Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. EPA – ELTA foto
Viena/ Kyjivas, kovo 30 d. (Ukrinform-ELTA). Bendra Rusijos minomis užteršta Ukrainos teritorija sudaro 174 tūkst. kvadratinių kilometrų, t. y. yra dvigubai didesnė už Austrijos teritoriją, ketvirtadienį per vaizdo konferenciją kreipdamasis į Austrijos nacionalinę tarybą pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
„Šimtas septyniasdešimt keturi tūkstančiai kvadratinių kilometrų Ukrainos teritorijos yra užteršta okupanto padėtomis minomis ir nesprogusiais įvairių tipų rusiškais sviediniais. Šis užterštas plotas yra kaip dvi Austrijos teritorijos. Tai šimtai tūkstančių priešpėstinių ir prieštankinių minų, raketų, aviacinių bombų, minosvaidžio sviedinių, kurie nesprogę įstrigo laukuose“, – sakė V. Zelenskis.
Jis pridūrė, kad rusų okupantai paliko tūkstančius sprogmenų ir granatų, paslėptų paprastų gyventojų pastatuose, soduose, parkuose ir kiemuose, ir jie beveik kasdien nusineša ukrainiečių gyvybes išlaisvintose teritorijose. Ukrainos prezidentas kalbėjo apie atvejus, kai okupantai, prieš pasitraukdami iš ukrainiečių gyvenviečių, tyčia palikdavo sprogstamuosius užtaisus muzikos instrumentuose, buitinėje technikoje ir įvairiuose daiktuose, ir pabrėžė pagalbos Ukrainai svarbą išminuojant teritorijas. Austrijos žemėlapis
Ukrainos prezidento kalbos Austrijos parlamento salėje klausėsi Austrijos federalinis prezidentas Alexanderis Van der Bellenas, federalinės vyriausybės nariai ir Ukrainos ambasadorius Austrijoje Vasilijus Chymynecas.
„Ukrinform“ primena, kad Austrija liko viena iš paskutinių ES valstybių narių, kurios parlamentas išklausė Ukrainos vadovo kreipimąsi. Šiuo metu iš 27 Europos Sąjungos šalių tik Bulgarija ir Vengrija dar nesuteikė Ukrainos prezidentui tokios galimybės.
Viena, kovo 24 d. (Ukrinform-ELTA). Austrija kaip Romos statuto narė privalo vykdyti Tarptautinio Baudžiamojo Teismo (TBT) išduotus arešto orderius, ir imuniteto neturi net valstybių vadovai.
Tai naujienų agentūrai „Ukrinform“ pranešė Austrijos federalinė teisingumo ministerija, atsakydama į klausimą dėl TBT išduoto Rusijos prezidento Vladimiro Putino arešto orderio vykdymo.
„Austrija yra Romos statuto narė. Tai reiškia, kad Austrija, kaip ir visos kitos susitarimo šalys, privalo bendradarbiauti su TBT: jo išduoti arešto orderiai turi būti vykdomi, o TBT ieškomi asmenys turi būti suimti“, – sakė žinybos atstovai, paklausti, ar Austrijos valdžia sulaikys Putiną, jei jis atvyks į šalies teritoriją.
Austrijos teisingumo ministerija taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad „2019 metais TBT vienoje byloje (Sudano prezidento Omaro al-Bashiro) jau nusprendė, kad net valstybių vadovai neturi imuniteto prieš Teismą“.
„Niekas nėra aukščiau už įstatymą, o tai reiškia, kad kiekvienas nusikaltimas turi būti iki galo ištirtas. Neturi būti jokio nebaudžiamumo“, – pabrėžė Austrijos teisingumo ministerijos atstovai.
Kaip jau buvo pranešta, kovo 17 d. TBT išdavė Rusijos prezidento Vladimiro Putino ir vaikų teisių kontrolierės Marijos Lvovos-Belovos arešto orderius. Jie įtariami karo nusikaltimais – neteisėtu vaikų deportavimu iš okupuotos Ukrainos teritorijos.
Kovo 16 d. buvo pranešta, kad Austrija prisijungė prie tarptautinės koalicijos dėl Specialiojo tribunolo Rusijai.
Austrijos užsienio reikalų ministras Alexanderis Schallenbergas. EPA – ELTA nuotr.
Kyjivas, sausio 17 d. (ELTA). Ukrainos diplomatai kviečia Austrijos užsienio reikalų ministrą Alexanderį Schallenbergą apsilankyti Dnipre, kur Rusijos raketos smūgio gyvenamajam namui aukomis tapo mažiausiai 44 žmonės.
Kaip praneša portalas „rbc.ua“, taip Ukrainos užsienio reikalų ministerijos sureagavo į Austrijos diplomatijos vadovo raginimą „išsaugoti saiko jausmą Rusijos atžvilgiu“.
„Vertiname bendradarbiavimą su Austrija, esame dėkingi jai už paramą Jungtinėse Tautose ir Europos Sąjungoje, todėl laukiame ministro vizito į Ukrainą. Be kita ko, kviečiame Austrijos diplomatijos vadovą apsilankyti Dnipre“, – pareiškė Ukrainos URM atstovas Olehas Nikolenka.
Pasak jo, ten austrų diplomatas turės galimybę pakartoti savo argumentus apie saiko jausmą 44 žmonių, kuriuos pražudė Rusijos raketos smūgis daugiaaukščiam gyvenamajam namui, artimiesiems. Arba tiems ukrainiečiams, kurių šeimų narių iki šiol nepavyko rasti griuvėsiuose.
„Raginimai tęsti dialogą su Rusija, gerbti jos istoriją ir kultūrą stiprina Kremliaus nebaudžiamumo jausmą ir yra jo suvokiami kaip kvietimas tęsti ukrainiečių genocidą“, – pabrėžė O. Nikolenka.
Kaip jau buvo pranešta, pirmadienį Paryžiuje per elitinio Prancūzijos Sciences Po universiteto konferenciją Austrijos užsienio reikalų ministras A. Schallenbergas paragino išsaugoti saiko jausmą Rusijos atžvilgiu.
Pasak jo, „negalima peržengti ribos įvedant, pavyzdžiui, draudimą išduoti vizas 144 milijonams rusų, kadangi Rusija liks Europos istorijos ir kultūros dalis“. Dnipras po Rusijos raketų atakų. EPA – ELTA foto
Ministras pažymėjo nė kiek neabejojąs dėl to, kad reikia tvirtai remti Ukrainą jos kovoje dėl suvereniteto ir teritorijos vientisumo. „Rusijos sukeltas žiaurus agresijos karas yra beprotybė. Bet mes taip pat turime galvoti apie tai, kas bus rytoj, po savaitės ir po mėnesio“, – sakė A. Schallenbergas.
Jis vėl kritikavo sprendimą nekviesti Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo į neseniai Lenkijoje vykusį Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Organizacijos (ESBO) susitikimą.
„Europos saugumo architektūra ateityje turės vienaip ar kitaip apimti Rusiją kaip nuolatinę JT Saugumo Tarybos narę ir kaip branduolinę valstybę. ESBO reikia išsaugoti, tai viena iš nedaugelio likusių platformų, kur Rusijos diplomatai sėdi ir turi klausytis mūsų argumentų ir griežtos Rusijos sukelto karo kritikos“, – pareiškė Austrijos URM vadovas.
Prezidento Gitano Nausėdos vyr. patarėjas Kęstutis Budrys. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Austrijos Vyriausybei įspėjant sąjungininkes apie galimus Rusijos įsilaužimus į Vakarų energetikos sistemas bei numatomus elektros energijos tiekimo pertrūkius, prezidento Gitano Nausėdos patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Kęstutis Budrys sako, jog tokie incidentai itin drastiškų pasekmių nesukeltų.
Pasak jo, Lietuva – kitaip nei dalis kitų Vakarų Europos valstybių – eilę metų suvokė Maskvos grėsmę, todėl iš anksto rengėsi galimam energetiniam šantažui.
„Šiai dienai galime pasakyti, kad katastrofiškų padarinių mums atjungimas nuo Rusijos energetikos valdomos sistemos tikėtina nesukeltų“, – Eltai nurodė K. Budrys.
„Mūsų planavimas, pasirengimas, tam tikrų pažeidimų identifikavimas yra daug aukštesniame lygyje – pradedant jau vien nuo supratimo – negu kad kitų valstybių. (…) Mes esame šalia Rusijos, kuri mums vykdė gamtinių dujų nutraukimą, naftos tiekimo nutraukimą. Su elektra tų incidentų tiesioginių gal ir nebuvo. Visų kitų priemonių aibę mes matėme ir mūsų išvada buvo tokia – mes turime būti atsparūs. Dėl to mes darėme darbus lygiai taip pat planuodamiesi savo sistemų atsparumą – planuodami susijungti su kontinentine Europa tam, kad negalėtų manipuliuoti mūsų priklausomybe BRELL žiedu ir panašiai. Tai tas mūsų namų darbų bagažas yra didelis“, – aiškino jis.
Tuo metu kitose valstybėse, tiesiogiai nesusidūrusiose su Kremliaus grėsmėmis, pasirengimo nebuvo, pastebėjo K. Budrys. Todėl ir energijos tiekimo trūkiai, pasak jo, tokias šalis gąsdina labiau. Visgi, prezidento patarėjas viliasi, jog pastarųjų valstybių vyriausybės imsis atitinkamų veiksmų ir stiprins savo atsparumą Maskvos grasinimams.
„Kitose šalyse vien minties prileidimas, kad gali kažkas išnaudoti energetikos sistemas ar stabilumą, siekiant politinių tikslų, yra nauja. Mes stebimės, kaip jiems tai yra nauja, nes mes su tuo ir dirbome, ir atskiras politikas, strategijas, priemones įgyvendinome. Tose situacijose kitos šalys turi spartinti savo sprendimus. Čia labiau atkreipčiau dėmesį ne į tikimybę, o į pažeidumą ir atsparumą. Kuo daugiau valstybių galvos, kokios galėtų būti ir kaip turėtų būti atsparesnės, tuo geresnę situaciją mes turėtume ir bendrai Europoje“, – nurodė K. Budrys. Elektros tinklai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
ELTA primena, kad šią savaitę interviu leidiniui „Welt“ Austrijos gynybos ministrė Claudia Tanner teigė, jog šalis intensyviai ruošiasi galimam elektros energijos tiekimo nutraukimui. Pasak jos, tikimybė, kad artimiausiu metu kai kuriose Europos Sąjungos dalyse nutrūks elektros energijos tiekimas, yra labai didelė.
„Klausimas yra ne ar jis įvyks, bet kada jis įvyks. Didelio masto elektros tiekimo pertrūkio rizika dėl karo Ukrainoje vėl smarkiai išaugo: [prezidentui Vladimirui] Putinui įsilaužimas į Vakarų energetikos sistemas yra hibridinio karo priemonė. Mes neturime apsimesti, kad tai tik teorija. Turime pasiruošti elektros atjungimams Austrijoje ir Europoje“, – sakė C. Tanner.
Elektros tinklai temstant. Vytauto Visocko nuotr.
Policija, priešgaisrinė tarnyba, civilinės saugos organizacijos ir Austrijos kariai reguliariai rengia bendras pratybas, taip pat aiškina žmonėms, ką daryti dingus elektrai.
Be to, C. Tanner sakė, kad šalies vyriausybė iki 2025 metų planuoja investuoti 180 mln. eurų į 100 vadinamųjų savarankiškų „kareivinių“, kurios turės pakankamai energijos ir galės autonomiškai veikti dvi savaites, plėtrą. Taip pat planuojama 12 tokių kareivinių išplėsti ir paversti „saugumo salomis“, kurios krizės atveju galėtų tapti kontaktiniais punktais civiliams pagalbininkams ir teisėsaugos pareigūnams.
Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba. EPA – ELTA foto
Kyjivas, rugpjūčio 22 d. (ELTA). Iš Europos Sąjungos šalių tik Austrija ir Vengrija iki šiol netiekia Ukrainai ginklų kovai prieš Rusijos Federaciją. Tai antradienį pareiškė Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmitrijus Kuleba, praneša portalas „rbc.ua“.
„Išskyrus Vengriją ir Austriją, kaip neutralią šalį, dabar nė vienai ES šaliai ginklų tiekimas Ukrainai nėra tabu, nors toks buvo“, – sakė Ukrainos diplomatijos vadovas.
Anot D. Kulebos, tęsiantis partnerių Vakaruose politinėms diskusijoms, kada ir kokią ginkluotę perduoti Kyjivui, Ukraina kasdien fronte patiria nuostolių.
„rbc.ua“ primena Ukrainos prezidento biuro vadovo Andrijaus Jermako žodžius, jog Ukraina neleis, kad šalyje nutiktų tai, kas įvyko Afganistane ir Irake, kur JAV siuntė šimtus milijardų dolerių kainuojančią karinę techniką, o ji galiausiai atiteko priešui.
Austrijos užsienio reikalų ministrė šoka su Vladimiru Putinu. EPA-ELTA nuotr.
Viena, gegužės 23 d. (AFP-ELTA). Buvusi Austrijos užsienio reikalų ministrė Karin Kneissl, kuri prieš keletą metų per savo vestuves šoko su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, pasitraukė iš Rusijos naftos milžinės „Rosneft“ valdybos narių, pirmadienį pranešė bendrovė.
K. Kneissl pateikė atsistatydinimo raštą, kuris įsigalioja nuo penktadienio, sakoma „Rosneft“ pranešime.
57 metų moteris pateko į laikraščių antraštes, kai 2018 metais pakvietė V. Putiną į savo vestuves ir buvo nufotografuota per pokylį šokanti su juo.
Kitais metais ji pasitraukė iš Austrijos vyriausybės, o praėjusių metų birželį prisijungė prie „Rosneft“ valdybos kaip nepriklausoma direktorė.
Jos atsistatydinimas įvyko po to, kai penktadienį „Rosneft“ paskelbė, kad buvęs Vokietijos kancleris Gerhardas Schroederis palieka valdybą po penkerių metų darbo. Diena anksčiau Vokietija dėl ryšių su Rusija atėmė iš jo oficialias privilegijas.
Penktadienį K. Kneissl agentūrai AFP sakė, kad ketina užbaigti savo vienerių metų kadenciją, tačiau kovo mėnesį pranešė „Rosneft“, kad nesieks dar vienos kadencijos valdyboje.
K. Kneissl asmeninėje interneto svetainėje paskelbti keli interviu Rusijos valstybės finansuojamam transliuotojui RT; paskutinis interviu duotas likus dviem dienoms iki vasario 24 dienos, kai Rusija pradėjo karinę invaziją Ukrainoje.
Savo pareiškime „Rosneft“ padėkojo K. Kneissl už jos darbą „sudėtingos“ tarptautinės situacijos metu ir teigė, kad tikisi ateityje bendradarbiauti su ja kaip su eksperte.
Mirties ženklas. Slaptai.lt nuotr.
Viena, sausio 2 d. (ELTA). Austrijoje įsigaliojo įstatymas, įteisinantis pagalbinę savižudybę. Nuo sausio 1 d. nepagydoma ar chroniška sekinančia liga sergantys suaugusieji gali nuspręsti nusižudyti su pagalba. Apie tai informuoja BBC.
Austrijos parlamentas naująjį įstatymą patvirtino gruodžio mėnesį. Šiuo klausimu pasisakė ir šalies Konstitucinis teismas.
Naujoji praktika bus griežtai reglamentuojama. Kiekvieną atvejį vertins du gydytojai, iš kurių vienas turės būti paliatyviosios medicinos ekspertas. Įstatyme aiškiai nurodyta, kad pagalbinės savižudybės negali rinktis nepilnamečiai ar psichikos sveikatos sutrikimų turintys asmenys.
Vyriausybė taip pat skyrė lėšų paliatyviajai priežiūrai plėtoti, kad savižudybė sunkiai sergantiems gyventojams neatrodytų kaip vienintelė išeitis.
Pagalbinė savižudybė, kai žmogui suteikiama galimybė pačiam nutraukti savo gyvenimą, įteisinta kaimyninėje Šveicarijoje. Ji taip pat dekriminalizuota Ispanijoje, Belgijoje ir Nyderlanduose.
Austrijos kancleris Karlas Nehammeris. EPA – ELTA foto
Viena, gruodžio 14 d. (dpa-ELTA). Austrijos kancleris Karlas Nehammeris pasisako už tai, kad ginčytinas „Nord Stream 2“ dujotiekis būtų pradėtas eksploatuoti.
„Tikiuosi, kad „Nord Stream 2“, kaip planuota, netrukus pradės veikti“, – sakė jis Vokietijos laikraščiui „Die Welt“. Kol ES šalims reikia dujų ir naftos, esą svarbu užtikrinti energijos tiekimą iš kiek įmanoma daugiau šaltinių ir turėti atitinkamus vamzdynus.
„Tai, žinoma, galioja ir Austrijai. „Nord Stream 2“ yra svarbus projektas, suteikiantis Europos Sąjungai saugumo energijos tiekimo klausimais“, – kalbėjo kancleris.
Komentuodamas JAV vyriausybės reikalavimą, kad dujotiekis, kuriuo rusiškos dujos Baltijos jūros dugnu tekėtų į Vokietiją ir ES, būtų panaudotas kaip spaudimo priemonė prieš Maskvą Ukrainos konflikte, K. Nehammeris sakė: „Nemanau, kad reikėtų sieti „Nord Stream 2“ paleidimą su Rusijos elgesiu Ukrainoje. Taip ES tik pakenktų sau pačiai“.
Skiepijimas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Viena, lapkričio 29 d. (ELTA). Austrijoje rengiamo įstatymo dėl privalomos vakcinacijos nuo Covid-19 juodraštiniame projekte numatoma, kad atsisakantiems skiepytis žmonėms gali būti skiriama bauda iki 7 200 eurų.
Tai pirmadienį pranešė laikraštis „Die Presse“, remdamasis šalies vyriausybės rengiamu dokumentu.
Pagal juodraštinį projektą, nuo ateinančių metų vasario vakcinacija nuo koronaviruso bus privaloma visiems Austrijoje gyvenantiems žmonėms. Bauda už atsisakymą skiepytis sudarys 3 600 eurų, o nenorintiems jos mokėti asmenims bus skiriami keturi mėnesiai laisvės atėmimo.
Didelė 7 200 eurų bauda grės tiems žmonėms, kurie ignoruos du valdžios pranešimus, jog jie privalo pasiskiepyti.
Išimtys bus taikomos žmonėms, kurių gyvybei ir sveikatai skiepai sukeltų pavojų, nėščiosioms ir paaugliams iki 12 metų. Įstatymo projektas turėtų būti pateiktas kitą savaitę. Jam dar turi pritarti abeji Austrijos parlamento rūmai.
Austrijos vyriausybė dėl ketvirtosios pandemijos bangos pareiškė, kad nuo 2022 metų vasario ketinama įvesti privalomą vakcinaciją nuo Covid-19. Šis sumanymas nepopuliarus Austrijos visuomenėje ir sukėlė masines protesto akcijas visoje šalyje, kuriose dalyvavo dešimtys tūkstančių žmonių.
Austrijoje prieš COVID-19 suvaržymus protestuoja žmonės. EPA-ELTA nuotr.
Viena, lapkričio 20 d. (dpa-ELTA). Į protestą prieš naujus COVID-19 suvaržymus Austrijos sostinėje Vienoje šeštadienį susirinko apie 30 tūkst. žmonių, informuoja naujienų agentūra dpa.
Eitynės šeštadienio popietę sutrikdė automobilių eismą Vienos centre. Buvo sulaikyti keli jų dalyviai. Kai kurie protestuotojai mėtė butelius į policijos pareigūnus. Policijos atstovas spaudai žurnalistams sakė, kad situacija įtempta.
Austrijoje dėl didelės ketvirtos COVID-19 pandemijos bangos pirmadienį įsigalios visuotinis karantinas. Skiepytiems ir persirgusiems žmonėms jis baigsis gruodžio 13 d., tačiau neskiepytiems gali tęstis ir toliau.
Austrija taip pat tapo pirmąja ES valstybe, įvedusia privalomus skiepus nuo COVID-19. Privalomas skiepijimas įsigalios 2022 m. vasarį.
Aleksandras Schallenbergas. EPA – ELTA nuotr.
Viena, spalio 10 d. (dpa-ELTA). Austrijos užsienio reikalų ministras Aleksandras Schallenbergas turi tapti kitu šalies kancleriu po Sebastiano Kurzo atsistatydinimo, koalicijos partnerėms sekmadienį pareiškus, kad jį palaikys.
Tai bus „nepaprastai sudėtinga užduotis“, sakė 52 metų A. Schallenbergas, aukščiausias Austrijos diplomatas nuo 2019-ųjų. Jis susitinka su prezidentu Aleksandru van der Bellenu ir, tikimasi, prisieks artimiausiomis dienomis.
S. Kurzo sprendimas pasitraukti dėl įtarimų korupcija reiškia, kad valdančioji jo konservatyvios Austrijos liaudies partijos (OeVP) ir kairiųjų Žaliųjų koalicija toliau gyvuos.
Žaliųjų parlamento frakcijos vadovė Sigrid Maurer sakė, kad A. Schallenbergas nėra susijęs su korupcijos skandalu, tad gali vadovauti vyriausybei. Tačiau transliuotojui ORF S. Maurer sakė, kad S. Kurzas negali grįžti į valdančiąją koaliciją. Žalieji leido suprasti, kad nuvers 35 metų kanclerį per antradienį parlamente planuojamą balsavimą dėl nepasitikėjimo, jei jis nepasitrauks.
Septynių minučių kalboje S. Kurzas dar kartą pabrėžė savo nekaltumą, bet teigė atsisakąs pareigų, nes jaučia atsakomybę šaliai.
S. Kurzas nori likti savo partijos lyderiu ir pereiti į parlamentą kaip parlamentinės frakcijos vadovas. Opozicija kritikavo šį žingsnį sakydama, kad jis išliks nepaprastai įtakingas politinis veikėjas, nepaisant baudžiamojo tyrimo. „Kurzo sistema“ bus išsaugota, sakė socialdemokratų (SPOe) lyderė Pamela Rendi-Wagner.
Antisemitinių išpuolių Austrijoje padvigubėjo. EPA-ELTA nuotr.
Pasak Vienos žydų bendruomenės (IKG), antisemitinių incidentų skaičius Austrijoje daugiau nei padvigubėjo. Ketvirtadienį IKG pareiškė, kad pirmąjį metų pusmetį būta 562 antisemitinių incidentų, o per tą patį laikotarpį 2020 metais – 257.
„Nuo pat tada, kai antisemitiniai incidentai Austrijoje prieš 20 metų buvo pradėti sistemingai registruoti, žydų bendruomenė niekada nebuvo susidūrusi su tokiu dideliu skaičiumi pranešimų apie incidentus“, – sakoma IKG pranešime.
Kaip teigia IKG, žodinės arba fizinės atakos daugiausia susijusios su pandemija ir Artimųjų Rytų konfliktu. Dauguma išpuolių apima „įžeidžiamą elgesį“, įžeidinėjimus. 58 atvejais padaryta žala nuosavybei – antisemitiniai grafičiai, taip pat būta 11 grasinimų ir 8 fiziniai užpuolimai.
Daugumą incidentų įvykdė dešiniojo sparno šalininkai, 71 atveju dalyvavo musulmonai. Su kairuoliška motyvacija susiję 100 atvejų.
Ketvirtadalio visų praneštų incidentų motyvų nebuvo įmanoma identifikuoti. Tačiau, manoma, liko nepranešta apie kur kas didesnį skaičių antisemitinių išpuolių, kaip yra visame pasaulyje, teigė IKG.
Buvęs Austrijos vicekancleris ir kraštutinių dešiniųjų politikas Heinzas Christianas Strache penktadienį buvo pripažintas kaltu dėl kyšininkavimo ir jam buvo skirta lygtinė 15 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Vienos apygardos teismo nuosprendžiu, kuris dar nėra įsigaliojęs, pasibaigė liepos mėnesį prasidėjęs teismo dėl korupcijos procesas.
Byla buvo susijusi su 10 tūkst. eurų suma, kurią H. Ch. Strache kraštutinių dešiniųjų Laisvės partijai paaukojo Vienos privačios sveikatos klinikos valdytojai. Tuo metu H. Ch. Strache buvo partijos pirmininkas.
Klinikos valdytojas, H. Ch. Strache draugas, buvo kaltinamas kyšininkavimu, tačiau abu vyrai šiuos kaltinimus atmeta.
Austrijos prokuroras teigė, kad ši auka buvo bandymas nusipirkti įstatymo pakeitimą, kuris leistų klinikos valdytojui gauti gydymo išlaidų kompensaciją tiesiogiai iš Austrijos valstybinio sveikatos draudimo fondo. Klinika prieigą prie pinigų gavo 2018 metais.
H. Ch.Strache, neigęs bet kokius neteisėtus savo veiksmus, galėjo būti nuteistas kalėti iki penkerių metų.
Manoma, kad po buvusių Vokietijos ir Austrijos kanclerių dabar dar ir Fransua Fijonas taps turtingos Rusijos naftos kompanijos direktorių tarybos nariu. Šitaip rašo prancūziškasis „Le Figaro“.
Tai būtų pirmasis stambaus kalibro Prancūzijos politikas, kurį Kremliaus šeimininkui pavyko įvilioti į savo tinklus. Fransua Fijonas – buvęs Prancūzijos premjeras, kurį Maskva pakvietė tapti kompanijos „Zarubežneft“ direktorių tarybos nariu. „Zarubežneft“ – naftos kompanija, kuri priklauso Rusijos Federacijai. 100 proc. akcijų priklauso Rusijai. Kad ši žinia – tikra, byloja ir Rusijos premjero Michailo Mišustino parašas. Štai kokias intrigas atskleidžia publikacijos autorė Izabel Lasser.
Austrijos užsienio reikalų ministrė šoka su Vladimiru Putinu. EPA-ELTA nuotr.
Įsimintina, kad V.Putinui pavyko suvilioti būtent vieną iš Prancūzijos buvusių aukšto rano politikų. Iki šiol Kremliaus valdovui pavykdavę surast vadinamųjų „įtakos agentų“ Vokietijoje ir Austrijoje. Omenyje turima, kad V.Putinas priviliodavo į turtingas Rusijos naftos ir dujų kompanijas buvusius Vokietijos ir Austrijos politikus. Pavyzdžiui: Volfgangas Šiuselis, buvęs (2000-2007) kancleris, „Lukoil“ naftos kompanijos vienu iš vadovų tapo 2019-aisiais. Alfredas Guzenbaueris, buvęs kancleris (2007-2008), tapo „Civilizacijų dialogo“ nariu. Priminsime, „Civilizacijų dalogas“ – tai V.Putino bičiulio KGB karininko Vladimiro Jakunino vadovaujama organizacija, kurios tikslas – rusišką įtaką plėsti visoje Europoje.
Galų gale prisiminkime, kaip buvusi užsienio reikalų ministrė (2017-2019) Karina Knaisel pakvietė V.Putiną pašokti valsą jos vestuvėse 2018-aisiais metais. Netrukus ji buvo pakviesta tapti kompanijos „Rosneft“ direktorių tarybos nare.
A. Merkel ir V. Putinas. EPA-ELTA nuotr.
Kodėl V.Putinui taip puikiai sekasi žvejoti Austrijos vandenyse? Austrija nėra NATO narė. Austrija labai pakanti Rusijos išdaigoms. Austrijai užsienio politika ne itin svarbi. Viena pasiruošusi bendradarbiauti su bet kuo, jei tik įžvelgia naudos. Austrija nebijo bičiuliautis nei su Rusija, nei su Kinija. Ypač, jei to paprašytų Vokietija. Austrija užsienio politikoje dažiausiai elgiasi lygiai taip pat, kaip ir Vokietija. Tokios nuomonės yra publikacijoje cituojamas Antonas Šehovcovas, „Center for Democratic Integrity“ organizacijos direktorius ir knygos „Rusija ir kraštutiniai dešinieji. Juodasis tango“ autorius.
Taigi Vokietija ir Austrija – tai šalys, kur V.Putinui sekasi medžioti. Tereikia paminėti buvusio Vokietijos kanclerio Gerhardo Šrioderio pavardę. Šis vokiečių politikas 2005-aisiais tapo svarbia figūra Šiaurės dujotekio valdymo struktūrose, o 2017-aisiais įkėlė koją ir į „Rosneft“ direktorių tarybą kaip pilnateisis narys. V.Putinas taip pat pasirūpino, jog „Nord Stream 2“ vienu iš svarbiausių vadovų taptų buvęs Štazi agentas Drezdeno mieste (kur dirbo ir V.Putinas) Matiasas Varnigas.
Tokiu būdu V.Putinas stiprina rusiškų naftos ir dujų kompanijų įtaką Vakaruose, randa įtakingų lobistų, padeda sušvelninti Vakarų kritiką, adresuojamą Kremliui. Kremlius įsitikinęs, jog kur kas naudingiau papirkinėti įtakingus politikus po vieną, nei ginčytis su Europos Sąjungos vadovybe.
Gabrielius Landsbergis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis kartu su Austrijos kolega Alexanderu Schallenbergu ir Rumunijos diplomatijos vadovu Bogdanu Aurescu birželio 24-26 dienomis viešės Pietų Kaukaze.
Trijų Europos Sąjungos (ES) valstybių narių ministrų vizitas į Azerbaidžaną, Armėniją ir Sakartvelą rengiamas ES vyriausiojo įgaliotinio užsienio ir saugumo politikai ir Europos Komisijos vicepirmininko Josepo Borrellio pavedimu, sakoma URM pranešime. Dėl šio vizito susitarta gegužės 27 dieną Lisabonoje vykusiame neformaliame ES užsienio reikalų ministrų (Gymnich) susitikime, kurio metu, be kita ko, diskutuota apie įšaldytus konfliktus ES Rytų kaimynystėje.
„Džiaugiuosi, kad buvo išgirstas Lietuvos kvietimas skirti didesnį geopolitinį dėmesį Pietų Kaukazui. Puikiai pažįstame šį regioną ir žinome, kaip svarbu regiono valstybėms jausti ES paramą jų saugumui ir stabilumui. Norime labai aiškiai pasakyti – Europa yra ir bus tik dar aktyvesnė Pietų Kaukaze. Lietuva kartu su kitomis ES šalimis yra pasiryžusi visapusiškai prie to prisidėti, taip pat išnaudojant ir Rytų partnerystės teikiamas galimybes“, – prieš vizitą sakė užsienio reikalų ministras G. Landsbergis.
Birželio 25 d. numatomi G. Landsbergio, A. Schallenbergo ir B. Aurescu susitikimai su Azerbaidžano ir Armėnijos lyderiais šių šalių sostinėse, o birželio 26-ąją ministrus Tbilisyje priims Sakartvelo vadovybė.
Austrija ketvirtadienį sukritikavo Rusiją, kai pastaroji neleido pakeisti vieno „Austrian Airlines“ skrydžio plano, kad orlaivis galėtų išvengti Baltarusijos oro erdvės ir dėl to skrydį teko visiškai atšaukti.
Austrijos užsienio reikalų ministerija teigė, kad Rusijos atsisakymas patvirtinti skrydžio plano pakeitimus yra „visiškai nesuvokiamas“, ir paragino šalį „dirbtinai netrukdyti laisvam oro eismui tarp Rusijos ir Europos“.
„Tiek Austrija, tiek Rusija yra suinteresuotos, kad visi skrydžiai į ir per Rusiją galėtų tęstis be jokių problėmų“, – sakoma naujienų agentūrai AFP atsiųstame ministerijos pranešime.
„Austrian Airlines“ ketvirtadienį teko atšaukti numatytą skrydį maršrutu Viena-Maskva, nes Rusija nepatvirtino skrydžio plano pakeitimų, kad orlaivis galėtų išvengti Baltarusijos oro erdvės.
Vadovaudamosi Europos aviacijos saugos agentūros (EASA) rekomendacijomis, šios Austrijos oro linijos nutraukė skrydžius virš Baltarusijos, tad buvo būtina pakeisti skrydžio planą.
„Skrydžių planų pakeitimus turi patvirtinti valdžios institucijos. Rusijos valdžia tokio leidimo mums nedavė“, – sakoma AFP atsiųstame oro linijų pranešime.
Baltarusija sekmadienį sukėlė tarptautinį pasipiktinimą, kai Minske priverstinai nutupdė iš Atėnų į Vilnių skridusį aviakompanijos „Ryanair“ lėktuvą ir sulaikė juo skridusį opozicijos žurnalistą.
Reaguodami į tai, ES lyderiai pirmadienį nusprendė uždrausti Baltarusijos orlaiviams įskristi į Europos oro erdvę ir pateikė rekomendaciją ES oro vežėjams vengti Baltarusijos oro erdvės.
„Austrian Airlines“ priklauso Vokietijos „Lufthansa“ grupei.
„Lufthansa“ naujienų agentūrai AFP patvirtino, kad visos jos oro linijos „šiuo metu vengia Baltarusijos oro erdvės“.
Tačiau tęsiami suplanuoti skrydžiai į Maskvą ir Sankt Peterburgą, pridūrė bendrovė.
Seimo narys Valius Ąžuolas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis atsakė į „valstiečio“ Valiaus Ąžuolo abejones dėl to, ar sekmadienį Baltarusijos režimui Minske priverstinai nutupdant iš Graikijos į Lietuvą skridusį keleivinį lėktuvą buvo pažeista tarptautinė oro teisė. G. Landsbergis teigia, kad V. Ąžuolas, garsiai reikšdamas tokius, pasak ministro, Kremliaus dezinformacijai tapačius pasvarstymus, klaidina šalies žmones.
„Gerbiamas ministre, iš tikrųjų tokių incidentų jau yra buvę toje pačioje Europos Sąjungoje. Ir kaip jūs vertinate, kai 2013 metais Austrijoje buvo taip pat priverstinai nutupdytas lėktuvas, ieškant paieškomo asmens. Ar galima sakyti, kad tiek Baltarusija, tiek Austrija yra teroristinės valstybės (…). Ir ar jums buvo žinoma duomenų, kad buvo pažeista tarptautinė oro teisė“, – G. Landsbergiui klausimą Vyriausybės pusvalandžio metu uždavė V. Ąžuolas.
G. Landsbergį šis parlamentaro klausimas papiktino. Užsienio reikalų ministras teigė, kad V. Ąžuolas skleidžia rusišką dezinformaciją ir klaidina Lietuvos žmones.
„Jūs akivaizdžiai atstovaujate tiems žmonėms, kurie stipriai panirę į rusiškos dezinformacijos srautą. Ir tokių žmonių tikrai yra Lietuvoje. Yra žmonės, kurie yra klaidinami, kurie Europos Sąjungos partnerę Austriją vadina vos ne taip kaip jūs pasakėte: „ar tai yra kriminalinė valstybė?“ Atvejai yra visiškai skirtingi. Ir, tiesą sakant, jūs pacitavote Kremliaus atstovės spaudai (Margaritos – ELTA) Simonian žodžius. Dėl to, nes ji pirmoji paskleidė šią žinią“, – teigė G. Landsbergis. Gabrielius Landsbergis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Užsienio reikalų ministras V. Ąžuolą paragino kritiškai vertinti Kremliaus skleidžiamą informaciją.
„Ji dažnu atveju yra netiesa, ji dažnu atveju yra skirta jus dezinformuoti, suvelti jūsų mintis ir ypač jumis pasinaudojant dezinformuoti Lietuvos žmones. Labai labai kviesčiau to nedaryti dėl to, kad tikrai kainuoja labai daug pastangų vėliau paaiškinti kiekvienam žmogui, kurį jūs apgavote ar kuriam jūs pasakėte netiesą“, – sakė jis.
G. Landsbergio teigimu, situacija Austrijoje, kurią turėjo omenyje V. Ąžuolas, yra visiškai nelygintina su veiksmais, kurių sekmadienį ėmėsi Baltarusijos režimas.
„Austrijos lėktuvo atveju sprendimą priėmė pilotai, šiuo atveju, negavę jokios informacijos klaidinamos. Paskaitykite, ta informacija dabar yra visa išaiškinta. (…) Ir aš tikrai nenorėčiau, kad Austrija ir jos priimami sprendimai, kurie buvo priimti 2013 metais, būtų lyginami su tuo, kas yra dabar valstybėje (Baltarusijoje – ELTA), kurioje yra vykdomi terorizmo aktai prieš europiečius, prieš mūsų piliečius“, – akcentavo ministras.
„Gerbiamas V. Ąžuolai, aš labai prašau jūsų atsakomybės, kalbant netiesą, kurią skleidžia Kremliaus atstovai. Aš nežinau, ar jūs tai darote sąmoningai, bet jūs turbūt atsakysite pats sau“, – taip pat teigė jis.
ELTA primena, kad Seimas antradienį priėmė rezoliuciją dėl precedento neturinčio Aliaksandro Lukašenkos režimo akibrokšto, kai sekmadienį Minske priverstinai buvo nutupdytas iš Graikijos į Lietuvą skridęs keleivinis lėktuvas. Rezoliucijoje šis incidentas įvardijamas kaip Baltarusijos įvykdyto valstybinio terorizmo aktas, į kurį Seimas ragina atitinkamai reaguoti Europos Sąjungos valstybes nares.
Už rezoliucijos projektą balsavo 124 Seimo nariai, prieš balsavusių nebuvo, o vienintelis susilaikęs parlamentaras buvo V. Ąžuolas.
Irano užsienio reikalų ministras Mohammadas Javadas Zarifas šeštadienį atšaukė savo vizitą į Vieną dėl Izraelio vėliavų, iškeltų ant Austrijos valstybinių įstaigų. Tai pranešė naujienų agentūra APA, remdamasi Austrijos URM.
Gautomis žiniomis, Mohammadas Javadas Zarifas planavo šeštadienį apsilankyti Vienoje su vizitu ir surengti derybas su Austrijos užsienio reikalų ministru Alexanderiu Schallenbergu. „Mes apgailestaujame ir tai įsidėmime“, – pareiškė Austrijos URM atstovai.
Penktadienį ant Austrijos kanclerio žinybos ir URM pastatų buvo iškeltos Izraelio vėliavos reiškiant solidarumą su Tel Avivu dėl įvykių Gazos Ruože.
Austrijos URM atstovai pabrėžė, kad Vienoje nuo balandžio vedamos derybos dėl branduolinio sandorio su Iranu visiško atnaujinimo bus tęsiamos ir nebus nutrauktos.
Šeštadienį Vienoje prasidėjo trečiasis derybų raundas, kuriame dalyvauja šalys, pasirašiusios susitarimą dėl Irano branduolinės programos. Šįkart siekiama atgal į sutartį sugrąžinti Jungtines Valstijas.
Iš 2015 metais pasiekto susitarimo, kuriuo apribojama Irano branduolinė programa mainais į sankcijų Iranui palengvinimą, Donaldo Trumpo vadovaujamos Jungtinės Valstijos pasitraukė 2018 metais. Nuo to laiko susitarimas yra praktiškai žlugęs.
Likusios susitarimo partnerės nuo balandžio pradžios derasi ir bando sutartį atgaivinti.
Europos Sąjungos užsienio politikos vadovo Josepo Borrello biuras paskelbė, kad apie 3 val. Vienos laiku susitiks Jungtinės Karalystės, Kinijos, Prancūzijos, Vokietijos, Irano ir Rusijos atstovai.
„Dalyviai tęs diskusijas dėl galimo JAV sugrįžimo į Bendrą jungtinį veiksmų planą (JCPOA) ir dėl visiško bei veiksmingo JCPOA įgyvendinimo“, – sakoma biuro išplatintame pranešime.
Pasak Irano užsienio reikalų ministerijos, po derybų delegacijos sugrįš į savo valstybes ir ten lauks tolesnių nurodymų.
Austrijos specialusis dalinys. EPA – ELTA nuotr.
Austrijos kancleris Sebastianas Kurzas dar kartą pasiūlė galimą Rusijos ir JAV prezidentų viršūnių susitikimą surengti Vienoje. Jis susitikimo vieta pasiūlė sostinę Vieną, pranešė Kremlius penktadienį po Rusijos prezidento Vladimiro Putino pokalbio telefonus su S. Kurzu.
Be Austrijos, savo šalyje susitikti V. Putiną ir Joe Bideną kviečia ir Suomija bei Šveicarija.
Dėl didelių įtampų tarp abiejų valstybių J. Bidenas pasiūlė V. Putinui susitikimą trečiojoje šalyje. Jo įsivaizdavimu, jis galėtų įvykti vasarą Europoje. Kremlius kol kas nesako, ar V. Putinas kvietimą priims.
Per pokalbį su S. Kurzu, Kremliaus duomenimis, buvo kalbama ir apie padėtį Rytų Ukrainoje. Viena temų taip pat buvo Kremliaus kritiko Aleksejaus Navalno kalinimas.
