atidėjimas

Trumposios naujienos

„Brexito“ atidėjimas iki sausio 31 d. yra labai tikėtinas, pareiškė Prancūzijos diplomatinio korpuso šaltinis, ES šalių ambasadoriams pirmadienį ketinant aptarti naują Jungtinės Karalystės (JK) išstojimo atidėjimą.
 
„Labai tikėtina, kad bus pasiektas susitarimas“ dėl „Brexito“ atidėjimo iki sausio 31-osios, tikino šaltinis po sekamdienį surengto Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono ir JK premjero Boriso Johnsono pokalbio telefonu.
 
Prancūzijos diplomato pareiškimas apie trijų mėnesių „Brexito“ atidėjimą yra labai reikšmingas dar ir dėl to, kad Paryžius anksčiau itin skeptiškai žiūrėjo į tolesnį JK išstojimo proceso vilkinimą.
 
Pats E. Macronas ne kartą išreiškė nekantrumą dėl besikartojančių „Brexito“ atidėjimų. Pasak Prancūzijos prezidento, tai trukdo jo ES reformų vizijai.
 
„Atidėjimo sąlygos buvo patikslintos ir įtvirtintos, ypač dėl to, kad (JK ir ES pasiektas) susitarimas nebus keičiamas“, – pridūrė Prancūzijos diplomatas.
„Prancūzija primygtinai reikalavo būtinųjų sąlygų, kad išlaikytų 27 (likusių ES narių) vienybę“, – teigė jis.
 
ES šaltiniai taip pat tvirtino, kad Jungtinė Karalystė galės išstoti iš ES ir anksčiau – lapkričio 30-ąją ar gruodžio 31-ąją, jei B. Johnsonui pavyks iki tol įtikinti parlamentą patvirtinti jo suderėtą „Brexito“ susitarimą.
 
Britų parlamentarai pirmadienį vakare balsuos dėl B. Johnsono siūlymo gruodžio 12 d. surengti pirmalaikius rinkimus.
 
Prancūzų šaltinio teigimu, pirmalaikių rinkimų JK tikimybė „per savaitgalį akivaizdžiai išaugo“. Manoma, kad pirmalaikiai rinkimai gali pakeisti parlamento sudėtį ir padėti B. Johnsonui „prastumti“ išstojimo susitarimą.
 
„Brexitui“ prieštaraujantys Škotijos nacionalinė partija (SNP) ir liberalai demokratai savaitgalį tvirtino palaikysiantys pirmalaikius rinkimus, tačiau su tam tikromis sąlygomis.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.10.28; 11:20
Trumposios naujienos

Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Borisas Johnsonas atmeta galimybę dar kartą atidėti „Brexitą“. ES neturėtų „klaidingai“ manyti, kad Jungtinė Karalystė liks Bendrijoje po dabartinio išstojimo termino spalio gale, pareiškė B. Johnsonas sekmadienį per pokalbį telefonu su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu. B. Johnsonas, jo biuro duomenimis, pabrėžė, kad neprašys Briuselio dar kartą atidėti terminą.
 
Didžiosios Britanijos Bendruomenių Rūmai rugsėjo pradžioje priėmė įstatymą, kurs įpareigoja premjerą prašyti trimis mėnesiais atidėti „Brexitą“, jei iki spalio 19 dienos nebus pasiektas susitarimas su Briuseliu. Dauning Stryto šaltinis sakė, kad šis įstatymas žlugdo derybas, tačiau jis esą neužkirs kelio šalies išstojimui iš ES be sutarties. Taip manyti būtų „istorinis nesusipratimas“, pažymėjo šaltinis.
 
Pirmadienį Briuselyje turėtų būti tęsiami pokalbiai tar Londono ir Europos Komisijos derybininkų. ES reikalauja iš Londono persilaužimo iki ateinančio penktadienio, kad šalims narėms konsultacijoms galėtų būti pateiktas teisinis tekstas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.10.07; 08:00
Gordijo mazgas

Tokio pat pavadinimo dujotiekio operatorė „Nord Stream 2 AG“ Danijos energetikos agentūrai (DEA) pateikė ataskaitą dėl galimo „Nord Stream 2“ paleidimo atidėjimo iki 2020-ųjų antros pusės, nes Danija turi apsvarstyti dar vieną, jau trečią vamzdyno trasos maršrutą. Tuo metu Vladimiro Putino atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas tikino nematęs aptariamos ataskaitos, todėl pakomentuoti galimo „Nord Stream 2“ atidėjimo esą negali.

Kaip paskelbė „Bloomberg“, „Nord Stream 2 AG“ vertinimu, pirmais dviem maršrutais tiesiamas dujotiekis galėtų būti užbaigtas jau šiemet, o trečiuoju, keliasdešimčia kilometru ilgesniu maršrutu – tik kitais metais.

„Nord Stream 2“ yra tiesiamas Rusijos, Suomijos, Švedijos, Danijos ir Vokietijos teritoriniuose vandenyse ir išskirtinėse ekonominėse zonose. Iki šiol leidimo tiesti vamzdyną nėra išdavusi vienintelė Danija, pareikalavusi „Nord Stream 2 AG“ pateikti tris galimus dujotiekio maršrutus, kad galėtų tinkamai įvertinti vamzdyno poveikį aplinkai.

Visgi, jei DEA neskubės išduoti leidimo, dujotiekis bus nutiestas tik kitąmet, o eksploatacija bus pradėta tik pačioje 2020-ųjų pabaigoje. Tuo tarpu „Nord Stream 2 AG“ atstovai piktinasi, kad Danijos tarnybos neskuba išduoti leidimo tiesti dujotiekį, ir tikina, kad „Nord Stream 2“ gali būti nutiestas ir šiemet.

„Trečiojo maršruto prašyme iš tikrųjų kalbama apie 2020-uosius, tačiau, mūsų požiūriu, leidimo išdavimo procesas yra neteisėtas. Todėl mes negalime patvirtinti, kad projekto paleidimas 2020 m. iš tikrųjų yra svarstomas“, – naujienų agentūrai TASS sakė neįvardijamas „Nord Stream 2 AG“ atstovas.

„Mes buvome priversti pateikti tą paraišką (dėl trečiojo „Nord Stream 2“ maršruto. – ELTA) po Danijos energetikos agentūros kovo 26 d. sprendimo. Jie nusprendė, kad „Nord Stream 2 AG“ negaus leidimo tiesti dujotiekį pirmaisiais dviem maršrutais, kol nepateiks atitinkamų dokumentų dėl trečiojo „Nord Stream 2“ maršruto į pietryčius nuo Bornholmo salos“, – piktinosi dujotiekio operatoriaus atstovas.

Dėl neva Danijos tarnybų vilkinamo „Nord Stream 2“ projekto bendrovė kreipėsi į Danijos apeliacinę tarybą, kurios prašoma panaikinti DEA sprendimą reikalauti trečiojo „Nord Stream 2“ maršruto. „Nord Stream 2 AG“ palankus sprendimas leistų užbaigti dujotiekio tiesimą jau šiemet.

„Mūsų apeliacijoje tvirtinama, kad DEA sprendimas yra neteisėtas. Taigi, šis sprendimas turi būti anuliuotas tam, kad DEA galėtų nedelsiant išduoti leidimą tiesti „Nord Stream 2“ vienu iš pirmųjų dviejų maršrutų. Konsultacijos su visuomene ir ekspertais parodė, kad abu maršrutai atitinka visus techninius ir ekologinius reikalavimus, todėl leidimas gali būti išduotas bet kuriam iš jų“, – sakė „Nord Stream 2 AG“ atstovas.

Tuo tarpu Rusijos prezidento V. Putino atstovas spaudai D. Peskovas teigė nesąs susipažinęs su „Nord Stream 2 AG“ ataskaita, kurioje svarstomas galimas dujotiekio paleidimo atidėjimas.

„Nemačiau šios ataskaitos, todėl negaliu jums nieko pasakyti“, – žurnalistams tikino D. Peskovas.

1230 km ilgio dujotiekis „Nord Stream 2“ yra tiesiamas Baltijos jūra. Dviejų gijų vamzdynas sujungs Rusiją ir Vokietiją, o bendras dujotiekio pralaidumas siekia 55 mlrd. kub. m dujų per metus.

Rusijos dujų koncernas „Gazprom“ valdo „Nord Stream 2“ 50 proc. akcijų. „Gazprom“ partneriai – Vokietijos „Wintershall“ ir „Uniper“, Austrijos OMV, Prancūzijos „Engie“ ir Jungtinės Karalystės (JK) bei Nyderlandų „Royal Dutch Shell“ – finansuos 50 proc. projekto ir valdys taip pat pusę dujotiekį administruojančios bendrovės akcijų.

Antradienį JAV Senatui buvo pristatytas įstatymų projektas, pagal kurį Europos šalių bendrovėms, prisidedančioms prie kontraversiškai vertinamo dujotiekio „Nord Stream 2“ tiesimo, galėtų būti taikomos JAV sankcijos. Pasak vieno respublikonų partijos patarėjo, sankcijų paketas buvo rengiamas remiantis jau įvestomis JAV sankcijomis Irano naftos sektoriui.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.05.18; 08:00