Australija

Trumposios naujienos

Australija. Sidnėjus pasitinka naujuosius 2023-iuosius metus. EPA – ELTA foto

Sidnėjus, gruodžio 31 d. (AFP-ELTA). Šiemet Naujuosius metus pasitinka jau aštuoni milijardai pasaulio gyventojų, kurie atsisveikins su nerimastingais praėjusių 12 mėnesių: vyksta karas Europoje, fiksuojamas staigus kainų kilimas, džiaugiamasi Lionelio Messi šlove Pasaulio futbolo čempionate, gedima karalienės Elžbietos II, brazilų futbolininko Pele, buvusio popiežiaus Benedikto XVI.
 
Šių Naujųjų metų išvakarėse daugelis norėjo atsipalaiduoti po kelių pandemijos metų, palikti nuošalyje mintis apie sumažėjusį biudžetą ir virusą, kuris nors ir vis labiau pasimiršta, bet neišnyksta.
 
Vienas iš pirmųjų didžiųjų miestų Naujuosius metus pasitinka Sidnėjus. Jis vėl siekia grįžti prie „pasaulio Naujųjų metų sostinės titulo“ po dvejus metus trukusio karantino ir koronaviruso nutildytų švenčių.
 
Australijos sienos vėl atsivėrė, minios žmonių susirinko palei Sidnėjaus uostą stebėti, kaip 100 000 pirotechnikos priemonių nušviečia pietinį dangų.
 
Prognozuota, kad įspūdingo 12 minučių trukmės reginio prie Sidnėjaus uosto tilto susirinks daugiau nei milijonas žmonių.
 
„Šie metai mums buvo gana geri. Be abejo, smagu, kad pavyko įveikti kovidą“, – AFP teigė 52-ejų Davidas, vienas iš dalyvių didėjančioje minioje prie Sidnėjaus operos teatro.
 
„Taip pat nekantriai laukiame ateinančių metų“, – tvirtino vyras.
 
Sidnėjaus valdžia tikėjosi, kad dar beveik pusė milijardo žmonių šventę stebės internetu arba per televiziją.
 
„Jei mums pavyks suburti visus kartu švęsti ir žvelgti į ateinančius metus su nauju optimizmu ir džiaugsmu, tai sakysime, kad darbą atlikome gerai“, – sakė fejerverkų organizatorius Fortunatas Foti.
 
Justina Vaišvilaitė (AFP)
 
2023.01.01; 08:17
Aktualijos

G. Landsbergis su vizitu lankosi Australijoje, Melburne. URM perduotos nuotr.

Su vizitu Australijoje, Melburne, besilankantis užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis susitikimuose su verslo atstovais aptarė dvišalio ekonominio bendradarbiavimo, prekybos ryšių potencialą, buvo pristatytos įmonės, norinčios gilinti ar užmegzti prekybinius ryšius su Australija.
 
Pasak Užsienio reikalų ministerijos (URM) pranešimo, Lietuvos ekonomikos galimybės buvo pristatytos susitikime su Australijos verslo taryba, kurios nariai atstovauja įvairiems pramonės sektoriams, įskaitant gamybą, infrastruktūrą, informacines technologijas, kasybą, mažmeninę prekybą, finansines paslaugas ir bankininkystę, energetiką, profesines paslaugas, transportą ir telekomunikacijas.
 
Ministras G. Landsbergis akcentavo poreikį plėsti Lietuvos eksporto apimtis aukštos pridėtinės vertės sektoriuose. „Turime apie 80 Lietuvos įmonių, eksportuojančių į Australiją, tarp jų − lazerių, elektronikos, biotechnologijų, inžinerijos ir automobilių pramonės įmones, kurioms reikia padėti labiau pasinaudoti Australijos rinkos teikiama nauda“, − teigė G. Landsbergis.
 
Verslo plėtros bei investicijų skatinimo galimybės taip pat aptartos susitikimų su Viktorijos valstijos prekybos skatinimo agentūros „Global Victoria“, Viktorijos valstijos investicijų skatinimo agentūros „Invest Victoria“ bei nepriklausomos Europos–Australijos verslo tarybos atstovais metu.
 
G. Landsbergis su vizitu lankosi Australijoje, Melburne. URM perduotos nuotraukos

„Vertiname Australiją kaip bendramintę laisvos prekybos partnerę, didelę perkamąją galią turinčią rinką, suteikiančią didžiulį potencialą ir galimybes Lietuvos verslui“, − akcentavo ministras, taip pat pabrėždamas, kad svarbu siekti kuo greitesnio laisvosios prekybos susitarimo tarp Europos Sąjungos (ES) ir Australijos sudarymo, tokiu būdu reikšmingai pagerinant verslo sąlygas ES, kartu ir Lietuvos, įmonėms Australijoje.
 
Ministras pasidžiaugė Australijoje gyvenančių lietuvių verslininkų iniciatyva atkurti aktyvią Lietuvos−Australijos verslo tarybos veiklą, pareikšdamas lūkestį, kad tai bus naudingas instrumentas stiprinti verslo ryšius tarp abiejų šalių.
 
Melburne ministras G. Landsbergis atidarė Australijos–Lietuvos kibernetinio saugumo tyrimų tinklą, kurį antradienį, Tarptautinę saugesnio interneto dieną, Karališkasis Melburno technologijų institutas (angl. Royal Melbourne Institute of Technology, RMIT) įkūrė kartu su Mykolo Romerio universitetu. Pasak ministro, „gyvename laikais, kai bendraminčių bendradarbiavimas, keitimasis patirtimi, atremiant skirtingų veikėjų keliamus kibernetinio saugumo iššūkius, kaip niekad svarbus“.
 
Ministras taip pat susitiko su viena gausiausių ir aktyviausių Australijoje – Melburno lietuvių bendruomene nuo 1960 metų be pertraukų veikiančiuose Lietuvių namuose. G. Landsbergis padėkojo bendruomenei už solidarumą ir paramą sudėtingais Lietuvos istorijos laikotarpiais, kvietė ir toliau aktyviai prisidėti prie Lietuvos klestėjimo.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2022.02.09; 07:00
Trumposios naujienos

Tenisininkas Novakas Džokovičius. EPA – ELTA foto

Belgradas, sausio 17 d. (AFP-ELTA). Serbų teniso žvaigždė Novakas Džokovičius po savo deportacijos iš Australijos grįžo į Belgradą.
 
Dešimtims žurnalistų ir aistruolių pirmadienį laukiant prie oro uosto Serbijos sostinėje, 34-erių sportininkas paliko pastatą pro šoninį išėjimą, sakė vienas apsaugininkas.
 
Nuo koronaviruso nepasiskiepijęs N. Džokovičius norėjo dalyvauti „Australian Open“ turnyre Melburne, nors Australija įsileidžia tik visiškai paskiepytus užsieniečius. Į šalį atskridęs serbas pateikė pareigūnams medicininę pažymą dėl gruodžio 16 dieną gauto teigiamo COVID-19 PGR testo rezultato. Tačiau pareigūnai jo pateiktą dokumentą atmetė ir nurodė, kad to įvažiavimui į šalį nepakanka.
 
Po teisinio ginčo buvo galutinai anuliuota N. Džokovičiaus viza. Dabar jam gresia trejų metų draudimas atvykti į Australiją.
 
Rasa Strimaitytė (ELTA)
 
2022.01.18; 07:00
Trumposios naujienos

Niujorkas, gruodžio 3 d. (dpa-ELTA). Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja patvirtino vadinamąsias olimpines paliaubas dėl Pekino žiemos žaidynių, tačiau penktadienį Australijos žiniasklaida pranešė, kad ši šalis ir dar 19 valstybių atsisako pasirašyti susitarimą, nes svarsto diplomatinį boikotą.
 
Australija ir JAV svarsto galimybę nesiųsti aukštų pareigūnų į vasario mėnesį vyksiančias žaidynes, protestuodamos prieš žmogaus teisių padėtį Kinijoje, be kita ko, ir dėl neseniai kilusio skandalo, susijusio su tenisininke Peng Shuai. Tų šalių sportininkai žaidynėse vis tiek dalyvaus.
 
Raginimas nutraukti konfliktus olimpinių žaidynių metu atsirado dar antikos laikais, ir nors dabartinė jo versija iš esmės yra simbolinė, pranešimai, kad šalys nenori pasirašyti susitarimo, yra aiškus signalas Kinijai.
 
Paklaustas apie diplomatinį žaidynių boikotą, Australijos ministras pirmininkas Scottas Morrisonas, pasak laikraščio „Sydney Morning Herald“, atsakė: „Šiuo metu svarstome šiuos klausimus ir ieškome sprendimų“.
 
Živilė Aleškaitienė (DPA)
 
2021.12.03; 11:36
Trumposios naujienos

Emmanuelis Macronas, Prancūzijos prezidentas. EPA – ELTA nuotr.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas trečiadienį po pokalbio su Jungtinių Valstijų prezidentu Joe Bidenu nurodė savo šalies ambasadoriui kitą savaitę sugrįžti į JAV, sakoma bendrame lyderių pranešime.
 
Tai buvo pirmasis abiejų šalių prezidentų pokalbis nuo tada, kai, paskelbus apie naują Australijos, Jungtinės Karalystės (JK) ir JAV trišalį karinį aljansą, Sidnėjus nutraukė povandeninių laivų pirkimo sutartį su Prancūzija. Paryžius tuomet atšaukė konsultacijoms savo ambasadorius Australijoje ir JAV.
 
„E. Macronas nusprendė, kad Prancūzijos ambasadorius kitą savaitę sugrįš į Vašingtoną. Tada jis pradės intensyvų darbą su aukštais JAV pareigūnais“, – sakoma bendrame prezidentų pranešime.
 
Jame E. Macronas ir J. Bidenas taip pat įsipareigojo inicijuoti „išsamias konsultacijas“, siekiant atkurti pasitikėjimą, ir spalio pabaigoje susitikti Europoje.
 
Pranešime taip pat nurodoma, kad „abu lyderiai sutiko, jog šioje situacijoje būtų naudingos atviros sąjungininkių konsultacijos Prancūzijai ir mūsų Europos partnerėms strategiškai aktualiais klausimais“.
 
Negana to, J. Bidenas sutiko, kad reikalinga stipresnė Europos gynyba, kuri papildytų NATO. Tokią idėją anksčiau keliskart yra išreiškęs E. Macronas.
 
„JAV taip pat pripažįsta stipresnės ir pajėgesnės Europos gynybos, kuri teigiamai prisideda prie transatlantinio ir pasaulinio saugumo bei papildo NATO, svarbą“, – priduriama prezidentų pranešime.
 
Lina Linkevičiūtė (AFP)
 
2021.09.23; 00:29
Trumposios naujienos

Vokietijos vėliava. Slaptai.lt nuotr.

Vokietijos užsienio reikalų ministras Heiko Maasas antradienį pareiškė solidarumą Prancūzijai dėl žlugusios povandeninių laivų pardavimo sutarties su Australija.
 
„Suprantu mūsų draugų iš Prancūzijos pyktį“, – žurnalistams Jungtinėse Tautose (JT) sakė H. Maasas.
 
„Tai, kas buvo nuspręsta, ir kaip dėl to buvo nuspręsta, suerzino ir nuvylė ne tik Prancūziją“, – pridūrė ministras.
 
Lina Linkevičiūtė (AFP)
 
2021.09.22; 05:17
Gordijo mazgas

Australijos premjeras Scottas Morrisonas. EPA-ELTA nuotr.

Australijos premjeras Scottas Morrisonas sekmadienį pareiškė, kad Prancūzijos valdžia jau anksčiau žinojo, kad Kanbera smarkiai nerimavo dėl pažadėtų prancūziškų povandeninių laivų.
 
Prancūziją papiktino šios savaitės viduryje Australijos priimtas sprendimas pasitraukti iš daugybės milijardų dolerių vertės sutarties, pagal kurią prancūzai australams turėjo pastatyti povandeninius laivus. Vietoje prancūziškų laivų Australija pasirinko amerikietiškus branduolinius povandeninius laivus.
 
S. Morrisonas teigė suprantantis Prancūzijos vyriausybės „nusivylimą“, tačiau kartu pažymėjo, kad nerimą dėl sutarties su Prancūzija ir jis, ir kiti Australijos vyriausybės nariai išreiškė jau prieš kelis mėnesius.
 
„Mums kėlė didelį ir rimtą susirūpinimą, kad „Attack“ klasės laivų pajėgumai neatitiks mūsų strateginių interesų. Leidome labai aiškiai suprasti, kad sprendimas priklausys būtent nuo mūsų nacionalinių strateginių interesų. Nesigailiu ir niekada nesigailėsiu sprendimo pirmenybę teikti Australijos nacionaliniams interesams“, – spaudos konferencijos Sidnėjuje metu kalbėjo ministras pirmininkas.
 
Anot S. Morrisono, iš jo vyriausybės pusės būtų buvę „aplaidu“ nepaisyti žvalgybos ir gynybos ekspertų patarimų ir toliau laikytis susitarimo su Prancūzija, taip pakenkiant Australijos strateginiams interesams.
 
Kiek anksčiau tą pačią dieną pasisakęs Australijos gynybos ministras Peteris Duttonas pareiškė, kad šalies valdžia „atvirai, sąžiningai ir iš anksto“ Prancūziją informavo apie nerimą, kad viršytas sutarties biudžetas ir atsiliekama nuo grafiko.
 
Irma Jančiauskaitė (AFP)
 
2021.09.19; 16:27
Trumposios naujienos

Paryžius. EPA – ELTA nuotr.

Penktadienį Prancūzija pareiškė, kad negali pasitikėti Australija vykstančiose derybose dėl prekybos susitarimo su ES, kai Kanbera atsisakė susitarimo pirkti prancūziškus povandeninius laivus ir vietoj jų pasirinko amerikietiškus.
 
Paryžius, Australijos sprendimą pavadinęs „dūriu į nugarą“, pagrasino, kad tai gali paveikti toli siekiančias derybas dėl prekybos.
 
„Vedame derybas dėl prekybos su Australija, – naujienų kanalui „France 24“ sakė Europos reikalų ministras Clement Beaune. – Neįsivaizduoju, kaip galime pasitikėti savo partneriais iš Australijos“.
 
Europos Komisija, kuri savo narių vyriausybių vardu derasi dėl prekybos susitarimų, ir Australija šį pavasarį užbaigė 11-ąjį derybų, prasidėjusių 2018 metais, raundą.
 
Kitą derybų raundą, kuris apims tokias sritis kaip prekyba, paslaugos, investicijos ir intelektinės nuosavybės teisės, planuojama surengti šių metų rudenį.
 
ES yra trečia pagal dydį Australijos prekybos partnerė: 2020 metų parduotų prekių vertė siekia 36 mlrd. eurų, o paslaugų – 26 mlrd. eurų.
 
Živilė Aleškaitienė (AFP)
 
2021.09.18; 07:32
Trumposios naujienos

Australijoje – protestai dėl suvaržymų. EPA – ELTA nuotr.

Dviejuose didžiausiuose Australijos miestuose per šeštadienį vykusius susirėmimus tarp prieš karantiną nusiteikusių protestuotojų ir policijos pareigūnų sulaikyta šimtai žmonių, šalyje tądien užfiksavus rekordinį COVID-19 infekcijų paros prieaugį.
Australai protestuoja. EPA – ELTA nuotr.
 
Visoje šalyje per pastarąją parą registruoti 894 nauji vietinio COVID-19 perdavimo atvejai, praėjus dienai po to, kai dėl delta atmainos Sidnėjaus valdžios institucijos mažiausiai iki rugsėjo pabaigos pratęsė mieste galiojantį karantiną.
 
Dėl besiplečiančio infekcijos protrūkio Melburną apimanti Viktorijos valstija šeštadienį taip pat visos valstijos mastu išplėtė rekomendaciją likti namuose. Tačiau tūkstančiai žmonių Melburne nepaisė paskelbtų visuomenės sveikatos gairių ir išėjo į gatves pareikšti nepasitenkinimo galiojančiais suvaržymais. Kilus susirėmimams, policijos pareigūnams teko panaudoti ašarines dujas.
 
Per „smurtinį ir neteisėtą“ protestą sužaloti septyni policininkai ir sulaikyta daugiau kaip 200 žmonių, sakoma Viktorijos policijos pajėgų pranešime. „Nors proteste būta ir taikių demonstrantų, daugelis dalyvių atėjo galvoje turėdami smurtą“, – priduriama pranešime.
 
Sidnėjuje taip pat pasitelktos gausios policijos pajėgos, blokuoti keliai ir sulaikinėti žmonės, kai protestuoti susirinko apie 250 žmonių, nurodė Naujojo Pietų Velso policija. Apie dideles susirinkusių žmonių minias taip pat pranešta Brisbane.
Australijoje – protestai. EPA – ELTA nuotr.
 
Sidnėjaus gyventojai birželio pabaigoje pradėjo gyventi karantino sąlygomis, tačiau dabar apribojimai išplėsti į dvi valstijas, šalies sostinę ir paveikia daugiau kaip 15 mln. žmonių.
 
Mažiau kaip trečdalis Australijos populiacijos yra visiškai paskiepyta nuo koronaviruso. Šalies vakcinacijos kampanijos startas buvo lėtas, tačiau tempai pastarosiomis savaitėmis pagreitėjo ir šalies lyderiai užsibrėžė tikslą prieš apribojimų panaikinimą paskiepyti daugiau kaip 70 proc. gyventojų.
 
Visoje 25 mln. gyventojų turinčioje Australijoje nuo pandemijos pradžios patvirtinta daugiau kaip 42 tūkst. COVID-19 atvejų ir 974 su virusu susijusios mirtys.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.08.22; 06:16
Atsargiai

Australija ir „Facebook“ derasi dėl socialiniame tinkle įvesto naujienų portalų draudimo. EPA-ELTA nuotr.

„Facebook“ vadovas Markas Zuckerbergas penktadienį dalyvavo derybose su Australijos vyriausybe dėl įstatymo, kuriuo socialinis tinklas įpareigojamas mokėti Australijos naujienų portalams už jų turinį.
 
Tuo tarpu Australijos premjeras Scottas Morrisonas tvirtina, kad jo vadovaujama šalis nenusileis technologijų milžinės „grasinimams“.
 
Nuo ketvirtadienio australai nebegali feisbuke skelbti nuorodų į straipsnius naujienų portaluose ar peržiūrėti Australijos naujienų portalų „Facebook“ paskyrų.
 
Australijos iždo sekretorius Joshas Fredenbergas teigė penktadienį pasikalbėjęs su M. Zuckerbergu, derybos esą tęsis ir savaitgalį.
 
„Aptarėme likusius klausimus ir sutarėme, kad mūsų komandos nedelsiant pradės juos spręsti“, – „Twitter“ paskyroje rašė J. Frydenbergas.
 
Savo ruožtu premjeras S. Morrisonas pareiškė, kad „Facebook“ įvestas draudimas yra grasinimas.
 
„Manau, kad tai nėra geras jų žingsnis, jie turėtų tai pakeisti ir sugrįžti prie derybų stalo“, – sakė jis.
 
„Facebook“ draudimą įvedė dėl planuojamo Australijos įstatymo, kuriuo interneto milžinės, tokios kaip „Facebook“ ir „Google“, yra įpareigojamos mokėti didiesiems Australijos naujienų portalams už nuorodas į jų turinį.
 
Šis įstatymas pirmadienį bus svarstomas Australijos Senate.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.02.19; 08:00
Trumposios naujienos

Freizerio saloje. EPA-ELTA nuotr.

Australijos ugniagesiams pavyko sukontroliuoti krūmynų gaisrą Freizerio saloje, įtrauktoje į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.
 
Gaisras išdegino itin didelę salos teritoriją. Jį, kaip įtariama, sukėlė nelegalus stovyklos laužas.
 
Gaisras didžiausioje pasaulyje smėlio saloje, esančioje prie rytinės Australijos pakrantės, suniokojo didžiulius salos miškų plotus, iki kol praėjusį savaitgalį salą pasiekė stiprios liūtys.
 
Tačiau dėmesys dabar nukrypo į smarkius vėjus, liūtis ir neįprastai aukštas bangas. Baiminamasi, kad rytinėje šalies pakrantėje kils potvyniai.
 
Audros atkeliavo praėjus kiek daugiau nei savaitei po Australiją alinusios karščio bangos. Mokslininkai teigia, kad klimato kaita skatina ekstremalesnius orus Australijoje, įskaitant sausras, krūmynų gaisrus ir ciklonus. Kylant pasaulinei temperatūrai, tokie reiškiniai tik stiprės.
 
Gaisras Freizerio saloje yra pirmasis didelis šios vasaros Australijoje gaisras. Šalyje 2019–2020 metų vasarą siautėjo beprecedenčiai krūmynų gaisrai. Gaisrų sezonas prasidėjo neįprastai anksti – rugsėjį. Per gaisrus žuvo 33 žmonės, suniokota daugiau kaip 3 tūkst. namų, Australijos pietuose ir rytuose išdegė milijonai hektarų.
 
Freizerio sala, žinoma dėl didelės laukinių šunų, dingų, populiacijos, į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą buvo įtraukta dėl savo atogrąžų miškų, gėlavandenių kopų ežerų ir vis dar besivystančios smėlio kopų sistemos.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.12.14; 12:10
Trumposios naujienos

Melburne per protestą dėl karantino priemonių suimta 16 žmonių. EPA-ELTA nuotr.

Melburne per penktadienį vykusį protestą prieš karantino priemones kilus demonstrantų susirėmimams su policija suimta 16 žmonių, pranešė vietos žiniasklaida.
 
Policija kelių šimtų demonstrantų minią, kurioje tik nedaugelis dėvėjo apsaugines kaukes, vaikė ašarinėmis dujomis, skelbia Australijos transliuotojas ABC.
 
Protestuotojai reikalavo atšaukti griežtą Viktorijos valstijos sostinėje galiojantį karantiną, laikomą vienu griežčiausių karantinų visame pasaulyje.
 
Kai kurie protestuotojai buvo nešini plakatais su užrašais „Covid-19 yra klastotė“. Viktorijos valstija nuo birželio mėnesio kovoja su antrąja koronaviruso banga, dėl kurios valdžios institucijos liepos pradžioje įvedė griežtų ribojimo priemonių.
Melburne žmonės protestuoja dėl griežtojo karantino. EPA – ELTA nuotr.
 
Kaip skelbė ABC, kai kurie apribojimai šią savaitę buvo sušvelninti, tačiau gyventojai vis vien negali keliauti toliau, nei 25 km atstumu nuo savo namų ir taip pat negali į namus įsileisti lankytojų, išskyrus atvejus, kai esama pateisinamų priežasčių.
 
Be kita ko, teritorijoje taip pat draudžiami daugiau nei 10 žmonių iš daugiau nei dviejų namų ūkių susibūrimai.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.10.24; 07:05
Trumposios naujienos

„Facebook“ pagrasino neleisti vartotojams Australijoje platformoje dalintis naujienų straipsniais po to, kai Australijos vyriausybė pateikė įstatymo projektą, pagal kurį technologijų milžinės vietos žiniasklaidos įmonėms turėtų mokėti už turinį, skelbia „Deutsche Welle“.
 
Australijos vyriausybei pasiūlius priimti įstatymą, kuriuo technologijų įmonės įsipareigotų žiniasklaidos redakcijoms kompensuoti tam tikras sumas dėl pastarųjų turinio panaudojimo, „Facebook“ paskelbė precedento neturintį grasinimą dėl galimo draudimo vartotojams dalintis naujienų straipsniais.
 
„Atsižvelgdami į tai, kad įstatymo projektas gali būti patvirtintas, nebeleisime redakcijoms ir gyventojams Australijoje dalintis vietos bei tarptautinių naujienų žinutėmis „Facebook“ bei „Instagram“ paskyrose“, – teigė „Facebook“ direktorius Australijoje bei Naujojoje Zelandijoje Willas Eastonas.
 
Jis taip pat pabrėžė, kad įstatymo projektas stato įmonę į tokią situaciją, kai ši turi rinktis tarp „visiško draudimo dalintis naujienomis arba sutikimo, kad redakcijos ims mokesčius už tiek turinio, kiek tik norės, o suma nebus apibrėžta jokiais aiškiais limitais“.
 
„Joks verslas negali tarpti tokiose sąlygose“, – tvirtino jis.
 
Australija planuoja įgyvendinti griežtesnius tokių technologijų milžinių kaip „Facebook“ bei „Google“ galių apribojimus. Įvedus apribojimų, įmonės turėtų mokėti už naudojamą turinį, kurį kuria vietos naujienų agentūros. Šiais apribojimais siekiama skaidrinti socialinių tinklų platformose naudojamų turinio reitingavimo algoritmų veiklą.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.09.01; 11:17
Trumposios naujienos

Australijos laikraščiai. EPA – ELTA nuotr.

Milijardieriaus Ruperto Murdocho Australijos žiniasklaidos grupė „News Corp“ paskelbė stabdanti daugiau nei 100 regioninių ir vietos laikraščių leidybą. Tokios sprendimo imtasi dėl koronaviruso pandemijos sutrikus reklamos rinkai.
 
Balandžio 1 d. „News Corp“ skelbė laikinai stabdanti apie 60 laikraščių leidybą. Bendrovės teigimu, didžioji dalis šiuo metu leidžiamų popierinių laikraščių iki birželio 29 d. persikels į internetinę erdvę. Planuojama, kad 76 laikraščiai bus prieinami internete, o 35 laikraščiai bus visiškai panaikinti.
 
Šis žingsnis atspindi tendencijas žiniasklaidos sektoriuje visame pasaulyje, nes krintantis skaitytojų skaičius ir „Google“ bei „Facebook“ iškilimas sumažino žiniasklaidos įmonių reklamos pajamas.
 
„News Corp Australia“ vadovas Michaelas Milleris tvirtino, kad pokyčius paskatino koronaviruso pandemija, paveikusi nedidelių laikraščių leidybos tvarumą.
 
„Reklama spaudoje sudarė didžiąją dalį mūsų pajamų. Taigi, kad prisitaikytume prie besikeičiančių tendencijų, performuojame „News Corp Australia“, kad susitelktume ties vietomis, kurių link juda gyventojai ir verslas“, – pranešime teigė M. Milleris.
 
Bendrovė patvirtino, kad pokyčiai „lems darbo vietų praradimą“, tačiau esą 375 žurnalistai ir toliau dirbs pasikeitusio formato laikraščiuose.
„The Sidney Morning Herald“ anksčiau skelbė, kad „News Corp“ Australijos regioninių laikraščių padalinyje dirba iš viso 1 200 darbuotojų.
 
Bus nutraukiama laikraščių visose Australijos valstijose leidyba, dešimtys jų nebebus leidžiami Kvinslande, Naujajame Pietų Velse ir Viktorijoje.
 
Anksčiau apie nutraukiamą veiklą dėl prasidėjusios krizės paskelbė Australijos nacionalinė naujienų agentūra AAP.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.05.28; 10:15
Atsargiai

Policijos pareigūnai Vakarų Australijoje nušovė vyrą, kuris peiliu sužeidė Pilbaros regione įsikūrusio prekybos centro lankytojus. Apie tai informuoja BBC.
 
Per Saut Hedlando mieste esančiame prekybos centre „South Hedland Square“ surengtą ataką nukentėjo keli žmonės. Pranešama, kad du sužeistieji yra sunkios būklės.
 
Įvykio liudininkai vietos žiniasklaidai teigia matę peiliu lankytojams grasinusį vyriškį, o po to pasigirdo šauksmai ir šūviai. Anot policijos atstovų, grėsmių visuomenės saugumui nebėra.
 
Saut Hedlandas yra nedidelis miestelis kaimiškame Pilbaros regione, priklausančiame Vakarų Australijai. Dauguma šių apylinkių gyventojų darbuojasi kalnakasybos įmonėse ir kitose susijusiose pramonės šakose.
 
Pasak atakos liudininkų, nušautas neįvardytos tapatybės užpuolikas dėvėjo signalinę ryškiai geltonos spalvos liemenę.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.05.01; 00:30
Trumposios naujienos

„Ruby Princess“. EPA-ELTA nuotr.

Koronavirusas buvo patvirtintas maždaug pusei kruizinio laivo „Ruby Princess“ darbuotojų, kuriems pasireiškė simptomai, šeštadienį pranešė Australijos sveikatos apsaugos pareigūnai.
 
Į pietus nuo Sidnėjaus prisišvartavusiame kruiziniame laive peršalimo simptomai pasireiškė 97 laivo darbuotojams. 46 iš jų buvo patvirtintas koronavirusas, teigiama Naujojo Pietų Velso valstijos sveikatos ministerijos pranešime. Atstovai sako, kad tyrimai dėl COVID-19 laive bus ir toliau vykdomi.
 
„Ruby Princess“ darbuotojų komandą sudaro iš viso 1 040 žmonių. Kai kurie jų jau buvo evakuoti ir dėl sunkios būklės išvežti į Australijos ligonines. Laivas Australiją turėtų palikti po 10 dienų. Šiuo metu jis yra prisišvartavęs šalia anglies terminalo pramoniniame Port Kemblos uoste ir čia jau stovi maždaug savaitę.
 
Policijos pajėgos vykdo tyrimą, kuriuo siekiama išsiaiškinti, kodėl kovo 19 d. beveik 2 700 „Ruby Princess“ keleivių buvo leista išsilaipinti Sidnėjuje – nebuvo atliekama nei sveikatos patikra, nei vėliau – izoliacija. Su neatsakingai išleistais kruizinio laivo keleiviais siejami maždaug 600 užsikrėtimo koronavirusu atvejų Australijoje bei 16 mirčių. Tai buvo didžiausias COVID-19 židinys visoje šalyje.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.04.11; 17:35
Trumposios naujienos

Australijos policija ir kariuomenė artimiausiu metu pradės skraidinti gydytojus į kelis netoli Sidnėjaus įstrigusius kruizinius laivus, kad patikrintų juose esančių beveik 9 tūkst. įgulos narių sveikatą ir atliktų tyrimus dėl COVID-19.
 
Karinio pobūdžio operacija, prasidėsiančia šią savaitę, tikimasi išspręsti nesutarimus tarp kruizinių linijų operatorių ir valdžios institucijų, kurios baiminasi, kad naujai įvežtų užsikrėtimo koronavirusu atvejų banga perkraus vietos ligonines.
 
Kovo viduryje Australija uždraudė visus kruizus, tačiau vėliau leido australams išsilaipinti iš Sidnėjuje prisišvartavusių keturių kruizinių laivų. Dėl šio sprendimo Australijoje užsikrėtimo koronavirusu atvejų skaičius šoktelėjo net 450.
 
„Aš ėmiausi šito reikalo“, – sakė Naujojo Pietų Velso, į kurį įeina Sidnėjus ir kur yra daugumas įstrigusių kruizinių laivų, policijos komisaras Mickas Fulleris.
 
„Bijau, kad perkėlę 9 000 žmonių iš kruizinių laivų į izoliaciją ir nežinodami, ar jie turi virusą, ar jiems gali pasireikšti simptomai, tai visiškai perkrautų mūsų ligoninių sistemą“, – teigė M. Fulleris.
 
„Nuleisime gydytojus į aštuonis laivus, 9 000 žmonių – savaime didelė užduotis“, – tikino jis.
 
M. Fullerio teigimu, visi, kuriems reikia skubios medikų pagalbos, bus perkelti į ligonines sausumoje, tačiau esą bus tikimasi, kad laivai su likusia įgulos dalimi plauks atgal į savo šalių uostus.
 
„Laikomės protingo ir kartu pragmatiško požiūrio šių kruizinių laivų atžvilgiu“, – sakė M. Fulleris, pabrėždamas, kad derybos su laivų savininkais tebevyksta.
 
Vietos žiniasklaidos žiniomis, Australijos teritoriniuose vandenyse ar uostuose yra iš viso 18 užsienio valstybėse registruotų laivų, kuriuose yra apie 15 000 įgulos narių.
 
Laivų savininkai esą ne kartą prašė, kad laivuose įstrigusiems įgulos nariams būtų leista lėktuvų reisais sugrįžti į gimtąsias šalis.
 
Nors Vakarų Australijos tarnybos praeitą savaitgalį leido maždaug 800 kruizinių laivų keleiviams vokiečiams atskristi namo, pareigūnai skeptiškai vertina galimybę tokiu būdu sugrįžti tūkstančiams įgulos narių.
 
Australijoje patvirtinta daugiau nei 5 000 COVID-19 atvejų, ši liga pasiglemžė 23 žmonių gyvybes.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.04.02; 00:30
Trumposios naujienos

Australijos Naujojo Pietų Velso valstijos policijos pareigūnai perspėja, kad saviizoliacijos taisyklių nesilaikantiems gyventojams gresia iki pusmečio kalėjimo bausmė.
 
Griežta saviizoliacija taikoma, kad būtų pristabdytas naujojo koronaviruso plitimas žemyne.
 
Policija paragino piliečius pranešti apie gyventojus, kurie nesilaiko duotų nurodymų ir įsakymų, skirtų viruso plitimui pažaboti.
 
Paviešintame kreipimesi policijos pareigūnai teigia, kad jiems įgaliojimai priverstinai vykdyti tokius nurodymus ir bausti pažeidėjus numatyti atitinkamame šalies įstatyme dėl visuomenės sveikatos apsaugojimo. Remiantis šiuo įstatymu, pažeidėjai gali būti įkalinti iki šešių mėnesių.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.03.22; 16:00
Trumposios naujienos

Gaisrai Australijoje. EPA – ELTA nuotr.

Australijos konservatorių premjero Scotto Morrisono reitingai gerokai smuko, daugiausia dėl itin nesėkmingo vadovavimo šaliai per krūmynų gaisrų krizę, besitęsiančią jau kelis mėnesius.
 
S. Morrisoną palaiko 37 proc. australų, o tai yra 8 proc. punktais mažiau nei gruodžio pradžioje, rodo naujausia apklausa, kurią atliko Australijos laikraštis „The Australian“.
 
S. Morrisoną apklausoje aplenkė opozicinių leiboristų lyderis Anthony’is Albanese’as, kuriam simpatijas išreiškė 46 proc. respondentų.
 
59 proc. apklaustųjų taip pat teigė esantys nepatenkinti S. Morrisono darbu.
 
Tai yra pirmoji Australijos viešosios nuomonės apklausa, atlikta 2020 m. Šioje apklausoje S. Morrisono reitingai yra prasčiausi nuo tada, kai jis perėmė partijos vairą 2018 m. rugpjūtį.
 
Rugsėjį prasidėję krūmynų gaisrai Australijoje jau išdegino daugiau nei 10 mln. ha žemės, pasiglemžė 28 žmonių gyvybes ir sunaikino per 2 tūkst. namų.
 
Savo ruožtu Vyriausybė pažadėjo skirti 50 mln. dolerių gamtos gelbėjimui ir apsaugai. Šios lėšos bus skirtos iš 2 mlrd. dolerių dydžio fondo, skirto atsigauti po krūmynų gaisrų.
 
Mokslininkai perspėja, kad gaisruose galėjo žūti nuo pusės milijardo iki milijardo gyvūnų, o kai kurios gyvūnų rūšys dėl liepsnų galimai visai išnyko.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.01.13; 12:00
Trumposios naujienos

Tūkstančiai žmonių pasirašė peticiją, kuria raginama veisti koalas Naujojoje Zelandijoje, nes Australiją siaubiantys miškų gaisrai sunaikino daugumą gyvūno natūralių buveinių.
 
„Koalos Australijoje yra iš esmės išnykusios, jos galėtų gyvuoti Naujojoje Zelandijoje, kaip ir daugelis kitų Australazijos rūšių, – sakoma peticijoje, kurią pirmadienio rytą buvo pasirašę daugiau nei 7 tūkst. žmonių. – Tai nepažeistų mūsų vietinės ekosistemos, nes koalos įprastai gyvena atviruose eukaliptų miškuose, o šių medžių lapai sudaro didžiąją dalį jų maisto.“
 
Peticijoje teigiama, kad Naujojoje Zelandijoje yra apie 30 tūkst. ha tokių miškų, panašių į esančius Australijoje.
 
Visoje Australijoje nuo rugsėjo, kai rugsėjį prasidėjo miškų gaisrų laikotarpis, išdegė daugiau nei 10 mln. ha žemės. Mažiausiai 26 žmonės žuvo, buvo sunaikinta daugiau nei 2 tūkst. namų. Manoma, kad pražūtingame gaisre gyvybės neteko per pusę milijardo gyvūnų.
 
„Koalas visada paliesdavo gaisrai, tačiau šiomis dienomis problema yra tai, kad koala yra pažeidžiama rūšis, kuri susiduria su daugybe grėsmių. Gaisrai šalia kitų grėsmių gali turėti katastrofiškų padarinių koalų populiacijai“, – teigė Sidnėjaus universiteto Mokslų fakulteto mokslininkė Valentina Mella.
 
Australijos gyvūnų rūšių įvedimas į Naująją Zelandiją anksčiau baigdavosi gana netikėtai. XIX a. viduryje Naujojoje Zelandijoje pradėti veisti Australijos oposumai, tačiau itin greitai jų populiacija pasiekė milijonus gyvūnų. Iki šios dienos oposumai išlieka kenkėjais Naujojoje Zelandijoje. Nors Australijoje oposumai saugomi, Naujojoje Zelandijoje jie naikina vietos miškus.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.01.13; 00:30