J. Assange‘as kalėjime susituokė su savo mylimąja S. Morris. EPA-ELTA nuotr.
Londonas, kovo 24 d. (AFP-ELTA). „Wikileaks“ įkūrėjas Julianas Assange‘as trečiadienį griežtojo režimo Belmaršo kalėjime Londono pietuose susituokė su savo sužadėtine Stella Moris.
Jų santuoką čia patvirtino civilinės metrikacijos skyriaus darbuotojas, pranešė rėmėjų grupė „Don”t Extradite Assange“.
Be jaunavedžių poros ceremonijoje Belmarše dalyvavo du liudininkai ir du apsaugos pareigūnai. Svečiai iš karto po to turėjo palikti kalėjimą.
„Aš myliu Julianą iš visos širdies… Jis nuostabus, jis turėtų būti laisvėje, – sakė S. Moris po ceremonijos, kai su ašaromis akyse prie kalėjimo pjaustė vestuvių tortą. – Esu labai laiminga, esu labai liūdna“.
Nuotaka per vestuves vilkėjo britų dizainerės Vivienne Westwood kurtą suknelę. Poros sūnūs dėvėjo kiltus, kaip užuominą į škotiškas tėvo šaknis. Abu vaikai gimė, kai J. Assange‘as gyveno Ekvadoro ambasadoje Londone. V. Westwood, ilgametė „Wikileaks“ įkūrėjo rėmėja, ir J. Assange‘ui pasiuvo kiltą.
50-metis J. Assange‘as daugiau kaip pustrečių metų sėdi Belmaršo kalėjime. Jis 2019 metų balandį buvo suimtas Didžiojoje Britanijoje, kai prieš tai septynerius metus gyveno Ekvadoro ambasadoje Londone. JAV kaltina jį šnipinėjimu ir reikalauja jį išduoti.
K. Assange‘as savo įkurtoje platformoje paviešino slaptus dokumentus apie karus Irake ir Afganistane. Juose buvo informacijos apie JAV misijas šiose šalyse, be kita ko, apie civilių žudymą ir kalinių kankinimą. J. Assange‘as ir jo rėmėjai baudžiamąjį persekiojimą kritikuoja kaip politiškai motyvuotą.
Didžiosios Britanijos aukščiausiasis teismas praėjusią savaitę atsisakė svarstyti J. Assange‘o prašymą neišduoti jo JAV. Kalinamojo advokatai gali vėl pateikti apeliaciją. Priešingu atveju dėl išdavimo spręs britų vidaus reikalų sekretorė Priti Patel.
Julianas Assange. EPA – ELTA nuotr.
Londonas, kovo 14 d. (AFP-ELTA). Pirmadienį buvo atmestas „Wikileaks“ įkūrėjo Juliano Assange‘o prašymas apskųsti Jungtinės Karalystės Aukščiausiajam Teismui jo ekstradiciją į JAV, kur jam gresia kalėjimas iki gyvos galvos.
Vašingtonas nori teisti J. Assange‘ą dėl 500 tūkst. slaptų karinių bylų, susijusių su JAV vadovaujamais karais Irake ir Afganistane, paviešinimo.
Iš pradžių jis laimėjo palankų sprendimą, kad nebūtų siunčiamas į teismą, motyvuojant tuo, jog jis turi psichikos sveikatos problemų ir gali nusižudyti, jei bus laikomas vienutėje didžiausio saugumo JAV kalėjime.
Tačiau JAV vyriausybės advokatai pateikė apeliaciją ir žemesnės instancijos teismo sprendimas buvo panaikintas, dėl to kilo tolesni teisiniai ginčai.
Sausio mėnesį du teisėjai leido 50-mečiui Australijos leidėjui kreiptis į šalies aukščiausiąjį teismą dėl „visuomenei svarbių teisės klausimų“.
Tačiau teismo atstovė žiniasklaidai sakė: „Aukščiausiasis teismas atsisakė leisti pateikti apeliaciją…, nes prašyme nebuvo iškeltas diskutuotinas teisės klausimas“.
„WikiLeaks“ rašė savo „Twitter“ paskyroje: „Dabar byla perduodama JK vidaus reikalų sekretorei Priti Patel, kad ji suteiktų leidimą ekstradicijai“.
Ilgai besitęsianti byla tapo ir ilgomis diskusijomis apie žiniasklaidos laisvę, o J. Assange’o šalininkai kaltina Vašingtoną, kad šis bando užčiaupti pranešimus apie pagrįstai keliamas saugumo problemas.
J. Assange‘o laukia teismas dėl JAV Šnipinėjimo įstatymo pažeidimo 2010 metais paviešinus karines ir diplomatines bylas.
Jei jis bus pripažintas kaltu, jam gresia iki 175 metų kalėjimo, nors tikslią bausmę apskaičiuoti sunku.
Julianas Assange. EPA – ELTA nuotr.
Londonas, lapkričio 12 d. (AFP-ELTA). „Wikileaks“ įkūrėjui Julianui Assange‘ui leista susituokti Didžiosios Britanijos kalėjime. „Julianas ir aš gavome leidimą susituokti Belmaršo kalėjime, – penktadienį tviteryje rašė jo sužadėtinė Stella Moris. – Man palengvėjo, tačiau vis dar pykstu, jog buvo reikalingi teisiniai žingsniai, kad būtų sustabdytas neteisėtas kišimasis į mūsų pagrindinę teisę – sudaryti santuoką“.
J. Assange‘o įkurta platforma „Wikileaks“ ketvirtadienio vakarą pareiškė, jog pora ėmėsi teisinių žingsnių, kai jai „iš esmės neleista susituokti“. Dabar britų vyriausybė nusileido, teigė S. Moris.
Teismų departamento atstovas sakė, kad J. Assange‘o prašymas buvo nagrinėjamas taip pat, „kaip kiekvieno kito kalinio“.
S. Moris yra buvusi J. Assange‘o advokatė. Jie sugyveno du vaikus.
50-metis australas kalėjime Londone sėdi pusantrų metų. Jam JAV pateikti kaltinimai dėl šnipinėjimo ir slaptų dokumentų apie karus Irake ir Afganistane paskelbimą „Wikileaks“ platformoje.
JAV reikalauja išduoti J. Assange‘ą. Jei bus nuteistas, jam grės iki 175 metų kalėjimo. Spalį Londone pradėtas apeliacijos nagrinėjimas. JAV žinybos apskundė sausį priimtą britų teismo sprendimą, anot kurio, australas negali būti išduotas JAV dėl savižudybės rizikos.
Nuoširdžiai sakau – vis dažniau nebesuprantu Vakarų civilizacijos.
Kodėl nebesuvokiu? Papasakosiu istoriją, nutikusią tuomet, kai viešėjau Azerbaidžane. Sykį teko važiuoti požeminiu Baku metru. Vagonas, į kurį įlipau, buvo sausakimšas. Nė vienos laisvos sėdimos vietos. Didžioji dauguma keleivių – jauni ir labai jauni. Tada nutiko tai, ko visai nesitikėjau. Priešais ant kėdžių sėdėję azarbaidžaniečiai pašoko kaip įgelti. Gal koks dešimt vaikinų ir merginų. Jie rankų mostais ir šypsenomis rodė: sėskis, kur tau patogu. Maloniai nustebau: nejaugi aš toks senas? Man juk – tik penkiasdešimt. Jiems – apie dvidešimt – trisdešimt metų.
Senjoro ženklas. Slaptai.lt foto
Grįžtant tuo pačiu metro – tas pats. Vos tik peržengiau traukinio slenkstį, azerbaidžaniečių studentai iškart pakilo nuo kėdžių primygtinai liepdami prisėsti.
Lietuvos autobusuose ir troleibusuose, kuriais važinėju nuo pat mažens, – nepatyriau nė vieno panašaus siurprizo. Vis dažniau matau šiurpą keliančius vaizdus: autobusas sausakimšas, jame daug ir lazdelėmis besiramsčiuojančių senjorų, ir į mobiliuosius įnikusių moksleivių, studentų. Skirtumas štai koks: senutės ir seneliai kantriai stovi, o moksleiviai patogiai sėdi ir net nepakelia galvų pažiūrėti, kas aplink dedasi. Lietuvos jaunuoliai sutūpę net ant tų kėdžių, kurios paženklintos specialiu lazdele pasirėmusio senelio ženklu. Kartą, neiškentęs neteisybės, liepiau merginoms kuo greičiau leist atsisėst senutei. Pakilo. Bet buvo labai nepatenkintos. O pensininkė, kuriai nutariau pagelbėti, liūdnai atsiduso: „Būk atsargus, dar paduos į teismą už tai, kad pažeistos vaikų teisės“.
Kitas nutikimas: viena Lietuvos aukštoji mokykla paskelbė, kad nuo šiol rekomenduoja vengti moteriškumą ir vyriškumą bylojančių kreipinių. Verčiau neva vartoti lyčiai neutralius kreipinius. Bet kodėl? Kas čia smerktino, jei į moterį kreipiamasi kaip į damą, o į vyrą – kaip į džentelmeną? Ko siekiama, prigalvojant tokių taisyklių? Kitas etapas – rekomenduosite aukštosiose mokyklose įrengti bendrus tualetus? Juokas – juokais, bet Rektoriaus vis tik noriu paklausti, kaip man nuo šiol elgtis, Vilniaus universitete tarpduryje sutikus moterį? Leisti jai pirmai žingsniuoti ar pačiam brautis? O jei dėstytoja, kuriai suteiksiu pirmumo teisę, paduos į teismą už įžeidimą, girdi, toks mano mandagumas ją žemina, nes ji – ne silpnoji lytis?
„Prieglobsčio prašymas nėra nusikaltimas”. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Trečiasis pasakojimas. Prie Vyriausybės rūmų Vilniuje prieš keletą dienų buvo surengtas piketas, kurio dalyviai įrodinėjo, jog „prieglobsčio prašymas nėra nusikaltimas“. Kelios dešimtys akcijos dalyvių tvirtino, esą „Lietuvos taikoma apgręžimo politika nėra teisinga“, esą „visi žmonės yra lygūs“, esą „dar teks nukulniuoti ilgą kelią, kol pakeisime požiūrį į migrantus“.
O kas sako, kad prieglobsčio prašymas yra smerktinas? Nelegalus valstybinės sienos kirtimas – štai kas yra bjaurus nusižengimas. Nusikalstama ir tuomet, kai jėga bandoma prasiveržti į svetimą teritoriją. Nusižengiama dar ir tada, kai ardoma spygliuota tvora.
Nejaugi nepajėgiame atskirti, kas gerai ir kas – blogai, kas gražu, o kas – bjauru? Mėginu įsivaizduoti, kaip elgtųsi prie Vinco Kudirkos paminklo piketavę, jei, neduok Dieve, į jų namus veržtųsi kelios dešimtys žmonių, reikalaudami pastogės, maisto, užuojautos? Buto savininkai noriai užleistų savo miegamuosius, pultų gaminti sočius pietus?
Ypač akis drasko pareiškimai, esą „turime keisti požiūrį“. Iš kur jie žino, kad būtent jų žvilgsnis – teisingiausias? Kokią jie turi teisę auklėti „kitaip manančius“? Ar tie, kurie mums perša savąsias vertybes, nuoširdžiai tiki tuo, ką sako, ar vis tik turi slaptų tikslų, slaptų užmačių?
Deja, kur pažvelgsi – vien tik keistenybės. Lesbietės ir gėjai savo santuokas mėgina prilyginti vyro ir moters sąjungai, kanapių gerbėjai stumia teisę mėgautis žolelėmis, kiti riekalauja švelnesnių bausmių mažas narkotikų dozes kišenėje turėjusiems…
Net ir mano gerbiama bei mylima Amerika elgiasi keistai. Ką turiu omenyje? Los Andželo teismas šių metų pavasarį leido į Armėniją deportuoti teroristinės organizacijos ASALA narį Hampingą Sasunianą. ASALA smogikas H.Sasunianas liūdnai pagarsėjo 1982 metais, kai sausio 28 dieną su sėbru Krikoru Saliba nužudė Los Andžele dirbusį Turkijos generalinį konsulą Kemalį Arykaną.
Kemalis Arykanas ir Hampingas Sasunianas
Už šį nusikaltimą teroristas H.Sasunianas buvo nuteistas kalėti iki gyvos galvos (jo sėbras paspruko, bet žuvo tais pačiais metais karinių susirėmimų Libane metu). Tačiau gausi ir įtakinga Kalifornijos armėnų diaspora pradėjo į Los Andželo teismus siųsti malonės prašymus. Iki šiol Kalifornijos gubernatoriai blokuodavo visus be išimties bandymus išlaisvinti diplomatą nužudžiusį teroristą.
2021-aisiais Kalifornijos gubernatorius netikėtai pareiškė, jog neskųs teismo sprendimo teroristui suteikti galimybę grįžti į Armėniją. Kodėl JAV teisėsauga ir JAV politikai 2021-aisiais tapo maloningi žudikui? Paaiškinti paprasta: kol Vašingtono ir Ankaros santykiai buvo draugiški, kol Turkija ir JAV sutarė, tol H.Sasunianas sėdėjo už grotų viename iš Kalifornijos kalėjimų. Kai turkų ir amerikiečių santykiai pašlijo, Amerika ėmė gudrauti – subtiliai keršija turkams, paleisdama teroristą. Toks paaiškinimas – logiškas.
Tačiau tokia dviveidė JAV teisėsaugos politika veda į aklavietę. Jei amerikiečiai bausmes pradeda taikyti vadovaudamiesi principu „mūsų draugas ar mūsų priešas“, vadinasi, tai jau – ne teisingumas. Tuomet ir Amerikai priešiškoms valstybėms leistina gudrauti. Pavyzdžiui, nuo šiol oficialioji Ankara galinti kritikuoti Ameriką, neva neteisėtai persekiojančią amerikietiškas paslaptis išdavusius Džulijaną Asandžą (Julian Assange) ir Edvardą Snoudeną (Edward Snowden). Jei Amerika leido ASALA teroristui grįžtį į Armėniją ir ten mėgautis laisve, kodėl Ankara ir Stambulas neturi bent jau moralinės teisę šaukti „Šalin rankas nuo E.Snoudeno ir J.Asandžo“.
Bet kur nuves mus toks elgesys? Einame chaoso link, kai mirtinai susipainiosime, nes nuolat koreguojame, tobuliname, plečiame „žmogaus teises“?
Amerikoje leidžiamas lietuvių laikraštis Draugas.org
It is not appropriate for America to act like this. What do I mean. In spring this year the court of Los Angeles allowed to deport Hamping Sasunian, member of a terrorist organization ASALA, to Armenia. ASALA fighter became infamous in 1982, when on 28 January with an accomplice Krikor Salibakilled Turkey’s Consul General Kemal Arikan, who worked in Los Angeles.
Terrorist Sasunian was sentenced to life imprisonment fort his crime (his accomplice escaped, but was killed in the same year during military clashes in Lebanon). However large and influential Armenian diaspora in California started sending requests for pardon to Los Angeles courts. So far Californian governors used to appeal all attempts to free the terrorist who killed a diplomat.
In 2021 the governor of California unexpectedly stated that he would not appeal the court ruling to provide an opportunity for the terrorist to return to Armenia. Why has US law enforcement and US politicians become graceful to the killer in 2021? It is easy to explain: while relations between Washington and Ankara were friendly, while Turkey and the US agreed, Sasunian was imprisoned in one of the prisons in California. When relations between Turks and Americans worsened, America started shuffle – subtly took revenge against Turks by releasing a terrorist. This explanation is logical.
However such double faced policy of the US law enforcement is leading to a dead end. If Americans start applying punishment according to a principle ‘our friend or our enemy’, it means, it is not justice anymore. Then the countries, who are hostile to America, are also allowed to do so. For example, from now on official Ankara can criticize America who allegedly illegally persecute Julian Assange and Edward Snowden, who revealed American secrets. If America allowed ASALA terrorist to return to Armenia and enjoy freedom there, it means that Ankara and Istanbul have at least a moral rights to shout ‘Hands off of Snowden and Assange’. If terrorists, who harmed America, try to hide in Turkey, Turkey would be right to give pardons to left and right to murderers of American citizens?
Taip elgtis Amerikai nedera. Ką turiu omenyje? Los Andželo teismas šių metų pavasarį leido į Armėniją deportuoti teroristinės organizacijos ASALA narį Hampingą Sasunianą. ASALA smogikas H.Sasunianas liūdnai pagarsėjo 1982 metais, kai sausio 28 dieną su sėbru Krikoru Saliba nužudė Los Andžele dirbusį Turkijos generalinį konsulą Kemalį Arykaną.
Už šį nusikaltimą teroristas H.Sasunianas buvo nuteistas kalėti iki gyvos galvos (jo sėbras paspruko, bet žuvo tais pačiais metais karinių susirėmimų Libane metu). Tačiau gausi ir įtakinga Kalifornijos armėnų diaspora pradėjo į Los Andželo teismus siųsti malonės prašymus. Iki šiol Kalifornijos gubernatoriai skųsdavo visus be išimties bandymus išlaisvinti diplomatą nužudžiusį teroristą.
Kemalis Arykanas ir Hampingas Sasunianas
2021-aisiais Kalifornijos gubernatorius netikėtai pareiškė, jog neskųs teismo sprendimo teroristui suteikti galimybę grįžti į Armėniją. Kodėl JAV teisėsauga ir JAV politikai 2021-aisiais tapo maloningi žudikui? Paaiškinti paprasta: kol Vašingtono ir Ankaros santykiai buvo draugiški, kol Turkija ir JAV sutarė, tol H.Sasunianas sėdėjo už grotų viename iš Kalifornijos kalėjimų. Kai turkų ir amerikiečių santykiai pašlijo, Amerika ėmė gudrauti – subtiliai keršija turkams, paleisdama teroristą. Toks paaiškinimas – logiškas.
Tačiau tokia dviveidė JAV teisėsaugos politika veda į aklavietę. Jei amerikiečiai bausmes pradeda taikyti vadovaudamiesi principu „mūsų draugas ar mūsų priešas“, vadinasi, tai jau – ne teisingumas. Tuomet ir Amerikai priešiškoms valstybėms leistina gudrauti. Pavyzdžiui, nuo šiol oficialioji Ankara galinti kritikuoti Ameriką, neva neteisėtai persekiojančią amerikietiškas paslaptis išdavusius Džulijaną Asandžą (Julian Assange) ir Edvardą Snoudeną (Edward Snowden). Jei Amerika leido ASALA teroristui grįžtį į Armėniją ir ten mėgautis laisve, vadinasi, Ankara ir Stambulas turi bent jau moralinę teisę šaukti „Šalin rankas nuo E.Snoudeno ir J.Asandžo“. Jei Turkijoje slapstysis Amerikai nusikaltę teroristai, Turkija bus teisi, į kairę ir dešinę dalindama malones JAV piliečių žudikams?
Julianas Assange. EPA – ELTA nuotr.
Londonas, spalio 27 d. (dpa-ELTA). Teisiniame ginče dėl Džulijano Asandžo (Julianas Assange) Jungtinės Valstijos dar kartą pareikalavo išduoti „Wikileaks“ įkūrėją.
JAV advokatas Jamesas Lewisas trečiadienį Londono Aukščiausiame teisme argumentavo, kad ligšiolinis britų teisėsaugos sprendimas priimtas remiantis klaidingomis prielaidomis.
JAV pateikė apeliaciją, kai Londono teismas sausį atmetė prašymą išduoti J. Asasnge‘ą, argumentuodamas jo psichine būkle ir jo JAV laukiančiomis kalinimo sąlygomis. JAV nuomone, buvo padarytos neteisingos išvados dėl J. Assange‘p sveikatos ir jo savižudybės rizikos.
JAV advokatas pabrėžė: „Ponas J. Assange‘as turėjo priežasčių perdėti simptomus“. Britų teisėjų sprendimui įtakos esą galėjo turėti ir JAV jam gresiančios kalinimo sąlygos. Tačiau JAV, anot advokato, patikino, kad nenaudos „specialiųjų metodų“ ir gal net sutiks, kad J. Assange‘as būtų perkeltas į kalėjimą jo gimtojoje Australijoje.
JAV nori teisti J. Assange‘ą dėl kaltinimų šnipinėjimu. Jam gresia iki 175 metų kalėjimo.
„Wikileaks“ platforma 2010 ir 2011 metais paviešino šimtus tūkstančių slaptų dokumentų apie Irako karą. Taip australas esą sukėlė pavojų JAV informatoriams. J. Assange‘o rėmėjai tuo tarpu jį traktuoja kaip tiriamosios žurnalistikos atstovą, kuris atskleidė karo nusikaltimus.
Stella Moris. Džulijano Asandžo advokatė. EPA – ELTA nuotrauka
Londonas, spalio 25 d. (AFP-ELTA). „Wikileaks“ įkūrėjo Juliano Assange‘o (Džulijanas Asandžas) būklė prieš apeliacinį procesą dėl atsisakymo jį išduoti JAV yra „labai bloga“. Tai pareiškė jo advokatė ir partnerė Stella Moris. Ji teigė šeštadienį mačiusi J. Assange‘ą Belmaršo kalėjime netoli Londono.
„Atrodė, kad jo būklė labai bloga“, – kalbėjo S. Moris prieš trečiadienį ir ketvirtadienį numatytus teismo posėdžius.
„Julianas neišgyventų ekstradicijos, tai teisėjos vertinimas“, – sakė S. Moris. Ji „siaubinga“ pavadino galimybę, kad gali būti panaikintas draudimas išduoti jį JAV.
J. Assange‘as daugiau kaip dvejus metus sėdi Belmaršo kalėjime Londono pietuose. Jis 2019-ųjų balandį buvo sulaikytas Didžiojoje Britanijoje – prieš tai jis septynerius metus gyveno Ekvadoro ambasadoje Londone.
Sausį Londono teismas atmetė JAV prašymą išduoti J. Assange‘ą. Teisėja savo sprendimą argumentavo psichine australo būkle ir griežtomis kalinimo sąlygomis, kurios jo lauktų per procesą JAV.
Julianas Assange. EPA – ELTA nuotr.
Yra „didelė“ rizika, kad J. Assange‘as JAV kalėjime nusižudys, teigė ji. Tačiau kadangi JAV vyriausybė pateikė apeliaciją, J. Asasnge‘as negali būti paleistas.
50-mečiui JAV pateikti kaltinimai dėl slaptų dokumentų paviešinimo ir šnipinėjimo. Jei būtų nuteistas, jam gresia 175 metai kalėjimo.
„Wikileaks“ platforma 2010 ir 2011 metais paviešino šimtus tūkstančių slaptų dokumentų apie Irako karą, kuriuos gavo iš buvusios JAV karės Chelsea‘ės Manning. Dokumentuose buvo prieštaringos informacijos apie JAV misiją šalyje, be kita ko, apie civilių žudymą ir kalinių kankinimą.
Julianas Assange. EPA – ELTA nuotr.
Britų teisėja pirmadienį paskelbė sprendimą neperduoti „WikiLeaks“ įkūrėjo Juliano Assange’o Jungtinėms Valstijoms, kur jis yra kaltinimas šnipinėjimu už įslaptintų dokumentų paviešinimą internete.
Apylinkės teismo teisėja Vanessa Baraitser teigė, kad jis gali nusižudyti, jei bus išsiųstas į JAV. Ji tvirtino, kad jei bus sulaikytas JAV, J. Assange’ui gresia „griežtos kalinimo sąlygos, kai visiškai draudžiamas fizinis kontaktas ir bendravimas bei ryšys su išoriniu pasauliu sumažinamas iki minimumo“.
„Šie apribojimai jam gręsia kaip žmogui su klinikinės depresijos ir nuolatinių minčių apie savižudybę diagnoze“, – teigiama nutarime.
„Rizika, kad J. Assange’as įvykdys savižudybę yra reikšminga“, – teigė teisėja.
J. Assange’as bus sulaikytas tol, kol bus pateiktas prašymas paleisti už užstatą, kuris galės būti pateiktas vėliau pirmadienį.
„WikiLeaks“ portalas 2010 ir 2011 metais paskelbė šimtus tūkstančių slaptų dokumentų, kurie daugiausiai susiję su Irako karu.
J. Assange‘as 2019 metų balandį buvo sulaikytas Didžiojoje Britanijoje. Prieš tai jis septynerius metus praleido Ekvadoro ambasadoje Londone.
„Wikileaks“ įkūrėjas J. Assange. EPA-ELTA nuotr.
Kai slaptą informaciją paviešinusiam „WikiLeaks“ įkūrėjui Julianui Assange‘ui buvo suteiktas prieglobstis Ekvadoro ambasadoje Londone, jis sukūrė šeimą su advokate ir pora susilaukė dviejų vaikų, praneša AFP.
Teigiama, kad 48 metų australas ir 37 metų advokatė Stella Morris susižiedavo ir tapo dviejų berniukų tėvais. Vienam vaikui – dveji, o kitam – vieneri. Moteris tai patvirtino po to, kai žinią pranešė „The Mail on Sunday“.
Šiuo metu J. Assange‘as laikomas Londono griežtojo režimo Belmaršo kalėjime ir ginčija JAV ekstradicijos prašymą, siekdamas išvengti teismo už šnipinėjimą.
S. Morris apie penkerius metus trunkančius santykius su J. Assange‘u prakalbo vaizdo įraše, kurį socialinėje žiniasklaidoje paskelbė „WikiLeaks“. Pasak jos, judviejų romantiški santykiai užsimezgė 2015 m., prabėgus trejiems metams po to, kai J. Assange‘ui buvo suteiktas prieglobstis Ekvadoro ambasadoje Londone.
Pietų Afrikos Respublikoje gimusi teisininkė sakė, kad J. Assange‘as ypatingas žmogus, o ji apie poros santykius nusprendė prašnekti baimindamasi, kad J. Assange‘o gyvybei gresia pavojus dėl ilgalaikio įkalinimo ir koronaviruso pandemijos.
Jennifer Robinson, kita australo advokatė, kuri porą ir supažindino 2011 m., patvirtino kad S. Morris ir J. Assange‘as sukūrė šeimą.
Jei būtų išduotas Jungtinėms Valstijoms, „WikiLeaks“ įkūrėjas būtų teisiamas už šnipinėjimą dėl to, kad 2010 m. išplatino slaptą informaciją apie JAV karines operacijas Afganistane ir Irake.
„Wikileaks“ įkūrėjui Julianui Assange‘ui nepavyko dėl koronaviruso pandemijos ištrūkti į laisvę už užstatą. Teisėja Vanessa Baraitser trečiadienį atmetė atitinkamą jo advokatų prašymą. Pasaulinė pandemija nėra priežastis paleisti J. Assange‘ą į namų areštą su apykoja, argumentavo teisėja.
Be to, jis esą jau kartą pažeidė paleidimo už užstatą sąlygas, kai 2012-aisiais pabėgo į Ekvadoro ambasadą Londone.
Pasak teisėjos, yra rimtas pagrindas manyti, kad J. Assange‘as neatvyks į būsimus posėdžius. Be to, jis nėra vienintelis kalinys, kurio sveikata prasta.
J. Assange‘as, kuris baiminasi koronainfekcijos, teismo posėdį stebėjo vaizdo ryšiu. Jo advokatas Edwardas Fitzgeraldas sakė, kad šiuo metu griežtojo režimo Belmaršo kalėjime nėra Covid-19 atvejų, tačiau 100 kalėjimo darbuotojų atleisti nuo darbo ir egzistuoja „labai reali rizika – ir rizika gali būti mirtina.
J. Assange‘o rėmėjai baiminasi dėl 48-erių kalinamojo sveikatos. Jis jau praeityje yra sirgęs kvėpavimo takų infekcijomis.
„Wikileaks“ įkūrėjas Belmaršo kalėjime sėdi nuo 2019 metų balandžio. Prieš tai jis septynerius metus gyveno Ekvadoro ambasadoje Londone.
Britų policija suėmė J. Assange‘ą 2019-ųjų balandį, nes jis, pabėgdamas į ambasadą, pažeidė paleidimo už užstatą sąlygas.
JAV dėl slaptų dokumentų paviešinimo reikalauja išduoti J. Assange‘ą. Jei būtų nuteistas, jam grėstų iki 175 metų kalėjimo.
2010 metais „Wikileaks“ internete paskelbė šimtus tūkstančių slaptų dokumentų, pirmiausiai – apie Irako karą. Juose būta labai jautrios informacijos apie JAV misijas šalyje, be kita ko, apie civilių žudymą ir kalinių kankinimą.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas, anot žiniasklaidos, „WikiLeaks“ įkūrėjui Julianui Assange‘ui siūlė malonę mainais už tai, jog šis patikintų, kad Rusija 2016 metais nesikišo į JAV prezidento rinkimus.
Britų naujienų agentūra „Press Association“ (PA) trečiadienį pranešė, kad J. Assange‘o gynyba Londono teisme atkreipė dėmesį į dokumentą, anot kurio, buvęs respublikonų kongresmenas Dana Rohrabacheris perdavė J. Assange‘ui prezidento pasiūlymą.
J. Assange‘o advokatė Jennifer Robinson teigė, kad D. Rohrabacheris Londone aplankė J. Assange‘ą ir jam pareiškė, kad „prezidento nurodymu“ siūlo „malonę ar kitokią išeitį“. Mainais J. Assange‘as turįs patikinti, kad Rusija neturi „nieko bendra su nutekintais Demokratų partijos elektroniniais laiškais“.
Baltieji Rūmai atmetė J. Assange‘o advokatės pareiškimą. D. Trumpas „beveik“ nepažįsta Danos Rohrabacherio, sakė atstovė Stephanie Grisham. Prezidentas esą su buvusiu parlamentaru niekada nekalbėjo šia tema. Minėti teiginiai yra „grynas pramanas“.
48 metų J. Assange‘as šiuo metu kali Belmaršo griežtojo režimo kalėjime Didžiojoje Britanijoje. Prieš tai jis septynerius metus slėpėsi Ekvadoro ambasadoje Londone.
JAV dėl slaptų dokumentų paviešinimo reikalauja išduoti J. Assange‘ą. Jei būtų nuteistas, jam grėstų iki 175 metų kalėjimo.
2010 metais „Wikileaks“ internete paskelbė šimtus tūkstančių slaptų dokumentų, pirmiausiai – apie Irako karą. Juose būta labai jautrios informacijos apie JAV misijas šalyje, be kita ko, apie civilių žudymą ir kalinių kankinimą.
Tada 2016-aisiais „Wikileaks“ per rinkimų kampaniją paviešino tūkstančius Demokratų partijos elektroninių laiškų, kurie padarė didelės politinės žalos tuometinei demokratų kandidatei į prezidentus Hillary Clinton. JAV žvalgyba vėliau priėjo prie išvados, kad į partijos serverius įsilaužė Rusijos programišiai, kurie elektroninius laiškus persiuntė „Wikileaks“.
Australijos ministras pirmininkas Scottas Morrisonas neigiamai atsakė į amerikiečių aktorės Pamelos Anderson prašymą įsikišti į Juliano Assange`o bylą. Tai trečiadienį pranešė televizijos kanalas ABC.
Jo žiniomis, savo laiške, adresuotame aktorei, Australijos premjeras pranešė, jog šalies vyriausybė nesikiš į „WikiLeaks“ įkūrėjo teisminį persekiojimą. „Australijos vyriausybė atidžiai stebi J. Assange`o bylą, kaip ir visais kitais atvejais, kai Australijos pilietis kalinamas užsienyje. Bet reikia pažymėti, kad Australija neturi galimybių kištis į teisminį procesą J. Assange`o atžvilgiu“, – cituoja ABC premjero laišką.
2018 metų pabaigoje P. Anderson viešai paragino S. Morrisoną paprašyti Didžiosios Britanijos ir JAV valdžią paleisti J. Assange`ą, o šių metų lapkričio 7 d. paskelbė atvirą laišką, kuriame kreipėsi į Australijos vyriausybės vadovą, užsienio reikalų ministrą ir federalinio parlamento narius, prašydama „ginti J. Assange`ą, kad jam būtų leista grįžti į namus“.
Aktorė 2018 metų rugpjūtį interviu televizijos kanalui „Fox News“ sakė palaikanti romantiškus santykius su J. Assange ir ne kartą lankiusi jį Ekvadoro ambasadoje Londone.
J. Assange’as 2006 metais įkūrė portalą „WikiLeaks“, kuriame skelbiama slapta informacija apie kai kurių šalių, taip pat ir JAV, vyriausybių veiklą. Bijodamas ekstradicijos į Jungtines Valstijas iš Švedijos, kur dvi moterys jį apkaltino išžaginimu ir seksualiniu priekabiavimu, jis 2012 metais paprašė prieglobsčio Ekvadoro ambasadoje Londone, kur praleido beveik septynerius metus.
Balandį Ekvadoras nusprendė nebeteikti J. Assange’ui prieglobsčio, ir jis buvo suimtas. Gegužės 1-ąją Londono teismas nuteisė J. Assange’ą 50 savaičių kalėti už tai, kad jis pažeidė paleidimo už užstatą sąlygas. Taip pat svarstomas prašymas dėl jo ekstradicijos į JAV.
Pirmadienį Londono Vestminsterio magistrato teisme įvyko dar vienas organizacijos „WikiLeaks“ įkūrėjo Juliano Assange`o ekstradicijos į JAV bylos procedūrinis posėdis.
Kaip praneša naujienų agentūra „The Press Association“, jame australo advokatai pareiškė, jog jų klientui turi būti suteikta prieiga prie interneto, kad J. Assange`as galėtų ruošis savo gynybai.
„Mes aktyviai rengiamės šios itin sudėtingos bylos nagrinėjimui, bet mums viena iš didžiausių kliūčių yra tai, jog ponas J. Assange`as neturi prieigos prie to, kas jam būtina, kad galėtų gilintis į savo bylą. Po daug mėnesių trukusios kovos jam buvo parūpintas kompiuteris, bet ne toks, kuris jam padėtų ruoštis būsimiems posėdžiams“, – pareiškė J. Assange`o advokatė Gareth Peirce. Ji patikslino, kad su jam suteikta technika jos klientas negali naudotis internetu, kad susipažintų su reikiama teisine informacija ir panašių bylų nagrinėjimo istorija.
Atsakydama į gynybos atstovės pastabą, teisėja Vanessa Baraitser pareiškė neturinti reikiamų įgaliojimų, kad pakeistų J. Assange`o laikymo suėmus sąlygas.
Nauji australo bylos posėdžiai įvyks gruodžio 13-ąją ir 19-ąją. Pagal Jungtinės Karalystės įstatymus, nagrinėjant ekstradicijos bylas, teisiamieji turi būti pristatyti į teismą ne rečiau kaip kartą per 28 dienas. Šiame teismo posėdyje J. Assange`as dalyvavo vaizdo konferencijos būdu iš Belmaršo kalėjimo.
Rugsėjo 13-ąją teismas nusprendė, kad J. Assange`as liks kalėjime, kol bus nagrinėjama jo ekstradicijos byla. Jo advokatai neprašė paleisti jį už užstatą, nes teismas pareiškė, jog „esama svarių priežasčių manyti“, kad J. Assange`as vėl mėgins išvengti teisingumo, jeigu atsidurs laisvėje.
J. Assange’as 2006 metais įkūrė portalą „WikiLeaks“, kuriame skelbiama slapta informacija apie kai kurių šalių, taip pat ir JAV, vyriausybių veiklą. Bijodamas ekstradicijos į Jungtines Valstijas iš Švedijos, kur dvi moterys jį apkaltino išžaginimu ir seksualiniu priekabiavimu, jis 2012 metais paprašė prieglobsčio Ekvadoro ambasadoje Londone, kur praleido beveik septynerius metus.
Balandį Ekvadoras nusprendė nebeteikti J. Assange’ui prieglobsčio, ir jis buvo suimtas. Gegužės 1-ąją Londono teismas nuteisė J. Assange’ą 50 savaičių kalėti už tai, kad jis pažeidė paleidimo už užstatą sąlygas. Taip pat svarstomas prašymas dėl jo ekstradicijos į JAV.
Norvegijos policija laiko žuvusiu prieš metus šalyje dingusį olandą Arjeną Kamphuisą, kuris bendradarbiavo su organizacijos „WikiLeaks“ įkūrėju Julianu Assange`u. Tai penktadienį pranešė televizijos kanalas NRK, remdamasis tyrėjų išvadomis.
„Policija priėjo išvadą, jog labai tikėtina, kad jis (Kamphuisas) žuvo 2018 metų rugpjūčio 20 d. vakare per nelaimingą atsitikimą, kai kajaku leidosi fiordu Rugalando apskrityje. Dingusysis iki šiol nerastas, todėl mes manome, kad jis nuskendo jūroje“, – sakoma policijos pranešime.
Paskutinį kartą olandas buvo pastebėtas šalies šiaurėje praėjusių metų rugpjūčio 20 d. Pasak liudininkų, jis vyko iš geležinkelio stoties į Ronano miesto centrą. Praėjus kelioms dienoms po to, kai A. Kamphuisas buvo paskelbtas dingusiu be žinios, policija jūroje Nurlando srityje rado dingusiojo asmeninių daiktų ir „Oru Kayak Coast XT“ modelio sudedamąjį kajaką. Pasak policininkų, kaip tik tokį kajaką J. Assange`o bendradarbis nusipirko prieš kelionę į Norvegiją.
Paskutinį kartą A. Kamphuiso telefono signalas buvo užfiksuotas 2018 metų rugpjūčio 30 d. netoli Stavangerio. Vėliau šis mobilusis telefonas kartu su SIM kortele ir kai kurie olando daiktai buvo aptikti pas du vairuotojus iš Rytų Europos. Policija teigia neturinti pagrindo įtarti jų prisidėjus prie kibernetinio saugumo specialisto iš „WikiLeaks“ dingimo ar žūties.
„WikiLeaks“ duomenimis, Norvegijoje atostogavęs vyras paliko viešbutį Budės mieste praėjusių metų rugpjūčio 20 d. Rugpjūčio 22 d. jis turėjo išskristi iš centrinėje šalies dalyje esančio Trondheimo į Nyderlandus.
Tyrėjai taip pat nagrinėjo žiniasklaidos iškeltą versiją, kad A. Kamphuisas galėjo būti krovininiame laive, išplaukusiame iš Ronano rugpjūčio 20 d.
Ekvadoras suteikė pilietybę „WikiLeaks“ įkūrėjui J. Assange. EPA-ELTA nuotr.
Organizacijos „WikiLeaks“ įkūrėjas Julianas Assange`as buvo pavertęs Ekvadoro ambasadą Londone vadaviete, iš kurios jis vadovavo kompromituojančios informacijos, taip pat ir turėjusios įtakos JAV prezidento rinkimų kampanijai 2016 metais, publikavimui.
Tai pirmadienį pranešė televizijos kanalas CNN, remdamasis gautomis privačios Ispanijos apsaugos bendrovės „Undercover Global“ ataskaitomis apie J. Assange`o sekimą.
Pasak CNN, šiose ataskaitose yra informacijos apie tai, kaip J. Assange`as Ekvadoro ambasadoje rengdavo ilgus susitikimus su „rusais ir pasaulinės klasės programišiais“, taip pat užsisakydavo brangios kompiuterinės įrangos keitimosi duomenimis procesui palengvinti. „WikiLeaks“ įkūrėjui paprašius jam būdavo suteikiamas spartusis internetas, telefono ryšys ir patalpa konfidencialiems susitikimams su asmenimis, kuriuos jis pasikviesdavo. J. Assange`as motyvuodavo tokius prašymus būtinumu palaikyti „WikiLeaks“ veiklą.
Kaip teigia kanalas, J. Assange`ui buvo leidžiama sudaryti sąrašą asmenų, kurie įeidavo į Ekvadoro ambasadą, nepateikdami asmens tapatybę liudijančių dokumentų ir netikrinami saugumo tarnybos. Jis naudojo savadarbius įtaisus, kurių paskirtis – neleisti, kad būtų klausomasi jo pokalbių.
Anot CNN, „WikiLeaks“ įkūrėjas neoficialiai naudojosi beveik tokiais pat įgaliojimais, kaip ir Ekvadoro ambasadorius Didžiojoje Britanijoje. Esą J. Assange`as palaikė nuolatinius ryšius su aukštais šios Lotynų Amerikos šalies pareigūnais ir galėjo pasiekti, kad būtų atleistas bet kuris jam nepatikęs diplomatinės atstovybės Londone darbuotojas.
„WikiLeaks“ ir organizacijos įkūrėjo advokatai neatsiliepė į CNN prašymą pakomentuoti publikaciją.
2016 metų liepą „WikiLeaks“ paskelbė JAV Demokratų partijos nacionalinio komiteto vidaus susirašinėjimą, tai neigiamai atsiliepė Donaldo Trumpo varžovės, demokratų kandidatės Hillary Clinton populiarumui. JAV specialiosios tarnybos šią programišių ataką sieja su Rusija.
J. Assange’as 2006 metais įkūrė portalą „WikiLeaks“, kuriame skelbiama slapta informacija apie kai kurių šalių, taip pat ir JAV, vyriausybių veiklą. Bijodamas ekstradicijos į Jungtines Valstijas iš Švedijos, kur dvi moterys jį apkaltino išžaginimu ir seksualiniu priekabiavimu, jis 2012 metais paprašė prieglobsčio Ekvadoro ambasadoje Londone, kur praleido beveik septynerius metus.
Balandį Ekvadoras nusprendė nebeteikti J. Assange’ui prieglobsčio, ir jis buvo suimtas. Gegužės 1 d. Londono teismas nuteisė J. Assange’ą 50 savaičių kalėti už tai, kad jis pažeidė paleidimo už užstatą sąlygas. Taip pat svarstomas prašymas dėl jo ekstradicijos į JAV.
Didžiosios Britanijos vidaus reikalų sekretorius Sajidas Javidas ketvirtadienį sakė, kad patvirtino „WikiLeaks“ įkūrėjo Juliano Assange’o ekstradiciją į JAV, tačiau pridūrė, kad dėl tolesnių veiksmų spręs šalies teismas.
JAV teisingumo departamentas patvirtino, kad pateikė oficialų prašymą išduoti J. Assange’ą. Savo ruožtu Didžiosios Britanijos vidaus reikalų sekretorius S. Javidas paskelbė, kad trečiadienį patvirtino prašymą, ir pridūrė, kad 47 metų amžiaus Australijos pilietis J. Assange’as „pagrįstai sėdi už grotų“.
Galutinį sprendimą, ar J. Assange’as gali būti išduotas JAV dėl kaltinimų pažeidus JAV šnipinėjimo įstatymą, vis dėlto priims teismas. J. Assange’o teismo posėdis numatytas penktadienį.
Manoma, kad J. Assange’o advokatai ginčys S. Javido sprendimą, taip sudarant sąlygas ilgam apeliaciniam procesui Didžiosios Britanijos teismuose.
J. Assange’as 2006 metais įkūrė portalą „WikiLeaks“, kuriame skelbiama slapta informacija apie kai kurių šalių, taip pat ir JAV, vyriausybių veiklą. Bijodamas ekstradicijos į JAV iš Švedijos, kur dvi moterys jį apkaltino išžaginimu ir seksualiniu priekabiavimu, jis 2012 metais paprašė prieglobsčio Ekvadoro ambasadoje Londone, kur praleido beveik septynerius metus.
Balandį Ekvadoras nusprendė nebeteikti J. Assange’ui prieglobsčio, ir jis buvo suimtas. Gegužės 1 d. Londono teismas nuteisė J. Assange’ą 50 savaičių kalėti už tai, kad jis pažeidė paleidimo už užstatą sąlygas.
Švedijos Upsalos miesto teismas pirmadienį atmetė prašymą išduoti „WikiLeaks“ įkūrėjo Juliano Assange’o arešto orderį.
47-erių vyras kaltinamas 2010 metais Švedijoje išprievartavęs moterį. Jis visad tai neigė. Prokuratūra 2017-aisiais nutraukė tyrimą, tačiau gegužės viduryje vėl jį atnaujino. Kitiems kaltinimams Švedijoje suėjusi senatis.
Australijoje gimęs J. Assange’as 2012 metais pabėgo į Ekvadoro ambasadą Londone, kad išvengtų išdavimo Švedijai. Jis visad tikino, kad kaltinimai Švedijoje yra tik dingstis jį suimti ir išduoti JAV.
Šių metų balandžio 11-ąją J. Assange’as galiausiai buvo suimtas, kai Ekvadoro vyriausybė atėmė iš jo prieglobsčio statusą. Netrukus po to jis buvo nuteistas 50 savaičių kalėti, nes pažeidė paleidimo už užstatą sąlygas.
Tinklalapio „WikiLeaks“ įkūrėjas Džulijanas Asandžas (Julianas Assange) perkeltas į Didžiosios Britanijos Belmaršo kalėjimo ligoninę, praneša leidinys „The Daily Mail“.
Pasak „WikiLeaks“ atstovų, J. Assange`o sveikatos būklė smarkiai pablogėjo per septynerius metus, kuriuos jis praleido Ekvadoro ambasadoje sąlygomis, „nesuderinamomis su pagrindinėmis žmogaus teisėmis“.
„Per septynias savaites, praleistas Belmarše, jo sveikatos būklė toliau blogėjo, jis smarkiai sulyso“, – pridūrė „WikiLeaks“ atstovai.
Anot žurnalisto advokato Pero Samuelsono, praėjusį penktadienį J. Assange`as jautėsi taip blogai, kad „su juo buvo neįmanoma normaliai kalbėtis“.
Dar vienas teismo posėdis, kuriame bus svarstomas J. Assange`o ekstradicijos klausimas, numatytas ketvirtadienį Vestminsterio magistrato teisme Londone.
J. Assange’as 2006 metais įkūrė portalą „WikiLeaks“, kuriame skelbiama slapta informacija apie kai kurių šalių, taip pat ir JAV, vyriausybių veiklą.
Bijodamas ekstradicijos į Jungtines Valstijas iš Švedijos, kur dvi moterys jį apkaltino išžaginimu ir seksualiniu priekabiavimu, jis 2012 metais paprašė prieglobsčio Ekvadoro ambasadoje Londone, kur praleido beveik septynerius metus.
Balandį Ekvadoras nusprendė nebeteikti J. Assange’ui prieglobsčio, ir jis buvo suimtas. Gegužės 1 d. Londono teismas nuteisė J. Assange’ą 50 savaičių kalėti už tai, kad jis pažeidė paleidimo už užstatą sąlygas.
M. Salvinis teigia, kad Europos Sąjungos fiskalinės taisyklės turėtų būti pakeistos, o ne laužomos
2019-05-2411:56
Teismas sustabdė Kauno sporto halės rekonstrukciją: savivaldybė sprendimą skųs (1)
2019-05-2411:55
G. Nausėda balsavo: I. Šimonytei linkiu išlikti savimi (10)
2019-05-2411:49
„Girteka Logistics“ vadovas: Europa buvo pagrindinė augimo rinka
2019-05-2411:44
Kauno geležinkelio tunelį aplankė rekordinis skaičius lankytojų
2019-05-2411:43
Šį sezoną kopiant į Everestą jau žuvo šeši žmonės
2019-05-2411:42
Suomija nerimauja, kad JAV sankcijos paveiks jų energetikos kompaniją „Fortum“
2019-05-2411:32
Gegužę nuvylė euro zonos verslo augimas (2)
2019-05-2411:17
Į Lietuvą neįleista beveik 4 mln. nesaugių medicinos priemonių
2019-05-2411:11
A. Juozaitis nusivylė V. Radžvilu: ragina į EP rinkti N. Puteikį (3)
2019-05-2411:08
Nuomonės dėl krizės išsiskyrė: I. Šimonytė nieko nekeistų, G. Nausėda būtų pasukęs kitu keliu (1)
2019-05-2411:07
Th. May penktadienį turėtų paskelbti savo atsistatydinimo datą (2)
2019-05-2411:00
Valdantieji siūlo nustatyti parduotuvių darbo ribojimą per šventes
2019-05-2410:49
Prekybos karas smogė Vokietijos gamybai ir paslaugoms (1)
2019-05-2410:47
Teisme – buvę apsaugos bendrovės vadovai, įtariami beveik 700 tūkst. eurų pasisavinimu
2019-05-2410:45
Kauno viešosios erdvės praturtėjo nauju menininko V. Jako kūriniu (2)
2019-05-2410:33
Čekijos premjero A. Babišo partijai ANO prognozuojama daugiausiai balsų EP rinkimuose
2019-05-2410:29
Rašytojų sąjunga – prieš P. Cvirkos paminklo nukėlimą Vilniuje (1)
2019-05-2410:27
JAV pateikė naujus kaltinimus J. Assange’ui (1)
2019-05-2410:10
Notariato veiklos kainodara turėtų nudžiuginti jaunas šeimas
2019-05-2410:08
Per keturias išankstinio balsavimo dienas pilietinę valią pareiškė 5,78 proc. rinkėjų
2019-05-2410:08
L. Linkevičius susitikime su ambasadoriumi: Lietuva palaiko Sakartvelo siekį integruotis į ES ir NATO (2)
2019-05-2410:05
ECB teko mokytis iš savo klaidų
2019-05-2409:55
VRK primena apie agitaciją socialiniuose tinkluose
2019-05-2409:49
RODYTI DAUGIAU
JAV teisingumo departamentas ketvirtadienį pateikė naujus kaltinimus „WikiLeaks“ įkūrėjui Julianui Assange’ui, kuriam gresia ekstradicija iš Didžiosios Britanijos.
JAV teisingumo departamentas apkaltino J. Assange’ą pažeidus JAV šnipinėjimo įstatymą, kai 2010 metais jis paviešino slaptus JAV karinius dokumentus apie karus Afganistane ir Irake. Tarp 17 naujų pareikštų kaltinimų yra kaltinimai pakursčius tuometę JAV kariuomenės žvalgybos analitikę Chelsea Manning pavogti slaptus JAV duomenis ir padėjus jai tai padaryti ir kaltinimai beatodairiškai paviešinus įslaptintą informaciją.
Teisingumo departamentas atmeta J. Assange’o tvirtinimą, kad jis paprasčiausiai paskelbė duomenis, kuriuos gavo iš Ch. Manning. Remiantis naujais kaltinimais, A. Assange’as susimokė su Ch. Manning, kad būtų pavogta šimtai tūkstančių slaptų duomenų, siekiant „pakenkti JAV arba siekiant naudos užsienio šaliai“.
J. Assange’as šiuo metu yra Didžiosios Britanijos kalėjime ir, jei būtų išduotas JAV ir ten nuteistas, jam galėtų grėsti dešimtmečiai kalėjime.
J. Assange’as 2006 metais įkūrė portalą „WikiLeaks“, kuriame skelbiama slapta informacija apie kai kurių šalių, taip pat ir JAV, vyriausybių veiklą. Bijodamas ekstradicijos į Jungtines Valstijas iš Švedijos, kur dvi moterys jį apkaltino išžaginimu ir seksualiniu priekabiavimu, jis 2012 metais paprašė prieglobsčio Ekvadoro ambasadoje Londone, kur praleido beveik septynerius metus.
Balandį Ekvadoras nusprendė nebeteikti J. Assange’ui prieglobsčio, ir jis buvo suimtas. Gegužės 1 d. Londono teismas nuteisė J. Assange’ą 50 savaičių kalėti už tai, kad jis pažeidė paleidimo už užstatą sąlygas.
