV taip pat perves 1,5 milijono eurų Krašto apsaugos ministerijai, už kuriuos Bayraktaras bus gerai apginkluotas. O likę pinigai – 4,4 milijono Turkijos atstovų pageidavimu galėtų būti skirti humanitarinei ir kitokiai pagalbai Ukrainai“, – pridūrė jis.
 
Anot A. Anušausko, paruošus „Bayraktarą“, šis visų pirma bus atgabentas į Lietuvą. Taip pat, ministro teigimu, turkai pažadėjo papuošti „Bayraktarą“ Lietuvos ir Ukrainos spalvomis ir jam suteiktu vardu.
 
A. Tapinas: Turkija šiam projektui pažadėjo maksimalų greitį
 
Paramos Ukrainai akcijos iniciatorius, visuomenininkas Andrius Tapinas taip pat pranešė, kad Turkija pažadėjo droną paruošti jau artimiausiu metu. Anot jo, tikėtina, kad tai galėtų įvykti per tris savaites.
 
„Turkija pažadėjo maksimalų greitį šiam projektui, mūsų atstovų nuomone, gal net per tris savaites mūsų „Bayraktaras” bus paruoštas ir Lietuvos karinės oro pajėgos nuskris jo parsigabenti, kad galėtų dar patys užmesti akį ir kuo greičiau perduoti Ukrainai“, – asmeninėje feisbuko paskyroje rašė A. Tapinas.
 
Be to, A. Tapino teigimu, kitą savaitę ketinama spręsti dėl 4.4 milijono eurų humanitarinei, gynybinei, logistinei ar atstatomajai pagalbai Ukrainai skyrimo.
 
„Kitą savaitę susėsim pasitarti su ekspertais, kokie yra variantai, tačiau kadangi tai yra jūsų visų pinigai – teks, matyt, daryti nacionalinę apklausą ir spręsti bendrai“, – nurodė visuomenininkas.
 
ELTA primena, kad visuomenininkas Andrius Tapinas inicijavo paramos Ukrainai akciją, kurios tikslas buvo surinkti 5 mln. eurų koviniam dronui „Bayraktar“ įsigyti. Šios lėšos buvo surinktas per tris dienas. Kovinį droną „Bayraktar“ ketinama padovanoti nuo Rusijos agresijos besiginančiai Ukrainai.
 
Į Turkiją tartis dėl kovinio drono pirkimo antradienį išvyko krašto apsaugos viceministras Vilius Semeška.
 
Rugilė Augustaitytė (ELTA)
 
2022.06.04; 09:30
Aktualijos

Bayraktar TB2. Vikipedija nuotr.

Prezidento Gitano Nausėdos patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Kęstutis Budrys teigia, kad šalies vadovas iniciatyvą, kurios tikslas buvo surinkti 5 mln. eurų koviniam dronui „Bayraktar“ įsigyti ir perduoti Ukrainai, vertina itin palankiai. Anot jo, piliečių surinkta parama dronui yra pavyzdys, kaip karo kontekste visuomenė geba solidarizuotis.
 
„Pilietinė iniciatyva, žinoma, kad vertinama labai gerai. (…) Mums tai yra pavyzdys diskusijose, visa ši iniciatyva ir tai, kaip ji greitai įvyko ir visa sėkmė. Ir aš ne kartą jį naudojau, sakant, kad pažiūrėkite kiek arti visuomenei yra karas Ukrainoje, koks yra mūsų solidarumas, kokioje atmosferoje mes gyvename ir kaip tai yra gyva. Tai politiškai šitas dronas tikrai skris į įvairias puses ir bus sėkmė“, – ketvirtadienį po Valstybės gynimo tarybos susitikimo žurnalistams teigė K. Budrys.
Andrius Tapinas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
 
ELTA primena, kad visuomenininkas Andrius Tapinas inicijavo paramos Ukrainai akciją, kurios tikslas buvo surinkti 5 mln. eurų koviniam dronui „Bayraktar“ įsigyti. Šios lėšos buvo surinktos per tris dienas. Kovinį droną „Bayraktar“ ketinama padovanoti nuo Rusijos agresijos besiginančiai Ukrainai.
 
Į Turkiją tartis dėl kovinio drono pirkimo antradienį vyko krašto apsaugos viceministras Vilius Semeška.
 
Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas ketvirtadienį pranešė, kad Turkija ir dronų gamintojas dovanoja Lietuvai moderniausios komplektacijos kovinį droną „Bayraktar TB2“. Jo teigimu, visuomenės surinkta parama dronui, Turkijos prašymu, bus skirta humanitarinei ir kitokiai pagalbai Ukrainai.
 
Rugilė Augustaitytė (ELTA)
 
2022.06.03; 08:00
Politinės intrigos

Vytautas Leščinskas, šio laiško autorius

Šiandien, 2022-04-07, per LRT radiją transliuotame pokalbyje apie rengiamą vadinamąjį desovietizacijos įstatymą Seimo Kultūros komiteto pirmininkas Vytautas Juozapaitis pareiškė, kad jokiu būdu negalima liesti sovietų karių kapinių.

Taip, jei kapinės yra deramoje vietoje, su šia mintimi būtų galima sutikti (žinoma, pašalinus iš jų visus sovietų okupaciją šlovinančius paminklus).

Tačiau pažiūrėkime, kokiose teritorijose tos kapinės plyti: daugiausia miestų ir miestelių centrinėse aikštėse, neretai greta bažnyčių. Ar tai deramos vietos masinėms sovietų karių kapinėms? Taip okupantų elgtasi, aišku, tyčia, siekiant kuo labiau sugniuždyti, pažeminti pamintos šalies gyventojus.

Sovietinių karių skulptūra, kadaise stovėjusi ant Žaliojo tilto. Vytauto Visocko nuotr.

Savaime peršasi išvada: netinkamose vietose įrengtas sovietų karių kapines reikia iškeldinti už miestų ir miestelių ribų, suprantama, civilizuotai, išsaugant palaidotųjų aatminimo ženklus – lenteles su vardais, pavardėmis ir t. t. (išskyrus propagandinę sovietinę atributiką). 

Kodėl apie tai nedrįso užsiminti nė vienas iš šio pokalbio dalyvių? Ar tai nėra aiškus požymis, kad net, sakytum, pažangių, gerai žinomų intelektualų, visuomenininkų, – tokių, kaip Andrius Tapinas, Paulė Kuzmickienė, Vytautas Juozapaitis, – mąstysenoje vis dar slūgso okupacijos metais įbrukto sovietinio supratimo apie kultūros paveldo vertybes įšalas?

Vytautas Leščinskas, žurnalistas ir rašytojas

2022.04.07; 13:41

SkaitomiausiosŽurnalisto užrašai

Andrius Tapinas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Andriui  Tapinui nepavyko įrodyti, kad P. Gražulio teiginiais buvo pažeisti  jo garbė ir orumas.

Vilniaus miesto apylinkės teismas ką tik atmetė Laisvės TV“ savininko A. Tapino ieškinį, kuriuo prašyta priteisti 10 tūkst. eurų ir įpareigoti P. Gražulį paneigti savo žodžius, kad jam už nugaros Kultūros komiteto nuotoliniame posėdyje pusnuogis vyriškis yra A. Tapinas.

Teismo motyvas – A. Tapino ieškinys nepagrįstas, todėl A. Tapinas turės dar ir atlyginti P. Gražulio gynybos išlaidas –  2420 eurų.

A. Tapinas ieškinyje skundėsi, kad nors P. Gražulis teigia pajuokavęs, bet po Seimo nario pareiškimo jam nuolat teko teisintis verslo partneriams ir pažįstamiems, o dalis užsakovų net atsakė jo paslaugų.

A. Tapino manymu, P. Gražulis, kelias dienas iš eilės kartodamas neva melagingus teiginius, taip keršijo jam ir „Laisvės TV“. Apie tai rašė net užsienio žiniasklaida, A. Tapinui dėl to priekaištavo buvusi jo žmona.

A. Tapinas kartu su advokatu teigė, kad prašo 10 000 EUR žalos atlyginimo dėl to, kad P. Gražulis esą sąmoningai skleidė melagingą žinią.

Tuo tarpu Seimo narys teisme gynėsi, kad „pagrindinė pono Tapino mintis ir tikslas buvo mane pažeminti ir suniekinti, padaryti homoseksualu. Jis mane persekioja – kada buvau Gargžduose, jis norėjo atvažiuoti su savo komanda ir padaryti, kad nelaimėčiau rinkimų“.

Petras Gražulis. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

P. Gražulis teigė, kad jis suklydo sąžiningai, nes kai jį pradėjo klausinėti žurnalistai, jis nežinojo, apie ką kalbama. Nes kai paskubomis peržiūrinėjo Kultūros komiteto posėdžio įrašą, tai jame nepamatė jokio pusnuogio vyriškio, todėl pagalvojo, kad A. Tapinas galėjo sukurti vaizdo montažą, ką nors įterpti į vaizdo medžiagą, todėl norėjo pašaržuoti. „Jis žemino mane, per rinkimus bandė paniekinti – gavo atgal“ – sakė P. Gražulis.

Teismas konstatavo, kad: „nagrinėjamoje byloje Ieškovas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jo garbės ir orumo pažeidimą, todėl taip pat nėra pagrindo įpareigoti Atsakovą paskelbti paneigimą ir atlyginti Ieškovui neturtinę žalą … Visuotinai žinomas ir šalių teisme patvirtintas viešas neigiamas ginčo šalių požiūris į vienas kitą leidžia konstatuoti, kad vaizdo įrašą matę ar kitaip sužinoję apie Atsakovo pasisakymą, jog už jo nugaros buvo apsinuoginęs vyras, kiti asmenys neturėjo realaus pagrindo manyti, kad pastarasis vyras buvo Ieškovas. Tuo pačiu labiau tikėtina, kad Atsakovas dėl esamų nesutarimų su Ieškovu pasirinko tokį saviraiškos būdą, kaip pats nurodė – ironizavo (teisme nurodė, jog šmaikštavo). Ar tai tinkama saviraiška Seimo nariui, tai yra ne šios bylos dalykas. Tačiau akivaizdu, kad ieškovo artima aplinka (šeimos nariai, draugai, bičiuliai, kolegos, realūs ir racionaliai mąstantys verslo partneriai ar kiti asmenys) turėjo suprasti, jog Atsakovas sakė netiesą, ką jis patvirtino ir teisme. Teismui nepateikti įrodymai, kad dėl ginčo informacijos paskleidimo Ieškovas ar kiti jam reikšmingi asmenys realiai patyrė materialinius nuostolius ar turėjo dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą ir kitų nepatogumų, kurie patvirtintų garbės ir orumo pažeminimą bei neturtinės žalos pagrįstumą… Taigi byloje nustatytų aplinkybių ir esamų įrodymų visumos pagrindu konstatuotina, kad Ieškovas pakankamai neįrodė, jog Atsakovo nurodyta informacija pažemino Ieškovo garbę ir orumą, kad yra pagrindas priteisti neturtinę žalą, o ieškinys yra nepagrįstas ir atmestinas“.

Informacijos šaltinis: tekstą atsiuntė Seimo nario Petro Gražulio padėjėjas Naglis Puteikis

2021.08.14; 09:40

Aktualijos

Konstitucinis Teismas. Slaptai.lt nuotr.

Konstitucinis Teismas ketvirtadienį priimtu sprendimu atsisakė priimti nagrinėti paklausimą, ar per 2020 metų Seimo rinkimus nebuvo pažeistas Seimo rinkimų įstatymas.
 
Konstitucinis Teismas konstatavo, kad Seimas praleido įstatymų nustatytą minėtą maksimalų 72 valandų (3 dienų) terminą tokiam paklausimui pateikti”, – teigiama išplatintame teismo pranešime.  
 
ELTA primena, kad Seimas kreipėsi į Konstitucinį Teismą dėl išvados, ar per šių metų Seimo rinkimus nebuvo pažeistas Seimo rinkimų įstatymas.
Valdemaras Tomaševskis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
 
Seimas prašė KT išaiškinti, ar per 2020 m. spalio 11 d. Seimo rinkimus daugiamandatėje rinkimų apygardoje Andriaus Tapino ir viešosios įstaigos „Laisvės TV“ vykdoma plataus masto informacinė kampanija „Viso gero, Voldemortai“, nukreipta prieš LLRA-KŠS, ir pažeidimai vienmandatėje Panerių–Grigiškių Nr. 11 rinkimų apygardoje turėjo esminės įtakos Seimo rinkimams.
 
Kreipimąsi į KT inicijavo Seimo „valstiečiai“, socialdarbiečiai, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos atstovai.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.11.13; 00:30
Politinės intrigosSkaitomiausios

Kastytis Stalioraitis. Slaptai.lt nuotr.

Dvyliktasis Seimas skaičiuoja paskutines savo darbo dienas. Pasak Seimo Pirmininko pirmosios pavaduotojos Rimos Baškienės, tikėtina, kad paskutinis šio Seimo posėdis gali įvykti lapkričio 11 d. Tai ji sakė ketvirtadienį iš Seimo tribūnos pristatydama kitos savaitės darbotvarkę.

Vienas iš neužbaigtų darbų yra parlamentarų grupės iniciatyva dėl galimų Seimo rinkimų įstatymo pažeidimų kreiptis į Konstitucinį Teismą (KT), – sakė R. Baškienė. Parlamentarai norėtų KT paklausti, ar per Seimo rinkimus daugiamandatėje rinkimų apygardoje Andriaus Tapino ir viešosios įstaigos „Laisvės TV“ vykdoma plataus masto informacinė kampanija „Viso gero, Woldemortai“, nukreipta prieš partiją „Lietuvos lenkų rinkimų akcija – Krikščioniškų šeimų sąjunga“ (LLRA-KŠS), bei pažeidimai vienmandatėje Panerių-Grigiškių rinkimų apygardoje Nr. 11 turėjo esminės įtakos Seimo rinkimams ir ar nereikėtų pakartoti Seimo rinkimų daugiamandatėje ir nurodytoje vienmandatėje apygardose. Pasak R. Baškienės, šis klausimas bus pradėtas svarstyti lapkričio 10 d., bet gali būti pratęstas ir lapkričio 11 d.

Prieš tai LLRA-KŠS rinkimų rezultatus apskundė Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK), bet ši esminių pažeidimų agitacinėje rinkimų kampanijoje neįžvelgė. Neįžvelgė jų ir Prezidento teisininkai.

Bet ar Kreipimosi į KT projekto svarstymas Seimo posėdyje lapkričio 10 d. turi prasmę?

Kaip žinia, Seimas ne vėliau, kaip per 24 valandas po to, kai Vyriausioji Rinkimų Komisija paskelbė galutinius Seimo rinkimų rezultatus, turėjo būti supažindintas su LLRA-KŠS Kreipimosi į KT projektu, ir po to, ne vėliau, kaip per 48 valandas, kreiptis arba nesikreipti į KT. Terminai suprantami. Valstybė negali ilgai gyventi nežinioje.

LLRA vadovo Valdemaro Tomaševskio reklama Buivydiškėse. Slaptai.lt nuotr.

Akivaizdu, kad lapkričio 10 d. priimtas teigiamas Seimo sprendimas bus, švelniai tariant, gerokai pavėluotas, o todėl teisiškai nemotyvuotas apriori. Pagal Konstitucijos 106 straipsnį KT turi teisę atsisakyti priimti nagrinėti bylą ar rengti išvadą, jeigu kreipimasis grindžiamas ne teisiniais motyvais.

Tačiau valdančioji dauguma nutarė, kad Kreipimosi į KT klausimas svarstytinas, nes Seimas nebuvo laiku, per 24 valandas, informuotas apie LLRA-KŠS Kreipimosi į KT projektą, o todėl ir 48 valandų terminas gali būti ištęstas tiek, kiek reikia valdančiajai daugumai.

Dėl to, kad Seimas nebuvo laiku, per 24 valandas, informuotas apie LLRA-KŠS Kreipimosi į KT projektą, Seimo narys p. Česlav Olševski lapkričio 6 d. apkaltino Seimo pirmininką Viktorą Pranckietį, kuris, neva, neįvykdė savo pareigų, laiku nepateikęs Seimui svarstyti Kreipimosi į KT projektą (15min.lt: „Česlav Olševski: Ar Seimo pirmininkui suteikta galia pažeisti įstatymus?“). Pasak jo, LLRA-KŠS spalio 31 d. 20 val. 19 minučių kreipėsi į Lietuvos Respublikos Prezidentą ir į Lietuvos Respublikos Seimą dėl pažeidimų, galėjusių turėti esminės įtakos Seimo rinkimų rezultatams. Dokumentai buvo nusiųsti elektroniniu paštu. Taigi, pasak Seimo nario, Kreipimosi projektas išsiųstas spalio 31 d. 20:19 minučių, praėjus kiek daugiau nei 4 valandoms po to, kai Vyriausioji rinkimų komisija oficialiai paskelbė rinkimų rezultatus. Tačiau Seimo Pirmininkas, anot jo, neatliko savo pareigų, o viešai pateikia klaidinančią ir melagingą informaciją. Pasak jo, Seimo Pirmininkas lapkričio 3 d. vietoj to, kad informuotų Seimo narius apie gautą dokumentą, organizuotų Seimo posėdį, nusprendė, kad Seimas – tai aš ir paskelbė nesikreipsiantis į KT. Maža to, pamelavo, kad neva LLRA-KŠS pavėlavo pateikti Kreipimosi į KT projektą.

Seimo narys p. Česlav Olševski, deja, nesugebėjo nurodyti, kokius Konstitucijos ar įstatymų straipsnius pažeidė Seimo Pirmininkas. Nes tokių nėra.

Kai dėl LLRA-KŠS pavėlavimo pateikti Kreipimosi projektą Seimo Pirmininkui, tai pastarasis teisus.  

Gal aš ir klystu, bet Seimo narys p. Valdemar Tomaševski šeštadienio, spalio 31 d., vakare, 20:19 val. nenusiuntė Kreipimosi projekto Seimo pirmininkui jo adresu  Viktoras.Pranckietis@lrs.lt, o nusiuntė į Seimo priimamąjį priim@lrs.lt. Tai matyti iš sunkiai įskaitomos laiško siuntimo-gavimo faksimilės, pateiktos Č. Olševski straipsnyje.

Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Nežinau, ar privalėjo dirbti Seimo priimamasis vėlų šeštadienio vakarą, ir dar prieš Vėlines. Nežinau, taip pat, ar Seimo priimamasis privalo informuoti visus Seimo narius apie gautą laišką, ar tik Seimo Pirmininką, jei laiškas adresuotas visam Seimui, t.y., visiems Seimo nariams. Bet tai, kad laiškas pasiekė Seimo Pirmininką praėjus 25 val. po galutinių Seimo rinkimų rezultatų paskelbimo VRK (Seimo Pirmininkas tvirtina, kad jo elektroniniame pašte nurodytas būtent toks laiško gavimo laikas, ir tai nesunku patikrinti), yra, matyt, paties V. Tomaševskio nesusivokimo situacijoje pasekmė. Nesusiprato p. V. Tomaševski pranešti telefonu Seimo Pirmininkui, kad yra skubus reikalas, kad Seimo priimamojo pašto dėžutėje jo laukia skubus laiškas. Tik tokiu atveju nereikia kaltinti Seimo Pirmininką ir klaidinti Lietuvos žmones.

Tačiau, tarkime, Konstitucinis Teismas atsižvelgs į praleistą 24 valandų terminą dėl pateisinamos priežasties, dėl šventinių ir kitokių nesusipratimų Seimo darbe. Bet juk jau pirmą darbo dieną po Vėlinių, antradienį, lapkričio 3, Kreipimosi projektas pasiekė Seimo narius. Jei 48 valandų terminą Kreipimosi projekto apsvarstymui ir Kreipimosi pateikimui KT pradėti skaičiuoti nuo trečiadienio 00:00 valandų, tai Seimo plenariniame posėdyje numatytas svarstyti klausimas, kurio pradžia – lapkričio 10 d. 10:35 val., įvyktų po 154 su puse valandų. Nemanau, kad KT pateisins tokį vėlavimą. Konstitucinis Teismas per daug užimtas, kad aiškintųsi, ar 48 valandų termino reikalavimas neįvykdytas dėl to, kad pirmas bandymas tvarkingai surinkti parašus Kreipimosi projekto svarstymo įtraukimui į Seimo posėdžio dienotvarkę nepavyko ir teko gaišti laiką naujam parašų rinkimui, ar dėl kitų priežasčių.

Konstitucinis Teismas. Slaptai.lt nuotr.

Ar ne geriau būtų paprasčiausiai išimti beprasmį Kreipimosi į KT klausimą iš Seimo plenarinio posėdžio dienotvarkės? Tai būtų protingiausia, ką gali padaryti nueinanti valdančioji dauguma, ruošiantis sekantiems Seimo rinkimams. Priešingu atveju rinkėjų atmintyje išliks jos teisinis nihilizmas Seimo darbe. Tai liudija ir Seimo Kanceliarijos Teisės departamento išvada, kad nustatytas terminas Seimui kreiptis į KT su paklausimu dėl Seimo rinkimų įstatymo pažeidimo pasibaigė 2020 m. lapkričio 3 d., ir konstitucinės teisės profesorius, buvęs Konstitucinio teismo teisėjas Vytautas Sinkevičius. “Jei Seimas net ir priimtų tą sprendimą kreiptis, mano galva Konstitucinis Teismas atsisakytų jį nagrinėti, nes yra praleistas kreipimosi terminas“, – portale 15min sakė V.Sinkevičius.

2020.11.09; 15:00

Politinės intrigos

Andrius Tapinas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) šeštadienį vertino Lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) skundą dėl žurnalisto Andriaus Tapino iniciatyvos – prieš rinkimus leisto laikraščio „Viso gero, Valdemarai?“. VRK nusprendė pripažinti leidinį neigiama politine reklama, tačiau neužfiksavo politinių kampanijų finansavimo reikalavimų pažeidimo, o surinktą medžiagą nusprendė perduoti Visuomenės informavimo etikos komisijai.
 
„Jame (skunde – ELTA) nurodoma, kad viešojoje erdvėje pasirodė informacija, (…) kurios turinys akivaizdžiai nukreiptas prieš kampanijos dalyvį ir jos kandidatus“, – VRK posėdyje šeštadienį LLRA-KŠS skundą pristatė komisijos administracijos atstovė Lina Petronienė.
 
L. Petronienė pažymėjo, kad LLRA-KŠS atstovai ne vieną kartą kreipėsi į VRK dėl A. Tapino veiklos įvertinimo rinkiminės kampanijos metu. Pasak jos, VRK iš savo pusės pateikė užklausas tiek A. Tapino vadovaujamai „Laisvės TV“ dėl spalio mėnesio pradžioje leisto leidinio „Viso gero, Valdemarai?“, tiek pačiai skundo autorei LLRA-KŠS.
 
L. Petronienė taip pat nurodė gavusi atsakymą, kad „Laisvės TV“, kurdama minėtą leidinį, kreipėsi į partiją, prašydama pateikti atsakomąją nuomonę, tačiau jos negavo. Vis dėlto pati partija neigia gavusi televizijos kreipimąsi.
 
Savo ruožtu prokuratūra, taip pat kalbėjo VRK atstovė, dėl LLRA-KŠS gauto skundo atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą, neužfiksavusi nesantaikos kurstymo fakto ir pažymėjusi, kad politikų statusas įpareigoja būti itin tolerantiškais kritikai.
 
L. Petronienė posėdžio metu taip pat išvardijo politinės reklamos finansavimo taisykles, kalbėjo apie teismų praktikas. Jos teigimu, A. Tapino laidų ir leidinio turinys buvo labiau nukreiptas į rinkėjų raginimą aktyviai balsuoti rinkimuose.
 
„Manytina, kad, vadovaujantis įstatymu, (…) yra pagrindas perduoti Visuomenės informavimo etikos komisijai surinktą medžiagą, kad jie vertintų, ar nebuvo pažeistas Etikos kodeksas“, – apie visą Laisvės TV ir A. Tapino rengtą kampaniją kalbėjo L. Petronienė, pažymėjusi, kad nėra duomenų apie aktyvius partijos veiksmus, siekiant pateikti atsakomąją nuomonę.
 
Kartu ji pastebėjo, kad iš policijos gauta informacija paneigė LLRA-KŠS įtarimus, kad „Laisvės TV“ kampanija buvo finansuota ar kurta kitų politikų interesais.
 
„Nors leidinys yra įvardintas kaip diskusinis leidinys, atsižvelgiant į jo turinį ir pavadinimą, (…) tai laikytina neigiama rinkimų reklama. (…) Pagrindo pripažinti leidinį paslėpta politine reklama mes nematome“, – pažymėjo L. Petronienė, akcentavusi, kad minėtose „Laisvės TV“ kampanijose nėra nustatyta konkretaus naudos gavėjo.
 
„LLRA-KŠS (rinkimuose – ELTA) gautų balsų sumažėjimas atitinka tendencijas“, – atkreipė dėmesį L. Petronienė.
 
A.Tapinas teigia, kad jis ir „Laisvės TV“ nėra politinės kampanijos dalyviai: LLRA-KŠS meluoja
 
Savo ruožtu pats nuotoliniu būdu posėdyje dalyvavęs A. Tapinas paprašė nušalinti VRK narį Valdemarą Urbaną. Pats narys atsisakė nusišalinti sprendimo priėmime, tačiau VRK nariai pritarė V. Urbano nušalinimui.
 
VRK. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

A.Tapinas taip pat atkreipė dėmesį, kad buvo dvi kampanijos – „Viso gero, Voldemortai“ ir „Viso gero, Valdemarai?“.
 
„Tomaševskio partija, sakydama, kad mes į juos nesikreipėme, meluoja“, – pažymėjo A. Tapinas.
 
Žurnalistas pabrėžė nesutinkąs su VRK nuomone leidinį pripažinti neigiama rinkimų reklama, nes, akcentavo A. Tapinas, jis nėra politikas ir rinkimuose nedalyvauja, o abi vykdytas kampanijas finansavo ne politinių organizacijų atstovai.
 
„Tai neatitinka politinės reklamos apibrėžimo“, – kalbėjo A. Tapinas.
 
LLRA-KŠS: „Laisvės TV“ ir A. Tapino kampanija lėmė prastus partijos rinkimų rezultatus
 
Tuo tarpu LLRA-KŠS pirmininkas Valdemaras Tomaševskis apgailestavo, kad skundas esą nagrinėjamas per vėlai. Jis siūlomose VRK išvadose pasigedo pagrįstumo.
 
„Akivaizdu, kad visa akcija turėjo lemiamos įtakos (rinkimų rezultatams – ELTA)“, – kalbėjo V. Tomaševskis.
 
Jam antrino ir LLRA-KŠS atstovė Rita Tamašunienė.
 
„Tokia rinkimų kampanija, toks nežymėtas rinkimų agitacijos mastas ir galimai neskaidrus kampanijos finansavimas, (…) tai čia yra itin šiurkštus rinkimų kampanijos pažeidimas. (…) Nepriėmus griežto ir teisingo sprendimo, mes paliekame landą kitų rinkimų metu elgtis ne pagal galiojančius teisės aktus“, – teigė R. Tamašunienė. Jos teigimu, „Laisvės TV“ sąmoningai neužsiregistravo politinės kampanijos dalyviu, pavadinusi tai „manipuliacija“.
 
Savo ruožtu „Laisvės TV“ vadovė Gabija Milašiūtė taip pat antrino A. Tapinui, pažymėjusi, kad televizijos kuriamas turinys yra satyrinis, o „Laisvės TV“ nėra visuomenės informavimo priemonė.
 
„Laisvės TV“ nėra Laisvės partija, jeigu kam iki šiol neaišku“, – pabrėžė A. Tapinas.
 
Posėdyje LLRA-KŠS palaikyti atvyko ir partijos narys Jaroslavas Narkevičius, partijos deleguota buvusi kandidatė Panerių-Grigiškių rinkimų apygardoje Renata Cytacka, Lietuvos liaudies partija.
 
Pasibaigus beveik tris valandas trukusioms posėdžių dalyvių replikoms ir VRK narių diskusijoms, galiausiai VRK nusprendė pripažinti leidinį „Viso gero, Valdemarai?“ neigiama LLRA-KŠS politine reklama, neužfiksavo politinių kampanijų finansavimo reikalavimų pažeidimo, o visą surinktą informaciją nusprendė perduoti Visuomenės informavimo etikos komisijai tolimesniam įvertinimui. VRK taip pat kreipsis į Seimą, prašydama patikslinti visus trečiųjų asmenų turinio kūrimo politinės kampanijos metu niuansus.
 
Paliko daugiamandatės rinkimų apygardos rezultatus galioti
 
VRK netenkino LLRA-KŠS prašymo panaikinti Seimo rinkimų rezultatus daugiamandatėje rinkimų apygardoje.
Posėdyje dalyvavo 10 komisijos narių, visi jie pritarė tokiam sprendimui.  
 
A. Tapinas svarstys, ar sprendimą skųsti, o V. Tomaševskis laukia KT išvadų
 
Kaip Eltai sakė A. Tapinas, jis ir jo komanda sveikina VRK nepripažinus „Laisvės TV“ iniciatyvų šiurkščiu įstatymų pažeidimu, taip pat nepripažinus, kad buvo padarytas politinių kampanijų finansavimo pažeidimas.
 
„O dėl pirmo punkto – kadangi buvo nustatyta, kad tai yra politinė reklama, pasitarsime su mūsų teisininkų komanda ir per numatytą terminą priimsime sprendimą, ar skųsime, ar ne“, – sakė A. Tapinas.
 
Savo ruožtu LLRA-KŠS lyderis V. Tomaševskis teigė, kad partija skųs esminį VRK sprendimą dėl daugiamandatės rinkimų apygardos rezultatų palikimo galioti.
 
„Čia turi galutinį žodį tarti Konstitucinis Teismas, atitinkamus kreipimusis mes jau išsiuntėme į Seimą ir prezidentui“, – teigė V. Tomaševskis.
Valdemaras Tomaševskis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
 
ELTA primena, kad LLRA-KŠS kreipėsi ir į prezidentą Gitaną Nausėdą bei Seimą, reikalaudama pripažinti negaliojančiais Seimo rinkimų rezultatus daugiamandatėje rinkimų apygardoje ir vienmandatėje Panerių-Grigiškių rinkimų apygardoje, kurioje LLRA-KŠS atstovė R. Cytacka pirmajame rinkimų ture liko trečia ir nepateko į antrąjį Seimo rinkimų turą, taip prarasdama galimybę laimėti Seimo narės mandatą.
 
Per Seimo rinkimus daugiamandatėje rinkimų apygardoje LLRA-KŠS neįveikė 5 proc. kartelės ir į 2020-2024 kadencijos Seimą nepateko.
 
LLRA-KŠS taip pat prašo prezidento ir Seimo kreiptis į Konstitucinį Teismą (KT). Ši partija norėtų KT išvados dėl to, ar per Seimo rinkimus daugiamandatėje rinkimų apygardoje A. Tapinui ir VšĮ „Laisvės TV“ vykdant „plataus masto informacinę kampaniją 300 tūkst. egzempliorių tiražu platinant leidinį „Viso gero, Valdemarai?“ nebuvo pažeistos teisės normos, reglamentuojančios reikalavimus politinės reklamos ir agitacijos žymėjimui, nurodant lėšų šaltinį ir aiškiai atskiriant nuo kitos skleidžiamos informacijos politinės kompanijos laikotarpiu“.
 
Savo ruožtu prezidentas sakė, kad dėl minėto LLRA-KŠS kreipimosi sprendimas bus priimtas po to, kai situaciją įvertins Prezidentūros teisininkai.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.11.01; 06:40
Aktualijos

Andrius Tapinas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Žurnalistas ir laidų vedėjas Andrius Tapinas pranešė užsikrėtęs COVID-19.
 
„Šiandien atėjo coronaviruso testo rezultatas – teigiamas“, – šeštadienio vakarą feisbuke paskelbė A. Tapinas.
 
„Dabar reikia sulaukti NVSC specialistų skambučio (labai įdomu, kada jie paskambins), susidėlioti veiksmų planą pagal protokolus, prisiminti visus, su kuo bendravau“, – rašė A. Tapinas.
 
„Tad rytoj vakare būsiu galbūt pirmasis covidinis rinkimų nakties laidos vedėjas. Virtuvėje prie krano“, – pridūrė jis.
 
Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) šeštadienį pranešė nustatęs 474 naujus koronaviruso atvejus Lietuvoje. Tai rekordinis atvejų skaičius, nustatytas per parą.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.10.25; 08:33
Politinės intrigosSkaitomiausios

LLRA vadovo Valdemaro Tomaševskio reklama Buivydiškėse. Slaptai.lt nuotr.

Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga (LLRA-KŠS) kreipėsi į Vyriausiąją rinkimų komisiją (VRK), prašydama pripažinti negaliojančiais Seimo spalio 11 d. vykusius rinkimus daugiamandatėje rinkimų apygardoje.
 
Į naują Seimą daugiamandatėje rinkimų apygardoje neišrinkta LLRA-KŠS taip pat prašo paskelbti pakartotinius Seimo rinkimus daugiamandatėje apygardoje.
 
Tai ketvirtadienį pavakare Seime surengtoje spaudos konferencijoje pranešė Europos Parlamento narys, LLRA-KŠS pirmininkas Valdemaras Tomaševskis.
 
Jo nuomone, per rinkimus buvo padaryti šiurkštūs įstatymų pažeidimai, kurie turėjo esminės įtakos rinkimų rezultatams.
 
Pasak V. Tomaševskio, pažeidimų buvo padaryta labai daug ir labai rimtų, pavyzdžiui, nepažymėta politinė reklama.
 
Partijos lyderis V. Tomaševskis mano, kad yra peržengta tam tikra riba ir taip negali būti Vakarų civilizacijoje. „ES valstybėje neleistina, kad kiltų tokia tautinės nesantaikos kurstymo banga“, – spaudos konferencijoje sakė V. Tomaševskis.
 
Skunde VRK nurodoma, kad nuo šių metų rugpjūčio mėnesio prasidėjo „precedento neturinti Andriaus Tapino ir jo valdomos VšĮ „Laisvės TV“ kampanija, kuria buvo siekiama viešai skleidžiant neigiamą informaciją diskredituoti LLRA – KŠS ir jos pirmininką Valdemarą Tomaševskį tam, kad LLRA – KŠS nepatektų į Seimą, t.y. neperžengtų 5 proc. visų dalyvavusių rinkėjų balsų“.
 
Andrius Tapinas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

„Šių metų rugsėjo 2 d. žurnalistas Andrius Tapinas viešojoje erdvėje paskelbė apie prasidėsiančią politinę kampaniją #mažiau5procentų #sudieVoldemortai, kuria aktyviai skleidė negatyvią, kompromituojančią, tikrovės neatitinkančią informaciją per visus sklaidos kanalus, t.y. socialinius tinklus, youtube sklaidos kanalu, išleido laikraštį ir pan“. (…) Informacijos turinys akivaizdžiai buvo nukreiptas prieš politinės kampanijos dalyvį LLRA – KŠS ir jo kandidatus. Neigiamam turiniui formuoti buvo pasitelkti žurnalistai, naujienų portalai, kitų politinės kampanijos dalyvių kandidatai ir visuomenininkai, kurie turėjo išankstinę šališką ir itin neigiamą nusistatymą LLRA – KŠS atžvilgiu. Tokiame neigiamos reklamos projekte dalyvaujantys visuomenininkai ir politologai su žurnalistu A. Tapinu priešakyje skleidė tikrovės neatitinkančią, šmeižikišką informaciją, kuria buvo siekiama kurstyti tautinę nesantaiką, skatinant neapykantą prieš kitą nuomonę turinčius subjektus ir aktyvinti galimus neapykantos nusikaltimus, taip pat buvo siekiama paveikti rinkėjus, kad jie nebalsuotų už LLRA – KŠS ir jos kandidatus ir kad ši partija neperžengtų 5 proc. barjero“, – sakoma LLRA-KŠS skunde VRK.
 
LLRA-KŠS nuomone, draudžiamu laikotarpiu paskleistos kompromituojančios medžiagos kiekis, jos skleidimo mastas ir intensyvumas akivaizdžiai patvirtina, kad „tokios informacijos skleidimas sudarė itin šiurkščius Seimo rinkimų įstatymo pažeidimus, kurie negalėjo neturėti įtakos Seimo narių rinkimų daugiamandatėje apygardoje rezultatams“. 
 
Partijos lyderio įsitikinimu, kampanijos metu skleista informacija turėjo būti pažymėta kaip politinė reklama.
 
Europarlamentaras, LLRA -KŠS pirmininkas V. Tomaševskis paragino sušaukti skubų VRK posėdį, kuriame būtų išnagrinėtas jo vadovaujamos partijos skundas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.10.16; 07:14
Aktualijos

Andrius Tapinas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs žurnalisto Andriaus Tapino skundą Seimo kanceliarijai bei Etikos ir procedūrų komisijai dėl sprendimo, kuriuo buvo paliktas nenagrinėtu jo skundas dėl premjero Sauliaus Skvernelio viešų pasisakymų apie jį, žurnalistą A. Tapiną, iš dalies tenkino pareiškėjo skundą: įpareigojo Seimo Etikos ir procedūrų komisiją iš naujo spręsti skundo priėmimo klausimą ir priteisė iš Seimo kanceliarijos jam atlyginti bylinėjimosi išlaidas.
 
A. Tapinas prašė teismo panaikinti kaip nemotyvuotą ir neteisėtą Seimo Etikos ir procedūrų komisijos vasario 8-osios sprendimą atsisakyti pradėti tyrimą ir įpareigoti Komisiją atlikti tyrimą pagal jo sausio 22  d. pateiktą skundą. Kaip rašoma skunde teismui, gruodžio mėnesį ministras pirmininkas S. Skvernelis susitikime su Seimo liberalų frakcija paskelbė A. Tapino garbę ir orumą bei žurnalisto reputaciją žeminančias žinias.
 
A. Tapinas viešu pranešimu kreipėsi į politiką premjerą S. Skvernelį, prašydamas paneigti tikrovės neatitinkančias, žurnalisto garbę ir orumą žeminančias žinias. Ministras pirmininkas atsisakė tai padaryti, todėl pareiškėjas kreipėsi į Seimo Etikos iTeismas panaikino Seimo Etikos ir procedūrų komisijos sprendimą nepradėti tyrimo dėl A.Tapino skundor procedūrų komisiją su skundu, kurio vienas iš reikalavimų yra rekomenduoti premjerui viešai atsiprašyti A. Tapino. Seimo etikos ir procedūrų komisija atsisakė pradėti tyrimą.
 
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi šį administracinį ginčą, padarė išvadą, kad Seimo Etikos ir procedūrų komisija turi teisę nepradėti tyrimo pagal pareiškėjo pateiktą skundą, bet ši komisijos diskrecija nėra absoliuti.
 
A. Tapino prašymą įpareigoti Komisiją pradėti tyrimą teismas atmetė, nes administracinis teismas negali priimti sprendimų, priskirtinų Seimo Etikos ir procedūrų komisijos kompetencijai.
 
Teismo pirmininko padėjėjos ryšiams su visuomene ir žiniasklaida Sigitos Jacinevičienės-Baltaduonės teigimu, šis teismo sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.06.12; 17:30