apdovanojimai

Aktualijos

pasveikink_zurnalista
Pasveikink žurnalistą. Slaptai.lt nuotr.

Artėjat Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienai apdovanoti Europos Sąjungos (ES) investicijų efektyvumą Lietuvoje profesionaliausiai nagrinėjantys žurnalistai, redaktoriai ir žiniasklaidos priemonės,apie tai praneša šeštus metus iš eilės šį konkursą rengianti Finansų ministerija.
 
„Skaičiuojame jau ketvirtąjį Sanglaudos fondų finansavimo etapą. Svarbiausios investicijų sėkmės prielaidos yra taiklus jų nukreipimas į šalies strateginius tikslus, reformų įgyvendinimą. Taip pat svarbi mūsų darbo prielaida yra laisvas žodis, kritinis mąstymas ir visuomenės konstruktyvi kritika, kuri padeda mums augti. Kalbant apie konkursą, svarbu pasakyti, kad šiais netikrų naujienų, juodosios propagandos laikais jis yra labai svarbus. Čia mes apdovanojame kritinį mąstymą ir didžiulį profesionalų darbą“, – sveikindama susirinkusius kalbėjo finansų viceministrė Vaida Markevičienė.
 
Vertinimo komisijos pirmininko Ryto Staselio teigimu, šiais metais komisijos narius maloniai nustebino ne tik žurnalistų aktyvus dėmesys ES investicijų teikiamai naudai, bet ir gerokai aukščiau, lyginant su ankstesniais metais, nacionalinės žiniasklaidos kilstelėta komisijos vertinimui pateiktų darbų kokybės kartelė, nurodoma ministerijos pranešime.
Žurnalistika
 
„Lyginant su visais ankstesniais metais, šiemet sulaukėme gerokai daugiau stiprių analitinių darbų iš nacionalinės žiniasklaidos. Tarpusavyje atkakliai konkuravo ir didžiųjų interneto portalų, ir televizijų vertinimui pateikti darbai. Deja, šiemet pritrūko regioninės žiniasklaidos darbų kiekybės ir kokybės, todėl atskirai jiems skirtas nominacijas komisija bendru sutarimu anuliavo“, – sakė R. Staselis.
 
Jau tradiciniu tapusio konkurso tikslas – skatinti žurnalistus ir tinklaraštininkus įsitraukti į ES struktūrinių fondų investicijų Lietuvoje panaudojimo efektyvumo analizę bei skatinti diskusijas apie ES lėšomis įgyvendinamus socialinius ir ekonominius pokyčius, sakoma pranešime.metų straipsnis
 
Pasak ministerijos, konkurse šiemet varžėsi daugiau nei šimtas įvairių spaudos, radijo, televizijos ir internete skelbtų darbų. Daugiausiai paraiškų konkurso dalyviai teikė „Metų straipsnio“ ir „Metų žurnalisto“ kategorijose. Piniginiais 1000 eurų prizais, diplomais ir autorinėmis skulptūromis apdovanoti 8 konkurso laureatai.
 
 
Premijoms darbai ir autoriai išrinkti vadovaujantis keturiais kriterijais – turinio aktualumas auditorijai, objektyvumas, kūrybiškumas, informacijos šaltinių įvairovė ir originalumas, skelbiama pranešime žiniasklaidai.
 
Konkurso nominacijos ir laureatai:
 
Metų radijo laida/reportažas – Aistė Čiučiurkaitė („Žinių radijas“)
Metų TV laida/reportažas – Lukas Paškevičius (LNK)
Metų straipsnis – Lukas Blekaitis (dirbant „Verslo žiniose“)
Metų žurnalistas – Dalius Simėnas („Verslo žinios“)
Metų žiniasklaidos priemonė – LNK
Konkurso dalyviams skirti trys specialieji vertinimo komisijos prizai. Juos pelnė Rima Kazakevičienė („Valstiečių laikraštis“), Dalius Simėnas („Verslo žinios“) ir naujienų agentūra ELTA.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2023.05.06; 07:27 
Aktualijos

Skulptoriaus Stanislovo Kuzmos kompozicija „Lozoriau, kelkis” – Santariškių ligoninės teritorijoje. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Pirmadienį sostinės Rotušėje surengti „Auksinės mediko širdies“ apdovanojimai. Vilnius dėkojo sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams už kilnumą, atsidavimą, išgelbėtas gyvybes ir sveikatą, skelbiama Vilniaus miesto savivaldybės pranešime žiniasklaidai.
 
„Auksinės mediko širdies“ apdovanojimai rengiami jau penkioliktą kartą. Apdovanojimai šiemet įteikti gydytojams Simonui Sireikai, Emilijai Petrauskienei, Aurelijai Zagreckienei, Daliui Matkevičiui, Robertui Kvaščevičiui, Rūtai Žaliūnienei, Robertui Skalskiui, slaugytojai Tatjanai Žilai, akušerei Živilei Skirkienei, administratorėms Rasai Kločkovai, Jadvygai Petrošienei, Astai Matuliauskienei, Renatai Giliun, Guodai Ropaitei-Beigei.
 
Vilniaus miesto mero padėkas gavo ne tik 14 laureatų, bet ir visi 40 apdovanojimams teikti kandidatai. „Auksinės mediko širdies“ apdovanojimui kandidatus teikė Vilniaus miesto sveikatos priežiūros įstaigos, Vilniaus medicinos draugija ir kitos įstaigos.
 
Pasak Vilniaus miesto savivaldybės, Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės gydytojas ortopedas traumatologas Simonas Sereika „Auksinę mediko širdį“ gavo už dalyvavimą savanorių medikų misijoje Ukrainoje, siekį padėti ten dirbantiems sveikatos priežiūros specialistams susidoroti su smarkiai išaugusiu krūviu karo metu.
 
Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Neurochirurgijos skyriaus vedėjas gydytojas neurochirurgas Robertas Kvaščevičius apdovanotas už novatoriškumą ir naujų metodikų taikymą neurochirurgijos srityje, už pagarbą pacientui ir profesionalumą. Jis vienas pirmųjų Lietuvoje atliko galvos smegenų naviko šalinimo operaciją pacientui nemiegant.
 
Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro direktorė Guoda Ropaitė-Beigė apdovanota už nepailstamą visuomenės sveikatos puoselėjimą ir nuolatinį operatyvų reagavimą į kylančias grėsmes sveikatai, už didžiulį indėlį valdant Covid-19 epidemiologinę situaciją, operatyvią pagalbą nuo karo Ukrainoje bėgantiems žmonėms bei nuolatinį inovatyvių sprendimų ieškojimą didinant visuomenės sveikatos paslaugų prieinamumą gyventojams.
Greitoji medicinos pagalba. Slaptai.lt fotografija
 
Vilniaus miesto klinikinės ligoninės akušerė Živilė Skirkienė apdovanota už nepailstamą darbą su su nėščiosiomis, sveikos gyvensenos mokymus nėštumo metu.
 
Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro visuomenės sveikatos specialistė Rasa Kločkova įvertinta už didžiulį indėlį buriant Vilniaus miesto bei rajono vyresnio amžiaus gyventojų bendruomenę bei puoselėjant jų sveikatą.
 
Grigiškių sveikatos priežiūros centro administracijos darbuotoja Jadvyga Petrošienė apdovanota už atsakingą, sąžiningą, profesionalų, kūrybingą ir ilgametį darbą įstaigoje.
 
Naujosios Vilnios poliklinikos bendrosios praktikos slaugytoja Tatjana Žila apdovanojimą gavo už pasiaukojantį ir atsakingą darbą, profesionalų požiūrį, supratingą bendravimą su pacientais ir jų artimaisiais.
 
Vilkpėdės ligoninės direktoriaus pavaduotojai medicinai Astai Matuliauskienei apdovanojimas įteiktas už puikius organizacinius įgūdžius, darbštumą, iniciatyvas ir gebėjimą greitai reaguoti į besikeičiančią situaciją. Ji aktyviai dalyvauja slaugos, palaikomojo gydymo paslaugų optimizavimo procesuose, įstaigos bei visuomeninėje veikloje.
 
Mykolo Marcinkevičiaus ligoninės vyriausioji slaugos administratorė Renata Giliun įvertinta už gebėjimą operatyviai priimti sprendimus, susijusius su įstaigos slaugos kolektyvo darbo organizavimu, už jautrumą, novatoriškas idėjas ir siekį įgyvendinanti jas praktikoje.
 
Antakalnio poliklinikos šeimos gydytoja Emilija Petrauskienė apdovanota kaip aukštos kvalifikacijos specialistė, turinti išskirtinę dovaną – mokėjimą bendrauti ir suprasti pacientus. Gydytoja taip pat yra įstaigos rezidentų vadovė bei užsiima švietėjiška veikla.
 
Centro poliklinikos šeimos gydytoja Aurelija Zagreckienė įvertinta už svarų indėlį stiprinant bendruomenės sveikatą, apmokant specialistus, siekiant užtikrinti kvalifikuotų ir kokybiškų paslaugų teikimą.
 
Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinikos veido ir žandikaulių chirurgas gydytojas Dalius Matkevičius apdovanotas už unikalias burnos, veido ir žandikaulių srities operacijas įgimtų ir įgytų veido srities susirgimų ir deformacijų atvejais.
 
Ligoninės reanimacija. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinikos gydytoja vaikų odontologė, Vilniaus medicinos draugijos narė Rūta Žaliūnienė įvertinta „Auksine mediko širdimi“ už ypatingą dėmesį burnos sveikatos priežiūrai. Gydytoja rūpinasi ne tik negalią turinčių vaikų burnos sveikata, bet ir stengiasi kiekvieną vilnietį užauginti sveikais dantimis, kartu su jaunaisiais rezidentais taiko vaikams pažintinę ir pasikartojančią terapiją, moko pagrindinių burnos priežiūros principų. 
 
Vilniaus miesto klinikinės ligoninės gydytojas anesteziologas reanimatologas Robertas Skalskis apdovanotas už nuolatinę natūralių gydymo būdų paiešką. Jo dėka Lietuvoje pradėta taikyti ozonoterapija, jis žinomas kaip šio gydymo pradininkas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2023.04.18; 06:00 
Aktualijos

Šv. Kristoforo statulėlės. Sauliaus Žiūros nuotr.

25-uosiuose „Šv. Kristoforo“ apdovanojimuose apdovanoti 11 nominuotųjų. Tarp jų – net šeši, nominuoti IR už pagalbą kovojančiai Ukrainai, ir Vilniuje prieglobstį radusiems ukrainiečiams, skelbiama Vilniaus miesto savivaldybės pranešime žiniasklaidai.
 
Žurnalistas, rašytojas ir visuomenininkas Andrius Tapinas Šv. Kristoforo statulėle apdovanotas už daugybės žmonių sutelkimą ir įkvėpimą aukoti už savo laisvę kovojantiems Ukrainos žmonėms, už aukotojų ir savanorių rankomis paleistas karinių bepiločių dronų ir kitas laisvės vėjo Ukrainai iniciatyvas.
 
Visuomenės veikėjas, neseniai LRT apdovanojimuose „Metų valstybės kūrėju“ paskelbtas Olegas Šurajevas deda visas pastangas, kad Nepriklausomybė grįžtų Ukrainos žmonėms. Dabar O. Šurajevo scena – palaikymo akcijos, mitingai, fondo Ukrainai „1K paramos fondas“ veikla, visi projektai, kad rusų okupantai būtų sustabdyti.
 
Jonas Ohmanas Šv. Kristoforo statulėle apdovanotas už nevyriausybinės organizacijos „Blue / Yellow“ įsteigimą ir pagalbos ukrainiečiams teikimą. „Blue / Yellow“ ukrainiečiams kovoti padeda nuo tada, kai Rusija 2014-aisiais įsibrovė į šalį. Šiuo metu tai bene didžiausias paramos tinklas Lietuvoje. Organizacijos gebėjimas prisitaikyti prie per akimirką galinčių pasikeisti sąlygų ir grėsmių leidžia jai kartu su visų pagalba atrasti efektyviausius paramos ir kovos sprendimus. 
 
Lietuvos ir Ukrainos švietimo projektų vadovė Agnė Klimčiauskaitė-Janavičienė apdovanota už galimybę Ukrainos vaikams gyventi taip, kaip gyvena kiekvienas vaikas, augdamas, tobulėdamas, saugus. Per dvi savaites iš rusų bombarduojamo Charkivo Agnė su bendraminčiais padėjo persikelti mokyklai su vaikais, mokytojomis, mamomis, močiutėmis, gyvūnais – surado jiems ne tik pastogę, bet ir ją įrengė, rūpinosi maistu, mokymosi priemonėmis, ugdymu ir emocine pagalba pabėgėliams.
 
Laidų kūrėjas, aktyvistas Laurynas Šeškus „Šv. Kristoforu“ apdovanotas už tai, kad sukūrė smagią, saugią ir dosnią užuovėją ukrainiečių vaikams nuo karo vėtrų – Šiuolaikinio meno centrą Vilniuje pavertė ukrainiečių vaikų, mamų, močiučių susibūrimo, žaidimų, koncertų ir įvairiausių kitų pozityvių veiklų vieta. Įvertintos ir „Tūkstantmečio vaikų“ iniciatyvos mažiesiems ukrainiečiams dovanotos Kalėdos Katedros aikštėje, dviračius ir kitą šiltą, paramą. 
 
Apie „Stiprūs kartu“ pirmą kartą Lietuva išgirdo, kai pasaulį sukaustė pandemija. Ir jie vėl ėmėsi veikti, kai Ukrainoje pradėjo siausti karo šmėkla. Nacionalinis savanorių koordinavimo centras petys petin dirbo, kai pasiduoti nebuvo galima, o vienintelis kovos garantas buvo vienybė, telkiama pagalba ir tikėjimas. „Šv. Kristoforu“ „Stiprūs kartu“ apdovanoti už namus, surastus tiems, kas juos prarado.
 
Vilniaus klubui apdovanojimas įteiktas už miesto ateities kūrimą, kur susibūrę aktyviausi verslo, mokslo, kultūros žmonės puoselėja mecenatystės tradicijas ir stiprindami Lietuvos sostinę tęsia tai, ką kunigaikštis Gediminas pradėjo 1323-iųjų sausio 25-ąją, kai pasaulis pirmą kartą išgirdo Vilniaus vardą.
 
Pakeisti ligos istoriją ir taip keisti ateitį ne tik tiems, kuriems šiandien labiausiai reikia medikų pagalbos, bet ir tiems, kurie gal dar net negimę, – genetikė, profesorė Sonata Jarmalaitė apdovanota Šv. Kristoforo statulėle už nuopelnus onkologijos mokslui.
 
Už muzikos meno puoselėjimą, Vilniaus vardo garsinimą pasaulio scenose Šv. Kristoforu“ apdovanotas įvertintas vienas ryškiausių mūsų šalies dirigentų Modestas Pitrėnas”, – atsiimdama apdovanojimą dirigento žodį perdavė jo žmona, operos dainininkė Ieva Prudnikovaitė,
Habilituotas fizinių mokslų daktaras, profesorius, Lietuvos mokslų akademijos prezidentas ir tikrasis narys Jūras Banys buvo apdovanotas už nuopelnus mokslui, jų sklaidą bei tyrimus. Vienas produktyviausių Lietuvos fizikų laikomas J. Banys yra paskelbęs per 500 mokslinių straipsnių, daugumą jų – tarptautiniuose mokslo žurnaluose.
 
Už šiuolaikinę architektūrą Vilniuje Šv. Kristoforo statulėlė įteikta architektui Remigijui Bimbai. Jau du dešimtmečius jis kartu su savo komanda formuoja modernųjį miesto veidą. Tai „tylusis darbininkas“, aukščiausio profesionalumo darbais keičiantis ir auginantis Vilnių.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2023.01.27; 02:00 
Aktualijos

Rotušė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Vilniaus rotušėje trečiadienio vakarą išdalyti kultūros apdovanojimai „Auksiniai Feniksai“.
 
„Auksinio fenikso“ skulptūros įteiktos penkių nominacijų laureatams.
 
Geriausiu metų kultūros centro vadovu tapo Zigmas Vileikis, Birštono kultūros centro direktorius. Metų kultūros ir meno kūrėju išrinktas Antanas Kazlauskas, Šilalės kultūros centro Muzikinio teatro vadovas.
 
Apdovanoti ir politikai bei verslininkai – metų kultūros rėmėju tapo verslininkas Vidmantas Fokas, o metų kultūros politiku paskelbtas Kauno rajono meras Valerijus Makūnas.
 
Lietuvos nacionalinė filharmonija buvo apdovanota už buvimą geriausiu metų kultūros centro partneriu.
 
Lietuvos kultūros centrų asociacijos prezidentas Romas Matulis įsitikinęs, kad kultūros kūrimui ir puoselėjimui ypač didelę reikšmę turi bendradarbiavimas, kuris lemia tik teigiamus pokyčius.
 
„Šiuo apdovanojimu deklaruojame, kad kultūros ir meno procesai vyktų profesionaliai, kokybiškai ir įdomiai, labai svarbios visos mūsų socialinės aplinkos sritys“, – pažymi R. Matulis.
 
Apdovanojimais „Auksiniai Feniksai“ pagerbiami fiziniai ar juridiniai asmenys, svariausiai prisidėję prie šalies kultūros kūrimo, plėtros, perdavimo, saugojimo bei kultūros centrų sistemos vystymo, tobulinimo ir viešinimo.
 
Tokiu būdu siekiama atkreipti visuomenės dėmesį į kultūros centrų ir jų fizinių bei juridinių partnerių svarbą, aktualizuoti kultūros centrų reikšmingumą ir aktualumą tautos ir kultūros kontekste.
 
Irtautė Gutauskaitė (ELTA)
 
2023.01.19; 05:50
Trumposios naujienos

Kasymas Žomartas Tokajevas. EPA – ELTA nuotr.

Nur Sultanas, birželio 18 d. (ELTA). Kazachstano prezidentas Kasymas Žomartas Tokajevas nusprendė iki kadencijos pabaigos nepriimti nei šalies, nei užsienio apdovanojimų. Tai šeštadienį pranešė naujienų agentūra „Tengrinews.kz“.
 
Anksčiau Kazachstano politikas Jerbolas Jedilovas „Telegram“ kanale parašė, kad, pasak kai kurių šaltinių, penktadienį Rusijos atstovai pasiūlė apdovanoti K. Ž. Tokajevą Aleksandro Neviškio ordinu.
 
„Valstybės vadovas padėkojo už suteiktą garbę. Bet jis nusprendė iki savo kadencijos pabaigos nepriimti nei Kazachstano, nei užsienio šalių apdovanojimų. Dėl šios priežasties neseniai lankydamasis Biškeke prezidentas atsisakė aukščiausio Kirgizijos apdovanojimo – Manaso pirmojo laipsnio ordino“, – teigia J. Jedilovas.
 
Rusijos prezidento spaudos sekretorius Dmitrijus Peskovas šeštadienį pareiškė, kad nebuvo jokių planų apdovanoti K. Ž. Tokajevą. „Aš nežinau, iš kur ši informacija, kadangi joks apdovanojimas nebuvo planuojamas“, – sakė Kremliaus atstovas.
 
Penktadienį Sankt Peterburgo tarptautiniame ekonomikos forume K. Ž. Tokajevas pareiškė, kad Kazachstanas nepripažins vadinamųjų Luhansko ir Donecko liaudies respublikų.
 
Stasys Gimbutis (ELTA)
 
2022.06.19; 09:42
Aktualijos

Nusipelniusių Lietuvos medikų apdovanojimai Vilniaus rotušėje. LRV/Laimos Penek nuotr.

Vilniaus rotušėje trečiadienį pagerbti nusipelnę Lietuvos gydytojai, slaugytojai, sveikatos apsaugos darbuotojai bei savanoriai. Po dvejų metų pertraukos vyko tradiciniai Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) organizuoti Nusipelniusių Lietuvos medikų apdovanojimai. Už sunkų ir pasiaukojamą darbą bei nuopelnus sveikatos apsaugos sistemai, taip pat kovą su COVID-19 pandemija ministras Arūnas Dulkys garbės ženklus įteikė beveik aštuoniasdešimčiai šalies gydytojų, slaugytojų ir sveikatos apsaugos darbuotojų, praneša Sveikatos apsaugos ministerija.
 
„Tokie momentai yra ne mažiau svarbūs nei kasdienė pareiga ir gerai atliktas darbas“, – sveikindama medikus sakė ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė. – Tokios dienos, kai galima vertinti kolegas, kai jus įvertina kolegos, yra pačios savaime labai didelė dovana. Kalbant apie pastaruosius dvejus metus, visa tai atlaikyti, toliau dirbti savo darbą ir atlikti pareigą taip, kaip jūs tai darote, reikalauja kažkokios net dieviškos savybės sugebėti nustumti įtampą ir tiesiog suprasti, kad aš, kaip sakė Martinas Liuteris Kingas, tiesiog darau savo darbą, ir darau jį geriausiai, kaip sugebu.“
 
Prisimindama medikų darbą COVID-19 pandemijos laikotarpiu, premjerė teigė, kad yra įdomu ir galbūt net savotiškai sukrečia, kad mes pandemijos metu sakėme, jog didvyriškai kaunamės su nematomu priešu.
 
„Ir taip jau atsitiko, kad gyvenimas mus iš retorikos įmetė į aplinkybes, kur tie žodžiai yra labai tikri. Tie žodžiai reiškia tikrą kovą, tikrus žmones fronte, su tikrais ginklais, tikrais priešininkais, kurie nesirenka taikinių, dėl ko žūsta žmonėms, žūsta moterys, vaikai… Ir vėl susiklostė tokios aplinkybės, kai medikas yra labai svarbus. Yra tikrai nuostabu, kad į kvietimą padėti Ukrainos medikams jūs atsiliepėte fenomenaliai ir gausiai. Visa tai, ką mes dabar išgyvename, ta bendrystė, tai, kad 50 proc. Lietuvos žmonių vienaip ar kitaip prisideda prie pagalbos Ukrainai, rodo, kaip stipriai mes užaugome per tuos trisdešimt dvejus metus“, – sakė I. Šimonytė.
 
Sveikindamas vakaro svečius, sveikatos apsaugos ministras A. Dulkys sakė, kad ši šventė yra žvilgsnių, žodžių ir minčių šventė.
 
„Šiandien matau jūsų šypsenas – jos yra gydančios. Jos gali nubraukti visus sunkumus, kuriuos patyrėte per pastarąjį laiką. O jis nebuvo paprastas: penkios pandemijos bangos, trys viruso atmainos, migrantų krizė, karas Ukrainoje… Tokiose situacijose sakoma: mažiau žodžių, daugiau darbų. Tačiau medikų pasaulyje žodžiai negali dingti – iškilus lietuvių mąstytojas Justinas Mikutis teigė, kad mediko žodžiai išgydo visas žaizdas, dar prieš joms atsirandant“, – sakė ministras.
 
Visiems medicinos darbuotojams dėkojo ir Seimo Sveikatos reikalų komiteto narė Paulė Kuzmickienė.
 
Simboliška, kad šventė vyksta dviejų medikų bendruomenei reikšmingų datų kontekste: Lietuvos medicinos darbuotojų dienos balandžio 27-ąją ir Lietuvos slaugytojų dienos gegužės 13-ąją. Ši graži tradicija pasveikinti šalies medikus gyvuoja jau 18 metų. Per tą laiką, SAM duomenimis, nusipelniusių Lietuvos medikų vardai suteikti 311 gydytojų, 368 sveikatos apsaugos darbuotojų bei 83 slaugytojams.
 
Renginyje ypatingo dėmesio sulaukė medikai savanoriai, vykę į karščiausius Ukrainos taškus teikti pagalbos kariams ir civiliams, nukentėjusiems nuo Rusijos karo agresijos. Į Ukrainos pagalbos šauksmą nedelsdami atsiliepė keli šimtai lietuvių medikų. Pirmoji jų grupė jau atliko savo misiją – dalis į Lietuvą grįžo praėjusį sekmadienį, likusieji šiuo metu yra pakeliui namo.
 
Gerų žodžių bei plojimų negailėta ir medikų bendruomenei pandemijos metu padėjusiems savanoriams, dirbusiems ligoninių COVID-19 skyriuose, mobiliuosiuose punktuose, talkinusiems visose situacijose, kuriose jų labiausiai reikėjo: Lietuvos šaulių sąjungai, Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijai, Lietuvos Caritui, Nacionaliniam savanorių koordinavimo centrui „Stiprūs kartu“, Gedimino legionui, VšĮ „Vilnius sveikiau“ bei daugybei kitų organizacijų ir pavienių savanorių.
 
Viso renginio metu koncertavo ir apdovanojimus papuošė VU kamerinis orkestras, kuris per savo veiklos dešimtmečius ne tik tapo svarbia Lietuvos muzikinio gyvenimo dalimi, bet kartu pritraukė koncertuoti ir šalies medikus: gydytojus, slaugytojus ir sveikatos apsaugos darbuotojus.
 
Nusipelniusių gydytojų ir sveikatos apsaugos darbuotojų vardai suteikiami nuo 2004 metų, nusipelniusių Lietuvos slaugytojų vardai – nuo 2015-ųjų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2022.05.05; 00:30 
Aktualijos

Lietuvos Valdovų rūmai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Antradienį Valdovų rūmuose, Vilniuje, pirmą kartą bus surengta bendra įvairių meno sričių kūrėjų apdovanojimų ceremonija. Tai Lietuvos meno kūrėjų asociacijos (LMKA) narių, atstovaujančių keliolikos meno sričių kūrėjams, reikšmingiausių kasmetinių apdovanojimų ceremonija. Pirmajame naujos iniciatyvos renginyje bus įteiktos dailininkų, fotomenininkų, literatūros vertėjų, muzikų ir rašytojų kūrybinių organizacijų premijos ar prizai bei daugiau kaip du dešimtmečius teikiama Lietuvos meno kūrėjų asociacijos premija.
 
Prieškalėdiniu laikotarpiu Valdovų rūmuose Lietuvos meno kūrėjų asociacija visuomenei pristatys įvairių kūrėjų laimėjimus bei įvertinimus. Renginio metu skambės geriausių metų atlikėjų Daumanto Kirilausko (fortepijonas), Rūtos Lipinaitytės (smuikas), Justinos Gringytės (mecosopranas), Aušrinės Stundytės (sopranas) ir Vilniaus Balio Dvariono dešimtmetės muzikos mokyklos jaunimo simfoninio orkestro „Simfukai“ (meno vadovas ir dirigentas Modestas Barkauskas), kurie pelnė „Auksinio disko“ apdovanojimus, muzikinė programa. Su laureatais muzikuos pianistai Petras Geniušas, Andrej Horvin (Vokietija) ir Ugnė Antanavičiūtė-Kubickienė. Renginį ves Saulius Pilinkus.
 
Per šią ceremoniją bus įteikta Lietuvos rašytojų sąjungos šimtmečio premija, Lietuvos dailininkų sąjungos „Aukso Mūzos“ statulėlės bei  padėka Gabrielei Naprušienei už ilgametį darbą ginant vizualaus meno kūrėjų autorines teises, Lietuvos literatūros vertėjų sąjungos „Auksinė lupa“ literatūros redaktorei ir paskatinamasis prizas jaunajai literatūros redaktorei, dvi Lietuvos fotomenininkų sąjungos premijos bei Skirmanto Valiulio premija, Lietuvos tautodailės kūrėjų asociacijos apdovanojimas „2021 metų geriausias tautodailininkas“ ir jau dvidešimt antrą kartą teikiama Lietuvos meno kūrėjų asociacijos premija.
 
Prieš mėnesį į LMKA įsiliejo Lietuvos chorų sąjunga, papildžiusi ilgametes kūrybines ir bendruomenines tradicijas puoselėjančių, Lietuvoje bei užsienyje aktyvia kūrybine veikla užsiimančių asociacijų gretas. Lietuvos meno kūrėjų asociacijos bei jos narių veiklą finansuoja Lietuvos kultūros taryba.
 
LMKA narės Lietuvos architektų, Lietuvos chorų, Lietuvos dailininkų. Lietuvos dizaino, Lietuvos fotomenininkų, Lietuvos kinematografininkų, Lietuvos kompozitorių, Lietuvos literatūros vertėjų, Lietuvos muzikų, Lietuvos rašytojų sąjungos, Lietuvos tautodailės kūrėjų, Teatro sąjungos meno kūrėjų ir Nacionalinė žurnalistų kūrėjų asociacijod. LMKA narės atstovauja keturiems iš penkių valstybės pripažintų ir meno kūrėjo statusą turinčių menininkų.
 
Eleonora Budzinauskienė (ELTA)
 
2021.12.14; 11:21
Aktualijos

Įteikti svarbiausi Kultūros ministerijos Apdovanojimai. Liudo Masio nuotr.

Kultūros ministras Simonas Kairys šešiems Lietuvos kultūrai ir menui nusipelniusiems asmenims įteikė aukščiausius Kultūros ministerijos skiriamus apdovanojimus – garbės ženklus „Nešk savo šviesą ir tikėk“. 
 
„Jūs liudijate, kad šviesa ir tikėjimas gelbsti net ir sudėtingiausiomis aplinkybėmis. „Nešk savo šviesą ir tikėk“ yra ne tik garbės, bet ir bendrystės ženklas. Tai ženklas, kad esate ne tik girdimi, matomi ir jaučiami – esate vertinami ir mylimi. Tai ženklas, kad nelengvame kelyje yra kas palaiko ir Jūsų nešulį, ir Jūsų tikėjimą. Tegu ir palaikymo, ir šviesos, ir tikėjimo būna kuo daugiau“, – sveikindamas laureatus linkėjo kultūros ministras.
 
Garbės ženklas „Nešk savo šviesą ir tikėk“ už reikšmingą indėlį į kultūros paveldo puoselėjimą ir sklaidą Lietuvoje ir užsienyje, už darbus Lietuvos kultūros ateičiai skirtas Daliai Adelei Augunas. JAV, Floridoje, gyvenanti pedagogė, muziejininko Pauliaus Galaunės ir operos solistės Adelės Galaunienės duktė, Nacionaliniam M. K. Čiurlionio dailės muziejui dovanoja likusią pastato, kuriame įsikūręs A. ir P.
 
Galaunių namas-muziejus, dalį. Tai leis muziejui ne tik toliau puoselėti Galaunių šeimos vertybes, pristatyti jų palikimą visuomenei, tačiau ir žymiai plačiau aktualizuoti modernizmo, XX a. muziejininkystės idėjas, operos istoriją, knygos meno istoriją įrengiant modernias edukacines, renginių, susitikimų bei parodų erdves.
 
Režisierė, aktorė ir rašytoja Birutė Mar (Marcinkevičiūtė) šiuo apdovanojimu įvertinta už išskirtinę aktorinio meno raišką, talentą ir kūrybinę drąsą, už meistrystę kuriant monospektaklius bei reikšmingus pasiekimus tarptautiniuose teatro festivaliuose, už įkvepiančią įvairiapusę kūrybinę veiklą. Laureatė 2018 m. įkūrė „Solo teatrą“, kurio repertuare – savarankiškus meninius projektus kuriančios Birutės Mar darbai: atnaujinti kituose teatruose rodyti spektakliai bei nauji pastatymai, tarptautinio pripažinimo sulaukę monospektakliai, pelnę daug apdovanojimų Lietuvos ir užsienio teatro festivaliuose; edukacinės programos, tarpdisciplininio žanro projektai.
 
Už talentą ir aktorinį meistriškumą, sukurtus įsimintinus vaidmenis, prasmingą vertybių ir patirties perdavimą jaunajai kartai, ilgametį atkaklų darbą, telkiant teatrų, kuriančių vaikams ir jaunimui, bendruomenę Lietuvoje garbės ženklu „Nešk savo šviesą ir tikėk“ apdovanota teatro ir kino aktorė, Teatrų vaikams ir jaunimui asociacijos „Asitežas“ iniciatorė ir ilgametė prezidentė Violeta Podolskaitė.
 
Šis apdovanojimas už ilgametį šiuolaikinio šokio puoselėjimą, įstabių šokio vaidmenų kūrimą, progresyvų mąstymą ir sistemingą darbą ruošiant būsimus šiuolaikinio šokio profesionalus, atsidavimą šiuolaikinio šokio bendruomenei ir ypatingus nuopelnus Lietuvos kultūrai ir švietimui skirtas choreografei, šokėjai ir pedagogei Linai Puodžiukaitei-Lanauskienei. Pradėjusi šokti Kauno šokio teatre „Aura“, vėliau ji dalyvavo įvairiuose šokio projektuose JAV, iš kur grįžusi tęsė karjerą „Auroje“, dėsto šokį LMTA, dirba mokytoja-eksperte Nacionalinėje M. K. Čiurlionio menų mokykloje, pirmininkauja Šiuolaikinio šokio asociacijai, veda seminarus Lietuvoje ir užsienyje.
 
Akmenės rajono literatų klubo „Žiemgalija“ pirmininkė, Lietuvos nepriklausomųjų rašytojų sąjungos garbės narė Zita Sinkevičienė garbės ženklu „Nešk savo šviesą ir tikėk“ apdovanota už ilgametį profesinį ir kultūrinį-šviečiamąjį darbą, už Akmenės krašto ir jo kūrėjų garsinimą bei jų kūrybos sklaidą, skaitymo kultūros puoselėjimą, aktyvią bibliotekinę veiklą, skirtą Lietuvos kultūros ateičiai.
 
Už ilgametę, aktyvią ir reikšmingą kultūrinę, švietėjišką veiklą Lietuvoje ir etninėse lietuvių žemėse ir ypatingus nuopelnus Lietuvos kultūrai ir švietimui šis apdovanojimas taip pat įteiktas Karaliaučiaus lietuvių bendruomenės vadovui, XXVII knygos mėgėjų draugijos nariui, „Mažosios Lietuvos enciklopedijos“ autoriui ir talkininkui Sigitui Šamborskiui.
 
Garbės ženklas „Nešk savo šviesą ir tikėk“ skiriamas Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių piliečiams už dešimties pastarųjų metų veiklą kultūros ir meno srityje.
 
Eleonora Budzinauskienė (ELTA)
 
2021.10.09; 03:00
Aktualijos

Filmavimo kameros. Slaptai.lt nuotr.

Antradienį jau 21 kartą įteikti kasmetiniai Lietuvos kinematografininkų sąjungos (LKS) apdovanojimai už geriausius metų kūrybinius darbus. Šįmet juos pelnė jaunosios kartos režisieriai Jurgis Matulevičius ir Maratas Sargsyanas.
 
Šįmet atsinaujinęs pagrindinis Lietuvos kinematografininkų sąjungos apdovanojimas „LuKaS“ – basas angelas su kino kamera – skirtas režisieriui J. Matulevičiui „už filme „Izaokas“ meistriškai sukurtą baimės būsenų labirintą filmo personažų kūnuose ir sielose.“
Specialus Lietuvos kinematografininkų sąjungos diplomas skirtas režisieriui Maratui Sargsyanui „už drąsią filmo „Tvano nebus“ ištarmę sudėtinga, ypač svarbia žmogaus bejėgiškumo tema absurdo kupinoje kasdienybėje.“
 
Apdovanoti kūriniai šįmet taip pat įvertinti tarptautinės kino profesionalų bendruomenės. J. Matulevičiaus filmas „Izaokas“, sukurtas Antano Škėmos apsakymo motyvais, buvo nominuotas Europos atradimų – FIPRESCI prizo kategorijoje Europos akademijos kino apdovanojimuose. M. Sargsyano filmo „Tvano nebus“, kurio dėmesio centre šiuolaikinių karų traumos, tarptautinė premjera įvyko Tarptautinio Venecijos festivalio programoje „Kritikų savaitė“.
 
Kūrybinius 2020-ųjų metų LKS narių darbus vertino kino režisierė Aistė Žegulytė (komisijos pirmininkė), kino žurnalistė, TV prodiuserė Lolita Bytautaitė, kino kritikė Izolda Keidošiūtė, kino režisierius, prodiuseris Arturas Jevdokimovas, kino operatorius Viktoras Radzevičius.
Pagrindinio LKS prizo skulptūrėlės „LuKaS“ autorius – žinomas jaunosios kartos skulptorius Martynas Gaubas. Kino režisierius, Lietuvos kinematografininkų sąjungos pirmininkas Arūnas Matelis su LKS komanda apdovanojimą „LuKaS“ į kolegų rankas ir širdis palydėjo režisūros klasiko Herzo Franko žodžiais: „Mes filmuojame žemę, bet visuomet prisimename, kad virš mūsų yra dangus.“
Apdovanojimų ceremonija vyko tiesioginės transliacijos metu, LKS facebook paskyroje.
 
Lietuvos kinematografininkų sąjungos veiklą remia Lietuvos kultūros taryba, Lietuvos kino centras.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.12.23; 00:01
Aktualijos

Kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas įteikė aukščiausius Kultūros ministerijos kasmet skiriamus apdovanojimus – garbės ženklus „Nešk savo šviesą ir tikėk“. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas Lietuvos kultūrai ir menui nusipelniusiems kūrėjams įteikė aukščiausius Kultūros ministerijos skiriamus apdovanojimus – garbės ženklus „Nešk savo šviesą ir tikėk”.
 
„Garbės ženklais kasmet įvertinami talentingi kūrėjai, atstovaujantys įvairioms kultūros sritims. Apdovanojimai kartu skirti išryškinti kartais nepakankamai matomus darbus, kurie yra be galo esminiai. Tai tarsi skirtingų kartų kūrėjų liudijimai, kas yra šviesa ir kas yra tikėjimas kultūroje”, – sveikindamas laureatus sakė ministras.
 
Garbės ženklas „Nešk savo šviesą ir tikėk” už ilgametę, aktyvią teatrinę ir kino veiklą, pagarbą aktoriaus profesijai, vertybių ir patirties perdavimą jaunajai aktorių kartai bei ypatingus nuopelnus Lietuvos kultūrai ir menui skirtas Liubomirui Laucevičiui.
 
Dailininkas-scenografas Marijus Jacovskis šiuo apdovanojimu įvertintas už ypatingą meninį braižą, išskirtinį teatro erdvės pajautimą kuriant scenografiją įvairių žanrų spektakliams Lietuvos ir užsienio teatruose.
 
Už originalią, novatorišką meninę raišką, kūrybos emocinę įtaigą ir muzikos įvairovės įprasminimą, savo patirties perdavimą jaunajai muzikų kartai, lietuvių profesionaliosios muzikos garsinimą pasaulyje apdovanotas kompozitorius, dirigentas, pianistas Gediminas Gelgotas.
 
Garbės ženklu „Nešk savo šviesą ir tikėk” už tikrumo paieškas šiuolaikiniame fragmentuotame pasaulyje, už ryškų ironišką balsą lietuvių literatūroje ir indėlį į nacionalinę dramaturgiją apdovanotas poetas, dramaturgas, eseistas, prozininkas Gintaras Grajauskas.
 
Aukščiausiu Kultūros ministerijos apdovanojimu už ilgametį šiuolaikinio šokio puoselėjimą, sklaidą užsienyje, auditorijos plėtrą ir ypatingus nuopelnus Lietuvos kultūrai ir švietimui įvertinta šokio pedagogė, edukologė ir choreografė, šokio spektaklių kūdikiams Lietuvoje pradininkė Birutė Banevičiūtė.
 
Garbės ženklas taip pat skirtas apdovanojimų renginyje negalėjusiai dalyvauti poetei, eseistei, vertėjai Aldonai Elenai Puišytei-Grigaliūnienei – už ilgametę aktyvią ir reikšmingą kūrybinę, kultūrinę, švietėjišką veiklą Lietuvoje ir užsienyje bei ypatingus nuopelnus Lietuvos kultūrai ir menui.
 
Kultūros ministerijos garbės ženklas „Nešk savo šviesą ir tikėk” skiriamas Lietuvos ir užsienio valstybių piliečiams už dešimties pastarųjų metų veiklą kultūros ir meno srityje.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.09.22; 15:22
Trumposios naujienos

Pirmadienio vakarą buvo paskelbti prestižinės Pulicerio premijos laureatai už geriausius žurnalistikos, literatūros ir muzikos darbus JAV, praneša transliuotojas BBC.
 
Pulicerio premija grožinės literatūros kategorijoje atiteko JAV rašytojui Colsonui Whiteheadui, kuris tapo vos ketvirtuoju rašytoju, dukart apdovanotu Pulicerio premija už grožinės literatūros kūrinį.
 
50 metų rašytojas 2017 metais gavo premiją už romaną „Požeminis geležinkelis“ (Underground Railroad). Be C. Whiteheado, tik trys kiti rašytojai – Boothas Tarkingtonas, Williamas Faulkneris ir Johnas Updike’as – buvo du kartus apdovanoti Pulicerio premija grožinės literatūros kategorijoje.
 
Afroamerikietis C. Whiteheadas pagerbtas už romaną „The Nickel Boys“, kuriame pasakojama apie mokinių patirtą smurtą ir seksualinį išnaudojimą reformų mokykloje Floridoje.
 
Dėl koronaviruso pandemijos šiemet laureatai buvo paskelbti internetu. Laureatus paskelbdama Pulicerio premijų administratorė Dana Canedy pažymėjo, kad Pulicerio premijos teikiamos nuo 1917 metų, o praėjus mažiau nei metams po pirmųjų premijų įteikimo kilo ispaniškojo gripo protrūkis.
 
Žurnalistikos kategorijoje daugiausiai apdovanojimų gavo laikraštis „The New York Times“, įskaitant premiją už tiriamąjį reportažą apie taksi pramonę Niujorko mieste ir premiją tarptautinio reportažo kategorijoje už reportažus apie Rusijos prezidento Vladimiro Putino režimą.
 
Naujienų agentūros „Reuters“ darbuotojams atiteko premija už geriausią nuotrauką karštųjų naujienų fotografijos kategorijoje. Jie apdovanoti už Honkongo protestuotojų nuotraukas.
 
„The Washington Post“ gavo aiškinamojo reportažo premiją už reportažus apie ekstremalių temperatūrų poveikį planetai.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.05.05; 10:20
Aktualijos

Kalbos komisija jau šeštą kartą įteiks apdovanojimus už lietuvių kalbos puoselėjimą. Nuo 2016 metų apdovanojimai skiriami už reikšmingus lietuviškos terminijos kūrimo darbus, mokslo kalbos puoselėjimą ir visuomenės kalbinį švietimą.
 
Šiemet apdovanojami daugiakalbio „Mechanikos terminų žodyno“ (2019) autoriai: prof. habil. dr. Antanas Žiliukas, doc. dr. Antanas Juozas Bražiūnas, prof. dr. Alvydas Kondratas, doc. dr. Donatas Markšaitis, prof. habil. dr. Vytautas Ostaševičius, doc. dr. Albinas Palionis, prof. dr. Rymantas Tadas Toločka, prof. dr. Pranas Žiliukas, kultūros ir visuomenės veikėjas, leidėjas, poetas Juozas Žitkauskas, Lietuvių kalbos draugijos narė, kalbos ugdymo ir kalbininkų atminimo renginių iniciatorė ir organizatorė Aldona Pauliukaitienė ir buvęs Šolomo Aleichemo ORT gimnazijos direktorius Miša Jakobas.
 
Laureatai, kaip skelbia Valstybinė lietuvių kalbos komisija, bus pagerbti vasario 28 d. šios komisijos ir Lietuvos mokslų akademijos organizuojamame Lietuvių kalbos dienų renginyje, vyksiančiame Mokslų akademijos salėje.
 
Laureatams bus įteiktos skulptūrėlės „Sraigė“ (autorius Rokas Dovydėnas) ir diplomai.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.02.22; 00:30
Aktualijos

Valstybės atkūrimo dienos proga prezidentas Gitanas Nausėda už nuopelnus Lietuvai, už jos vardo garsinimą pasaulyje, už atsidavimą jai kasdieniu prasmingu darbu įteikė valstybinius apdovanojimus žmonėms, vertiems didžiausio pagerbimo.
 
Šią svarbią Lietuvos istorijai dieną šalies vadovas pasirėmė signatarų pavyzdžiu ir priminė, kiek daug per trumpą žmogišką gyvenimą gali nuveikti iškilios asmenybės, vedinos talento, darbštumo, kilnių idėjų ir ryžto, kurie iš pažiūros neįmanomus dalykus paverčia įmanomais.
 
„Šiandien mes žinome, kad yra daug būdų dirbti Tėvynės naudai, ir nė vienas iš jų nėra vienintelis įmanomas. Todėl nuoširdžiai džiaugiuosi šiandien čia matydamas gausų būrį Lietuvai nusipelniusių, šviesių žmonių. Kiekvienas, kuriam šiandien įteikiamas apdovanojimas, nuveikė kur kas daugiau, nei įpareigoja profesinė ar pilietinė pareiga”, – ceremonijos metu kalbėjo prezidentas.
 
Šalies vadovas nuoširdžiai dėkojo tiems, kas kuria Lietuvos mokslą, rūpinasi jos saugumu, buria išeivių bendruomenes, puoselėja lietuviškąją kultūrą. Taip pat tiems, kurie į dienos šviesą iškėlė 1863-iųjų sukilimo didvyrių palaikus ir taip grąžino mums svarbią turtingos istorijos dalį. Prezidentas išreiškė dėkingumą ir svečiams iš užsienio, nepaliaujantiems tiesti draugiškas tautas jungiančius tiltus.
 
„Nuoširdžios padėkos žodį siunčiu visiems, kurie negailėdami laiko ir jėgų dirba, siekdami mūsų šalies ir jos žmonių gerovės. Jūs esate pagrindiniai valstybės pamatų kūrėjai, kuriais visi pagrįstai galime didžiuotis. Leiskite mums sekti Jūsų pavyzdžiu”, – teigė valstybės vadovas.
Ordino „Už nuopelnus Lietuvai” Didįjį kryžių prezidentas įteikė Kauno valstybinio choro meno vadovui ir vyriausiajam dirigentui, profesoriui Petrui Bingeliui ir Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro meno vadovui ir vyriausiajam dirigentui, profesoriui Gintarui Rinkevičiui.
Vyčio Kryžiaus ordino Karininko kryžiumi apdovanoti Remigijus Bridikis, Tomas Galius ir Aidis Meželis – Valstybės saugumo departamento pareigūnai, kuriems apdovanojimai bus perduoti.
 
Ordino „Už nuopelnus Lietuvai” Karininko kryžiumi apdovanoti akademikai, Mokslų akademijos tikrieji nariai Vladas Algirdas Bumelis, Henrikas Žilinskas, Gintautas Žintelis. Taip pat Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Vladas Terleckas.
 
Šis Ordino „Už nuopelnus Lietuvai” Karininko kryžius taip pat skirtas keturiems užsienio piliečiams, kurie apdovanojimo atsiimti atvykti negalėjo, todėl jis bus įteiktas kitą kartą: generolui majorui Timothy Johnui Hilty – buvusiam JAV Pensilvanijos gvardijos ir Lietuvos kariuomenės ryšių stiprintojui; Davidui Johnui Hobbsui – buvusiam NATO Parlamentinės Asamblėjos generaliniam sekretoriui, reikšmingai prisidėjusiam remiant Lietuvos poziciją regioninio saugumo klausimais; atsargos generolams Jamesui Normanui Mattisui ir Herbertui Raymondui McMasteriui, reikšmingai prisidėjusiems stiprinant JAV ir Lietuvos strateginį gynybinį bendradarbiavimą.
 
Vyčio Kryžiaus ordino Riterio kryžius įteiktas Jonui Šilinskui – aktyviam antitarybinės agitacijos ir propagandos skleidėjui sovietų okupacijos metais.
Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžiumi apdovanoti Gytis Grižas, Arūnas Kalėjus ir Valdas Steponaitis – Lietuvos nacionalinio muziejaus darbuotojai, archeologai, aktyviai dalyvavę surandant Lietuvos istorijai išskirtinės reikšmės 1863-1864 m. sukilimo dalyvių palaikus. Šis ordinas įteiktas ir rašytojui, vertėjui Teodorui Četrauskui bei profesorei, Rytprūsių istorijos tyrinėtojai Ruth Margarete Christine Leiserovitz.
 
Šalies vadovas ordino „Už nuopelnus Lietuvai” Riterio kryžių įteikė poetui, žurnalistui, Punsko „Aušros” leidyklos direktoriui ir vyriausiajam redaktoriui Sygitui Birgeliui, aktyviam lietuvių istorijos paveldo puoselėtojui Lenkijoje; Carmen Caro Dugo – Vilniaus universiteto Užsienio kalbų instituto Romanų kalbos katedros docentei, profesorei, aktyviai lietuvių kultūros, mokslo ir švietimo plėtotojai bei Lietuvos vardo skleidėjai Ispanijos Karalystėje; Kęstučiui Kasparavičiui, grafikui, knygų vaikams autoriui ir iliustruotojui; Markusui Oskarui Roduneriui, vertėjui, publicistui, aktyviam lietuvių literatūros ir jos istorijos skleidėjui vokiškai kalbančiose valstybėse; Gunčiui Ivarsui Smidchensui – Vašingtono universiteto Sietle docentui, aktyviam lietuvių kalbos, istorijos ir kultūros skleidėjui Jungtinėse Amerikos Valstijose.
 
Ordino „Už nuopelnus Lietuvai” Riterio kryžius skirtas, bet jo atsiimti atvykti negalėjo Davidas Alanas Harrisas – Amerikos žydų komiteto vykdomasis direktorius, aktyvus Lietuvos interesų rėmėjas tarptautinėse organizacijose (JAV); Richardas Davidas Hookeris, Jr. – buvęs JAV prezidento specialusis patarėjas ir nacionalinio saugumo vyriausiasis direktorius Europai ir Rusijai, aktyvus Lietuvos saugumo ir gynybos interesų rėmėjas, daktaras (JAV); Gražina Theresa Ignė Marijošius – Šv. Mergelės Marijos nekaltojo prasidėjimo Vargdienių seselių kongregacijos vyresnioji sesuo, aktyvi lietuviškų ir krikščioniškų tradicijų ugdytoja ir rėmėja Jungtinėse Amerikos Valstijose, Kanadoje ir kitose valstybėse gyvenančių lietuvių bendruomenėse; Katsuhiro Ochiai – Japonijos Hiracukos miesto meras, aktyvus dvišalio Lietuvos Respublikos ir Japonijos kultūros, sporto ir jaunimo mainų bendradarbiavimo skatintojas ir plėtotojas.
 
Ordino „Už nuopelnus Lietuvai” medaliu apdovanoti Dovilė Gimberienė – rašytoja, aktyvi literatūros ir teatro meno skleidėja; Birutė Karčauskienė – Kretingos rajono savivaldybės Motiejaus Valančiaus viešosios bibliotekos direktorė; Daiva Kirtiklienė – Marijampolės Petro Kriaučiūno viešosios bibliotekos direktorė ir Vidas Kavaliauskas – Sakartvelo technikos universiteto Lietuvių kalbos ir kultūros centro vadovas.
 
Vyčio Kryžiaus ordino Komandoro kryžius (po mirties) skirtas Mykolui Karpavičiui-Milonui, Dainavos Dzūkų rinktinės Margio tėvūnijos partizanų ryšininkui.
 
Ceremonijoje dalyvavo ir anksčiau skirtų apdovanojimų tuomet atsiimti negalėję žmonės: Vyčio Kryžiaus ordino medaliu apdovanotas Kostas Pranas Rimsa (Kanada), Sausio 13-osios atminimo medaliu – Mykola Polishchukas (Ukraina).
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.02.17; 00:30
Aktualijos

Šv. Kristoforo statulėlių įteikimo ceremonija. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Jau trečius metus Vilniaus gimtadienio išvakarėse įteikti prestižiniai Šv. Kristoforo apdovanojimai. Garbingiausių Vilniaus apdovanojimų, kaip teigiama savivaldybės pranešime, nusipelno tie, kurie savo idėjas, darbus, projektus skiria Vilniui, garsina miesto vardą Lietuvoje ir visame pasaulyje.
 
Penktadienio vakarą rotušėje Vilniaus meras Remigijus Šimašius įteikė 10 Šv. Kristoforo statulėlių vilniečiams, kurie per praėjusius metus labiausiai pasižymėjo savo darbais. Kandidatūras gauti šį apdovanojimą teikė visi – vilniečiai, įmonės, bendruomenės, mokslo ir meno pasaulio atstovai.
 
Šiemet garbingu apdovanojimu už rūpestį neišnešiotukais apdovanota Asta Speičytė-Radzevičienė, neišnešiotų naujagimių asociacijos „Neišnešiotukas“ įkūrėja ir vadovė, subūrusi neišnešiotų naujagimių bendruomenę. Asociacija jau daugiau kaip 7 metus buria ir skatina tarpusavyje bendradarbiauti tiek neišnešiotų naujagimių šeimas bei organizacijas, tiek politikus ir medicinos specialistus. Šv. Kristoforo apdovanojimą, pavaduodama išvykusią mamą, atsiėmė vienuolikmetė Margarita Radzevičiūtė, nuo kurios ankstyvo gimimo ir prasidėjo neišnešiotų naujagimių bendruomenės Lietuvoje būrimas.
Gražuolis Vilnius. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
 
Už nepastebėtos Vilniaus istorijos tyrimus Šv. Kristoforą šiemet pelnė ir Vilniaus miesto bei istorijos tyrinėtojas, rašytojas ir gidas Darius Pocevičius. Istorikas parašė keturias knygas: dvi jų yra didelės apimties itin detalios iliustruotos istorinės studijos apie Vilnių. Nuo 2011 m. iki dabar surengė daugiau nei 500 pažintinių kelionių po Vilnių ir jo apylinkes. D. Pocevičiaus knygos apie Vilnių ypatingos tuo, kad pasakoja plačiai nežinomus faktus ir pateikia netikėtas įžvalgas apie Vilnių, kitokias nei gali paskaityti vadovėliuose ir turistiniuose giduose.
Lietuvos Valdovų rūmai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
 
Pernai Lietuvą visame pasaulyje išgarsinusios vilnietės Rugilė Barzdžiukaitė, Vaiva Grainytė ir Lina Lapelytė apdovanojimą pelnė už gautą Venecijos auksą. Per šešis mėnesius Venecijos meno bienalėje veikusį Lietuvos paviljoną, kurį išgarsino menininkių opera-performansas „Saulė ir jūra (Marina)“, aplankė daugiau nei 85 tūkstančiai žiūrovų. Bienalės komisija Lietuvą apdovanojo už eksperimentinę paviljono dvasią, netikėtą požiūrį į šalies pristatymą ir kūrybingą erdvės pritaikymą brechtiškai operai, taip pat už išradingą sąveiką su Venecijos miestu ir jos gyventojais. Tai pirmas kartas. kai Lietuva pelnė tokio lygio apdovanojimą.
 
Už odontologines iniciatyvas apdovanojimą atsiėmė prof. Alina Pūrienė. Jos iniciatyva pradėtas unikalus ir vienintelis toks projektas – „Odontologinės paslaugų teikimo pacientams su negalia modelio sukūrimas“. Šis projektas jungia profesionalius Naujininkų poliklinikos, Vilniaus rajono centrinės poliklinikos ir VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinikos gydytojus odontologus ir specialistus. Paslaugos teikiamos sunkiausią negalią turintiems žmonėms. A. Pūrienės iniciatyva Vilniuje vyksta ir daug kitų puikių prevencinių projektų ir programų.
Kalėdinė mugė Vilniuje. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
 
Vilnius naktį. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Treneris Kęstutis Šapka Šv. Kristoforo statulėlę gavo už sporto pasiekimus. K. Šapka – Lietuvos lengvosios atletikos sportininkas, kuris specializavosi šuolio į aukštį rungtyje. Jo šuolio į aukštį rekordas – 2,25 m išsilaikė net 18 metų, ilgą laiką buvo nacionalinis rekordas. Pastaraisiais metais lengvaatletis tapo ir Europos uždarų patalpų čempionu. Po pasitraukimo iš didžiojo sporto jis tapo Vilniaus olimpinio sporto centro lengvosios atletikos treneriu.
 
Už pirmąjį Vilniaus vienaragį – pasiekimą, kai neseniai susikūrusios įmonės, kurios dėl spartaus augimo ir pritrauktų investicijų išauga į didesnės nei 1 mlrd. JAV dolerių vertės bendroves, – apdovanotas lietuviškasis startuolis „Vinted“: jo kūrėjai Milda Mitkutė, Justas Janauskas, Mantas Mikuckas. Įkurtas 2008 metais, šiandien „Vinted“ veikia 11 rinkų Europoje, įskaitant Prancūziją, Vokietiją, Ispaniją ir Nyderlandus. Bendrovės įvairiatautė komanda dirba iš centrinio biuro Vilniuje bei padalinių Berlyne, Prahoje ir Varšuvoje.
Vytautas Didysis. Vytauto Kašubos skulptūra. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Vilniaus senamiestis. Signatarų namai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
 
„Danske Bank“ atstovai pelnė apdovanojimą už indėlį į Vilniaus ekonomiką. Pagal įmokas „Sodrai“ tai penktas didžiausias Lietuvos darbdavys, mokantis didžiausius atlyginimus, ir šioje pozicijoje bankas atsidūrė vos per 5 metus. Banko veikla Vilniuje katalizuoja tolesnį ir spartesnį regiono ekonomikos augimą. Kasmet Vilniuje įdarbinami daugiau nei 600 darbuotojų.
 
Už atskleistas 1863-1864 metų sukilimo paslaptis Šv. Kristoforą atsiėmė prof. dr. Rimantas Jankauskas, dr. Justina Kozakaitė, prof. dr. Tamara Bairašauskaitė, archeologai Gytis Grižas ir Valdas Steponaitis, teismo medicinos ekspertai dr. Giedrius Kisielius ir Jūratė Jankauskienė, kurie identifikavo 1863-1864 m. sukilėlių palaikus. 2017 – 2019 m. sostinės Gedimino kalne Lietuvos Nacionalinio muziejaus vykdytų archeologinių tyrimų metu buvo rasti 1863 – 1864 m. sukilimo vadų palaikai. Bendradarbiaujant skirtingų sričių tyrėjams, buvo atlikti moksliniai tyrimai, kurių istorinė reikšmė prilyginama Lietuvos Nepriklausomybės akto suradimui.
Senasis Vilniaus Universitetas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
 
Architektui ir paveldosaugininkui dr. prof. Jonui Rimantui Glemžai įteikta Šv. Kristoforo statulėlė už nuopelnus Vilniaus architektūriniam paveldui. J. R. Glemžos dėka Vilniaus senamiestis buvo įrašytas į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą. J. Glemža paveldosaugos srityje dirba jau 61 metus. Iš jų 22 metai paskirti paveldosaugos studijų sistemos Vilniuje kūrimui, indėlis rengiant paveldosaugos specialistus.
Naktinis Vilnius. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
 
Už šventę mieste ir neįtikėtino pasisekimo sulaukiančias Kalėdų egles Katedros ir Rotušės aikštėse, tiltų puošybą, kalėdinę nuotaiką Vilniaus mieste, kuri jau ne vienerius metus ne tik džiugina vilniečius, bet ir privilioja daugybę turistų bei svečių iš Lietuvos ir viso pasaulio – apdovanoti Jolanta Tūraitė bei Dominykas Koncevičius.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.01.26; 04:00
Aktualijos

Negaliu nepasidžiaugti, kad, švenčiant Valstybės dieną, prezidentė Dalia Grybauskaitė apdovanojo aktyvius lietuvybės ir tautinių vertybių puoselėtojus Pietryčių Lietuvoje ir etninėse lietuvių žemėse Kazimierą Garšvą ir Nijolę Balčiūnienę. 

Skaitytojų laiškai. Slaptai.lt nuotr.
Skaitytojų laiškai. Slaptai.lt nuotr.

Ne tiek svarbu šios pavardės, tokių apdovanojimų nusipelnė ne jie vieni, kiek pats faktas: Prezidentė ne su tais, kurie beatodairiškai siekia pataikauti ir pataikauja strateginiams partneriams. Ji žiūri plačiau ir giliau, negu valatkos ir bruveriai, jai nesvetima savigarba. Strateginiai reikalai – viena, o pataikavimas tomaševskininkams – visai kas kita.

Dabar man aišku, kodėl bailiai ir pataikūnai iki šiol neįteisino dvigubų gatvių pavadinimų, dokumentuose pavardžių rašymo ne lietuvių kalba: jie žinojo, kad Prezidentė pasipriešins, vetuos. Prezidentė žino, kad strategine prasme Lenkijai Lietuva ne mažiau svarbi, negu Lietuvai Lenkija. Konflikto atveju ji mus gintų ne dėl to, kad myli, bet kad toks jos strateginis interesas.

Dabartinė Lenkijos valdžia vidaus ir užsienio politikoje kartais neišmintingai elgiasi be mūsų, net be ES, sutikimo ir pritarimo, kodėl mes turėtume jiems pataikauti, kai akivaizdžiai matome, kad Pietryčių Lietuvoje lenkai, Lenkijos skatinami, siekia autonomijos. Jiems negana Punsko ir Seinų.

Minėtas prezidentės Dalios Grybauskaitės apdovanojimas – tai tarsi atsakas į tūlos Kotrynos Šimaitienės užgauliojimus, lietuvių pravardžiavimus jaunesniaisiais broliais, iki šleikštumo įkyrėjusius pamokslavimus, publikuojamus internetinėje lrytas.lt svetainėje.

Lenkai įžūlūs ne tik Pietryčių Lietuvoje, Vilniuje, bet ir Didžiojoje Britanijoje, kur, kaip dabar aiškėja, yra labai nemėgiami. Per juos kliūva ir mūsų tautiečiams, tapatinamiems su lenkais.

Ir dar. Man labai patiko prezidentės Dalios Grybauskaitės elgesys Varšuvoje. „Rossija? Ne ne“. Turbūt nereikia aiškinti,ką reiškė šie lakoniški žodžiai, kurie, be abejo, labai nepatiko ne tik Kremliui, bet ir lrytas.lt politikos apžvalgininkams. Nedavė interviu Rusijos žurnalistams, ir labai protingai, išmintingai pasielgė.

Saulius Kizelavičius

2016.07.16; 09:29