Arvydas Anušauskas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas pripažįsta galvojantis apie kandidatavimą artėjančiuose prezidento rinkimuose. Visgi, kokios aplinkybės lems apsisprendimą dėl dalyvavimo rinkimuose, ministras neįvardino.
„Rugsėjo mėnesį skyriai baigia kelti, tada bus apsisprendimui mėnuo laiko“, – TV3 televizijai sakė A. Anušauskas, pažymėdamas, kad jei jo pavardė bus tarp konservatorių partijos skyrių iškeltų kandidatų, galutinį sprendimą priims per spalio mėnesį. Kol kas A. Anušauskas tikino sprendimo dėl to, ar dalyvaus prezidento rinkimuose, dar neturįs. „(Tai priklausys – ELTA) nuo įvairių aplinkybių, bet jų neįvardinsiu“, – sakė ministras.
Lietuvos sargyba. Prezidentūra. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
ELTA primena, kad rugpjūčio 14-24 d. TS-LKD skyriai kelia galimus kandidatus dalyvauti prezidento rinkimuose. Vėliau pretendentus įvertins konservatorių Priežiūros komitetas, o patys kandidatai turės apsispręsti, ar dalyvaus partijos vidiniuose rinkimuose, ar kandidatuoti nesutinka. Galutinius kandidatų sąrašus spalio mėnesį turėtų patvirtinti TS-LKD Prezidiumas.
Daugiausiai Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos skyrių palaikymo prezidento rinkimuose sulaukia premjerė Ingrida Šimonytė, pirmininkas Gabrielius Landsbergis bei socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė, tarp siūlomų kandidatų yra ir ministro A. Anušausko bei buvusios prezidentės Dalios Grybauskaitės pavardės.
Artimiausi šalies vadovo rinkimai vyks 2024 m. gegužę. Apie savo kandidatūrą kol kas paskelbė tik Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) narys Aurelijus Veryga.
Prezidentas Gitanas Nausėda. Roberto Dačkaus (Prezidento kanceliarija) nuotr.
Prezidentas Gitanas Nausėda neatsitraukia nuo anksčiau išsakytos kritikos krašto apsaugos ministrui Arvydui Anušauskui ir nurodo, kad Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdyje aptarta informacija apie vokiškų tankų „Leopard“ įsigijimus turėjo likti už uždarų durų. Šalies vadovas pažymi, kad konfidencialios informacijos atskleidimas gali padaryti žalos valstybės interesams.
„Kiekviena institucija turi savo slaptumo žymas – riboto naudojimo žymą, konfidencialumo žymą. Ir jų turi būti laikomasi. Valstybės gynimo taryba yra viena iš tokių institucijų – labai svarbi institucija, kurioje susieiname visi šalies vadovai aptarti svarbiausius saugumo klausimus. Todėl sprendimai ir turi būti priimami institucijose, o ne socialiniuose tinkluose ar feisbuke“, – pirmadienį žurnalistams sakė G. Nausėda.
Taip G. Nausėda reagavo paklaustas apie išsiskyrusias Prezidentūros ir Krašto apsaugos ministerijos (KAM) pozicijas. Pasak KAM, praėjusią savaitę A. Anušausko paviešinta informacija nebuvo slapta. Tuo metu G. Nausėda anksčiau teigė, kad ministras paskelbė riboto naudojimo medžiagą.
Du gerai su situacija susipažinę šaltiniai Eltai taip pat nurodė, kad karinis patarimas, pristatytas VGT nariams ir kurio detales vėliau viešai paskelbė A. Anušauskas, išties yra riboto naudojimo informacija.
Prezidentas sureagavo ir į A. Anušausko argumentus, esą tokia informacija turi būti žinoma visuomenei.
„Suprantu, kad galbūt yra noras informuoti visuomenę ir mes visada už tai pasisakome – kad visuomenė turi būti informuota. Tačiau yra dalis informacijos, kurios atskleidimas gali padaryti žalos valstybei“, – nurodė šalies vadovas.
„Kiek žinau, šiuo klausimu yra kreipimasis į Generalinę prokuratūrą – manau, kad taip pat galės įvertinti teisinius šios problemos aspektus. Tada žiūrėsime, kokios bus išvados“, – aiškino jis, vertindamas parlamento Mišrios Seimo narių grupės seniūnės Agnės Širinskienės kreipimąsi į prokurorus.
ELTA primena, kad praėjusį pirmadienį po Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdžio krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas užsiminė, jog artimiausiu metu bus pasirašytas ketinimų protokolas su Vokietijos gamintojais dėl tankų įsigijimo. Arvydas Anušauskas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Visgi, A. Anušauskas dėl viešų pareiškimų sulaukė aštrios kritikos. Keliami klausimai dėl tokių sprendimų skaidrumo, dvišalių santykių su JAV bei Vokietija, Lietuvos derybinės galios potencialo. VGT vadovaujantis prezidentas Gitanas Nausėda pabrėžė, kad krašto apsaugos ministras paskelbė riboto naudojimo informaciją, kurios sutarta neviešinti.
Mišrios Seimo narių grupės seniūnė Agnė Širinskienė dėl krašto apsaugos ministro viešai aptartų detalių kreipėsi į prokuratūrą.
Vis tik Krašto apsaugos ministerija (KAM) teigia, kad A. Anušausko paviešinta informacija apie vokiškų tankų pirkimą nebuvo slapta.
Arvydas Anušauskas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) foto
Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) nariai neslepia kritikos krašto apsaugos ministrui Arvydui Anušauskui. Pasak kai kurių komiteto narių, savo komentaru po Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdžio ministras ne tik atskleidė kai kurias neviešinamomis turėjusias likti posėdžio detales, bet ir sumažino Lietuvos derybinę galią tankų įsigijimo procese.
A. Anušauskas pirmadienį po VGT posėdžio žurnalistams sakė, kad artimiausiu metu Lietuva pasirašys ketinimų protokolą su Vokietijos gamintojais dėl tankų įsigijimo.
„Kad turime absoliučiai neprofesionalų politiką, mes įsitikinome jau kelis kartus. Jis nesuvokia, ką galima kalbėti viešai. Nederina veiksmų nei su NSGK, nei su Prezidentūra, net su Valstybės saugumo tarybos tam tikrais pareigūnais. Tam tikra informacija, kurią mes gauname – tai yra paslaptys. O jis nesuvokia, ką galima komunikuoti viešai“, – Eltai sakė „valstietis“ Dainius Gaižauskas.
Anot opozicijai priklausančio parlamentaro, A. Anušausko pademonstruota nekompetencija valstybei ne pirmą kartą kelia problemų.
„Šitoks neatsakingas jo išėjimas vėl sukiršino mūsų sąjungininkus. (…) Juk net versle yra komercinės paslaptys – o čia – išeiname iš derybų ir vienas (derybininkas – ELTA) pradeda kalbėti viešai. Tai yra baisus, baisus nekompetencijos pavyzdys, kuris ne tik kenkia mūsų reputacijai, bet ir kiršina su sąjungininkais – kad neva vykdome kažkokius užkulisinius susitarimus“, – teigė D. Gaižauskas.
„Čia gal didybės manija pirmam pasakyti kažkokią skambią frazę (…). Tai yra labai bloga pozicija“, – situaciją komentavo parlamentaras.
S. Skvernelis: jei kalbiesi su keliais pardavėjais, turi daugiau derybinės galios
Savo ruožtu partijos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas ir NSGK narys Saulius Skvernelis sako, kad dėl ministro pasisakymų Lietuvos derybinė galia krenta. Todėl, pažymi parlamentaras, tikėtina, kad už tankus Lietuvai gali tekti mokėti daugiau.
„Jei aš iš anksto pasakau, kad noriu to daikto, tai pardavėjas tikrai kels daikto kainą ir jį teks parduoti jam palankesnėmis sąlygomis. Bet jei tu kalbiesi su keliais pardavėjais dėl to paties daikto, daugiau derybinės galios turi, vienareikšmiškai“, – Eltai teigė S. Skvernelis, pridurdamas, kad ministro veiksmus turėtų įvertinti premjerė.
„Ministras turi savo vadovą, tai yra ministrė pirmininkė. Nei Lopata, nei Skvernelis, nei Kasčiūnas ministrui nurodyti gali, nei stabdyti, nei raginti. Tam yra ministrė pirmininkė ir Vyriausybė“, – sakė S. Skvernelis.
A. Mazuronis: dabar derybinė pozicija – nulinė
Komiteto kolegų pozicijai, kad A. Anušausko pareiškimai gali mažinti Lietuvos derybinę galią, pritaria ir „darbietis“ Andrius Mazuronis. Vokiečių kareivis ant Leopard šarvų. Slaptai.lt foto
„Tai čia nulinė derybinė pozicija. (…) Man atrodo, čia pagrindinis ministro motyvas yra pirmam išeiti į viešumą su gera žinia. Ministro vergavimas reitingams, man atrodo, kad jau ne pirmą kartą kiša koją konstruktyviems sprendimams ir elementariai logikai“, – neslėpė A. Mazuronis.
Be to, politiko teigimu, arba A. Anušauskas, arba I. Šimonytė valstybės planuojamus pirkimus gynybos srityje turėtų pristatyti ir NSGK. Mat pastaruoju atveju, anot parlamentaro, komiteto nariai apie VGT sprendimus patys sužinojo iš žiniasklaidos.
„Būtų labai gerai, kad ateitų į NSGK ar tai krašto apsaugos ministras, ar tai Ministrė Pirmininkė, galbūt su Užsienio reikalų komitetu kažkokiam jungtiniame posėdyje, galėtų pristatyti klausimą ir kas ten darosi, kodėl tokie sprendimai priiminėjami. (…) Juk mes negalime tokių dalykų sužinoti iš televizijos. Po to patys atrodome juokingai“, – teigė A. Mazuronis.
A. Anušauskas: buvo vertinami potencialūs gamintojai
Antradienį A. Anušauskas Facebook paskyroje atsakė į jam keliamus klausimus. Jis teigė, kad planuojant Lietuvos kariuomenės tankų įsigijimus buvo renkamasi iš trijų potencialių tokios technikos gamintojų – vertinti vokiški „Leopard“, amerikietiški „Abrams“ ir korėjietiški „Black Panther“ tankai.
Todėl politikas atmeta valdančiosios koalicijos kolegos Raimundo Lopatos kritiką, esą nutarta pasirašyti ketinimų protokolą Vokietijos tankų „Leopard“ gamintojais be jokio konkurso ar politinio patarimo.
Nepaisydamas ir kritikos dėl viešų pareiškimų apie ketinimų protokolus ir tai, kad jo pareiškimai gali kenkti šalies derybinei galiai su kitais ginkluotės tiekėjais, A. Anušauskas išdėstė savo argumentus, kodėl „Leopard“ Lietuvai yra geriausia iš svarstytų alternatyvų. Abrams tankas – iš arti. Gintaro Visocko foto
Politiko teigimu, Lietuvos kariuomenėje vokiški tankai būtų geriausiai pritaikomi, mat, pasak jo, šalies kariai jau turi ir naudojasi įvairiomis vokiškos ginkluotės sistemomis.
„Šiuo metu Lietuvos kariuomenė ginkluotėje jau turi vokiškos ginkluotės sistemas: PzH2000 artileriją, PKM Boxer („Vilkas“), kovinius evakuatorius BPz2. „Leopard” tankai būtų geriausiai suderinami su šiuo metu Lietuvos kariuomenėje naudojama karine technika, nes būtent jie geriausiai atitinka Lietuvos operacinę aplinką, gamtines ir geografines sąlygas“, – teigė A. Anušauskas.
Anot ministro, „Leopard“ tankai leistų užtikrinti ir tinkamą sąveiką tarp Lietuvos kariuomenės ir šalyje veikiančios NATO priešakinių pajėgų bataliono grupės, kuriai vadovauja Vokietija.
„Lietuvos kariuomenės aprūpinimas „Leopard“ tankais užtikrintų aukštą sąveiką ir suderinamumą su šiuo NATO vienetu, o ateityje ir su Lietuvoje nuolat dislokuota Vokietijos brigada“, – tvirtino jis.
Slaptieji sąrašai. Top secret
ELTA primena, kad pirmadienį po Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdžio krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas užsiminė, jog artimiausiu metu bus pasirašytas ketinimų protokolas su Vokietijos gamintojais dėl tankų įsigijimo.
Planuojamas tankų įsigijimas bus didžiausias Lietuvos pirkinys, sako prezidento vyriausiasis patarėjas Kęstutis Budrys – tam planuojama skirti apie 2 milijardus eurų. Pasak jo, galutinio sprendimo pirkti vokiškus tankus „Leopard“ dar nėra, todėl ketinimų protokolas reiškia tik tai, kad Lietuva siekia gauti daugiau informacijos apie galimus technikos įsigijimus.
Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas tikisi, kad Vilniuje vyksiančio NATO viršūnių susitikimo metu bus priimti bent keli istoriniai sprendimai, reikšmingi visos Europos ateičiai.
„Tie sprendimai, kurie bus daromi Vilniuje, jie bus reikšmingi visos Europos ateičiai“, – prie Baltojo tilto šeštadienį vykusiame NATO festivalyje teigė A. Anušauskas.
Ministras akcentavo, kad tikimasi, jog Vilniuje vyksiančio Aljanso viršūnių susitikimo metu bus priimta bent keletas istorinių sprendimų. Vienas iš sprendimų, kurių tikimasi, pasak A. Anušausko yra Švedijos narystė NATO.
„Pirmiausia, aš noriu pabrėžti, kas, man atrodo, svarbiausia geopolitiškai, kalbant apie mūsų gynybą, tai yra Švedija – mūsų kaimynė kitoje Baltijos jūros pusėje. Jos narystė NATO, jos tapimas tikrąja NATO nare. Tai yra nepaprastai svarbu ir nepaprastai reikšminga. Tai yra didelė galia, kuri atsiranda Baltijos jūroje ir iš esmės tampa mūsų sąjungininke“, – akcentavo jis.
A. Anušauskas taip pat atkreipė ir Rytų flango gynybai skirtų planų svarbą. Amerikietiškas šarvuotis – Ukrainos vėliavų fone.
Amerikietiškasis Abrams. Slaptai.lt nuotr.
„Tikimės, kad tie planai, kurie sukurti Rytų flangui ginti, (…) jie bus patvirtinti galbūt iki NATO viršūnių susitikimo, gal ir jo metu, nematau tame problemos. Bet kokiu atveju, jie keičia milijardo žmonių (…) ateities gyvenimą ir saugumo supratimą“, – pabrėžė jis.
Ir, pasak ministro, trečiasis aspektas – Ukrainos perspektyva NATO.
„Daug šalių pritaria jos narystei NATO, artimiausioje perspektyvoje, dalis valstybių nepriklauso šiam konsensusui. Nėra paprasta – 31 valstybė, kad sutaptų viskas ir būtų kaip mes norime, reikia ieškoti kompromiso“, – sakė A. Anušauskas.
„Bet kokiu atveju NATO ir Ukrainos taryba pirmą kartą susirinks būtent Vilniuje“, – akcentavo jis.
K. Budrys: turime nedidelį langą, kurį maksimaliai turime išnaudoti dėmesiui pritraukti
Prezidento Gitano Nausėdos vyr. patarėjas Kęstutis Budrys. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Savo ruožtu NATO festivalio metu vykusioje diskusijoje dalyvavęs prezidento vyriausiasis patarėjas Kęstutis Budrys akcentavo, kad Vilniaus vardas taps tam tikru bendriniu žodžiu, skirtu Alijanso viršūnių susitikime priimtiems sprendimams apibūdinti.
„Tikrai įeis Vilnius kaip bendrinis žodis tam tikriems sprendimams apibūdinti“, – akcentavo K. Budrys.
„Vilniaus sprendimai tikrai bus dėl išsiplėtusio NATO, dėl papildomų narių. Bus ir Suomijos pirmą kartą sudalyvavimas kaip pilnateisės narės, taip pat regioniniai planai – tai taip pat bus Vilniaus sprendimai. Ir mes juos įgyvendinsime. Ir kai ruošimės Vašingtono viršūnių susitikimui, sakysime – kiek mes pasistūmėjome Nuo Vilniaus“, – taip pat pažymėjo jis.
K. Budrys atkreipia dėmesį, kad Vilniuje vyksiančio NATO viršūnių susitikimo metu Lietuva sulauks išskirtinio tarptautinės žiniasklaidos dėmesio. Taigi, šį istorinį renginį, pasak prezidento patarėjo, reikia išnaudoti dėmesiui pritraukti. Vokiečių kareivis ant Leopard šarvų. Slaptai.lt foto
„Tokio žinomumo dabar tarptautinėje žiniasklaidoje, politiniuose debatuose Lietuva turėjo turbūt 2013 metais, kai ruošėsi Europos Sąjungai pirmininkauti“, – teigė K. Budrys. Haubicos vamzdis. Slaptai.lt nuotr.
„Turime nedidelį langą, kurį maksimaliai turime išnaudoti dėmesiui pritraukti. Turėsime tarptautinės žiniasklaidos tūkstančius žurnalistų, kurie ne tik darbotvarkę aprašinės, bet ir viską, ką mato aplinkui. Dėl to turime tikrai didelę galimybę“, – pridūrė šalies vadovo patarėjas.
ELTA primena, kad balandį NATO pristatė šalių atstovams Aljanso regioninės gynybos planus, kuriuos viliamasi patvirtinti dar iki šią vasarą Vilniuje vyksiančio aukščiausio lygio Aljanso vadovų susitikimo.
Pirmą kartą Lietuvoje rengiamas NATO viršūnių susitikimas vyks liepos 11–12 dienomis Vilniuje. Tai bus didžiausias renginys Lietuvos istorijoje, kuriame tikimasi 40–50 užsienio valstybių delegacijų bei maždaug 2000 nevyriausybinių organizacijų ir tarptautinės žiniasklaidos atstovų. Apie galimybę dalyvauti renginyje yra užsiminęs ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Palankiausiai visuomenė vertina šalies prezidentus bei krašto apsaugos ministrą Arvydą Anušauską, nepalankiausiai – užsienio reikalų ministrą Gabrielių Landsbergį, skelbia portalo LRT užsakymu bendrovės „Baltijos tyrimai“ lapkričio pabaigoje atlikta gyventojų nuomonės apklausa.
Palankiausiai lapkričio mėnesį apklausoje dalyvavę gyventojai įvertino kadenciją baigusį prezidentą Valdą Adamkų (palankiai 80 proc., nepalankiai 11 proc.). Antrojoje vietoje respondentai reitinguoja prezidentą Gitaną Nausėdą (palankiai 69 proc., nepalankiai 25 proc.).
Trečiojoje visuomenės veikėjų reitingų lentelės vietoje atsidūrė krašto apsaugos ministras A. Anušauskas (palankiai 58 proc., nepalankiai 28 proc.), ketvirtojoje – kadenciją baigusi prezidentė Dalia Grybauskaitė (palankiai 58 proc., nepalankiai 35 proc.).
Tuo tarpu prasčiausiai vertinamų visuomenės veikėjų trejetuke Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Pirmininkas Vytautas Landsbergis (palankiai 17 proc., nepalankiai 75 proc.), Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė (palankiai 15 proc., nepalankiai 78 proc.) ir konservatorių lyderis G. Landsbergis (palankiai 15 proc., nepalankiai 80 proc.).
LRT skelbiama apklausa lapkričio 17 – gruodžio 2 dienomis. Tyrimo metu asmeninio interviu būdu apklausta 1015 Lietuvos gyventojų (18 metų ir vyresnių), apklausa vyko 112 atrankos taškų. Apklaustų žmonių nuomonė rodo 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų nuomonę. Tyrimų rezultatų paklaida iki 3,1 proc.
Valdemaras Rupšys – generolas leitenantas, Lietuvos kariuomenės vadas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas tikina, kad opozicijos atstovų išsakyti nuogąstavimai, jog dėl ginčų bei trinčių, susijusių su vokiečių brigados Lietuvoje klausimu, kariuomenės vado Valdemaro Rupšio dienos poste gali būti suskaičiuotos, neturi absoliučiai jokio pagrindo.
„Aš manau, kad generolas leitenantas Valdemaras Rupšys tikrai labai daug savo kadencijos metu bus padaręs kariuomenei, kad ji taptų ir modernesnė, ir kovingesnė, ir sąjungininkai ją įvertintų pačiais aukščiausiais balais. Nes kiekvienais metais vyksta NATO vertinimai, mūsų kariuomenės dabartinis vertinimas yra vienas aukščiausių“, – Delfi TV duotame interviu teigė A. Anušauskas.
„Taip kad visos tos kalbos absoliučiai be pagrindo. Ir, aš manau, tas sąmoningas nepasitikėjimo sėjimas būtent yra kariuomenės vadu. Ir tai yra labai prasta praktika, nes nacionaliniam saugumui svarbūs pareigūnai susiduria su tokiais gandais, kur nėra jokio pagrindo“, – pridūrė jis.
Opozicinei partijai „Vardan Lietuvos“ pirmininkaujantis Saulius Skvernelis sako turįs įtarimų, kad Lietuvos kariuomenės vado Valdemaro Rupšio ateitis užimamose pareigose tapo miglota. Pasak jo, tą rodo į viešumą prasismelkę ginčai bei trintys dėl vokiečių brigados Lietuvoje klausimų.
ELTA primena, kad pirmadienį Seime per metinę Lietuvos-Vokietijos forumo konferenciją kilo diskusijos dėl brigados Lietuvoje dislokavimo. Vokietijos ambasadorius Lietuvoje pažymėjo, jog kalbos, esą Vokietija atsitraukia nuo savo įsipareigojimų dėl brigados, yra įžeidžiančios, o viešai reiškiamas nepasitenkinimas neatsiųs nė vieno papildomo kario į Lietuvą. Arvydas Anušauskas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Reaguodamas į kilusias diskusijas, Lietuvos diplomatijos vadovas Gabrielius Landsbergis paragino prezidentą Gitaną Nausėdą pakartoti Berlyno ir Vilniaus susitarimą ir taip išsiaiškinti, ar šalys iš tikrųjų skirtingai skaito bendrą komunikatą ir nesutaria dėl kai kurių esminių jo detalių.
„Galbūt tie žmonės turi grįžti atgal prie susitarimo ir pakartoti: Lietuva tikrai pasirašinėjo susitarimą, kuris yra apie brigadą Lietuvoje. Susitarime yra sakinys, kad brigada yra Lietuvoje. Visi Lietuvoje taip supranta. Norime užtvirtinti tą faktą ir tą turi padaryti tie žmonės, kurie susitarimą pasirašė“, – žurnalistams Seime sakė G. Landsbergis.
Vokietijos ambasadorius Matthias Sonn. Vilnius. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) foto
Prezidentūra netruko sureaguoti į užsienio reikalų ministro pareiškimą. Daukanto aikštės manymu, siūlymas paaiškinti Lietuvos prezidento ir Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo pasirašytą susitarimą yra neatsakingas.
„Šiandien, praėjus pusei metų po dokumento pasirašymo nuskambėjęs užsienio reikalų ministro siūlymas peržiūrėti Lietuvos Respublikos Prezidento ir Vokietijos Federacinės Respublikos Kanclerio bendrą komunikatą dėl brigados Lietuvoje dislokavimo yra mažų mažiausiai neatsakingas“, – Eltai perduotame komentare teigė Prezidentūra.
Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Iš Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) narių skrieja priekaištai krašto apsaugos ministrui Arvydui Anušauskui. Kaip teigia komitetui priklausantis „valstietis“ Dainius Gaižauskas, A. Anušauskas yra labai silpnas ministras, o jo daromos klaidos susijusios su tuo, kad ignoruojami komiteto posėdžiai, į kuriuos jis yra kviečiamas.
„Esmė ta, kad žmogus, kuris buvo kviestas į komitetą 92 kartus, sugebėjo atvykti pagal paskaičiavimus nuo 12 iki 13 kartų. Ir tai tik dalimis. Tai daug ką pasako į jo požiūrį, kaip jis žiūri į savo darbą ir kaip jis supranta atskaitomybę NSGK“, – trečiadienį Seime žurnalistams sakė D. Gaižauskas.
Trečiadienį vykusiame NSGK posėdyje A. Anušauskui kaip tik teko aiškintis dėl kritikos sukėlusios savo komunikacijos.
ELTA primena, kad Rukloje viešint Vokietijos gynybos ministrei Christine Lambrecht, ji pranešė, kad Lietuvai priskirta Vokietijos kariuomenės brigada krizės atveju būtų dislokuojama per 10 dienų. Susitikimo metu reagavimo greičiui pritarė ir krašto apsaugos ministras A. Anušauskas. Tokia ministro pozicija viešojoje erdvėje sukėlė pasipiktinimą. Konservatorių bei ekspertų teigimu, ministras A. Anušauskas padarė klaidą, nes Lietuvos interesas yra labai aiškiai komunikuoti ir siekti, kad Vokietijos brigada šalyje būtų dislokuojama nuolatos.
Kaip trečiadienį tvirtino D. Gaižauskas, vykusiame NSGK posėdyje ministras atsakinėdamas į klausimus išsisukinėjo.
„Išsisukinėjo kaip slidus ungurys. Ungurius reikia imti smėlėtomis rankomis. Galbūt parlamentinė kontrolė jį kažkaip suprotins, kad dalyvauti komitete reikia, kad nebūtų tokių nusikalbėjimų kaip jo pasakymas dėl Vokietijos brigados“, – teigė D. Gaižauskas.
„Panašu, kad krašto apsaugos ministras mato kitur prioritetus, nes, kai buvo sprendžiami klausimai dėl NATO, mes esame užfiksavę, kad jis darė „laivą“ (tiesioginę transliaciją – ELTA) su rinkėjais iš savo kabineto. Toks ir požiūris. Jis visai kitaip mato tas grėsmes“, – sakė politikas, pridurdamas, kad nuo interpeliacijos iniciatyvos A. Anušauskui kol kas susilaikys.
„Manau, kad susitarimas įvyko, jog Anušauskas dalyvaus posėdžiuose ir savo pasisakymus derins ir vykdys jam iškeltus uždavinius. Jei tai bus įgyvendinta, manau, kad jis pareigose liks. Bet mano nuomone – tai labai silpnas ministras“, – sakė D. Gaižauskas.
S. Skvernelis: nerimą kelia tai, kad Vokietija ir Lietuva skirtingai interpretuoja susitarimą dėl brigados
Pastabų A. Anušauskui turėjo ir opozicinės partijos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis. Nors, jo teigimu, kalbėti apie interpeliaciją ministrui nereikia, Krašto apsaugos ministerija į NSGK poziciją turėtų įsiklausyti įdėmiau.
„Vyriausybė yra atskaitinga parlamentui. Patinka ar nepateka, bet Vyriausybė turi su tuo susitaikyti“, – teigė S. Skvernelis.
„Komitetas nėra dekoracija, jis turi teisę skelbti idėjas ir pasiūlymus. Tą NSGK sėkmingai daro. Ir dažnai greičiau bei geriau nei Krašto apsaugos ministerija“, – pridūrė ekspremjeras.
Visgi S. Skverneliui nerimą kėlė ne tiek A. Anušausko komunikacija, kiek faktas, kad Vokietija ir Lietuva skirtingai interpretuoja susitarimą dėl vokiečių karių brigados dislokavimo.
„Šiandien tikrai toks interpretavimas ir skirtingas teksto suvokimas kelia didelį nerimą“, – sakė politikas.
„Kažkokio postūmio čia dar reikėtų. Gal galėtų būti pranešimas kaip supranta Vokietijos ir Lietuvos vyriausybės tarp kanclerio ir mūsų prezidento pasiekto susitarimo esmę“, – svarstė S. Skvernelis.
„Jei abi šalys skirtingai supranta tą susitarimą prasideda definicijos: ar iki brigados, ar brigada, ar Lietuvai, ar Lietuvoje. Tai yra jau nesusipratimas“, – sakė politikas.
A. Anušauskas: Vokietija mūsų dedamas pastangas vertina ir nuo savo įsipareigojimų neatsitraukia
Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas teigia, kad Vokietija neatsitraukia nuo savo įsipareigojimų dėl brigados dislokavimo Lietuvoje. Ministras akcentuoja, kad Lietuva taip pat tęs savo darbus, jog Vokietijos brigadai reikiama infrastruktūra Lietuvoje būtų sukurta.
„Vokietija mūsų daromas pastangas ir nuoseklų darbą labai vertina. Tai viešai pasakė Briuselyje ir aš manau, kad ir kituose formatuose tai yra vertinama. Svarbiausiai yra nuoseklus darbas iš abiejų pusių. Tai jie vertina, kad Madrido sumito rezultatus jie vykdo vienas prie vieno ir netgi padaro daugiau. Aš manau, kad tai irgi svarbi žinia, jie nesitraukia nuo savo jokių įsipareigojimų, tai yra juos vykdo“, – žurnalistams po apsilankymo trečiadienį vykusiame (Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto) NSGK posėdyje teigė A. Anušauskas.
Ministras akcentavo, kad Lietuva savo įsipareigojimus kurti brigadai reikiamą infrastruktūrą – vykdys.
„Turiu pasakyti, kad Vokietija nekeičia savo įsipareigojimų. Mes savo namų darbų irgi nekeičiame, juos darysime. Priimsime įstatymus ir aš manau, kad prie įstatymų priėmimo prisidės, kad mes greičiau galėtume kurti infrastruktūrą“, – patikino A. Anušauskas.
„Atkreipiu dėmesį, kad už savaitės Seimo posėdyje bus priimami infrastruktūros statymui svarbūs įstatymai“, – taip pat sakė jis.
Agnė Širinskienė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete (NSGK) bus veikiausiai aptarti ne tik krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko, bet ir jo sutuoktinės pasisakymai. Lietuvos regionų frakcijai priklausanti parlamentarė Agnė Širinskienė penktadienį pranešė, kad dėl ministro sutuoktinės duoto interviu LNK televizijos laidai ji kreipėsi į NSGK. Politikė įtaria, kad A. Anušauskas galėjo savo žmonai atskleisti įslaptintą informaciją.
„Šįryt kreipiausi į Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininką Seimo narį Lauryną Kasčiūną bei šio komiteto narius prašydama išsiaiškinti, kokia apimtimi krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas atskleidė savo sutuoktinei įslaptintą informaciją“, – penktadienio ryte feisbuke rašė A. Širinskienė.
Jos teigimu, šią savaitę transliuotame interviu LNK televizijos laidai „Bus visko“, krašto apsaugos ministro A. Anušausko žmona nurodė, kad apie karo Ukrainoje pradžią sužinojusi keliomis savaitėmis anksčiau, nei dauguma Lietuvos žmonių ar net Seimo narių, turinčių leidimą dirbti su įslaptinta informacija. Arvydas Anušauskas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
„Lina Anušauskienė teigė: „Kol niekas net negalvojo ir nekalbėjo, kad čia bus tikrai karas, tai jisai, atsimenu, gal net pora savaičių iki to prasidėjusio karo man pasakė. Sako, žinok, čia bus labai rimti dalykai, žodžiu, kad ne tik ten pasienyje kažkoks galbūt ten konfliktas, bet bus realūs karo veiksmai“, – ministro žmoną citavo parlamentarė.
„Iš šios citatos akivaizdu, kad krašto apsaugos ministras savo sutuoktinei atskleidė valstybės paslaptį sudarančią informaciją, gautą iš NATO partnerių, nors žmona teisės susipažinti su valstybės paslaptimis neturi. Toks informacijos nutekėjimas ministro sutuoktinei, kuri vėliau gali ją paskleisti žiniasklaidoje, kelia grėsmę nacionaliniam saugumui, žemina Lietuvos patikimumą NATO partnerių akyse, kelia pavojų tiek mūsų, tiek NATO partnerių žvalgybos saugumui.
Keltinas klausimas ir dėl to, ar tai vienkartinis veiksmas, kada ministras nenulaikė liežuvio už dantų, ar įslaptinta informacija ministras su sutuoktine dalijasi pastoviai. Tą, tikiuosi, taip pat išsiaiškins NSGK“, – pažymėjo A. Širinskienė ir paragino A. Anušauską pasitraukti iš ministro pareigų.
Paslaptys. Top secret
„Krašto apsaugos ministro atsiprašymo po tokio sutuoktinės interviu jau nepakanka. Labai raginu jį pasitraukti iš užimamų pareigų dar iki NSGK tyrimo pradžios. Ministras padarė viską, kad save diskredituotų ir parodytų kaip neatsakingą ir nepatikimą žmogų, kuris įslaptinta informacija žarstosi į visas puses ir painioja savo asmeninį bei tarnybinį gyvenimą“, – teigė politikė.
NSGK pirmininkas L. Kasčiūnas antradienį informavo, kad dėl savo pareiškimų apie vokiečių karių brigadą A. Anušauskas kitą savaitę bus kviečiamas į komiteto posėdį. Artimiausiu metu pasitarti dėl vieningos komunikacijos krašto apsaugos ministrą pasikviesti žada ir konservatorių frakcija. Jis šią savaitę susilaukė nemažai konservatorių lyderių kritikos dėl pareiškimo, kad Lietuvai yra tinkamas dešimties dienų terminas, per kurį į šalį, jei kiltų krizė, atvyktų vokiečių karių brigada.
Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Viešojoje erdvėje pasirodžius svarstymams, esą Lietuva ruošiasi Ukrainai perduoti itin strategiškai svarbius vokiškus haubicus, krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas patikino, kad apie tokius sprendimus svarstyta nebuvo.
„Tokių sprendimų nebuvo nei svarstyta, nei planuota. Galbūt kada nors atsiras planas, bet kol kas tokio plano nebuvo“, – antradienį Seime kalbėjo ministras.
Anot A. Anušausko, turimų haubicų atsisakymas veikiausiai susilpnintų Lietuvos kariuomenę, kadangi, pažymi jis, tai vienas iš dviejų kritinių kariuomenės pajėgumų.
„Haubicos dėl kurių mes deramės su Prancūzija, kurios gerai pasirodė Ukrainoje, tas projektas negali būti greitai įgyvendintas, tas užsakymas gali būti įgyvendintas 2027-aisiais. Lietuvos kariuomenė iš esmės turi du kritinius pajėgumus, kurie nėra pakeičiami kuo nors kitu ir jų atsisakymas gali lemti gana nemenkas grėsmes ir rizikas bei, sakyčiau, silpninti Lietuvos kariuomenės pajėgumą. Tai „Panzer“ haubicų batalionas, mes jų turime 18. (…) Lygiai tas pats su sistema NASAMS, vidutinio nuotolio priešlėktuvinė gynyba yra apskritai vienintelė Baltijos regione funkcionuojanti“, – kalbėjo jis.
Vis tik, ministras pabrėžė, kad Lietuva ieškos kitų būdų paremti Ukrainos kariuomenę.
„Žinoma, mes vis tiek ieškome būdų, kaip remti ukrainiečius, nes artėja žiema ir daug kam atrodo, kad karių savijauta yra antraeilis dalykas, bet tai yra pirmaeilis dalykas, jiems reikia ne tik drabužių, bet ir nuo generatorių iki visko, ko gali prireikti kariui žiemos metu“, – nurodė A. Anušauskas.
Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas teigia, kad dėl į Lietuvą bandančių patekti neteisėtų migrantų srautų buvo nuspręsta paankstinti automatinių šautuvų G-36 perdavimą Valstybės sienos apsaugos tarnybai (VSAT). Ministras akcentuoja, kad kol į Lietuvą neteisėtai bandančių patekti migrantų srautas nemažės, pasieniečiams ir toliau talkins papildomos kariuomenės pajėgos.
„Aš tiesiog priminsiu, kad dar pernai, kai prasidėjo nelegalios migracijos krizė, sutarėme, kad Krašto apsaugos ministerija priima lėšas skirtas sienos apsaugos tarnybos aprūpinimui į savo pirkimą. Ir tiesiog darome bendrą pirkimą, kadangi, kai perki daugiau ir kaina atitinkamai sumažėja, ir tas susitarimas yra vykdomas: dabar pirmi 500, po to nuo gruodžio likusieji ginklai. Būtent tokiu principu tai įgyvendinta“, – žurnalistams penktadienį teigė A. Anušauskas.
Visgi ministras akcentuoja, kad net ir VSAT aprūpinus naujaisiais ginklais, pasienyje pastačius fizinį barjerą bei vaizdo stebėjimo sistemas, kariuomenės papildomos pajėgos pasieniečiams talkins tol, kol bus fiksuojamas intensyvesnis neteisėtų migrantų srautas.
„Šiuo atveju, mes tarėmės ir dar pasiūlėme Vidaus reikalų ministerijai ir Valstybės sienos apsaugos tarnybai naudotis papildomomis kariuomenės galimybėmis šiuo laikotarpiu, kai yra šioks toks suaktyvėjimas nelegalių migrantų skaičiaus, didėjimas“, – sakė jis.
Krašto apsaugos ministerija (KAM) penktadienį pranešė, kad siekdama atliepti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos poreikį pereiti prie naujų automatinių ginklų, KAM ankstina automatinių šautuvų G-36 perdavimą. Lietuvos kariuomenė artimiausiu metu perduos 500 ginklų, o likusių 1187 ginklų perdavimą planuojama pradėti šių metų gruodį.
VSAT prašymą dėl ginklų perdavimo pateikė šių metų birželį. Ginklai įsigyti už lėšas, kurios Krašto apsaugos ministerijai skirtos ginklų VSAT pirkimui.
Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas sako, kad Ukrainai amerikiečių perduotos ir Rusijos okupacinei kariuomenei daug žalos pridarančios raketų sistemos „Himars“ 2025 m. turėtų pasiekti ir Lietuvą. Tai, pasak ministro, yra anksčiau nei buvo planuota iki Kremliaus sukelto karo Ukrainoje.
„Korekcijos pirmiausiai buvo padarytos planuojant tokias efektyvias sistemas, kurios tikrai pademonstravo efektyvumą (Ukrainoje vykstančiame kare – ELTA). „Himars“ – tai yra raketinė salvinė sistema. Mūsų senuose planuose įsigijimas buvo nukeltas, (planuota – ELTA) jį vystyti 2028-2029 metais. Dabar mes kartu su Baltijos valstybėmis bendrai sutarėme, kad mes visos šalys turėsime tokį pajėgumą“, – antradienį apsilankęs Lietuvos regionų frakcijos posėdyje sakė A. Anušauskas.
„Mes turėsime didžiausią kiekį, o Latvija ir Estija šiek tiek mažesnius“, – teigė A. Anušauskas, pažymėdamas, kad jau greitu laiku Lietuva turėtų gauti leidimą iš JAV įsigyti šį ginklą.
„Estai jau gavo įsigijimo iš JAV leidimą, o mes, jei neklystu, gausime arba rugpjūčio, arba rugsėjo mėnesį“, – sakė ministras.
„Įsigijimas nėra pigus, bet mes lėšas išdėliojome keliolikai metų. Jis pradės keliauti pas mus 2025 m. Nėra taip, kad „Himars“ pajėgumų gali taip iš karto gauti. Tik Ukrainai yra išimtis padaryta, nes JAV perduoda iš savo rezervų“, – sakė jis.
Užsiminė apie žvalgybinių dronų poreikį
Pasak ministro, žvalgybinių dronų poreikis taip pat yra didžiulis, bet yra noras ir poreikis, kad prie to prisidėtų lietuviškos įmonės.
„Aš tikiuosi, kad bus galimybė įsigyti iš mūsų vietos gamintojų. Kažkiek jie pigesni, bet technologiškai tikrai nenusileidžiantys užsienio gamintojams, gal tik kaip ir visose šalyse, taip ir pas mus mūsų karinės įrangos gamintojų gamybiniai pajėgumai yra nedideli. Ar tai būtų dronų gamyba, ar tai būtų antidronų šautuvų gamyba, ar tai būtų termovizorių, pavyzdžiui, gamyba“, – sakė A. Anušauskas.
Mato poreikį gausinti šaudmenų gamybą Lietuvoje
Jis akcentavo poreikį, kad Giraitės ginkluotės gamykloje atsirastų antra šaudmenų gaminimo linija.
„Būtų gerai, kad Giraitės gamykloje atsirastų antra linija, tai leistų užpildyti tas atsargas. Negaliu pasakyti, kad mes jų neužpildome iš visų šaltinių, tačiau Lietuvos kariuomenės poreikis kiekvienais metais jis nemažas, nes pratyboms sunaudojama tikrai nemažai šaudmenų“, – sakė ministras. HIMARS. Wikipedia.org
„Kiek Giraitė mums tiekia, mums užtenka atstatyti savo išnaudotas atsargas, bet norisi turėti daugiau sukauptų atsargų, nes bet kokiu kriziniu laikotarpiu, aš nesakau karo, kriziniu laikotarpiu – iki karo – logistinės grandinės sutrinka. Dėl to, ką mes turime pas save, ką mes turime pasiruošę, paruošę gynybai“, – pridūrė jis.
Todėl, A. Anušausko teigimu, orientacija į savo gamintoją pildant ginkluotės, šaudmenų atsargas egzistuoja.
„Pas mus yra specifinių gamintojų: optikos, lazerių, antidronų. Tai, žinoma, šioje nišoje mes galime užsakymus duoti savo šalies gamintojams“, – pažymėjo ministras.
Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Krašto apsaugos viceministras Vilius Semaška pasirašė susitarimą su Turkijos gynybos agentūros prezidentu Ismailu Demiru dėl bendradarbiavimo gynybos srityje. Ši sutartis atveria galimybę įsigyti ir kovinių dronų „Bayraktar“.
„Ankaroje krašto apsaugos viceministras V. Semeška pasirašė susitarimą su Turkijos gynybos agentūros prezidentu prof. Ismailu Demiru dėl bendradarbiavimo gynybos srityje su Lietuvos krašto apsaugos ministerija. Manau, visi supranta, kad tokie susitarimai atveria kelią arba „uždega žalią šviesą“ reikalingiems įsigijimams. Rytoj derybos Stambule dėl įsigijimo. Judam toliau. #Bayraktar“, – savo feisbuko paskyroje rašo krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.
A. Anušauskas antradienį teigė, kad Lietuva, mokydamasi iš karo Ukrainoje pamokų, ketina įsigyti „Bayraktar“ kovinių dronų. Turkija – Lietuva
ELTA primena, kad visuomenininkas Andrius Tapinas inicijavo paramos Ukrainai akciją, kurios tikslas buvo surinkti 5 mln. eurų koviniam dronui „Bayraktar“ įsigyti. Šios lėšos buvo surinktas per tris dienas. Kovinį droną „Bayraktar“ ketinama padovanoti nuo Rusijos agresijos besiginančiai Ukrainai.
Į Turkiją tartis dėl kovinio drono pirkimo antradienį išvyko krašto apsaugos viceministras V. Semeška.
Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas antradienį išvyko į Vokietiją, kur Jungtinių Amerikos Valstijų karinėje bazėje Ramšteine JAV gynybos sekretoriaus Lloydo J. Austino kvietimu sąjungininkai ir partneriai tarsis dėl Ukrainos karinių pajėgumų stiprinimo ir ilgalaikių šalies saugumo poreikių, pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM).
Pentagonas į Vokietiją sukvietė gynybos ministrus ir aukšto rango kariuomenių atstovus iš 40 sąjungininkių šalių, tiek NATO, tiek ir kitų su JAV artimai bendradarbiaujančių valstybių, tokių kaip Australija ar Japonija. Susitikimo metu bus aptarta, kaip geriausia stiprinti Rusijos agresiją patiriančios Ukrainos karinius pajėgumus šiuo metu, taip pat – karui pasibaigus.
Susitikimo metu bus aptariami ir vertinami pastarieji okupacinės Rusijos kariuomenės puolamieji veiksmai Ukrainos rytuose.
Lietuva ir toliau deda visas pastangas remiant Ukrainos valstybingumą ir nepriklausomybę, nuolat tiekia karinę paramą ir ragina sąjungininkus didinti savo karinės paramos Ukrainai apimtis.
Aptartas Lietuvos gynybos ir saugumo bendradarbiavimas su Islandija. KAM nuotr.
Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas, susitikęs su Islandijos užsienio reikalų ministre Thórdís Kolbrún Reykfjörd Gylfadottir, aptarė saugumo situaciją Rusijos agresijos prieš Ukrainą kontekste, paramą Ukrainai ir būtinybę stiprinti NATO rytinį flangą, pranešė ministerija.
„Siekiame stiprinti atgrasymą ir gynybą NATO rytiniame pakraštyje, kad NATO realus pastiprinimas ateitų greitai, o NATO gynybos planus ir sprendimus būtų galima įgyvendinti itin sparčiai“, – susitikime sakė krašto apsaugos ministras A. Anušauskas, kartu padėkodamas Islandijai už dalyvavimą NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinėje grupėje Lietuvoje.
Ministrai taip pat aptarė bendradarbiavimą regioniniuose formatuose.
Lietuva ir Islandija gynybos ir saugumo srityje daugiausia bendradarbiauja daugiašaliuose formatuose: NATO, NB8 (aštuonių Šiaurės ir Baltijos šalių bendradarbiavimo formatas) ir Jungtinės Karalystės vadovaujamų Jungtinių ekspedicinių pajėgų (JEF), prie kurių Islandija prisijungė 2021 m. balandį.
Islandija yra vienintelė NATO narė, neturinti savo ginkluotųjų pajėgų, tačiau ji dalyvauja regiono saugumo aplinkos formavime, prisideda prie NATO operacijų finansiškai ir deleguodama civilinį personalą.
Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas pranešė, kad trečiadienį Kyjive susitiko su Ukrainos gynybos ministru Oleksijumi Reznikovu ir perdavė atgabentą Lietuvos paramą.
„Mes ką tik atgabenome paramą Ukrainai. Perdavėme Kyjive tiesiai Ukrainos gynybos ministrui Oleksijui Reznikovui viską, ko reikia XXI amžiaus lygio karybai“, – savo feisbuko paskyroje rašė ministras.
A. Anušausko teigimu, panašu, kad Kyjivas ir toliau ruošiasi gintis. Jau dabar, akcentuoja jis, ukrainiečių dvasia, ryžtas ir drąsa ginti savo valstybę sumaišė visas Putino generolų skaičiuotes.
„Galėčiau daug rašyti apie ukrainiečių karių pasiryžimą ginti savo valstybę, savo laisvę ir nepriklausomybę, tačiau šalia gražių žodžių yra kažkas neapčiuopiama. Dvasia. Atrodo lyg miestas pats ruošiasi gintis. Ir ginsis, nepaisydamas ultimatumų ir grasinimų, iskanderų ir bombų. Joks okupantas to nesupras ir neįvertins prieš lįsdamas į mieste parengtus spąstus“, – teigė ministras.
„Tai stoviu čia šitame Europos viduryje, žvalgausi, vertinu ir skaičiuoju – kaip kiekvienas europietis. Bet kaip ir prieš karo pradžią besiginčydamas su ekspertais, prognozavusiais Ukrainai 72 valandas atsilaikyti prieš Rusijos galią, sakiau, ko mes nežinome. To X – dvasios, ryžto ir drąsos ginti savo valstybę. Šis nežinomasis gali sumaišyti ir sumaišė visas Putino generolų skaičiuotes“, – pridūrė jis.
Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas teigia, kad artimiausiu metu galima tikėtis Rusijos agresyvių karinių veiksmų prieš Ukrainą. Anot ministro, tęsiantis įtampai tarp Vakarų ir Rusijos dėl Ukrainos, Maskva padarys viską, kad derybos būtų priimtos jų naudai.
„Rusija maksimaliai spaus, panaudos visus būdus, ir aš manau, kad artimiausiu metu pastiprinti derybas ji aktyvuos ir karinius elementus prieš Ukrainą, kad derybos susiklostytų palankesniu būdu“, – ketvirtadienį LRT laidoje „Svarbus pokalbis“ kalbėjo ministras, kartu pridurdamas, kad tokią praktiką Rusija gali panaudoti, tikėdamasi pastiprinti savo diplomatinę poziciją.
„Tokia yra agresorių praktika, čia nėra naujiena istorijoje. Kai pritrūksta politinių argumentų ir akivaizdžiai veiksmai visoms valstybėms rodo, kad agresorius siekia visai kitų tikslų, kurių nedeklaruoja, tai paprastai būtent agresorius ir naudoja savo karines pajėgas, norėdamas pastiprinti savo diplomatines pozicijas. Aš manau, kad artimiausiu metu, deja, galime tą ir išvysti“, – kalbėjo A. Anušauskas.
Visgi, A. Anušausko teigimu, bandymas kilusias įtampas tarp Rusijos ir Ukrainos spręsti diplomatiniu keliu tik dar labiau gali paskatinti Rusijos agresyvų elgesį.
„Aš manau, kad diplomatija visada veiksni, tik klausimas yra paprastas ir jį galėjo kelti valstybės ir prieš 80 metų, kelia ir dabar. Ar nuolaidos agresoriui sustabdys agresiją? (…) Jei bus padarytos per didelės nuolaidos kitų valstybių saugumo sąskaita, tai, deja, tik aktyvuos agresorių”, – teigė A. Anušauskas.
Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas susitiko su NATO generaliniu sekretoriumi Jensu Stoltenbergu. NATO nuotr.
Briuselis, lapkričio 16 d. (ELTA). Briuselyje viešintis krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas antradienį susitiko su NATO generaliniu sekretoriumi Jensu Stoltenbergu.
Susitikimo metu pasikeista nuomonėmis bei informacija apie Baltarusijos hibridinę ataką ir nelegalios migracijos krizę, Lietuvos politinius sprendimus bei būtinybę ES šalims didinti išlaidas gynybai, norint turėti tinkamus pajėgumus.
NATO generalinis sekretorius, bendraudamas su A. Anušausku, pabrėžė NATO šalių solidarumo reikšmę ir patikino, kad Aljansas išliks budrus bei reaguos į besikeičiančias aplinkybes Baltarusijos ir NATO šalių pasienyje. Pasak A. Anušausko, NATO sąjungininkų solidarumas ir vieninga laikysena šioje situacijoje yra ypač svarbi.
Kaip informuoja Krašto apsaugos ministerija, susitikimo su J. Stoltenbergu metu ministras taip pat pabrėžė paramos Ukrainai svarbą.
„Rusijos spaudimas Ukrainai negali likti be atsako. Matome ryšį tarp Baltarusijos ir Ukrainos krizių. Rusijos vaidmenį Baltarusijoje turime vertinti platesnėje ilgalaikėje perspektyvoje. Karine prasme Baltarusija jau yra integrali Rusijos dalis“, – sakė krašto apsaugos ministras.
A. Anušauskas Briuselyje lapkričio 15-16 dienomis dalyvavo Užsienio reikalų tarybos gynybos ministrų formatu posėdyje.
Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Esant įtemptai situacijai Lenkijos-Baltarusijos pasienyje, krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas teigia, kad Lietuva nuolat stebi Rusijos karinį aktyvumą ir yra pasiruošusi reaguoti.
„Rusijos karinis aktyvumas yra stebimas, matomas, turime pačią aktualiausią informaciją ir, be abejonės, jeigu situacija keistųsi, būtų ir Lietuvos reakcija“, – penktadienį po Valstybės gynimo tarybos posėdžio Prezidentūroje kalbėjo A. Anušauskas.
Lietuvos pasienyje išlaipinus rusų ir baltarusių desantininkus, A. Anušauskas grėsmės šiuose veiksmuose neįžvelgia. Jo nuomone, tai tik simboliniai veiksmai.
„Net ir turint tą nedidelį desantą, išmestą Gožsko poligone netoli Lietuvos sienų, sakyčiau, tai daugiau simbolinis politinis veiksmas – Lukašenkos demonstratyvus prašymas ir sakymas, kad Rusija suteiks karinę pagalbą, nes neva Lietuva ir Lenkija prie Baltarusijos sienų telkia karius“, – sakė ministras.
Baltarusijos gynybos ministerijos teigimu, desantininkų išlaipinimas yra atsakas į augantį karinį aktyvumą pasienyje. Pasak A. Anušausko, Lietuva situacijos neeskaluoja, o tik ginasi nuo Aliaksandro Lukašenkos režimo.
„Mūsų šalių kariai atlieka pagalbinę misiją, saugodami kartu su pasieniečiais sieną, neleisdami jos kirsti nelegaliems migrantams, kuriuos Lukašenkos režimas apgaule vilioja į Baltarusijos teritoriją ir stumia į Lietuvos ir Lenkijos teritorijas“, – teigė ministras.
ELTA primena, kad penktadienį Baltarusijos gynybos ministerija nurodė, kad Lietuvos pasienyje buvo išlaipinti rusų ir baltarusių desantininkai. Kaip skelbiama jų pranešime, tai yra atsakas į augantį karinį aktyvumą pasienyje.
Nuo lapkričio 10 dienos vidurnakčio pasienio ruože su Baltarusija, 5 kilometrus nuo jo bei neteisėtų migrantų apgyvendinimo objektuose buvo įvesta nepaprastoji padėtis. Nepaprastoji padėtis buvo įvesta reaguojant į sudėtingą situaciją Lenkijos pasienyje, kai šimtai migrantų bandė šturmuoti valstybės sieną.
Arvydas Anušauskas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas teigia, kad, rugsėjį kariams suteikus didesnius įgaliojimus, pasienyje siekiant suvaldyti nelegalių migrantų srautus, jie gali vykdyti tokias pačias funkcijas ir atlikti tuos pačius veiksmus, kaip ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) pareigūnai.
„Rugsėjo mėnesį įgaliojimai buvo suteikti. Iki tol jie galėjo lydimi sienos apsaugos tarnybos pareigūnų, vykdydami jų nurodymus, teikti jiems pagalbą. Suteikus papildomus įgaliojimus, iš pradžių prezidento dekretu, o vėliau Seimui tai patvirtinus, kariai turi teisę lygiai taip pat, kaip ir sienos apsaugos tarnybos pareigūnai, taikyti, jeigu reikia, prievartos veiksmus, sulaikyti nelegalus, apieškoti, patikrinti jų dokumentus ir t. t.“, – antradienį LRT radijui sakė A. Anušauskas.
„Iki tol kariai tokių įgaliojimų tiesiog neturėjo, bet tie įgaliojimai galioja toje pasienio zonoje, arba ten, kur teikiama parama saugant laikinas apgyvendinimo vietas“, – patikslino jis.
Tuo metu kalbėdamas apie agresyvius veiksmus iš Baltarusijos tarnybų pusės, ministras tvirtino, kad su tokia agresyvia taktika, su kokia susiduria Lenkijos pareigūnai, lietuviai iki šiol nesusidūrė. Vis dėlto ministras akcentavo, kad Lietuvos kariams yra suteikta galimybė panaudoti ginklą, jeigu jiems iškiltų pavojus gyvybei.
Dar vienas pistoletas. Slaptai.lt nuotr.
„Jeigu grėstų mūsų karių gyvybei pavojus – jie naudotų ginklą. Be abejo, savo teritorijoje, bet jie tam turi teisę, tos teisės yra suteiktos ir iki gruodžio vidurio, tai yra Seimo nutarimu (greičiausiai tas nutarimas irgi bus pratęstas) dėl karių didesnių įgaliojimų“, – aiškino jis.
Pasak krašto apsaugos ministro, kariams suteiktų papildomų įgaliojimų iki šiol pasitelkti dar neteko, tačiau jie, politiko vertinimu, vis tiek jau reikšmingai prisidėjo valdant į Lietuvą ketinančių patekti nelegalių migrantų srautus.
„Kariuomenė, žiūrint, ar dalyvauja, sulaiko nelegalų, tai taip, tikrai sulaiko. Buvo toks laikas, rugpjūtį (kariuomenė – ELTA) sulaikydavo kas antrą, mėginusį patekti į Lietuvos teritoriją. Dabar tie santykiai gal yra pasikeitę, tačiau bet kokiu atveju kariai tikrai veiksmingai prisideda prie sienos apsaugos“, – tikino A. Anušauskas.
Rizika
Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas sako, kad tarp neteisėtų migrantų asmenų, siejamų su teroristinėmis ar nusikalstamomis organizacijomis, skaičius yra labai mažas.
Ministro teigimu, šie asmenys buvo identifikuoti pasitelkiant ir Lietuvos partnerių pagalbą bei technines galimybes.
„Kiekvienas suaugęs migrantas, kuris nelegaliai pateko į Lietuvą savo laiku, tai jau senokai, buvo patikrintas. Buvo patikrintas ir mūsų galimybėmis, ir VSD, ir partnerių galimybėmis“, – žurnalistams teigė A. Anušauskas.
„Žmonių, dėl kurių kilo klausimų, skaičiaus aš neįvardinsiu, tačiau tai yra dalys vieno procento (visų migrantų – ELTA). Konkrečių jų biografijos bruožų taip pat negalėčiau įvardinti“, – pridūrė ministras.
Ministro teigimu, nustačius tuos keletą asmenų buvo imtasi visų reikiamų priemonių, kad jie nekeltų grėsmių visuomenei ir nacionaliniam saugumui.
Visgi A. Anušauskas teigia negalintis įvardinti, su kokiomis teroristinėmis organizacijomis identifikuoti asmenys siejami.
„Jeigu mes neturime savų galimybių pasitikrinti, tai mes remiamės partnerių galimybėmis. Partnerių informacija, tai ne mūsų informacija, dėl to mes visą sužinotą informaciją turime išlaikyti paslaptyje“, – tikino jis.
Ministro teigimu, kai kurie su teroristinėmis organizacijomis galimai susiję asmenys iš Lietuvos jau išsiųsti. Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad kai kurie neteisėti migrantai taip pat yra siejami su nusikalstamomis organizacijomis.
„Buvo iškelti klausimai dėl jų praeities. Tai nebūtinai kokia nors sąsaja su kokia nors sukarinta grupuote Artimuosiuose Rytuose ar dar kur nors. Tai yra ir kriminalinė praeitis, kurią stengdavosi nuslėpti“, – paaiškino A. Anušauskas. Arvydas Anušauskas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
„Bet kokiu atveju, visa tai mums jau yra žinoma ir tai yra labai mažas skaičius žmonių“, – sakė jis.
A. Anušausko teigimu, su nusikalstamomis arba teroristinėmis organizacijomis siejami asmenys buvo atpažinti pasitelkiant ir technines priemones.
„Pirštų atspaudai, veidų atpažinimo galimybės, viskas egzistuoja, techninės priemonės irgi buvo tam panaudotos“, – sakė jis.
Ministro teigimu, 90 proc. į šalį patekusių neteisėtų migrantų tikslas yra kitos Europos Sąjungos valstybės, o ne Lietuva.
„Vokietija, Švedija, Austrija, Prancūzija – tai yra pagrindinės valstybės, į kurias jie siekia patekti. Tai šiuo atveju vėlgi, jeigu mes nesustabdome ties Europos Sąjunga grėsmės (…), tai tos grėsmės, susijusios su nacionaliniu saugumu, gali persikelti tiesiog į kitas valstybes“, – pažymėjo krašto apsaugos ministras.
Lietuvos saugumo (VSD) būstinė Vilniaus pakrašyje. Slaptai.lt nuotr.
Apie tai, kad tarp į Lietuvą patekusių neteisėtų migrantų buvo užfiksuota keliolika su teroristinėmis organizacijomis siejamų asmenų, pranešė naujienų portalas „Delfi“, portalą apie tai informavo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas L. Kasčiūnas.
Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė, reaguodama į pasirodžiusią informaciją apie tarp neteisėtų migrantų identifikuotus asmenis, siejamus su teroristinėmis organizacijomis, tikina, kad dėl to nereikėtų kelti panikos. Ministrės teigimu, atsakingos institucijos vertina šias rizikas ir prireikus imasi visų reikiamų saugumo priemonių.
