atminimo diena

Žvalgyba

Britų policininkas. EPA – ELTA nuotr.

Liverpulis, lapkričio 15 d. (AFP-ELTA). Šiaurės vakarų Anglijos policija pirmadienį pranešė, kad mirtiną sprogimą prie Liverpulio ligoninės laiko „teroristiniu incidentu“, per jį panaudota savadarbė bomba.
 
Russas Jacksonas, atsakingas už regiono kovos su terorizmu policiją, sakė, kad sekmadienio sprogimo taksi motyvas neaiškus, tačiau prietaisą „padarė keleivis“, kuris žuvo.
 
Didžiosios Britanijos kovos su terorizmu policija pirmadienį apklausė tris vyrus po to, kai „didvyriškas“ taksi vairuotojas, kaip pranešama, sužlugdė sąmokslą surengti sprogimą per sausakimšas Atminimo dienos pamaldas Liverpulyje.
 
Sprogimas įvyko taksi automobilyje prie Liverpulio moterų ligoninės likus kelioms akimirkoms, kai Didžioji Britanija sekmadienį 11 val. sustingo tylos minutei pagerbdama savo žuvusiuosius per karus. Žuvo keleivis, bet vairuotojas atsipirko tik lengvais sužalojimais. Kaip pranešė miesto valdžia ir laikraščiai, jis užrakino vyrą viduje, kai jam kilo įtarimų dėl jo ketinimų.
 
Keleivis norėjo vykti į kasmetines Atminimo dienos pamaldas miesto šiaurės vakaruose esančioje anglikonų katedroje, pranešė Jungtinės Karalystės žiniasklaida, citavusi tyrėjus ir taksisto draugus. Tačiau uždaryti keliai privertė taksi apsisukti ir jie atsidūrė prie ligoninės netoliese, kai bomba sprogo vairuotojui vos spėjus pabėgti, pranešė „Daily Mail“.
 
Taksi automobilis pakilo ugnies kamuolyje, po to pasklido tiršti pilki dūmai, policija puolė atitverti ligoninę, o pacientams, kuriems nereikia skubios pagalbos, buvo liepta važiuoti į kitas miesto klinikas.
 
„Taksi vairuotojui didvyriškomis pastangomis pavyko nukreipti tai, kas galėjo būti absoliučiai siaubinga nelaimė ligoninėje“, – pirmadienį sakė Liverpulio merė Joanne Anderson. „Mes žinojome, kad taksi vairuotojas ėmėsi veiksmų ir užrakino duris, žinojome tai iš pat karto“, – BBC radijui sakė ji ir perspėjo, kad nebūtų daugiau jokių spėlionių dėl incidento.
 
Pasak laikraščio „Liverpool Echo“, religinėse Atminimo dienos apeigose dalyvavo apie 2000 žmonių, renginys baigėsi kariniu paradu uždarytose gatvėse prie katedros.
 
Atminimo diena pažymi tą akimirką, kai 1914 m. lapkritį 11 val. nutilo Pirmojo pasaulinio karo ginklai. Minėjimas Liverpulyje buvo vienas didžiausių Didžiojoje Britanijoje, neskaitant Londono.
 
Po incidento ginkluota Anglijos Šiaurės Vakarų kovos su terorizmu policija sulaikė tris 29, 26 ir 21 metų vyrus viename name Liverpulio Kensingtono rajone. Kai kurios gatvės dalys tebėra aptvertos, pirmadienio rytą įvykio vietoje dirbo gausios policijos pajėgos. Kaip rašo laikraštis „The Guardian“ ir BBC, tyrimui padeda žvalgybos tarnyba MI5. „Raginame visuomenę išlikti ramia, bet budria“, – sakoma sekmadienio vakarą paskelbtame Mersisaido policijos pranešime.
 
Ministras pirmininkas Borisas Johnsonas tviteryje gyrė pagalbos tarnybas už jų reakciją, vėliau pirmadienį jis tikisi informuoti parlamentą. Vidaus reikalų sekretorė Priti Patel sakė: „Mūsų policija ir pagalbos tarnybos sunkiai dirba, kad nustatytų, kas atsitiko.“
 
Viljama Sudikienė (ELTA)
 
2021.11.16; 03:39
Trumposios naujienos

Karalienė Elžbieta II paskutinę akimirką atšaukė dalyvavimą Atminimo dienos renginyje. EPA-ELTA nuotr.

Londonas, lapkričio 14 d. (TASS-AFP-ELTA). Didžiosios Britanijos karalienė Elžbieta II paskutinę akimirką atšaukė savo dalyvavimą nacionalinės Atminimo dienos ceremonijoje, nes pasitempė nugarą. Tai sakoma pranešime, kurį sekmadienį paskelbė Bakingamo rūmai.
 
„Dėl to, kad pasitempė nugarą, karalienė su dideliu apgailestavimu šį rytą nusprendė, kad negalės dalyvauti Atminimo dienos ceremonijoje šį sekmadienį prie Kenotafo“, – sakoma 95 metų monarchės biuro pranešime. „Jos Didenybė nusivylusi, kad praleis ceremoniją“, – pridūrė rūmai.
 
Anksčiau skelbta, kad lapkričio 14 dieną Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Borisas Johnsonas kartu su karaliene padės gėlių Kenotafo – Londono centre esančio simbolinio žuvusių karių antkapinio paminklo – papėdėje. Atminimo sekmadienis, kai prisimenami per karo konfliktus žuvę britai, visada būna paskutinė savaitgalio diena po Kompjeno paliaubų, pasirašytų 1918 m. lapkričio 11 dieną, metinių. Šiomis paliaubomis baigėsi Pirmasis pasaulinis karas.
 
Šiandienos dalyvavimas ceremonijoje turėjo būti pirmasis oficialus karalienės viešas pasirodymas nuo spalio 19-osios. Tada ji dalyvavo priėmime Londone vykusio Pasaulinio investicijų viršūnių susitikimo proga. Netrukus po to monarchės biuras pranešė, kad valstybės vadovė gydytojų patarimu atšaukė vizitą į Šiaurės Airiją. Spalio 20 d. ji apsilankė ligoninėje įprastinei medicininei apžiūrai, o kitą dieną grįžo į Vindzoro pilį.
 
Kaip praneša televizijos kanalas ITV, spalio 21-osios naktį Elžbieta II liko karaliaus Edvardo VII vardo ligoninėje Londono centre. Tai buvo pirma per daugelį metų karalienės, kitais metais švęsiančios 70-ąsias valdymo metines, hospitalizacija. Spalio pabaigoje gydytojai rekomendavo dar dvi savaites susilaikyti nuo aktyvios veiklos, tačiau neprieštaravo, kad ji vykdytų nesunkias pareigas.
 
Iki šiol monarchė viešai rodėsi stiprios formos, nepaisant to, kad balandį neteko 99 metų vyro princo Philipo. Po tradicinių vasaros atostogų Balmoralyje, Škotijoje, ji beveik kasdien dalyvavo oficialiuose renginiuose, jos darbo krūvis buvo panašus kaip iki pandemijos. Tačiau neseniai ji pateko į antraštes, pastebėta vaikščiojanti su lazdele, o bulvarinis leidinys „The Sun“ pranešė, kad pastarosiomis dienomis karalienė nustojo vedžioti savo korgius.
 
Pranešama, kad karalienė nebejodinėja savo žirgais, kuriems puoselėja didžiulę aistrą, nors planuoja pailsėjusi prie to grįžti. Manoma, kad ji taip pat atsisakė vartoti alkoholį.
 
Ketvirtadienį per viešą renginį Brikstone, Pietų Londone, vienas žiūrovas paklausė jos vyriausiojo sūnaus ir įpėdinio: „Princai Charlesai, kaip laikosi mama? „Jai viskas gerai“, – atsakė jis.
 
Viljama Sudikienė (ELTA)
 
2021.11.15; 05:54
Trumposios naujienos

Turkija griežtai sukritikavo Prancūzijos planus balandžio 24-ąją skelbti „nacionaline armėnų genocido atminimo diena“. Jo šalis smerkia šią iniciatyvą, trečiadienį pareiškė Turkijos prezidento Recepo Tayyipo Erdogano atstovas.

„Kalbėti apie vadinamąjį genocidą yra politinis melas, neturintis teisinio pagrindo ir prieštaraujantis istoriniams faktams“, – pabrėžė atstovas, kurį cituoja valstybinė naujienų agentūra „Andolu“.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas antradienį tviteryje pareiškė, kad ketina balandžio 24-ąją paskelbti nacionaline masinių armėnų žudynių atminimo diena. „Prancūzija žvelgia istorijai į veidą“, – teigė jis. Prancūzija žiaurumus armėnų atžvilgiu Osmanų imperijoje yra oficialiai pripažinusi genocidu. 

Per Pirmąjį pasaulinį karą armėnai buvo sistemingai persekiojami. Skaičiuojama, kad 1915/1916 metais Osmanų imperijoje žuvo iki 1,5 mln. armėnų. Armėnija jau seniai reikalauja, kad Turkija, kuri yra Osmanų imperijos teisių perėmėja, žudynes pripažintų genocidu. Turkija, priešingai nei daugelis istorikų, neigia, kad tai buvo genocidas.

Informacijos šaltinis – ELTA

2019.02.07; 02:30