Bučinys. Slaptai.lt nuotr.
Vilniaus policija gavo šeštadienį protestą Katedros aikštėje rengusio Antano Kandroto, pravarde Celofanas, skundą dėl Seimo nario, Laisvės partijos atstovo Tomo Vytauto Raskevičiaus elgesio.
„Skundas yra perduotas Vilniaus miesto 3-iajam policijos komisariatui. Pareigūnai dabar aiškinasi, tikslinasi įvykio aplinkybes ir priims sprendimą“, – pirmadienį Eltai sakė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Komunikacijos poskyrio vedėja Julija Samorokovskaja.
Ji plačiau nekomentavo skundo turinio, tačiau patvirtino, jog A. Kandrotas-Celofanas skunde teigia, kad parlamentaras T. V. Raskevičius prie jo galimai seksualiai priekabiavo.
„Asmuo jaučiasi įžeistas ir mano, kad prie jo seksualiai priekabiauta“, – teigė policijos atstovė. Negražus suoliukas. Slaptai.lt nuotr.
ELTA primena, kad šeštadienį Vilniuje, Gedimino prospekte, vyko LGBTQ+ bendruomenės protesto eitynės „Vilnius Pride 2023: vis dar einam“, o tuo metu Katedros aikštėje organizuotas ir nedidelis prieštaringai vertinamo visuomenės veikėjo A. Kandroto-Celofano susibūrimas „Keliu trispalvę už Lietuvą“, kuriame protestuota prieš Vilniuje ir kituose miestuose keliamas Ukrainos vėliavas.
Eitynėms pasiekus Katedros aikštę, joje susitiko ir eitynėse dalyvavęs Seimo narys T. V. Raskevičius bei A. Kandrotas-Celofanas. Vyrams atsistojus šalia vienas kito, parlamentaras staiga pabučiavo A. Kandrotą-Celofaną.
Temidė. Teisingumas. Slaptai.lt nuotr.
Vilniaus miesto apylinkės teismas trečiadienį toliau nagrinėjo 2021 m. rugpjūtį prie Seimo vykusių riaušių bylą. Teismas paskelbė atmetantis vieno kaltinamųjų byloje Antano Kandroto, pravarde Celofanas, prašymą nušalinti nuo bylos nagrinėjimo teisėją Mindaugą Striauką, taip pat buvo apsispręsta dėl dalies kaltinamųjų, jų gynėjų prašymų.
Kaip pranešė bylą nagrinėjančios teisėjų kolegijos pirmininkas Jeugenijušas Jaglinskis, prašymas nušalinti teisėją M. Striauką atmetamas kaip nepagrįstas.
Šis sprendimas sukėlė dalies kaltinamųjų pyktį, kilo sąmyšis, dalis kaltinamųjų pakilo iš savo vietų ir paliko teismo salę. Teisėjas J. Jaglinskis mėgino sudrausminti išeinančius iš salės.
„Draudžiama išeiti iš salės. (…) Už savavališką pasišalinimą iš teismo salės gresia procesinės prievartos priemonės“, – aiškino teisėjas.
Prašymą teismui nušalinti nuo bylos nagrinėjimo teisėją M. Striauką anksčiau pateikė A. Kandrotas-Celofanas. Jo teigimu, 2020 m. neblaivus prie vairo policijos pareigūnams įkliuvęs teisėjas savo poelgiu susitepė savo reputaciją ir tokios garsios bylos, kaip riaušių prie Seimo byla, negali nagrinėti. Kiti kaltinamieji byloje palaikė šį prašymą.
Teismas trečiadienį taip pat paskelbė netenkinantis vieno iš kaltinamųjų Arnoldo Kriskio prašymo nušalinti jam atstovaujantį advokatą Antoną Petkovskį.
Praėjus maždaug pusvalandžiui, dalis teismo salę palikusių kaltinamųjų į ją sugrįžo. Tiesa, kai kurie kaltinamieji vis negalėjo apsispręsti, ar likti teismo salėje, ar ją palikti.
„Baikite vaikščioti pirmyn ir atgal. (…) Kas vaikščios nuolat, tai bus pašalintas iš salės“, – kaltinamuosius drausmino teisėjas J. Jaglinskis.
Teismui pateikta šūsnis prašymų, kai kurie kaltinamieji prašė medikų pagalbos
Teismui atlikus į teismą atvykusių kaltinamųjų, kurie nebuvo atvykę į pirmąjį posėdį, tapatybės nustatymą, paaiškėjo, kad ir į šį posėdį dalis kaltinamųjų neatvyko, kai kurie jų per savo atstovus pranešė sergantys.
Prokurorai teismui pateikė keletą prašymų dėl procesinių dokumentų pridėjimo prie bylos.
Vėliau pradėti teikti kaltinamųjų, jų atstovų prašymai teismui.
Vienos kaltinamųjų Erikos Andriukaitienės advokatė Snieguolė Mažeikienė pareiškė, kad jos ginamajai yra atlikta operacija ir po pietų ji negalės dalyvauti teismo posėdyje, nes jai reikės vykti į gydymo įstaigą.
„E. Andriukaitienei silpna, ji turi pažymą, jai kyla temperatūra. Ji yra po operacijos, po pietų jai yra perrišimas, ji negalės dalyvauti posėdyje“, – dėstė advokatė.
Lietuviškoji Temidė. Slaptai.lt nuotr.
Viena kaltinamųjų Laura Leščinskaitė pareiškė teismui, kad jai bloga, ji turi išeiti iš teismo salės, ji prašė medikų pagalbos. Tai pareiškusi moteris išlėkė iš teismo salės.
Advokatė Aldona Stasiulaitienė pareiškė, kad į teismo posėdį neatvyko nė vienas iš jos dviejų ginamųjų.
„Mano dviejų ginamųjų nėra, tai prašau arba bylos nagrinėjimą atidėti, arba leisti palikti salę“, – kalbėjo advokatė.
Kitas advokatas Adolfas Remeikis pateikė teismui prašymą išsireikalauti iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (AVPK) duomenų apie vienos iš byloje nukentėjusiųjų policijos pareigūnės darbo apskaitą. Anot jo, šiai nukentėjusiajai išmokėta 8,5 tūkst. eurų kompensacija iš darbovietės, tačiau kartu byloje, kaip pastebėjo A. Remeikis, teikiami ieškiniai dėl žalos atlyginimo.
„Parašau iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato išreikalauti nukentėjusiosios pareigūnės darbo apskaitos dokumentus. Jai buvo išmokėti 8,5 tūkstančio eurų kompensacija, nors ligonių kasa prašo už ją ir kitus nukentėjusiuosius priteisti pinigus“, – dėstė advokatas.
Viena kaltinamųjų Astra Astrauskaitė prašė ją apklausti byloje paskutinę.
Tarp kitų kaltinamųjų, jų gynėjų prašymų būta ir prašymų tikrinti bylos teisėjų blaivumą, apeliuojant į tai, kad vienas iš bylą nagrinėjančių teisėjų M. Striaukas 2020 m. buvo sustabdytas policijos pareigūnų neblaivus prie vairo.
Vienos kaltinamųjų Adelinos Sabaliauskaitės advokatė A. Stasiulaitienė pranešė teismui, kad jos ginamajai esą dėl buvimo tinkamai nevėdinamoje teismo salėje pakilo temperatūra, spaudimas. Teismo salėje ir dalies kitų kaltinamųjų advokatai pranešė, kad jų ginamiesiems pasidarė bloga.
Teismas pranešė netenkinantis E. Andriukaitienės gynėjos S. Mažeikienės prašymo išleisti ginamąją pas gydytojas, perrišti žaizdų po operacijos. Anot teismo, medicininiame išraše toks poreikis nėra nurodytas.
Prašė liudytojais iškviesti R. Požėlą, A. Bilotaitę, R. Pocių
Teisme po pietų tęsėsi kaltinamųjų, jų gynėjų prašymų teikimas. Viena kaltinamųjų A. Sabaliauskaitė, kuri, nors buvo pranešta, kad jai buvo sušlubavus sveikata, visgi pasirodė posėdyhe, teigė norinti susipažinti su bylos vaizdo įrašais, kad galėtų vėliau teikti savo prašymus.
Kaltinamasis Arūnas Stungurys prašė teismo padaryti jam popierinę bylos medžiagos kopiją.
Kaltinamasis Artur Točilov prašė teismo įvardyti „tikruosius nusikaltėlius“ byloje.
„Nematau pagrindinio nusikaltėlio, tai yra tų, kurie davė įsakymą pukšti dujas, pulti mus. (…) Prašymas yra nustatyti pagrindinius nusikaltėlius, užsakovus, tuo, kurie išprovokavo, kas įvyko“, – dėstė A. Točilov.
Po pietų į teismo posėdį sugrįžęs kaltinamasis byloje A. Kandrotas-Celofanas pateikė prašymą teismui byloje liudytojais apklausti generalinį policijos komisarą Renatą Požėlą, vidaus reikalų ministrę Agnę Bilotaitę ir buvusį Viešojo saugumo tarnybos vadovą Ričardą Pocių.
„Norime iškviesti R. Požėlą ir A. Bilotaitę liudytojais. R. Požėla pasakė televizijoms, kad riaušių nebuvo. Mes nesuprantame, kuo esame kaltinami. Tegul generalinis komisaras policijos paaiškina viską. Taip pat prašome iškviesti generolą R. Pocių, nes jis gali turėti svarbios informacijos“, – dėstė kaltinamasis.
Prijungė prie bylos kaltinamųjų širdies kardiogramų kopijas
Po pertraukos teismas paskelbė didžiąją dalį kaltinamųjų, jų gynėjų prašymų atmetantis.
Kaip paskelbė teismas, A. Astrauskaitės prašymas būti apklaustai paskutinei byloje šiuo metu nesprendžiamas, advokato A. Remeikio prašymas išsireikalauti informacijos iš Vilniaus AVPK atmestas.
„Prašymas dėl teisėjų blaivumo tikrinimo. Šios procedūros nenumato joks įstatymas“, – apie prašymo tikrinti teisėjų blaivumą atmetimo priežastis kalbėjo teisėjas J. Jaglinskis. Tiesa ir teisingumas – svarbiausia
Teismas taip pat šiuo metu netenkino A. Kandroto-Celofano prašymo iškviesti byloje liudyti R. Požėlą, A. Bilotaitę, R. Pocių.
„Tačiau tai neatima galimybės, kai prieisime prie liudytojų, pakartoti savo prašymą“, – sakė teisėjas J. Jaglinskis.
Tiesa, teismas patenkino A. Kandroto-Celofano advokato Eriko Rugieniaus prašymą pridėti prie bylos medžiagos jo ginamojo širdies kardiogramos kopiją. Kardiograma, kaip anksčiau teigė advokatas, atlikta jo ginamajam trečiadienį, kai šiam pasidarė bloga.
A. Kandroto-Celofano advokato pavyzdžiu pasekė ir keli kiti kaltinamųjų advokatai. Teismas nutarė pridėti prie bylos medžiagos ir kitų kaltinamųjų širdies kardiogramų kopijas.
Prokuroras prašė skirti baudas palikusiems salę, A. Astrauskaitei iškviesti medikai
Prokuroras Remigijus Matevičius paprašė teismo įvertinti teismo salę savavališkai trečiadienio rytą palikusius kaltinamuosius. Prokuroras šiems kaltinamiesiems siūlė skirti 30 bazinių socialinių išmokų (MGL) dydžio baudas (apie 1,5 tūkst. eurų).
R. Matevičius išskyrė A. Kandrotą-Celofaną, trečiadienį rytą raginusį kitus kaltinamuosius išeiti iš salės. Šiam kaltinamajam prokuroras prašė skirti suėmimą.
„Siūlau skirti kardomąją priemonę-suėmimą A. Kandrotui-Celofanui“, – dėstė R. Matevičius.
Teismui tęsiant bylos nagrinėjimą, teismo salėje susmuko viena iš kaltinamųjų A. Astrauskaitė. Ją policijos pareigūnai išvedė iš teismo salės, iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Riaušės prie Lietuvos parlamento. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
A. Kandrotas-Celofanas, reaguodamas į prokuroro prašymą jam skirti suėmimą, tvirtino, kad iš teismo salės savavališkai išėjo ne jis vienas, tad noras tik jam vienam skirti suėmimą esą yra ne kas kito, o mėginimas susidoroti.
„Tęsiasi susidorojimas su manimi“, – pažymėjo kaltinamasis.
Dalies kitų kaltinamųjų advokatai taip pat teigė prieštaraujantys prokuroro R. Matevičiaus prašymui.
„Mes turime išklausyti kaltinamųjų, kuriems siūloma skirti baudas, poziciją“, – dėstė advokato padėjėjas, vieno iš kaltinamųjų atstovas Kęstutis Skrebys.
Teisme trečiadienį sugedus mikrofonams, teisėjas J. Jaglinskis pranešė, kad teismas daro pertrauką, o kito posėdžio metu ketina paskelbti sprendimą dėl pateiktų prašymų.
Į pirmąjį posėdį dalis kaltinamųjų neatvyko
Balandžio pabaigoje teismui atvertus šią rezonansinę bylą, į pirmąjį posėdį neatvyko 16 kaltinamųjų, pranešta, kad vienas kaltinamųjų gyvena Prancūzijoje, tad prašo teismo procese dalyvauti nuotoliniu būdu. Iš viso kaltinamųjų byloje yra 87. Tarp kaltinamųjų yra anksčiau teistas, įvairiuose protestuose ne kartą dalyvavęs A. Kandrotas-Celofanas, taip pat protesto akcijose ne kartą dalyvavę A. Lobovas, iš Vilniaus „Juventos“ gimnazijos atleista mokytoja A. Astrauskaitė, kovinio sporto atstovas Arnoldas Misiūnas.
Kaip anksčiau teigė Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininkė Viktorija Šelmienė, ši baudžiamoji byla dėl jos apimties, proceso dalyvių skaičiaus pripažinta galinčia užsitęsti. Teismo pirmininkė prognozuoja, kad šiemet ši byla nebus išnagrinėta.
Dėl didelio bylos dalyvių skaičiaus teisme sustiprinta asmenų patikra ir reguliuojami lankytojų srautai, todėl norintys stebėti posėdžius žiūrovai privalės pateikti asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus, o tokių dokumentų neturintys asmenys į teismą nebus įleidžiami.
Tvarką teisme taip pat padės užtikrinti papildomos policijos ir Viešosios saugumo tarnybos (VST) pareigūnų pajėgos.
Mitingas dėl COVID-19 ribojimų išaugo į riaušes
Vilniaus apygardos prokuratūra 2021 m. riaušių prie Seimo bylą teismui perdavė nagrinėti šių metų sausio 9 d. Byloje kaltinimai yra pareikšti 87 asmenims – daugiausia dėl dalyvavimo riaušėse, pasipriešinimo policininkams ar kitiems viešojo administravimo funkcijas atliekantiems asmenims, provokavimo viešai smurtauti, niokoti turtą ar kitaip šiurkščiai pažeisti viešąją tvarką. Vienam asmeniui pareikšti kaltinimai dėl riaušių organizavimo bei viešų raginimų viešai pažeisti Lietuvos Respublikos suverenitetą. Riaušės prie Seimo rūmų. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Kaip anksčiau skelbė teisėsauga, baudžiamąją bylą sudaro 136 tomai. Šioje byloje 27 asmenys pripažinti nukentėjusiaisiais, iš kurių net 23 – policijos ir VST pareigūnai. Keturi nukentėjusieji pareiškė civilinius ieškinius atlyginti neturtinę žalą bendrai 24,5 tūkst. eurų sumai.
Civilinius ieškinius dėl turtinės žalos atlyginimo (viso 92,6 tūkst. eurų sumai) šioje byloje pareiškė Vilniaus teritorinė ligonių kasa, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius, Seimo kanceliarija, Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas bei VST.
ELTA primena, kad 2021 m. rugpjūčio 10 d. nuo ryto prie Seimo vykęs protestas prieš COVID-19 ribojimus išaugo į riaušes. Mitinguojantiems užblokavus Seimo įėjimus, pasitelkti VST ir riaušių malšinimo policijos pajėgos, kurios prieš protestuojančius panaudojo ašarines dujas, fizinę jėgą.
Antrankiai
Generalinė prokuratūra pateikė daugiau informacijos apie dėl riaušių prie Seimo sulaikytus Antaną Kandrotą-Celofaną ir Andrių Lobovą. Vyriausiojo prokuroro Justo Lauciaus teigimu, abu asmenys sulaikymo metu elgėsi ramiai.
„Vienas iš jų yra sulaikytas vakar, 17 val. 20 min., Ukmergės plente, išvažiavus iš Vilniaus. Šio asmens vairuojamas automobilis buvo dekoruotas valstybiniais numeriais, išoriškai panašiais į diplomatinius, kurie turėjo bendro pobūdžio panašumų su vienos Rytuose esančios valstybės numeriais. Sulaikymo metu šis asmuo buvo vienas, prisistatė esąs diplomatas. Sulaikymo metu jis elgėsi korektiškai, nesipriešino, buvo mandagus, vykdė visus teisėtus reikalavimus, kurie jam buvo pateikti, ir spec. priemonės sulaikymo šiam asmeniui metu naudotos nebuvo“, – sakė J. Laucius.
Kaip skelbta, policija Vilniuje trečiadienį sulaikė A. Kandrotą-Celofaną.
„Šiandien šiam asmeniui yra įteiktas įtarimas dėl provokavimo daryti riaušes, taip pat ir dalyvavimo šiose riaušėse. Kitas iš įtarimų būtų veika dėl neteisėto informacijos apie asmenų privatų gyvenimą rinkimo“, – teigė vyriausiasis prokuroras.
Pasak vyriausiojo prokuroro, asmuo savo didelį sekėjų skaičių turinčioje paskyroje išplatino kreipimąsi, kad suteiktų duomenis už piniginį atlygį apie policijos pareigūnus ir kitus pareigūnus malšinant rugpjūčio 10 d. riaušes.
„Kitas asmuo, apie kurį šiandien yra rašoma, taip pat buvo sulaikytas vakar, 17 val. 5 min. Sulaikymas įvyko Jonavoje, taip pat asmuo buvo sulaikytas automobilyje. Automobilyje buvo vienas, sulaikymo metu elgėsi ramiai“, – informavo jis.
Buvo pranešta, kad Jonavoje trečiadienį sulaikytas A. Lobovas. J. Laucius patikino, kad, sulaikant abu asmenis, nepilnamečių vaikų su jais nebuvo.
„Sulaikymas yra 48 val., tas terminas baigiasi rytoj po darbo dienos pabaigos, tai ikiteisminį tyrimą organizuojantis ir jam vadovaujantis prokuroras iki to laiko priims sprendimą, kokias kardomąsias priemones šiems asmenims skirti“, – sakė jis.
Vyriausiasis prokuroras taip pat atkreipė dėmesį, kad trečiadienį buvo sulaikytas ir trečiasis asmuo, kuris, pasak jo, trečiadienio vakarą buvo paleistas, jam paskirtas rašytinis pasižadėjimas neišvykti.
„Trečiasis asmuo buvo sulaikytas dėl akmenų mėtymo į pareigūnus ir pasipriešinimo pareigūnams“, – paaiškino jis.
Prokuroras taip pat paaiškino, kodėl asmenys buvo sulaikyti tik praėjus beveik mėnesiui nuo riaušių prie Seimo.
„Tiek įteikti asmeniui įtarimą, tiek jį sulaikyti, tiek skirti kardomąsias priemones reikia turėti tam pakankamai duomenų. Tai šiuo atveju tų duomenų šaltiniai, kurių pagrindu yra konstruojami įtarimai konkretiems asmenims (…), yra vaizdo įrašai“, – teigė J. Laucius.
„Vaizdo įrašų yra labai daug, jų analizė, struktūrizavimas užima ganėtinai ilgą laiko tarpą. Kai buvo surinkti tie duomenys, kurių pakako priimti tokį sprendimą, tada toks sprendimas ir buvo priimtas“, – pridūrė jis.
J. Laucius akcentavo, kad sulaikymai nėra derinami prie kažkokių konkrečių įvykių.
Prokuroras taip pat informavo kad šiuo metu byloje įtariamaisiais patraukti 42 asmenys, iš jų yra 34 vyrai ir 8 moterys, 25 asmenys yra pripažinti nukentėjusiais. J. Laucius teigia, kad tarp nukentėjusiųjų yra vienas Seimo narys, viena žurnalistė. Prokuroro teigimu, kiti nukentėję 23 asmenys – riaušes malšinę policijos ir Viešojo saugumo tarnybos pareigūnai.
Iš 42 byloje įtariamaisiais patrauktų asmenų, 4 asmenims įtarimai pateikti dėl riaušių provokavimo.
