Netikiu, kad Lietuvos generalinė prokuratūra nuoširdžiai siekia išaiškinti bei nubausti Medininkų skerdynių kaltininkus. Netikiu ir dabar, kai pareikšti įtarimai dar trims buvusiems omonininkams. Regis, turėtume džiaugtis. Bet pasididžiavimo, esą lietuviškoji Temidė kryptingai, principingai lipa tikriesiems žudikams ant kulnų – nėra. Jau vien dėl to, kad šiandien akivaizdus dar vienas mūsų aplaidumas narpliojant amžiaus bylą.
1991-aisiais metais tuoj po žudynių iki tol nežinoma “Saugumo tarnyba”, ginanti Baltijos valstybių rusakalbių teises (“Služba bezopastnosti” zaščity prav ruskojazyčnogo naselenija Pribaltiki) buvo viešai paskelbusi esanti atsakinga už Medininkuose pralietą kraują. Apie tai buvo net spaudoje rašyta. Tame tarpe – ir rusiškoje, ir lietuviškoje. Tuo skambiu vardu pasivadinusieji tvirtino, jog būtent jie ėmėsi drastiškų veiksmų, siekdami įbauginti bei pamokyti nepaklusniuosius “litovcus”. Bent jau taip toji “Služba bezopastnosti” prisistatė žurnalistei iš to meto “Nezavisimaja gazeta”.
