Joe Bidenas. Suklupo…
Vašingtonas, balandžio 21 d. (dpa-ELTA). JAV prezidentas Joe Bidenas jau kitą savaitę gali paskelbti, kad 2024 m. sieks perrinkimo, pranešė kelios JAV žiniasklaidos priemonės, tai atvertų kelią dar vienoms jo varžyboms su Donaldu Trumpu.
Neįvardyti J. Bideno padėjėjai ketvirtadienį laikraščiams „The Washington Post“ ir „The New York Times“ sakė, kad jis gali apie tai pranešti antradienį vaizdo įrašu, nors perspėjo, jog tai gali būti padaryta ir vėliau.
Demokratas ne kartą leido suprasti, kad norėtų siekti antros kadencijos. Neseniai per kelionę į Airiją jis gana aiškiai išsakė savo ketinimą. „Paskelbsime tai gana greitai“, – sakė J. Bidenas.
Vis dėlto J. Bideno amžius net jo paties partijoje kelia abejonių, ar jis būtų geriausias kandidatas. Per kitus JAV prezidento rinkimus 2024 m. J. Bidenas bus 81-erių, o pradėjęs antrąją kadenciją – 82-ejų. Džo Baidenas. Joe Bidenas. EPA – ELTA nuotr.
Tačiau jei J. Bidenas oficialiai dalyvaus varžybose, kaip tikimasi, vargu ar sulauks didelės kolegų demokratų konkurencijos.
76 metų respublikonas D. Trumpas jau pradėjo kampaniją, kad grįžtų į Baltuosius rūmus per rinkimus 2024 m. lapkritį, nors jam gresia kelios administracinės ir baudžiamosios bylos. Šį mėnesį jis tapo pirmuoju buvusiu JAV prezidentu, kuriam pareikšti baudžiamieji kaltinimai.
2020 m. D. Trumpas pralaimėjo rinkimus J. Bidenui ir skleidė nepagrįstas sąmokslo teorijas, kad rinkimai buvo iš jo pavogti.
Joe Bidenas – itin garbaus amžiaus vyriškis. EPA-ELTA nuotr.
Vašingtonas, vasario 25 d. (AFP-ELTA). Prezidentas Joe Bidenas pareiškė tikrai paskelbsiantis apie savo ketinimą 2024 m. siekti antrosios kadencijos, bet dar ne dabar.
Spėlionių dėl J. Bideno planų daugėja. 80 metų J. Bidenas yra vyriausias visų laikų asmuo JAV prezidento poste. Jis ne kartą yra sakęs, kad ketina vėl kandidatuoti, bet dar neįsipareigojo.
Per interviu „ABC News“ Davidui Muirui jis sakė: „Mano ketinimas yra…, nuo pat pradžių buvo varžytis“. Paklaustas apie ankstesnį interviu, kai jo žmona, JAV pirmoji ponia Jill Biden naujienų agentūrai „Associated Press“ penktadienį pasakė, kad liko tik nuspręsti, kada ir kur paskelbti apie kampaniją, J. Bidenas pašmaikštavo: „Kaip pasakytų mano motina: „Dievas ją myli“.
Vis dėlto jis leido suprasti, kad neskuba. „Yra daugybė kitų dalykų, kuriuos turime užbaigti artimiausiu metu prieš man įsitraukiant į kampaniją“, – sakė jis.
ABC paklaustas, ar amžius lemia jo svarstymus dėl kandidatavimo, J. Bidenas atsakė: „Ne. Tačiau žmonės turi teisę kelti klausimą dėl mano amžiaus. Tai daryti visiškai teisėta“. „Galiu pasakyti tik viena – stebėkite mane“, – pridūrė jis, turėdamas omenyje savo, kaip prezidento, darbą.
Antrosios kadencijos pabaigoje J. Bidenui būtų 86 metai. Anksčiau šį mėnesį atliktas išsamus jo sveikatos patikrinimas parodė, kad jis yra „sveikas, energingas“ ir „tinkantis sėkmingai eiti prezidento pareigas“.
R. T. Erdoganas oficialiai paskelbė sieksiantis dar vienos kadencijos prezidento poste. EPA-ELTA nuotr.
Ankara, birželio 9 d. (AFP-ELTA). Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas oficialiai paskelbė sieksiantis dar vienos kadencijos kitais metais vyksiančiuose rinkimuose. „Leiskite man tai pasakyti. R. Tayyipas Erdoganas yra Liaudies aljanso kandidatas“, – pareiškė jis ketvirtadienį mitinge Izmire, turėdamas omenyje aljansą tarp jo Teisingumo ir plėtros partijos (AKP) ir dešiniosios Nacionalistinio judėjimo partijos (MHP).
R. T. Erdoganas paneigė gandus, kad jis siekia pirmalaikių rinkimų. Prezidento rinkimai, kaip ir numatyta, vyks 2023 metų birželio 24-ąją, sakė jis.
Kas bus R. T. Erdogano varžovai, kol kas nežinoma. Opozicinė Liaudies respublikonų partija (CHP) dar nėra nominavusi savo kandidato.
Turkiją šiuo metu yra ištikusi didelė ekonominė krizė. Infliacija siekia 73,5 proc. ir yra didžiausia nuo 1998 metų. Be to, smarkiai nuvertėjo nacionalinė valiuta lira.
Kritikai dėl problemų kaltina neįprastą R. T. Erdogano ekonominę politiką. Turkijos centrinis bankas, nepaisant šuoliuojančios infliacijos šalyje, neseniai vėl paliko nepakitusią pagrindinę palūkanų normą. R. T. Erdoganas yra aukštų palūkanų, kurios laikomos veiksminga kovos su infliacija priemone, priešininkas.
D. Trumpas. EPA-ELTA nuotr.
Per pirmąjį didelį savo pasirodymą po pasitraukimo iš Baltųjų rūmų sausį buvęs JAV prezidentas Donaldas Trumpas užsipuolė užkrečiamųjų ligų ekspertą Anthony‘į Faucį, reikalavo reparacijų iš Kinijos, o tyrimą dėl jo finansų pavadino raganų medžiokle. Kalbėdamas Respublikonų partijos suvažiavime Grinvilyje Šiaurės Karolinoje, D. Trumpas, be to, užsiminė apie galimą dalyvavimą 2024 metų prezidento rinkimuose, praneša agentūra „Reuters“.
D. Trumpas įsitraukė į chorą respublikonų politikų, kurie kritikuoja A. Faucį dėl kovos su pandemija. Anot D. Trumpo, A. Faucis yra „ne geras gydytojas, o geras savireklamos specialistas“. A. Faucis esą per pandemiją beveik viską darė blogai ir klydo vertindamas viruso kilmę. Epidemiologas skeptiškai vertino tuomečio prezidento teoriją, kad virusas į aplinką pateko iš laboratorijos Kinijos Uhano mieste.
Buvęs prezidentas savo kalboje taip pat ragino Kiniją dėl koronaviruso sumokėti JAV ir pasauliui 10 trln. JAV dolerių (8,25 mlrd. eurų) reparacijų. Pasaulio šalys, be to, esą neturėtų mokėti Kinijai skolų.
D. Trumpas, be to, sakė, kad Niujorko generalinės prokuratūros prieš jį pradėtas baudžiamais tyrimas yra naujausias demokratų mėginimas jį sužlugdyti. Niujorko generalinė prokurorė Letitia James aiškinasi, ar įmonė „Trump Organisation“ nepateikė klaidingų duomenų apie nekilnojamojo turto vertes, kad užsitikrintų kreditų ir gautų ekonominių bei mokestinių lengvatų.
D. Trumpas prisiekė padėti respublikonams 2022 metų Kongreso rinkimuose ir vėl užsiminė apie galimą kandidatavimą 2024 metų prezidento rinkimuose. „Amerikos išlikimas priklauso nuo mūsų gebėjimo išrinkti respublikonus visais lygiais, pradedant vidurio kadencijos rinkimais kitais metais“, – sakė D. Trumpas.
D. Trumpo pasirodymas turėjo visus tipiškus rinkimų kampanijos požymius – skambėjo daug muzikos, o Šiaurės Karolinos Respublikonų partijos pirmininkas Michaelis Whatley‘is pasveikino D. Trumpą kaip „mūsų prezidentą“. Tai buvo užuomina į nepagrįstus D. Trumpo teiginius, kad 2020-ųjų rinkimai iš jo buvo pavogti.
Prezidentas Gitanas Nausėda. Roberto Dačkaus (LR Prezidento kanceliarija) nuotr.
Į užsitęsusį valdančiųjų konservatorių ir prezidento Gitano Nausėdos ginčą dėl atstovavimo Europos Vadovų Tarybai (EVT) reikėtų žiūrėti daugiau kaip į komunikacinį reiškinį. Politologų teigimu, kol kas visai nepanašu, kad jau kuris laikas rusenantis nesutarimas tarp dviejų šalies institucijų baigtųsi kažkokiais apčiuopiamais pokyčiais.
Anot ekspertų, iš visko sprendžiant, patys konservatoriai nėra pasiruošę atstovavimo EVT klausimo perkelti iš tik santykių atmosferą matuojančios komunikacijos į realią rezultatą duoti galinčią teisinę logiką. Dar mažiau tikėtina, kad prezidentas sutiktų su konservatorių siūlomu kompromisu – EVT atstovauti su premjere Ingrida Šimonyte pakaitomis. Po užsitęsusių diskusijų bei konservatorių pažertų epitetų G. Nausėdai, ko gero, bet koks atsitraukimas nuo status quo reikštų pralaimėjimą ir nuostolius kuriamam „aktyvaus prezidento“ įvaizdžiui. O tai galbūt būtų per didelė kaina G. Nausėdai, jei visgi galvojama apie antrąją prezidento kadenciją.
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) profesorius Tomas Janeliūnas komentuodamas pastarąją savaitę vėl tarp Prezidentūros ir valdančiųjų konservatorių įsiplieskusį apsižodžiavimą dėl EVT, laikėsi nuomonės, kad bent jau kol kas šiuo klausimu apsiribojama tik kandžia komunikacija. Anot jo, visai nepanašu, kad būtų realiai bandoma pakeisti esamą atstovavimo EVT tvarką. T. Janeliūno teigimu, pakankamai realu manyti, kad pačių valdančiųjų gretose nėra užtikrinto tikėjimo, jog būtų galima realizuoti kai kurių konservatorių įgarsinamus užmojus.
„Nuo pat pradžių nebuvo aišku, kokių tikslų yra siekiama keliant EVT klausimą. Tiesiog buvo bandoma patikrinti, ką tai galėtų reikšti, pažiūrėti, kuo tai galėtų baigtis. Tačiau pamatyta, kad šią idėją nei koalicijos partneriai labai palaiko, nei visuomenei šis klausimas yra toks įdomus, kad valdantieji sulauktų paramos tokiame žygyje prieš prezidentą“, – Eltai komentavo profesorius.
Ingrida Šimonytė. Reklaminis plakatas Pilaitės rajone Vilniuje. Slaptai.lt nuotr.
„Matyt, jaučiama, kad valdantiesiems teisinis konfliktas greičiausiai tik pakenktų – pirmiausia reputacine prasme. Kita vertus, juk nėra garantijos, kad teikiant šį (EVT atstovavimą reglamentuojantį – ELTA) įstatymą bus surinkta dauguma ir pritarta Seime. Kitaip tariant, daug ženklų rodo, kad tai nėra būtinai sėkmei pasmerkta iniciatyva“, – samprotavo TSPMI politologas.
„Lieka tik komunikaciniai pasisvaidymai šiokiais tokiais kaltinimais. Bet tai, ko gero, atspindi bendresnį esamą nepasitenkinimą tarp Prezidentūros ir valdančiosios daugumos“, – sakė T. Janeliūnas.
Teisiniai bandymai keisti atstovavimą EVT sukeltų nepageidaujamas prezidento reakcijas
Anot profesoriaus, realiai EVT klausimas galėtų pajudėti, tik jei būtų pereita iš komunikavimo į teisinę veiksmų logiką. Pavyzdžiui, jei konservatoriai apie įstatymus, keičiančius atstovavimo EVT tvarką, ne tik kalbėtų, bet realiai juos bandytų įgyvendinti. Tačiau, sutinka TSPMI profesorius, realią formą įgavęs veiksmas dėl EVT atstovavimo peržiūrėjimo sukeltų ir visai kito lygio prezidento reakcijas. Politologas spėja, kad tokiu atveju G. Nausėda, atsakydamas į konservatorių veiksmus, pasitelktų ir savo turimus įrankius tiek vetuojant valdantiesiems aktualius įstatymus, tiek apskritai blokuojant kai kuriuos politinius sprendimus.
„Todėl, manyčiau, kad bent jau artimiausiu metu nei Vyriausybei, nei premjerei nebus didelio noro šalia visų kitų problemų turėti dar ir karą su Prezidentūra. Kol toks supratimas vyraus, atskiri konservatorių nariai nieko nepakeis“, – teigė T. Janeliūnas.
Prezidentas EVT klausimas yra esminis: konservatorių siūlomas kompromisas G. Nausėdai reiškia pralaimėjimą
Ir visgi, jei valdančiųjų gretose būtų rasta motyvacijos realiems sprendimams dėl EVT, nereikėtų tikėtis, kad prezidentas, „neatlaikęs įtampos“, sutiktų su tuo, ką valdantieji vadina kompromisu – t.y. atstovavimu EVT pakaitomis. Pasiūlymas, kad, priklausomai nuo klausimų pobūdžio, į EVT važiuotų arba prezidentas, arba premjerė, Prezidentūroje, ko gero, suvokiamas visai ne kaip toleruotinas kompromisas, bet kaip pralaimėjimas, kuris galėtų tik pakenkti G. Nausėdos prezidentiniam įvaizdžiui.
G. Nausėda save regi ir visuomenei pristato kaip aktyvų prezidentą, tad bet koks atsitraukimas, ypač po užsitęsusių diskusijų, veikiausiai yra ne tik nepageidaujamas, bet ir iš principo atmetamas.
Su tokia logika sutinka ir TSPMI profesorius. Maža to, T. Janeliūnas pažymi, kad pralaimėjus „EVT klausimą“ vargu ar visuomenėje G. Nausėdai pavyktų išlaikyti reputaciją, būtiną, pavyzdžiui, siekti antrosios kadencijos.
„Jei prezidentas atsitraukia nuo to, tai per likusią kadencijos dalį jam, ko gero, nebepavyktų susigrąžinti reputacijos, kad jis yra stiprus valstybės vadovas, galintis turėti daug politinės įtakos. Aš manau, kad Prezidentūra tai supranta. Jiems tai yra vienas iš esminių klausimų. Tuo tarpu valdantiesiems tai yra vienas iš dalykų, kurį galima arba laimėti, arba pralaimėti. Aš manau, grubiai tariant, kad jei Nausėda pralaimėtų, tai kiltų klausimų ir dėl antrosios kadencijos. Taigi, šiuo atžvilgiu Prezidentūrai šis klausimas yra labai svarbus“, – sakė T. Janeliūnas.
L. Bielinis mano, kad konservatoriams kova dėl EVT nėra patogi: partija greitai nutildys EVT klausimo aktyvistus
Tuo tarpu Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius Lauras Bielinis trintis tarp valdančiųjų ir Prezidentūros keliantį atstovavimo EVT klausimą įvertino iš kitos perspektyvos. Jo teigimu, dalis konservatorių šią problemą kelia nepagrįstai, mažų mažiausiai darydami sau, o ne prezidentui žalą. Todėl, politologo teigimu, ko gero, reikėtų tikėtis, kad valdančioji partija tai supras ir ilgainiui pati atsitrauks nuo šios iniciatyvos.
„Aš manau, kad visa ši problema yra tam tikros konservatorių grupės saviraiškos tema. Jie taip mato savo eksponavimą, mato netgi savo prasmę, kaldami vieną ir tą pačią vinį. Tačiau, mano galva, šis klausimas, dėl kurio taip intensyviai veikia Pavilionis ir dar keletas kitų, išties nedaro jokios įtakos jokiems rimtiems procesams – tiek vidaus, tiek užsienio politikoje. Tai tik konservatorių politinio aktyvumo rodiklis, kuris yra ydingas ir niekur nevedantis“, – sakė L. Bielinis. Dvikova iki pergalės. Vytauto Visocko nuotr.
„Jeigu ši politinė jėga mano, kad tokiu būdu ji save eksponuoja, reikėtų suprasti, kad šis eksponavimas yra jiems negatyvaus pobūdžio“, – teigė jis.
Profesoriaus įsitikinimu, Lietuvoje, nepaisant to, kas bebūtų prezidentas, politinėms partijoms dažniausiai grumtynės su šalies vadovu nėra sėkmingos.
„Kova yra nepatogi ir pavojinga, nes bet kokį prezidentą, nesvarbu, ar tai būtų G. Nausėda, ar kitas šalies vadovas, prezidentas iš esmės visuomenėje yra traktuojamas kaip pagrindinis politikas. Tad jo atakavimas gali turėti neigiamos įtakos“, – sakė profesorius ir prognozavo, kad diskusijos dėl atstovavimo EVT turėtų ilgainiui užgesti iš principo nieko apčiuopiamo nedavusios.
„Gali būti, kad patys konservatoriai ims matyti, kad ši kova yra beprasmė ir neduoda jokių pozityvių rezultatų. Manau, kad su laiku dabartiniai konservatorių aktyvistai partijos bus nutildyti“, – apibendrino L. Bielinis.
Darius Jauniškis. Olgos Posaškovos (Seimo kanceliarija) nuotr.
Antrajai kadencijai į Valstybės saugumo departamento vadovo pareigas paskirtas Darius Jauniškis teigia, kad po pastarųjų mėnesių įvykių būtina supažindinti visuomenę ir politikus su departamento veikla. Anot jo, parlamentaro Vytauto Bako praeitą mėnesį pateikta informacija, kad neva VSD vadovybės nurodymu 2018-2019 metais žvalgyba rinko informaciją apie tuomečio kandidato į prezidentus Gitano Nausėdos aplinką ir diplomatą Vygaudą Ušacką – buvo nesusipratimas.
„Kaip bendravome su Seimu, taip ir bendrausime toliau. Aš manau, kad gyvename demokratinėje valstybėje, kurioje kiekvienas turi teisę išreikšti savo nuomonę bei pasakyti savo abejones. Bet, matyt, kiekvienas turi savo teisybę. Ką aš iš tikrųjų matau ir kam pritariu, tai reikia daugiau aiškinimo, kas yra žvalgyba ir kaip ji veikia, tai tą artimiausiu metu ir darysime, aiškindami, kuo ji skiriasi nuo kriminalinės žvalgybos ir kaip mes atliekame savo funkcijas“, – teigė D. Jauniškis.
„Aš esu ne kartą girdėjęs įžeidžiančių žodžių mano atžvilgiu, bet ar verta į tai reaguoti? Nematau, tam jokio tikslo ir jokio pagrindo. (…) Aš manau, reikia stiprinti vidinę komunikaciją. Sakykime, kad nebūtų tokių nesusipratimu. Mano galva, tai buvo daugiau nesusipratimas negu tikra informacija“, – teigė jis.
Pasak jo, VSD taip pat netolimoje ateityje didins kibernetinius pajėgumus.
„Visas pasaulis juda ta linkme ir mes negalime atsilikti (…) Tie ateinantys penkeri metai bus tęsinys penkerių metų, kas yra padaryta ligi šiol. Aš manau, kad kol kas yra padaryta arti 40 proc. Tai, manau, per tuos kitus metus galima bus (…) tuos pokyčius tęsti“, – teigė jis.
Informacijos pranešėjas toliau dirba departamente
D. Jauniškis patikino, kad pranešėjas, kuris perdavė informaciją V. Bakui, ir toliau dirba VSD.
„Jis toliau dirba departamente, man labai gaila, kad jo asmenybė buvo atskleista. Tikrai ne mes tai padarėme. Išviešinus tą informaciją žiniasklaidoje, tai iš karto paaiškėjo. Jis pats atėjo ir prisipažino imuniteto vadovui. (…) Jis dirba savo darbą ir atostogų jis buvo išleistas. Jis saugomas pranešėjo statuso, kas bus ten toliau, matysime, kokie toliau veiksmai bus, matyt, priklausys ir nuo jo paties“, – sakė VSD vadovas.
ELTA primena, kad Seimas antradienį pritarė D. Jauniško kandidatūrai antrajai kadencijai į Valstybės saugumo departamento (VSD) direktoriaus pareigas.
Po balsavimo už D. Jauniškio kandidatūrą pasisakė 109 Seimo nariai, prieš – 4, susilaikė – 5.
Valstybės saugumo departamento vadovas Darius Jauniškis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Antradienį Seimas spręs, ar skirti antrajai kadencijai į Valstybės saugumo departamento (VSD) direktoriaus pareigas Darių Jauniškį.
Praeitą savaitę Seimo posėdyje prezidento vyriausiasis patarėjas Jonas Vytautas Žukas, Seimui pristatydamas D. Jauniškio kandidatūrą, teigė, kad D. Jauniškis per savo pirmąją kadenciją parengė ir patvirtino naują VSD veiklos strategiją bei naują Žvalgybos įstatymo redakciją.
„Taip pat prezidentas ypač pažymėjo sėkmingai atliktą operaciją praeitų metų rudenį, kada buvo bendradarbiaujant su Norvegijos ir Jungtinių Amerikos Valstijų žvalgybomis labai efektingai pravesta operacija – mūsų žvalgai ir Norvegijos žvalgas buvo sugrąžinti namo. D. Jauniškis per tuos penkerius metus atliko labai daug darbų ir per penkerius metus visuomenės pasitikėjimas Valstybės saugumo departamentu išaugo nuo 44 iki 62 proc.“, – kalbėjo vyriausiasis patarėjas.
Pats D. Jauniškis Seimo nariams pabrėžė, kad mato dar daug būtinų darbų, kad būtų padidintas VSD veiklos efektyvumas saugant valstybę ir visuomenę nuo nedraugiškų išorės inicijuotų veiksnių.
„Nepaisant kylančių globalių krizių, turime išlaikyti aukštą Lietuvos žvalgybos standartą, kad deramai įvykdytume pareigą prognozuoti ir identifikuoti, įvertinti ir užkardyti išorės grėsmes. Esu tikras, kad einame teisinga kryptimi. Ir pokyčius, ir progresą pasiektus per pastaruosius penkerius metus, būtina tęsti“, – posėdyje kalbėjo D. Jauniškis.
ELTA primena, kad VSD direktorių penkerių metų kadencijai Seimo pritarimu skiria ir atleidžia prezidentas.
D. Jauniškis 1990–1993 m. dirbo Aukščiausiosios Tarybos–Atkuriamojo Seimo Apsaugos skyriuje, 1993–1994 m. – Vadovybės apsaugos departamente, o 1995 m. pradėjo tarnybą Lietuvos kariuomenės Ypatingosios paskirties tarnyboje (YPT). 1997–2006 m. D. Jauniškis buvo YPT vado pavaduotojas, 2006–2008 m. – YPT vadas. 2008 m. jis buvo paskirtas Lietuvos kariuomenės Specialiųjų operacijų pajėgų vadu, 2015 m. pradėjo eiti VSD direktoriaus pareigas.
Kandidatas į VSD vadovus yra baigęs ekonomikos ir strategines studijas. D. Jauniškis dalyvavo tarptautinėse misijose Afganistane 2002, 2004 ir 2007 m., o 2010 m. jam suteiktas pulkininko laipsnis.
Tarp D. Jauniškio gautų apdovanojimų – Vyčio Kryžiaus ordino Komandoro kryžius, Vyčio Kryžiaus ordino Karininko kryžius, Vyčio Kryžiaus ordino Riterio kryžius, Sausio 13-osios medalis, Krašto apsaugos sistemos medalis „Už nuopelnus“, Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medalis, Lietuvos kariuomenės medalis „Už nuopelnus“, Lietuvos kariuomenės medalis „Už pasižymėjimą“, KAS medalis „Už tarptautines operacijas“, JAV kariuomenės medalis ir Norvegijos krašto apsaugos sistemos medalis.
Prezidentas Gitanas Nausėda. Roberto Dačkaus (LR Prezidento kanceliarija) nuotr.
Prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad jau kitos savaitės pradžioje galutinai apsispręs dėl Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovo klausimo. Ar bus antrajai kadencijai teikiama dabartinio VSD vadovo Dariaus Jauniškio kandidatūra, tvirtino prezidentas, paaiškės po kitą savaitę vyksiančio Nacionalinio saugumo ir gynybos (NSGK) posėdžio. VSD vadovas Darius Jauniškis ir Prezidentas Gitanas Nausėda. Prezidento kanceliarijos (Robertas Dačkus) nuotr.
„Mes laukiame kitą pirmadienį įvyksiančio Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto posėdžio, kuriame bus pateikta išvada dėl VSD veiklos. Po šių išvadų mes apsispręsime ir pateiksime savo kandidatūrą – veikiausiai netgi tą pačią dieną. Galimas dalykas, kad ši kandidatūra bus svarstoma jau kitą antradienį, kovo 31 d. įvyksiančiame Seimo plenariniame posėdyje“, – trečiadienį teigė prezidentas G. Nausėda po susitikimo su Lietuvos žvalgybos institucijų vadovais.
NSGK aiškinasi, ar VSD teisėtai rinko informaciją apie kai kuriuos kandidatus ir jų aplinką per praėjusią prezidento rinkimų kampaniją.
ELTA primena, kad buvęs NSGK pirmininkas Vytautas Bakas pateikė informaciją, neva VSD vadovybės nurodymu 2018–2019 metais žvalgyba rinko informaciją apie tuomečio kandidato į prezidentus G. Nausėdos aplinką ir diplomatą Vygaudą Ušacką.
