Seimo nariai Simonas Gentvilas, Irena Haase ir Vilius Semeška siūlo griežtinti atsakomybę už atliekų išmetimą aplinkoje ir įtvirtinti baudžiamąją atsakomybę.
Aplinkos apsaugos įstatymo ir Administracinių nusižengimų kodekso pataisas įregistravę politikai sako, kad administracinė atsakomybė neatlieka prevencinės funkcijos, akivaizdžiai yra nepakankama. Todėl jie siūlo nustatyti, kad administracinė atsakomybė už atliekų išmetimą aplinkoje būtų taikoma, kai į aplinką išmetama ne daugiau kaip 15 kubinių metrų nepavojingųjų atliekų ir ne daugiau kaip 7 kubiniai metrai pavojingųjų atliekų. Viršijus šią ribą – kiltų baudžiamoji atsakomybė.
Projekto autorių teigimu, stebima tendencija, kad vis dar išmetama didelius atliekų kiekius į aplinką, tokiu būdu siekiant išvengti atliekų tvarkymo kaštų. „Taip pat plačiai taikomos schemos, nelegalūs verslai, kai asmenys siekdami komercinės naudos, gavę atlygį, atliekas ne tinkamai, laikantis teisės aktų reikalavimų sutvarko, o tiesiog išmeta aplinkoje. Išmetant atliekas aplinkoje kyla ypač didelis visuomenės nepasitenkinimas, mažinama ekosisteminių paslaugų vertė, kuriama našta valstybei ir visiems mokesčių mokėtojams jas tvarkant, todėl būtina imtis teisinių priemonių ir kovoti su šiuo reiškiniu“,- sako iniciatyvos autoriai.
Pagal siūlomas Administracinių nusižengimų kodekso pataisas, aplinkos užteršimas 5 kubinių metrų ir didesniu, bet mažesniu kaip 15 kubinių metrų nepavojingų atliekų kiekiu užtraukia baudą nuo 2 tūkst. 300 eurų iki 2 tūkst.900 eurų.
Baudą nuo 3 tūkst. iki 4 tūkst. 300 eurų siūloma taikyti už aplinkos užteršimą 5 kubinių metrų ir didesniu, bet mažesniu kaip 7 kubiniai metrai pavojingų atliekų kiekiu.
Pagal siūlomas Aplinkos apsaugos įstatymo pataisas, nepavojingųjų atliekų šalinimas į jūrą, kai šalinamas 5 kubinių metrų ir didesnis, bet mažesnis kaip 15 kubinių metrų nepavojingųjų atliekų kiekis, užtraukia baudą nuo 8 tūkst. 14 tūkst. eurų. Jei tai būtų padaryta pakartotinai – siūloma bausti nuo 10 tūkstančių iki 23 tūkstančių eurų bauda.
Jei Seimas pritartų, pavojingųjų atliekų šalinimas į jūrą, kai šalinamas 5 kubinių metrų ir didesnis, bet mažesnis kaip 7 kubinių metrų pavojingųjų atliekų kiekis, užtrauktų baudą nuo 17 tūkstančių iki 30 tūkstančių eurų. Tokia pakartotinai padaryta veika užtrauktų baudą nuo 30 tūkstančių iki 55 tūkstančių eurų.
Nepavojingųjų atliekų išmetimas į aplinką, kai išmestas 5 kubinių metrų ir didesnis, bet mažesnis kaip 15 kubinių metrų nepavojingųjų atliekų kiekis, užtrauktų baudą nuo 2 tūkst. 800 iki 6 tūkst. eurų. Už tokius pakartotinai padarytus veiksmus siūloma bausti nuo 3 tūkst. 400 iki 8 tūkst. eurų.
Už pavojingųjų atliekų išmetimą į aplinką, kai išmestas 5 kubinių metrų ir didesnis, bet mažesnis kaip 7 kubinių metrų pavojingųjų atliekų kiekis, siūloma bausti nuo 16 tūkstančių iki 28 tūkstančių eurų.
Nuo 28 tūkstančių iki 60 tūkstančių eurų siūloma bausti, jei tokia veikia padaryta pakartotinai.
Tikimasi, kad šie pakeitimai leistų užkardyti galimas neteisėtas veikas, o sankcijos būtų atgrasančios ir efektyvios.
Šiuo metu už atliekų išmetimą aplinkoje galima administracinė, baudžiamoji ir civilinė atsakomybė. Tačiau, anot projektus teikiančių Aplinkos ministro Simono Gentvilo, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkės Irenos Haase ir parlamentaro Viliaus Semeškos, galiojantis reglamentavimas yra nepakankamas ir turintis teisinių spragų.
Padangos, televizoriai, mobilieji telefonai ir kilimai – tai daiktai, kurių galima rasti kone kiekvienos Lietuvos upės dugne. Tuo dar kartą įsitikino „River Cleanup Lietuva“ savanoriai, šį savaitgalį švarinę šalies upes. Organizatorių teigimu, į tvarkymosi iniciatyvą šiemet užsiregistravo beveik šimtas komandų, kurios tvarkė per 50 upių ir kitų vandens telkinių.
Centrinis iniciatyvos renginys šeštadienio rytą vyko Vilniuje. Jo dalyviai švarino Vilnios upę Naujojoje Vilnioje. Savanoriai iš upės tempė padangas, plastikines bei medines kėdes, metalo atliekas. Pakrantėse dažniausiai buvo randamos plastikinės pakuotės, stiklinė tara ir drabužiai. Iš viso šiame renginyje surinkta beveik viena tona atliekų, tarp jų – 25 padangos.
Žaliosios politikos instituto duomenimis, upių švarinimo renginiai vyko 56 Lietuvos miestuose ir miesteliuose, o aktyviausiai šiemet įsitraukė vilniečiai. Tiesa, vos vienu tvarkymosi tašku jiems nusileido Kėdainių rajono gyventojai. Trečioje vietoje pagal užregistruotų tvarkymosi vietų skaičių – Kauno miestas. Radiniai visose tvarkytose upėse gana panašūs. Iš stambių atliekų dažniausiai randamos padangos.
„Kaip visos šios atliekos atsiduria upėse ar jų pakrantėse, priežasčių gali būti daug. Kai pakrantėje randame baldus, buitinę techniką ar elektroniką, darome prielaidą, kad jais ten atsikratė gyventojai. Kai aptinkame upelį, kuriame dešimtys ar net šimtai padangų, o netoliese įsikūrusios automobilių remonto paslaugas teikiančios įmonės, įtarimai, žinoma, krypsta į jų pusę“, – sako iniciatyvai Lietuvoje atstovaujančio Žaliosios politikos instituto prezidentas Remigijus Lapinskas.
Organizatoriai pastebi, kad smulkiomis atliekomis bei tekstilės gaminiais pakrantes dažnai užteršia prie jų laiką leidžiantys žmonės.
Pavyzdžiui, Vilniuje savanoriai rado išskirtinai daug drabužių. Tiesa, visai netoli tvarkomos vietos yra įrengtas tekstilės atliekų konteineris, kuris dažnai būna perpildytas. Kadangi gyventojai drabužius palieka tiesiog šalia jo, bet kas juos gali pasiimti.
„Dažna taršos gamtoje priežastis – atviros šiukšliadėžės. Jos vilioja gyvūnus, ypač paukščius. Kai šiukšliadėžės perpildytos atliekomis, gyvūnams labai paprasta atliekas iš jų ištraukti ir išnešioti gamtoje. Tikėtina, kad ateityje tokių šiukšliadėžių mažės, o mes vis labiau ugdysime sau įprotį ne ieškoti šiukšliadėžių, o viską, ką atsinešėme į gamtą, išsinešti su savimi“, – teigė R. Lapinskas.
Iniciatyvą „River Cleanup Lietuva“ Vilniuje koordinavusi Žaliosios politikos instituto ekspertė Ieva Budraitė teigė, kad šiemet švarinant upes pastebėjo kelias naujas tendencijas ir abi jos skatina sunerimti. Pavyzdžiui, švarindami upes savanoriai šiemet pastebėjo įtartinų į upę nutiestų vamzdžių. Organizatoriai įsipareigojo apie juos pranešti atsakingoms institucijoms, kad jos atliktų patikrinimus ir nustatytų, ar jie legalūs ir kokios nuotekos jais teka.
„Dažniausiai „lobiai“, kuriuos randame upėse, būna pragulėję ten daugybę metų, kartais randame padangas, kilimus ar elektroniką taip apaugusią žolėmis ar susmegusią į žemę, kad vos galime ją ištraukti. Tačiau tikrai ne visa tarša yra istorinė. Šiemet teko sugrįžti tvarkyti tą pačią teritoriją, kurią jau buvome sutvarkę prieš dvejus metus. Deja, bet šiandien pakrantės čia atrodo dar blogiau nei tuomet“, – pastebi I. Budraitė.
Belgijoje gimusi tarptautinė „River Cleanup“ iniciatyva, kasmet suvienijanti gyventojus upių švarinimui, Lietuvoje vyksta jau ketvirtą kartą, nurodoma Žaliosios politikos instituto pranešime. Tarptautiniu lygiu nuo iniciatyvos pradžios jau surengta beveik 3 000 tvarkymosi talkų, per kurias surinkta daugiau nei 2 mln. kilogramų atliekų.
Prie iniciatyvos Lietuvoje dažnai prisijungia narai, baidarių klubai, gelbėtojų tarnybos, dvejus metus iš eilės švarinti upes padeda NATO kariai iš Nyderlandų. Šiemet organizatoriai bendradarbiaudami su Lietuvos tautiniu olimpiniu komitetu daug dėmesio skyrė fiziniam aktyvumui, todėl prie tvarkymosi prisijungė ir irklenčių entuziastai.
Pasaulis juda pirmyn, žmonės tikrai turėtų suklusti. Tikrai iki šiol yra tokių, kurie kas mėnesį suka galvą, kaip išvežti šiukšles. Kam tai daryti, kai galima pasirinkti atliekų išvežimą? Jau seniai nebereikia galvoti apie tokius dalykus. Kam spręsti problemas, kurios gali būti lengvai išsprendžiamos. Koks sprendimas? Susisiekti su atliekų išvežimą siūlančiomis įmonėmis ir pasiteirauti dėl kainos.
Kas toliau? Išsirinkti geriausią pasiūlymą ir sutaupyti. Svarbu nesuklysti dėl geriausio pasiūlymo. Tai tikrai ne pats pigiausias pasiūlymas. Na, sutaupyti tikrai smagu. Tačiau svarbu atkreipti dėmesį į tai, jog svarbu ne tik kaina, bet ir kiti dalykai. Kartais geriau mokėti brangiau, tačiau gauti reikiamą kokybę ir paslaugas. Naudinga pasidomėti, kiek kainuoja paslaugos, jog būtų galima gauti reikiamas paslaugas ir nemokėti brangiai.
Na, o tie, kurie nenori brangiai mokėti, turėtų pagalvoti apie tai, kokias paslaugas pasirinkti. Naudinga pasidomėti atliekų išvežimą siūlančiomis įmonėmis, jog būtų galima mokėti pigiau. Atliekų išvežimas naudinga paslauga, todėl ją siūlo tikrai ne viena įmonė. Visgi, kai kurie taupo laiką ir neieško įmonės atidžiai. Pasidomėjus įmonėmis galima rasti naudingą pasiūlymą ir sutaupyti pinigus. Naudinga pasidomėti ir negriebti pirmo pasiūlymo. Kas iš to, jog siūlomos geros kainos? Gali būti, jog nebrangi kaina yra tik priedanga. Žinoma, jog daugelis rinksis pigias kainas, tačiau kas tuomet, kai paslaugos atliekamos nekokybiškai? Svarbu, jog būtų suteiktos kuo geresnės sąlygos ir būtų galima ne tik sutaupyti, bet ir mėgautis paslaugomis.
Greitas atliekų išvežimas Švarista.
Patarimai, kaip išsirinkti atliekų išvežimą:
● Pagalvokite, kur būtų pigiau. Susisiekite su kuo daugiau įmonių ir pasiteiraukite dėl kainų, tuomet nuspręskite, kuri kaina labiausiai patinka. Nereikia rinktis pigiausios kainos. Tai gali būti nepraktiška. Deja, bet optimaliausi variantai neretai ne patys patikimiausi. Kartais reikia mokėti brangiau tam, jog būtų galima gauti geresnes sąlygas. Naudinga pasidomėti kainomis ir tuomet nuspręsti, kurį variantą pasirinkti. Kartais brangiau mokėti apsimoka, kadangi galima gauti kokybiškesnį aptarnavimą.
● Kas būtų patogiau? Rinktis paslaugas reikia ne tik pagal kainą, bet ir kitus dalykus. Norite nuomoti statybinį konteinerį? Tuomet patogu rasti įmonę, kuri siūlo ir atliekų išvežimą, ir konteinerių nuomą. Svarbu pasidomėti paslaugomis, jog būtų galima gauti geriausias sąlygas. Naudinga skirti dėmesio tam, jog būtų galima gauti tai, kas dirbs efektyviai ir kokybiškai. Atliekų išvežimas naudinga paslauga, todėl svarbu pasidomėti, jog būtų galima gauti ne tik pigią kainą, bet ir kokybišką aptarnavimą. Tai tikrai svarbu. Visgi, reikia atkreipti dėmesį ir į kitus dalykus. Svarbu ne tik kaina, bet ir kokybė. Pagalvokite, kurią įmonę išsirinkti būtų geriausia. Galima pasidomėti ir tuomet nuspręsti, kuris
pasirinkimas pats geriausias.
Viduržemio jūros regione toks populiarus masinis turizmas, anot JT ataskaitos, turi pragaištingų padarinių aplinkai.
„Masinis turizmas pakrantėje daro didelę žalą aplinkai“, – sakoma trečiadienį JT Aplinkos apsaugos programos (UNEP) paskelbtame dokumente. Tai ir buveinių nykimas, išaugęs vandens suvartojimas, atliekos, taip pat saugomų ir labai pažeidžiamų augalų ir gyvūnų rūšių trikdymas.
Į Viduržemio jūros šalis vykstančių turistų skaičius per praėjusius 20 metų padvigubėjo – jie dabar sudaro 30 proc. visų turistų pasaulyje. Be to, Viduržemio jūra yra antras populiariausias kruizinių kelionių regionas po Karibų. Šis regionas, anot ataskaitos, labiau nei kiti pasaulio regionai paveiktas ir klimato krizės padarinių. Jis šyla 20 proc. greičiau už globalų vidurkį.
UNEP pastarąjį kartą tokį aplinkos padėties įvertinimą Viduržemio jūros regione skelbė prieš daugiau nei 10 metų. Ataskaitą rengė 150 specialistų.
Seimas nesiryžo pritarti Administracinių nusižengimų kodekso pataisoms, numatančioms už aplinkos teršimą transporto priemonės konfiskavimą.
Už tokią kodekso pataisą, kurią antradienį Seimui pateikė Seimo narė Aistė Gedvilienė, po pateikimo balsavo 34 Seimo nariai, niekas nebuvo prieš, susilaikė 39 Seimo nariai.
Projektas galutinai nebuvo „palaidotas“, bet grąžintas iniciatoriams tobulinti.
Pasak A. Gedvilienės, projekto rengimą paskatino tai, kad gamtoje vis dar yra gausiai šiukšlinama, į miškus, palaukes, kitas nuošalesnes vietas vežamos statybinės, buitinės atliekos, padangos ir kitos šiukšlės bei teršalai.
Todėl, siekiant sugriežtinti atsakomybę už šiuos nusižengimus ir drausminti pažeidėjus, buvo siūloma Administracinių nusižengimų kodekse numatyti administracinio nusižengimo padarymo įrankių, transporto priemonių, kuriomis atliekos ar teršalai buvo vežami, kuriais atliekos ar teršalai buvo iškraunami, bei kitų administracinio nusižengimo priemonių konfiskavimą.
Šiuo metu kodekse yra numatomos baudos už atliekų tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų nevykdymą, tačiau administracinio poveikio priemonė – turto konfiskavimas nėra numatytas.
Nuo sausio 1 dienos Vilniuje įsigalioja naujos atliekų tvarkymo kainos.
Kaip pranešė Vilniaus miesto savivaldybė, buvusi mišrių komunalinių atliekų surinkimo-vežimo kaina keisis: nuo 16,71 euro už toną iki 41,96 euro už toną.
Pagrindinė brangimo priežastis – įvertintos visos esamos konteinerių ištuštinimo sąlygos, susijusios su atliekų svėrimu, į paslaugų kainą naujai įtrauktas konteinerių atvežimas ir pastatymas naujiems atliekų turėtojams, numatyta ir dažnesnio aptarnavimo paslauga to pageidaujantiems individualių namų valdų savininkams, teigia savivaldybė.
Nuo Naujųjų metų pasikeitusi paslaugos kaina išliks mažesnė ir nesieks iki atliekų reformos buvusio lygio. Pavyzdžiui, iki praėjusių metų gegužės 1 dienos, kai buvo įvestos rinkliavos, 60 kv. m butas daugiausiai mokėdavo 6,53 euro per mėnesį. Nuo sausio 1 d. įsigaliojus naujai patvirtintoms kainoms, standartinis 60 kv. m dydžio butas mokės 4,79 euro per mėnesį.
Iki reformos gyvenamasis namas, turintis 0,24 kub. m konteinerį, kuris būdavo vežamas du kartus per mėnesį, maksimaliai galėjo mokėti 8,11 euro per mėnesį. Dabar 170 kv. m namas mokės 4,86 euro per mėnesį pastoviąją dalį ir 2,85 euro kintamąja dalį – iš viso 7,71 euro per mėnesį.
Tik nedidelė dalis žmonių atsakingai pasižiūri į rūšiavimą kapinėse, o atliekų kiekis, išvežamas Vėlinių savaitę, keliais kartais viršija net mėnesio normą, sako atliekų tvarkymo bendrovės „Ecoservice“ generalinis direktorius Saulius Budrevičius.
„Labai skatiname gyventojus rūšiuoti. (…) Gyventojams reikėtų galbūt daugiau edukuotis, kad reikia atsakingai rūšiuoti. Žmonės, matydami konteinerius, prideda ir gėlių vainikų, ir tvarkymo atliekų. Pasigendame tvarkos, o prie kiekvieno konteinerio pastatyti po darbuotoją nelabai išeina. Statome stiklo konteinerius, žvakučių stiklinius indelius po Vėlinių surenkame atskirai ir vežame tą stiklą perdirbimui“, – Eltai sakė S. Budrevičius.
Jo teigimu, nors ir gyventojų sąmoningumas didėja, tačiau kapinėse nelabai kas rūpinasi rūšiavimo kultūra.
„Iš esmės gyventojų sąmoningumas didėja, bet kapinės tokia pakankamai specifinė vieta, kur žmonės, apsitvarkydami kapus, surenka lapus ar spyglius, kažkokias gėlytes nuvytusias, sumeta į vieną maišelį ir nuneša į vieną konteinerį. Niekas ten nesirūpina rūšiavimo kultūra, nepaisant to, kad stovi atskiri konteineriai. Tik nedidelė dalis žmonių atsakingai pasižiūri į šį procesą, žvakutes, kurios yra stikle, sugeba išrūšiuoti. Kai sumaišai stiklą su plastiku, išrūšiuoti tampa labai sudėtinga. Negalėčiau pasidžiaugti labai dideliais rezultatais, bet, nepaisant to, skatiname gyventojus, kurie lankys kapus Vėlinių metu, atkreipti dėmesį į tai“, – teigė „Ecoservice“ vadovas.
Pasak S. Budrevičiaus, vien per Vėlinių savaitę kapinėse susikaupia trijų mėnesių atliekų kiekis.
„Jeigu būtų standartinis rugsėjo mėnuo, per kurį išvežame, tarkime, toną (atliekų. – ELTA), tai per tą Vėlinių savaitę išvežame trijų rugsėjų kiekį“, – Eltai sakė S. Budrevičius.
Didesniu pajėgumu, pasak jo, Vėlinių laikotarpiu atliekos vežamos tris kartus dažniau negu standartiniu laikotarpiu.
Dievogalos kaime gyvenantis ūkininkas Saulius Mašiotas turėtų džiaugtis gyvenimu. Vieta, kur su žmona įsikūrė, – puiki. Aplink – ramu, tylu, nes nepasiekia didmiesčio triukšmas. O ir Kaunas – čia pat, ranka paduoti.
Ir vis dėlto Alšėnų seniūnijos (Kauno rajonas) gyventojui nepasisekė. Prie pat jo sodybos Stiklo gatvėje įsikūrė įmonės, nemokančios ar tiesiog nenorinčios deramai tvarkyti šiukšlių. Visai netoli S.Mašioto žemės išaugo kalnai pačių įvairiausių šiukšlių. S.Mašiotas jaučiasi taip, tarsi gyventų didelio didelio sąvartyno pašonėje.
Taip, kaip dabar laikomos statybinės, buitinės šiukšlės Dievogalos kaime, – neturėtų būti. Tai akivaizdu bent akies krašteliu žvilgtelėjus į visai netoli S.Mašioto sodybos išdygusius kalnus pačių įvairiausių šiukšlių. Civilizuotoje visuomenėje buitinės, statybinės atliekos, švelniai tariant, tvarkomos kiek kitaip. Bet S.Mašiotas neranda teisybės net ir teismuose. Su šiukšles nederamai saugojančiomis įmonėmis jis bylinėjasi ne vienerius metus. Ir vis dėlto – bylos įstrigusios teismuose.
Jūsų dėmesiui – Dievogalos kaimo gyventojo Sauliaus Mašioto pasakojimas, kodėl jis priverstas gyventi prie pat didelio šiukšlyno. Komentarą portalui slaptai.lt taip pat pateikė S.Mašioto kaimynas Algimantas Krokas, (gyvenantis Dievogalos kaime Žemaičių gatvėje) bei Kauno advokatas Vytenis Gubavičius.
Reaguojant į gyventojų, verslo ir sveikatos apsaugos specialistų teikiamą grėsmingą informaciją kitą savaitę šaukiamas specialus Aplinkos apsaugos ir Sveikatos reikalų komitetų posėdis.
„Akivaizdu, kad nuo gegužės 1 dienos Vilniaus mieste pradėta komunalinių atliekų tvarkymo sistemos reforma nevaldoma ir kyla grėsmė susidaryti rimtai aplinkosauginei situacijai. Todėl kitą savaitę Seimo Aplinkos apsaugos ir Sveikatos reikalų komitetai numato parlamentinės kontrolės tvarka kviestis susijusių sektorių atstovus ir aiškintis situacijos priežastis“, – sakė Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika.
Pasak Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkės Astos Kubilienės, ketvirtadienį paskelbta, kad Nacionalinis visuomenės sveikatos centras kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę prašydamas kuo skubiau spręsti neišvežamų šiukšlių problemą. Po atliktų tikrinimų paaiškėjo, kad dėl netinkamai tvarkomų atliekų mieste netrukus gali tekti skelbti ekstremalią situaciją dėl pavojaus žmonių sveikatai.
Komitetų posėdis atliekų krizei Vilniuje įvertinti planuojamas trečiadienį, gegužės 16 dieną.
Spauda, radijas, televizija nuolat gyventojams primena buitinių ir pramoninių atliekų utilizavimo problemą: atliekos nebetelpa sąvartynuose, sąvartynai nebetelpa Lietuvoje, ieškoma kelių iš šalies išgabenti ne tik pavojingas branduolinio kuro atliekas, bet ir medicinines bei kitokias atliekas.
O atliekų rūšiavimas, perdirbimas bei nekenksmingas utilizavimas per du dešimtmečius nepajudėjo iš vietos. Nevalingai peršasi patikima išvada, kad iš tokios padėties kažkas turi apčiuopiamą naudą. Didžiausią naudą, žinoma, turi ne tie bėdžiai, kurie kapstosi po sąvartynus ar atliekų konteinerius, o sąvartynų statybų vykdytojai, atliekų vežėjai, atliekų deginimo krosnių statytojai. Labai panašu, kad iš tokio atliekų verslo „nuovirų“ gauna ir savivaldybės, kurios ir turėtų rūpintis atliekų rūšiavimu, perdirbimu ir utilizavimu.
Numatomos Regioninės komunalinių atliekų deginimo gamyklos projektavimas ir statyba Vilniuje svarbi ne tik sostinei bei gretimiems sostinės rajonams, bet gali tapti precedentu ydingam buitinių atliekų naikinimui visoje Lietuvoje. UAB “Cowi Baltic” projektuojamos gamyklos poveikio aplinkai vertinimo ataskaita, pateikiama vertinimui bei svarstymui siauram, neturinčiam kompetencijos visuomenės ratui, yra akivaizdus problemos ignoravimas bei visuomenės dėmesio perkėlimas nuo rimtos atliekų naikinimo problemos sprendimo prie nuo užsakovo priklausomos UAB poveikio aplinkai ataskaitos svarstymo, trumpai tariant, yra visuomenės mulkinimo aktas. Po visuomenės pritarimo ar nepritarimo ataskaitos išvadoms, Vilniaus savivaldybė numato spręsti būsimos gamyklos statybos tikslingumą. Nevalingai kyla klausimas: kas savivaldybei suteikė teisę spręsti visai Lietuvai svarbų reikalą? Atliekų naikinimą deginimu turi nagrinėti ir vertinti mokslininkai fizikai, chemikai, sociologai, politikai, o ne verslininkai ar tarnautojai.