Traukinio katastrofos Indijoje priežastys. EPA-ELTA nuotr.
Naujasis Delis, birželio 4 d. (ELTA). Indijos geležinkelio atstovas įvardijo traukinio katastrofos, pražudžiusios per 250 žmonių, priežastis, praneša „AP News“.
Indijos valdžia baigia gelbėjimo darbus, šiuo metu iš įvykio vietos stengiamasi pašalinti dviejų traukinių nuolaužas.
Patikslintais Odišos valstijos valdžios duomenimis, žuvusiųjų skaičius siekia 275.
Kaip pranešė geležinkelio viršininkė Jaya Verma Sinha, preliminarūs tyrimai parodė, kad greitaeigiam traukiniui „Coromandel Express“ buvo duotas signalas judėti pagrindiniu keliu, bet vėliau signalas buvo pakeistas ir traukinys įriedėjo į gretimą kelią, kur susidūrė su geležies rūda pakrautu krovininiu traukiniu.
Pasak pareigūnės, traukiniams susidūrus „Coromandel Express“ vagonai nuvirto ant kito bėgių kelio, ir iš priešingos pusės važiavęs „Yesvantpur-Howrah Express“ taip pat nuriedėjo nuo bėgių.
Pasak Y. Verma‘os, pagrindinė avarijos priežastis buvo elektroninės signalizacijos sistemos klaida. Ji teigė, kad išsamus tyrimas parodys, ar katastrofą nulėmė žmogiškoji ar techninė klaida.
Elektroninė blokavimo sistema – tai saugos mechanizmas, skirtas užkirsti kelią konfliktinėms traukinių judėjimo situacijoms. Ji taip pat stebi signalus, kuriais mašinistams pranešama, kiek jie yra priartėję prie kito traukinio, kokiu greičiu galima važiuoti ir ar kelyje yra nejudančių traukinių.
Indijos premjeras už traukinio katastrofą atsakingiems asmenims žada griežtas bausmes. EPA-ELTA nuotrauka
„Sistema 99,9 proc. yra neklystanti. Bet visada yra 0,1 proc. klaidų tikimybė“, – teigė Y. Verma.
Paklausta, ar katastrofa galėjo būti diversija, ji atsakė, kad „jokia galimybė neatmetama“.
Indijoje geležinkelio avarijos nėra retas reiškinys. Baisiausia iš jų įvyko 1981 metais, kai traukinys Biharo valstijoje nulėkė nuo tilto į apačioje esančią upę, tada žuvo nuo 800 iki 1000 žmonių. Tačiau manoma, kad penktadienio katastrofa yra didžiausia nuo 1990-ųjų.
Kasdien po visą Indiją apie 22 mln. žmonių važinėja 14 000 traukinių, kurie nuvažiuoja 64 000 kilometrų.
Atėnai, gegužės 16 d. (AFP-ELTA). Grupė, atstovaujanti 57-oms didžiausios Graikijoje geležinkelių tragedijos aukoms, antradienį pranešė, kad pateikė baudžiamąjį ieškinį ministrui pirmininkui Kyriakui Mitsotakiui, ministrams ir pareigūnams, prieš pat sekmadienį vyksiančius nacionalinius rinkimus .
„Ieškinys iškeltas(…) ministrui pirmininkui, ministrams ir buvusiems ministrams“ bei kitiems pareigūnams, centriniame Larisos mieste žurnalistams sakė grupės atstovas Christosas Konstantinidis, per avariją susidūrus dviem traukiniams žuvo jo žmona.
Keleivinis traukinys susidūrė su prekiniu traukiniu, kuriam per klaidą buvo leista važiuoti tais pačiais bėgiais, vasario 28 d. prieš pat vidurnaktį. 30 iš 57 žuvusių žmonių buvo jaunesni nei 30 metų, daugelis buvo universiteto studentai. Dėl šios nelaimės dešimtys tūkstančių žmonių išėjo į gatves ir liejo įtūžį ant vyriausybės. Pastaruosius aštuonerius metus Graikijos vyriausybei vadovavo arba konservatorius K. Mitsotakis, arba svarbiausias jo varžovas kairysis Alexis Tsipras.
Po tragedijos atsistatydinti buvo priverstas dabar jau buvęs geležinkelių tinklo bendrovės OSE vadovas, jis jau patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už pareigų nevykdymą. Avarijos metu budėjęs stoties viršininkas sulaikytas ir apkaltintas sukėlęs pavojų viešajame transporte bei žmogžudyste dėl neatsargumo, jis laukia teismo, o jei bus nuteistas, jam gresia kalėjimas iki gyvos galvos.
Dėl nelaimės taip pat pareikšti kaltinimai dar trims geležinkelio pareigūnams – dviem stoties viršininkams ir pamainos viršininkui. Graikijos susisiekimo ministras po nelaimės atsistatydino. Jis vėl kandidatuoja per rinkimus, vyksiančius sekmadienį.
Vyriausybė užsitraukė žmonių pyktį, iš pradžių mėginusi suversti visą kaltę budėjusiam stoties viršininkui. Vėliau K. Mitsotakis atsiprašė ir pažadėjo pagerinti geležinkelių saugumą bendradarbiaudamas su Europos Sąjungos ekspertais ir Prancūzijos geležinkelių operatore SNCF.
Tik parlamentas gali įsteigti specialųjį teismą, kuris tirtų premjero ir ministrų atsakomybę.
Kanados vėliava
Otava, vasario 8 d. (AFP-ELTA). Kvebeko policija mano, kad autobuso vairuotojas, anksčiau trečiadienį nukreipęs autobusą į vaikų darželį ir nužudęs du vaikus, tai padarė tyčia, tačiau jo motyvo dar nežino.
„Manome, kad tai padaryta tyčia, bet nežinome motyvo“, – sakė Monrealio Lavalo priemiesčio policijos viršininkas Pierre’as Brochet. Jis pridūrė, kad nužudymu įtariamas ir areštuotas 51 metų vairuotojas anksčiau nebuvo teistas.
Kanados ministras pirmininkas Justinas Trudeau pareiškė esąs „priblokštas“ trečiadienio incidento, kai į vaikų darželį netoli Monrealio rėžėsi autobusas, nukentėjo mažiausiai aštuoni žmonės, įskaitant vaikus.
„Esu priblokštas. Mes visi“, – sakė jis žurnalistams Kanados parlamente Otavoje ir pridūrė, kad „negali nė įsivaizduoti, ką išgyvena šeimos“.
Pareigūnai pranešė, kad autobusui atsitrenkus į vaikų darželį Monrealio priemiestyje aštuoni žmonės buvo sunkiai sužeisti, tarp jų – vaikai. Policija iškart neatskleidė avarijos priežasties, nors susidūrimą matę tėvai tvirtino, kad tai galėjo būti padaryta tyčia.
„Padėjau sutramdyti iš autobuso išlipusį vairuotoją“, – Kanados radijui verkdamas pasakojo vienas tėvas. Jo žmona sakė, kad vyras buvo „pusiau nusirengęs“ ir abu matė, kad jis „tyčia vairavo į vaikų darželį“.
Kvebeko viešojo saugumo ministro Francois Bonnardelio teigimu, autobuso vairuotojas sulaikytas, policija tiria, ar avarija buvo tyčinė. Pasak pareigūnų, keli vaikai įstrigo po transporto priemone, kai ji apie 8.30 val. (15.30 val. Lietuvos laiku) rėžėsi į pastatą.
Įvykio nuotraukose matyti, kad autobusas atsitrenkė į pastato, kuris nėra šalia kelio ar automobilių stovėjimo aikštelės, šoną. Matyti ant automobilio priekio užkritusi stogo dalis. Policija aptvėrė teritoriją, vyko gelbėjimo darbai. Aukos buvo nuvežtos į ligoninę.
Belmonto užtvanka. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Panevėžio „Ekrano“ užtvankos avarija yra jau ketvirtoji šiemet – griuvo Adakavo, Palapojės ir Spiečiūnų užtvankos.
Problema akivaizdi – Lietuvos užtvankos yra pasenusios, daugelis jų neprižiūrimos, todėl yra nesaugios. Politikų ir institucijų noras laikyti neveikiančias užtvankas neprisiimant atsakomybės nei už jų saugą, nei už poveikį aplinkai turi savo kainą. Tokie seni statiniai pavojingi gyventojams ir jų turtui, toliau kenčia žuvys, prastėja upių ekologinė būklė. Jeigu nebus imtasi tikrų, o ne imituojamų veiksmų šalinti nenaudojamoms ir avarinės būklės užtvankoms, užtvankų avarijų bus daugiau, įsitikinusi aplinkosaugos ekspertė iš Upių atkūrimo centro Karolina Gurjazkaitė.
Pasak jos, užtvankų problemos Lietuvos aplinkosaugos specialistams yra gerai žinomos. Visų pirma jos yra migracijos kliūtis įvairioms žuvų rūšims ir turi didelį neigiamą poveikį upių ekologinei būklei. Kita problema – mūsų šalies užtvankos yra dažnai nefunkcionalios arba nepelningos, dėl to nėra rimtos priežasties prisiimti atsakomybės už jų priežiūrą ir remontą. Tokios nepelningos užtvankos kaip Panevėžio „Ekrano“ užtvanka („Ekrano“ gamykla nebeveikia nuo 2006 m.), yra paliktos likimo valiai, laukiant jų griūties, teigia aplinkosaugos ekspertė.
Aplinkos ministerijos užsakytos užtvankų studijos duomenimis, bent apie 40 proc. užtvankų galėtų būti nenaudojamos. Kiekvieną pavasarį, prasidėjus potvyniams, pasipila ir užtvankų avarijos. Deja, valdantieji apie užtvankų problemas tik kalba, bet realių veiksmų nėra numatę, apgailestauja K. Gurjazkaitė.
Anot jos, vandensaugos tikslams įgyvendinti iš esmės nėra skirta adekvataus finansavimo. Šiemet, Vandens įstatymo projekto pristatymo socialiniams partneriams metu, Aplinkos ministerija teigė, kad vandensaugos problemų sprendimui bus skirta apie 10 milijonų eurų.
Užtvankų demontavimui greičiausiai atitektų tik maža dalis šios sumos. Nors naujame Vandens įstatyme aiškiai numatytas tikslas, kad nenaudojamos užtvankos turi būti šalinamos, ir Upių baseinų rajonų valdymo planuose identifikuota beveik 300 žuvų migracijos kliūčių, šių lėšų pakaktų tik saujelei užtvankų pašalinti, teigia Upių atkūrimo centro aplinkosaugininkė.
Užtvankos yra trumpaamžiai statiniai, vidutiniškai gyvuojantys 50 metų iki to laiko, kai jas reikia kapitaliai remontuoti. Nenaudojamos ir neprižiūrimos užtvankos yra tiksinti bomba. Panevėžio „Ekrano“ užtvankos avarijos istorija kartosis ir atneš daugiau sumaišties ir nuostolių, jeigu Aplinkos ministerija ir Vidaus reikalų ministerija ir kitos institucijos į pasenusių užtvankų problemą nepažiūrės rimtai, ir neskirs adekvataus finansavimo šalinti visas nereikalingas ir pavojingas užtvankas, visiems laikams panaikinant avarijos grėsmę, perspėja ekspertė.
Upių atkūrimo centras yra nevyriausybinė organizaciją, siekianti, kad Lietuvoje būtų šalinamos nesaugios, nenaudojamos ir nepelningos užtvankos tam, kad būtų atveriami žuvų migracijos keliai ir gerinama upių ekologinė būklė.
Viskonsine į minią rėžęsis automobilio vairuotojas galimai bėgo po kito incidento. EPA-ELTA nuotr.
Madisonas, lapkričio 22 d. (AFP-ELTA). Automobilio vairuotojas, kuris JAV Viskonsino valstijoje per kalėdinį paradą rėžėsi į žmonių minią ir penkis jų pražudė, anot žiniasklaidos, galimai spruko po kito incidento. Amerikiečių stotys CNN ir BBC, remdamosi tyrėjais, pirmadienį pranešė, kad kol kas nėra informacijos apie sulaikytojo ryšius su terorizmu.
Anot duomenų, taip pat nėra informacijos, kad incidentas būtų susijęs su penktadienio teismo sprendimu, kai buvo išteisintas 18-metis Kyle‘as Rittenhouse‘as, kuris 2020 metų rugpjūtį per antirasistinius protestus Kenošoje Viskonsine nušovė du demonstrantus ir trečią sužeidė.
Anot žiniasklaidos, yra duomenų, kad automobilio vairuotojas spruko po kito incidento. Stotis NBC, anot kurios, įtariamajam yra 39 metai, pranešė, kad tai galimai buvo su peiliu susijęs incidentas.
Vyras sekmadienį Vokešos mieste raudonu visureigiu rėžėsi į kalėdinį paradą. Žuvo mažiausiai penki žmonės, 40 buvo sužeisti, tarp jų – daug vaikų.
Larsas Vilksas, karikatūristas. Vikipedijos nuotr.
Sekmadienį automobilio avarijoje žuvo švedų karikatūristas Larsas Vilksas, kuris nuo 2007 metų gyveno saugomas policijos, nes dėl savo pieštų pranašo Mahometo karikatūrų susilaukė grasinimų nužudyti.
75-erių metų vyras ir du policijos pareigūnai žuvo susidūrę su sunkvežimiu, naujienų agentūrai AFP patvirtino Švedijos policija.
„Šis įvykis tiriamas kaip ir bet kuris kitas eismo incidentas. Kadangi per jį žuvo du policininkai, tyrimas pavestas specialiam prokuratūros skyriui“, – AFP sakė policijos atstovas žiniasklaidai ir pridūrė, kad įtarimų dėl tyčinio nusikaltimo nėra.
Avarija įvyko netoli nedidelio Markariudo miestelio, kai automobilis, kuriuo važiavo L. Vilksas, atsitrenkė į atvažiuojantį sunkvežimį. Pasak policijos, abi transporto priemonės užsidegė, o sunkvežimio vairuotojas buvo paguldytas į ligoninę.
Policijos pranešime teigiama, kad avarijos priežastis nežinoma.
L. Vilksas buvo saugomas policijos nuo tada, kai 2007 metais jo karikatūra, vaizduojanti pranašo Mahometo galvą ant šuns kūno, sukėlė pasipiktinimą tarp tų, kurie musulmonų pranašo atvaizdus laiko giliai įžeidžiančiais ar šventvagiškais.
„Al Qaeda“ siūlė 100 tūkst. JAV dolerių atlygį už L. Vilkso nužudymą.
Ši karikatūra sukėlė ir diplomatinę trintį: tuometinis Švedijos ministras pirmininkas Fredrikas Reinfeldtas susitiko su 22 musulmoniškų šalių ambasadoriais, kad sumažintų įtampą.
2015 metais L. Vilksas išgyveno užpuolimą šaunamuoju ginklu per laisvo žodžio konferenciją Kopenhagoje. Per šį išpuolį žuvo danų kino režisierius.
Kaune susidūrė 6 automobiliai. Kauno AVPK nuotr.
Bendrajame pagalbos centrui penktadienį pranešta apie masinį automobilių susidūrimą.
14.06 val. skubios pagalbos tarnybų telefono numeriu 112 gautas pranešimas, kad Kauno mieste, Vakariniame aplinkkelyje – Raudondvario plente susidūrė 5-6 automobiliai.
Į įvykio vietą išsiųstos Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo pajėgos.
Kauno apskrities policija patikslino, kad Vakariniame aplinkkelyje, nusukime į Raudondvario plentą, susidūrė 6 automobiliai.
Pasak policijos, nuvykus pareigūnams paaiškėjo, kad susidūrė 6 automobiliai: „VW Passat“, vairuojamas vyro (gim. 1988 m.), „VW Passat“, vairuojamas vyro (pristatytas į gydymo įstaigą), „Volvo“, vairuojamas moters (gim. 1979 m.), „Audi“, vairuojamas vyro (gim. 1983 m.), „Opel Zafira“, vairuojamas vyro (gim. 1978 m.) ir „VW Passat“, vairuojamas vyro (gim. 1987 m.).
„VW Passat“ vairuotojas (gim. 1988 m.) gaivintas dėl galimai sutrikusios sveikatos, tačiau neišgyveno.
Kauno apskrities policija perspėja vairuotojus, kad šioje kelio atkarpoje eismo sąlygos sudėtingos.
Dėl suveikusios generatoriaus apsaugos sistemos šeštadienį nuo elektros tinklo buvo atjungtas pirmasis Astravo atominės elektrinės (AE) Baltarusijoje blokas, pranešė šalies Energetikos ministerija. Apsaugos sistema įsijungė atliekant bandymų procedūras, informuoja „Reuters“.
Kaip nurodo ministerija, radiacijos lygis toje teritorijoje išliko normalus.
„Apsaugos sistema buvo aktyvuota, atliekant bandomąją pramoninę 1-ojo bloko operaciją, per kurią šiuo metu yra testuojamos sistemos ir įranga. Radiacinis fonas šalia gamyklos yra normalus“, – nurodoma Energetikos ministerijos pareiškime.
Anksčiau šią savaitę ministerija skelbė, kad pirmasis Astravo AE blokas jau veikia 100 proc. pajėgumu.
Baltarusija 2 400 MW galios atominę elektrinę stato netoli Astravo miesto, kuris yra vos už 50 km nuo Vilniaus. Jėgainę sudarys du 1 200 MW galios blokai.
Praėjusią savaitę į energetikos sistemą įjungta Astravo atominė elektrinė nuo sekmadienio vidurdienio (lapkričio 8) nebegamina elektros, BNS informavo Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“. Elektrinė sustabdyta dėl sprogusių transformatorių. Ekspertų nuomone, kol kas radiacijos pavojaus nėra.
Pasirodžius informacijai apie incidentą Astravo AE, Lietuvos radiacinės saugos centras informavo, kad Lietuvos radiacijos lygio stebėjimo stotys (RADIS) padidėjusio gamtinio jonizuojančiosios spinduliuotės fono nefiksuoja. „Gyventojams nėra jokio pagrindo nerimauti ar vartoti kalio jodido tabletes“, – sakoma centro pranešime. „RADIS sistemos teikiami aplinkos dozės galios matavimų rezultatai yra nuolatos stebimi, todėl apie bet kokį gresiantį pavojų, susijusį su radioaktyviųjų medžiagų pasklidimu aplinkoje, gyventojus atsakingosios institucijos informuotų nedelsiant“, – rašoma jame.
Ačiū Dievui.
O tas aiškiaregis Vytautas Landsbergis tik dieną prieš tai, Baltarusijos diktatoriui Aleksandrui Lukašenkai dalyvaujant Astravo AE paleidimo iškilmėse, parašė (Vytautas Landsbergis. Astravas ir didspalis, portalas Lrt.lt):
Prof. Vytautas Landsbergis. Slaptai.lt nuotr.
„Vaizdelis toks. „Rosatomas“ (iš tikrųjų Kremlius) neįvykdė jokių derėtų ir suderėtų apsaugos priemonių. Jokių garsiai žadėtų nesaugios jėgainės stres-testų. Net gaisrinių mašinų savo branduoliniam kolūkiui dar nenusipirko (tik dabar skelbia konkursą). Neturi nė tos kažkur neva pamestos projektinės dokumentacijos pamėklinio dvigalvio ir keturgalvio statybai, nes tik dabar skelbia postfaktinį dokumentacijos sudarymo konkursą. Lietuvos Respublika turi visokeriopą teisę bet kokiai šios dienos apeliacijai į Jungtines Tautas su visom Saugumo Tarybom. Teisingai pasielgtume, branduolio monstrui prasižiojus. Neatrodytume juokingesni, negu tada, kai maži ir negudrūs reikalavome Nepriklausomybės. Dabar – gyvybės. Juk Lietuvos gali nelikti, ir dėdė Kremlius nepravirks.”
Lapkričio 13 d. prisieks naujai išrinkto Seimo nariai. Nueinančios Seimo valdančios daugumos, kuri paliko naujajai valdančiai daugumai šalia pandemijos problemų ir neišspręstą Astravo AE pavojaus problemą, afera bandyti surengti naujus Seimo rinkimus daugiamandatėje apygardoje per Konstitucinį Teismą (KT) tikrai nepavyks. KT net nesiims nagrinėti Seimo valdančios daugumos balsais priimtą sprendimą kreiptis į KT.
Tikėkimės, kad Seimo komitetų ir Vyriausybės suformavimas ilgai neužtruks. O tada kartu su Prezidentu naujoji valdžia imsis visų įmanomų ir neįmanomų priemonių stabdyti Astravo AE darbą.
Astravo AE – čia pat. Slaptai.lt nuotr.
Viena iš tokių priemonių matau šalia Vytauto Landsbergio raginimo kreiptis „į Jungtines Tautas su visom Saugumo Tarybom“ „branduolio monstrui prasižiojus“ (jau parodė dantis) išaiškinimą Jungtinėms Tautoms, Europos Sąjungai, kitiems mūsų sąjungininkams, kad rinkimus suklastojusio Baltarusijos diktatoriaus nušalinimas, kai šalyje pasiaukojančiai priešinamasi jo režimui, ir demokratiniai rinkimai, taip pat, ženkliai prisidėtų prie pavojaus iš Astravo AE pašalinimo.
Į valdžią Baltarusijoje atėjus demokratiškiems, protingiems žmonėms šie greitai įsitikintų, kad pastatytą AE geriausia demontuoti. Nuo Astravo AE iki Vilniaus – apie 50 km atstumas, iki Minsko – apie 150 km. Juk esant Minskui nepalankios krypties stipriam vėjui, avarijos atveju nukentėtų ir Baltarusijos sostinė, jau nekalbant apie Naručio nacionalinį parką, mėgiamą baltarusių poilsio ir turizmo vietą, Alšėnus, Ašmeną, istorinę Krėvą.
Ukrainos Charkovo srityje nukrito ukrainiečių orlaivis. EPA – ELTA nuotr.
Rytų Ukrainoje sudužus „Antonow AN-26“ tipo lėktuvui žuvusiųjų skaičius išaugo iki 25. Du žmonės katastrofą Čuhujive Charkovo srityje išgyveno, Kijeve pranešė civilinė apsauga.
Nelaimės priežastis kol kas nežinoma. Prezidentas Volodymyras Zelenskis paskelbė šeštadienį vyksiąs į incidento vietą.
Žinybų duomenimis, lėktuvu skrido 27 žmonės, pirmiausiai – ginkluotųjų oro pajėgų universiteto kadetai. Tai buvo mokomasis skrydis. Pradžioje pranešta apie 28 lėktuve buvusius žmones, tačiau vėliau paaiškėjo, kad vienas kadetas pratybose nepasirodė. Lėktuvas sudužo leisdamasis.
Nuotraukose socialiniuose tinkluose buvo matyti tamsoje degančios orlaivio nuolaužos. Vėliau paskelbta vaizdo įrašų, kuriuose – jau užgesintos nuolaužos, plačiai išsibarsčiusios negyvenamoje teritorijoje.
Tą dresiruotą tarnybnį šunį nufotografavau prie Karininkų ramovės Vilniuje. Koks klusnus, ištikimas, draugiškas ir tuo pačiu vikrus ieškoti sprogmenų, narkotikų, nelegalių ginklų! Buvo miela matyti, kaip jis zujo tarp stalų, kėdžių, spintų, uosdamas, ar ramovėje nėra draudžiamų daiktų. Uostinėjo, šniukštinėjo taip, kad netrukdytų žmonėms. Elgėsi pabrėžtinai džentelmeniškai, kad niekas iš susirinkusiųjų neišsigąstų, nesutriktų, nepasimestų. Apsaugos pareigūnui užtekdavo mirktelėti, pajudinti pirštą ar ištarti vos pusę žodžio, ir keturkojis jau žinodavo, kaip privaląs elgtis.
O paskui, apžiūrėjęs visus kampus ir pakampes, klusniai atsitūpė prie pareigūno kojų laukdamas naujų įsakymų. Karts nuo karto atidžiai žvilgtelėdavo į šeimininką, ar tik šis nesiruošia skelbti naujo nurodymo…
Tąsyk susimąsčiau: kokia laimė turėti tokį bičiulį!
Slaptai.lt skaitytojų dėmesiui – dar keliolika naujų nuotraukų.
Indijoje avariją patyręs keleivinis lėktuvas. EPA – ELTA nuotr.
Stiprios liūties ir vėjų talžomas keleivinis lėktuvas su 190 žmonių pietinėje Indijos dalyje leisdamasis patyrė avariją ir skilo į dvi dalis, o avarijos metu žuvo mažiausiai 18 žmonių, sužeista dar daugiau. Apie tai šeštadienį pranešė šalies pareigūnai.
Vėlų penktadienio vakarą oro linijų „Air India“ orlaivis „Boeing 737“, kuriuo specialiu skrydžiu iš Dubajaus namo buvo skraidinami dėl koronaviruso pandemijos užsienyje įstrigę Indijos piliečiai, nepataikė į Keralos valstijoje esančio Kožikodės oro uosto kilimo ir tūpimo taką. Lėktuvas staigiai krito ir sudužo.
„Iš orlaivio ištekėjo degalai, tad tikras stebuklas, kad jis neužsidegė. Tokiu atveju aukų skaičius būtų buvęs kur kas didesnis“, – nelaimės vietoje kalbėjo aukšto rango pareigūnas.
Indijos aviacijos ministras Hardeepas Singhas Puris patikslino, kad per naktį žuvusiųjų skaičius išaugo iki 18. Tarp avarijos aukų – abu pilotai ir du 10 bei 18 mėnesių amžiaus vaikai. Pasak medikų, itin sunkiai sužeisti mažiausiai 15 žmonių.
Kožikodės oro uostas aviacijos ekspertų laikomas labai sudėtingu dėl pilotų preciziškumo reikalaujančio vadinamojo „stalviršio“ formos kilimo ir tūpimo tako, kurio viename gale plyti status šlaitas.
Kažkada, ir ne taip jau seniai, Šv. Jonas Paulius II taip apsakė valstybės uždavinį: „Pagrindinis valstybės uždavinys – sukurti tokią teisinę aplinką, kurioje kiekvienas žmogus galėtų laisvai išskleisti prigimtinius talentus ir veikti drauge su kitais vardan bendro tikslo“.
Užtikrinti, kad valstybė su visomis teisingumo institucijomis deramai vykdytų šią užduotį, jei neklystu, turėtų Konstitucinis Teismas.
Ar taip ir yra mūsų valstybėje?
Deja… Su nerimą keliančiu reguliarumu ir pastovumu mūsų visuomenėje sproginėja nepasitenkinimo teismais ir apskritai visa teisėsauga bei teisėtvarka burbulai, purvu aptaškydami šviesų laisvos ir demokratiškos valstybės įvaizdį.
Savąją (privalomąją?) purvo porciją į tuos burbulus neretai įneša ir KT sprendimai. Liūdina ne tik tai, kad KT sprendimai kartais prieštarauja piliečių įsivaizduojamam teisingumui, bet ir tai, kad jie būna tokie stilistiškai suvelti, kad tik patys KT teisėjai gali suvokti, kas norėta pasakyti. O štai „kiekvienas žmogus“, vardan kurio, sakytume, pluša mūsų teisingumo sistema su KT viršūnėje, KT nutarčių prasmės ir esmės suprasti dažnai neįstengia, nors ir stengiasi.
Pavyzdžių? Prašom.
Skaitome šių metų liepos 24 d. KT nutartį: „Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – Įstatymas) 24 straipsnio 7 ir 8 dalys (2013 m. birželio 13 d. redakcija), pagal kurias asmeniui, iš kurio pagal įstatymus teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta du kartus už tai, kad jis padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, arba kuriam teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta tris kartus, ši teisė grąžinama ne anksčiau kaip po 10 metų, prieštarauja Konstitucijos 31 straipsnio 5 daliai („Niekas negali būti baudžiamas už tą patį nusikaltimą antrą kartą“), konstituciniam teisinės valstybės principui“.
Žurnalistai mėgino tą nutartį padaryti suprantamesnę.
Ramūnas Jakubauskas, remdamasis BNS, dėsto taip: „Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo nuostatos dėl teisės vairuoti grąžinimo tik po dešimties metų, kai vairuotojas dukart įkliuvo neblaivus, prieštarauja Konstitucijai, penktadienį paskelbė Konstitucinis Teismas (KT)“.
Tas pats autorius tęsia KT nutarties perpasakojimą: „Be kita ko, KT pripažino prieštaraujančia Konstitucijai ir įstatymo nuostatą, kurioje buvo įtvirtinta, kad jeigu asmeniui teisė vairuoti atimta tris kartus, ji gali būti grąžinama ne anksčiau nei po 10 metų“.
Konstitucinis Teismas. Slaptai.lt nuotr.
Aritmetika pagrįsta logika čia gana aiški: jei tas pats asmuo neblaivus vairuodamas buvo įkliuvęs policijai nebe pirmą kartą, t. y. ne vieną, o du ar tris kartus, tai įkliuvęs antrą (ar trečią…) kartą, jis baudžiamas gana griežtai, atimant iš jo teisę vairuoti 10 (dešimčiai !) metų.
Ir štai šitą nuobaudą, kai asmuo įkliuvo nebe pirmą kartą, KT paskelbė prieštaraujančią Konstitucijai.
O kas šituo klausimu parašyta Konstitucijoje? Skaitome:
LR Konstitucija 31 str. 5 dalis: Niekas negali būti baudžiamas už tą patį nusikaltimą antrą kartą.
Skaitytojų prašau atkreipti dėmesį į šį Konstitucijoje pavartotą žodžių junginį: „už tą patį nusikaltimą“.
Kyla klausimas: ar galima antrą ar trečią kartą nusikaltus, pavyzdžiui, pažeidus kelių eismo taisykles, teigti, jog padarytas tas pats nusikaltimas?
Lietuvių kalbos jausmo nepraradę skaitytojai tikriausiai supranta, kad tą patį nusikaltimą pakartoti antrą ar trečią kartą neįmanoma taip pat, kaip ir du, tris kartus pagimdyti tą patį vaiką. Gimdyti – galima. Tą patį vaiką – ne, niekaip neišeina.
Už Kalbą, Tautą ir Tėvynę. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Lėčiau mąstantiems aiškinu: pažeisti eismo taisykles (vairuoti išgėrus, apsvaigus nuo narkotikų, „pakeliui” ką nors partrenkiant ar suvažinėjant) galima ir du, ir tris, ir daugiau kartų – tiek, kiek tai leidžia kurčia ir akla lietuviška Temidė. Tai reiškia: galima pakartoti tokį pat nusižengimą. Bet du ar daugiau kartų padaryti tą patį nusikaltimą realiame gyvenime, ne fantastiniame filme – neįmanoma. Net jei pažeidėjas sugebėtų toje pačioje kelio vietoje toje pačioje perėjoje partrenkti tą pačią neatsargią pensininkę ar tą patį (turint galvoje paso duomenis) išsiblaškiusį paauglį, sunku įsivaizduoti, kad ir oras būtų tas pats, ir automobilio greitis tas pats, ir promilės tos pačios. Pagaliau, kiekvienas eismo įvykio dalyvis būtų jau keliais mėnesiais ar net metais vyresnis, taigi, ir organizmo reakcija kitokia…
Dar aiškiau skirtumą tarp „tas pats“ ir „toks pat“ rodo toks pavyzdys: į tą patį posėdį penki KT teisėjai gali ateiti pasirišę tokius pat kaklaraiščius, bet neįmanoma, kad jie posėdžiautų pasidabinę tuo pačiu kaklaraiščiu.
Tai grįžkim prie Konstitucijos ir pamėginkime aiškintis, kokią žinią siunčia mums Konstitucija, drausdama antrą kartą bausti už tą patį nusikaltimą.
Automobilis po avarijos. Slaptai.lt nuotr.
Pagal mūsų įstatymus, neblaivus vairuotojas gali būti baudžiamas ir pagal Administracinių nusižengimų ar Baudžiamąjį kodeksą, ir pagal Saugaus eismo automobilių keliais įstatymą. Matyt, turėdami galvoje būtent šitą puokštę galimų nuobaudų, Konstitucijos kūrėjai perspėjo, kad baudėjai pasirinktų tik vieną iš tų trijų galimų bausmių, o ne sūdytų nusikaltusiajam už tą patį nusižengimą kelias galimas nuobaudas.
Tačiau Konstitucija nedraudžia bausti nusikaltėlį kiekvieną kartą, kai tik jis pakartoja (du ar daugiau kartų) tokį pat nusikaltimą! Būtent turėdami galvoje pakartotinus tokio pat pobūdžio (bet ne tuos pačius !) nusikaltimus, teisininkai numatė už tai vis griežtėjančias bausmes.
Saugaus eismo automobiliųkeliais įstatymo 24 straipsnio 7 ir 8 skyriuose nurodoma:
Asmeniui, iš kurio pagal įstatymus teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta du kartus už tai, kad jis padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, teisė vairuoti transporto priemones grąžinama ne anksčiau kaip po 10 metų.
Asmeniui, iš kurio pagal įstatymus teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta tris kartus, teisė vairuoti transporto priemones grąžinama ne anksčiau kaip po 10 metų.
Beje, čia nekalbama apie pasekmes, kokias gali turėti vairavimas apsvaigus. O juk pasekmių būna įvairių, nuo lengvesnių (išverstas pakelės stulpelis) iki sunkesnių (kūno sužalojimas) ir net baisių (negyvai suvažinėtas praeivis), todėl vien teisių vairuot atėmimu tikrai ne visada apsiribojama. Bet apie tai – kita kalba.
Atvirai kalbant, ir mane nustebino, kad tokio pat dydžio bausmė skiriama tiek už antrą, tiek ir už trečią to paties pobūdžio pakartotinį nusikaltimą. Ir jei garbusis KT būtų ėmęs svarstyti ir sprendęs dėl to, kad bausmes kelių ereliams reikia susisteminti ir padaryti adekvatesnes nusikaltimui, nebūčiau įsivėlusi į svarstymus, kuo tas pats nusikaltimas skiriasi nuo tokio pat.
Apdaužytas automobilis. Slaptai.lt nuotr.
Beje, bylą Konstitucinis Teismas ėmėsi nagrinėti pagal Telšių ir Vilniaus miesto apylinkių teismų prašymus. Teises praradę vairuotojai šiems teismams teigė, kad numatyta sankcija yra neproporcinga ir prieštarauja Konstitucijos nuostatai, kad niekas negali būti baudžiamas už tą patį nusikaltimą antrą kartą.
Sakytum – raštingi piliečiai, susipažinę su Konstitucija…
Tačiau įsigilinus į bylas ir į pareiškėjų pareiškimus (čia aš mėgdžioju teisininkų stilių) aiškėja, jog skundžiamosios nutartys buvo priimtos dėl to, kad asmenys nusižengė pakartotinai (cituoju KT nutarties tekstą): „Tokie sprendimai buvo priimti atsižvelgus į tai, kad iš šių asmenų teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta du kartus (paryškinta mano – J.L.) už tai, kad jie padarė teisės pažeidimą būdami neblaivūs, ir dar nebuvo suėjęs dešimties metų terminas, nustatytas Įstatymo 24 straipsnio 7 dalyje, kad teisė vairuoti transporto priemones galėtų būti grąžinta“.
Primenu, jog teisė vairuoti dešimčiai metų atimama po to, kai asmuo tam pačiam įstatymui nusižengia (padaro tokį pat, bet ne tą patį nusikaltimą) antrą ar trečią kartą. Todėl logiška būtų skųstis nebent dėl to, kad bausmė už antrą kartą (o ne trečią ar ketvirtą kartą) pakartotą nusikaltimą yra per griežta.
Tačiau šitie nusikaltėliai turėjo labai „gerus“ (šiuo atvejų teisingiau būtų sakyti – suktus) advokatus. Vildamiesi, kad KT teisėjai yra žmonės su visomis žmogiškomis savybėmis bei silpnybėmis, tarp kurių gali pasitaikyti ir neraštingumas, ir aplaidumas, ir nesąžiningumas, advokatai ieškinius surašė taip, kad „žmogiški“ teisėjai arba nesuprato, arba nenorėjo suprasti, jog skunde tyčia yra suveliamas skirtumas tarp to paties nusižengimo (už kurį negalima bausti du kartus) ir tokio pat pobūdžio antrą kartą padaryto nusižengimo, už kurį ankstesnis teismas teisėtai, t. y. pagal galiojančius įstatymus, atėmė teisę vairuoti dešimčiai metų.
Avarija. Vytauto Visocko nuotr.
Pareiškėjų pareiškimų stilistika buvo sudėliota taip, kad KT galėtų pasirinkti, ar gilintis į esmę ir svarstyti tik iš esmės teisingos bausmės griežtumo laipsnį, ar nutarti taip, kaip nutarė: antrą kartą bausti negalima.
O kad tokia dviprasmiška nutartimi KT stato dorus teisėjus bei viešojo intereso gynėjus prokurorus į keblią padėtį, KT nerūpi. Rūpi tik mums, eiliniams piliečiams, kuriuos visokio plauko nusikaltėliai, vieną kartą nubausti už vairavimą išgėrus (už išprievartavimą, už kūno sužalojimą ar net žmogžudystę…), pasibaigus bausmės galiojimo laikui, galės nebaudžiamai daryti tokius pat nusižengimus (vairuoti išgėrus, prievartauti, žudyti…), nes KT nutarė, jog antrą kartą jų bausti nebegalima. Ir kam ten, išskyrus aukas, rūpi, ar jie padarė tą patį, ar tokį pat nusikaltimą.
O tam, kad smalsūs piliečiai, panorėję patys paskaityti KT nutartis, nieko nesuprastų, nutartys rašomos tokia lietuvių kalba, už kurią – turiu galvoje stilių, – smetoninės ir net sovietinės mokyklos lituanistai būtų rašę žemiausią balą. Pavyzdžiui: „Konstitucinis Teismas nutarime pažymėjo, kad pagal Konstituciją, be kita ko, konstitucinį teisinės valstybės principą, užtikrinti saugų eismą yra viešasis interesas. Todėl įstatymų leidėjas privalo nustatyti tokius saugaus eismo reikalavimus, kurie yra būtini viešajai tvarkai ir visuomenės saugumui, žmonių gyvybei ar sveikatai užtikrinti, be kita ko, atitinkamus reikalavimus eismo dalyviams. Turi būti nustatyti reikalavimai asmenims, siekiantiems įgyti teisę vairuoti transporto priemones, susiję, be kita ko, su jų amžiumi, sveikatos būkle, saugaus eismo taisyklių išmanymu, transporto priemonių vairavimo gebėjimu, asmenų elgesiu. Pagal Konstituciją, be kita ko, konstitucinį teisinės valstybės principą, siekdamas užtikrinti eismo saugumą, įstatymų leidėjas gali nustatyti tokį teisės vairuoti transporto priemones suteikimo teisinį reguliavimą, pagal kurį ši teisė nebūtų tam tikrą laiką suteikiama asmenims, padariusiems šiurkščiausius eismo taisyklių pažeidimus, be kita ko, neblaiviems ar apsvaigusiems pakartotinai vairavusiems transporto priemones ar sistemingai šiurkščiai pažeidinėjusiems eismo taisykles„.
Kaip matote, nėra nė vieno sakinio be parazitinio pertaro „be kita ko”, o paskutiniame sakinyje jis pakartotas net du kartus. Be jo sakiniai ne tik sutrumpėtų, bet ir taptų šiek tiek aiškesni. Nors vis tiek liktų neaišku, kodėl tiek daug kalbėjus (pliurpus?) apie viešąją tvarką ir visuomenės saugumą, savo pagrindine nutartimi KT perbraukia juos riebiu juodu brūkšniu…
Manoji „nutartis“ kur kas trumpesnė ir, tikiuosi, aiškesnė: kol yra TOKIE teisėjai, TOKIE advokatai ir TOKIE žemi reikalavimai valstybinės lietuvių kalbos mokymo ir mokėjimo lygiui, viešasis interesas graudžiai rauda, valstybės nesaugomas ir neginamas.
Astravo AE. Slaptai.lt nuotr.
Valstybės bei savivaldybės institucijų pasirengimas galimai branduolinei ar radiologinei avarijai Astravo atominėje elektrinėje yra taisytinas, po Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijos posėdžio sakė vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė.
„Kitas didelis blokas buvo pasirengimas Astravo AE veiklos pradžiai. Tai didelė grėsmė prie pat mūsų valstybės sienos, ir mūsų valstybės institucijos, savivaldybės ir mes visi kartu privalome būti pasirengę galimiems incidentams, avarijoms ir reikia gebėti reaguoti darniai toje situacijoje, kuri galėtų įvykti“, – sakė ministrė.
Pasak jos, įvertinus savivaldybių pasirengimą avarijai, dar matoma nemažai spragų, kurios, pasak R. Tamašunienės, bus pradedamos spręsti.
„Pasirengimas šiuo metu vertinamas per planų strategavimą, savivaldybės poreikių nustatymą. Taip pat atskleista nemažai spragų, įvertinus savivaldybių, kurios yra per 30 km nutolusios nuo pavojingos zonos, (pasirengimą), tai Vilniaus rajono, Švenčionių savivaldybės. Taip pat svarbios savivaldybės ir jų pasirengimas, kurios nutolusios per 100 km nuo AE zonos. Bet vis dėlto nuspręsta skirti visos Lietuvos savivaldybėms dėmesį. Kadangi maisto, vandens užterštumas laikomas 300 km spinduliu nuo AE branduolinio objekto“, – teigė ministrė.
R. Tamašunienė atkreipė dėmesį, kad būtina skirti dėmesį piliečių informavimui, kaip elgtis įvykus branduolinei nelaimei. Ne – Astravo atominei elektrinei. Slaptai.lt nuotr.
„Didesnį dėmesį skirsime pačių žmonių informavimui apie galimas grėsmes. Lietuva yra viena iš pirmaujančių valstybių ir jau išdalino jodo tabletes gyventojams, kurie yra per 30 km spinduliu nuo Astravo AE (…) Verta priminti, kad visi mes privalome bent kartą artimiausiomis dienomis atsiverti LT72.lt, tai apie tris kertines paras po avarijos ir kaip mes turime būti tam pasiruošę. Reikia paskaityti, kaip elgtis, esant branduolinei avarijai“, – teigė ministrė.
ELTA primena, kad antradienį įvyko Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijos posėdis, kurio metu buvo aptartas COVID-19 valdymas ir pasirengimas galimai antrai pandemijos bangai, taip pat aprūpinimas būtinosiomis asmens apsaugos priemonėmis per artėjančius Seimo rinkimus.
Buvo aptartas ir valstybės bei savivaldybės institucijų pasirengimas galimai branduolinei ar radiologinei avarijai Astravo atominėje elektrinėje.
Sąjūdis prieš Astravo AE. Slaptai.lt nuotr.
Sąjūdžio prieš Astravo AE lyderiai antradienį kreipėsi į prezidentą Gitaną Nausėdą ragindami užtikrinti, kad branduolinės avarijos ar incidento Astrave atveju Lietuvai būtų atlyginta visa padaryta žala. Susikūrusio sąjūdžio iniciatoriai reikalauja, kad dėl galimai patirtos žalos su ieškiniu būtų galima iškart kreiptis į Lietuvos teismą.
Prezidentas taip pat raginamas inicijuoti Lietuvos pasitraukimą iš Vienos konvencijos, kuri šiuo metu, kaip teigia iniciatoriai, apriboja Lietuvos piliečių ir valstybės teises į galimos žalos atlyginimą.
„Lietuva ir Baltarusija yra 1963 m. Vienos konvencijos dėl civilinės atsakomybės už branduolinę žalą narės. Pagal šią konvenciją Baltarusijos atsakomybė už Astravo AE avarijos galimai padarytą žalą yra apribota 360 milijonų eurų. Palyginti: Černobylio avarijos padaryta žala siekė 700 milijardų, o Fukušimos – 250 milijardų eurų. Lietuva branduolinės žalos atlyginimo (reklamacijos) galėtų reikalauti tik Baltarusijos teisme. (…) Todėl tolimesnis Lietuvos dalyvavimas Vienos konvencijoje ne tik neatitinka, bet yra priešingas Lietuvos ir jos žmonių interesams. Kviečiame Jus ir visus Lietuvos žmones telktis, veikti kartu, o tuo pačiu Lietuvos Seimą ir Vyriausybę, nedelsiant inicijuojant Lietuvos pasitraukimą iš Vienos konvencijos“, – rašoma prezidentui G. Nausėdai perduotame Sąjūdžio prieš Astravo AE kreipimesi.
Pilietinę visuomenę ir skirtingų pažiūrų politikus suvienijusio Sąjūdžio prieš Astravo AE kreipimąsi, skirtą Lietuvos prezidentui, pasirašė vienas Sąjūdžio steigėjų, jo valdybos pirmininkas europarlamentaras Petras Auštrevičius, Sąjūdžio prieš Astravo AE Garbės pirmininkas profesorius Vytautas Landsbergis bei Sąjūdžio prieš Astravo AE Tarybos nariai.
„1988 m. birželio 3 d. gimęs pilietinis judėjimas atvedė į Kovo 11-ąją. Sąjūdis prieš Astravo AE yra gimstantis pilietinis judėjimas. Pilietinis judėjimas yra stipriausia jėga, kuri gali pasipriešinti Astravo monstrui, iškilusiam virš Vilniaus, Lietuvos ir visos Europos“, – teigiama kreipimesi į prezidentą. Sąjūdis prieš Astravo AE. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Sąjūdžio prieš Astravo AE valdybos narys Arvydas Sekmokas pažymi, kad Lietuvos buvimas tarp Vienos konvenciją ratifikavusių valstybių dabartinėmis aplinkybėmis, šalia Lietuvos kylant Astravo atominei jėgainei, akivaizdžiai prieštarauja Lietuvos interesams.
„Vienos konvencija yra naudinga toms valstybėms, kurios vysto ar ketina ateityje vystyti branduolinę energetiką, tačiau visiškai nenaudinga šalims, pasirinkusioms žaliąjį kursą ir prioritetą teikiančioms savo gyventojų sveikatos ir turto apsaugai. Pasitraukdama iš Vienos konvencijos Lietuva nebūtų vienintelė ES valstybė, kuri gintų savo gyventojų teises, remdamasi nacionalinėje teisėje įtvirtintomis priemonėmis. Analogišką tvarką taip pat taiko tokios Europos Sąjungos valstybės kaip Austrija, Kipras, Airija, Liuksemburgas ir Malta, kurios principingai laikosi antibranduolinės politikos“, – teigia A. Sekmokas.
Sąjūdžio prieš Astravo AE vadybos narys ir MRU partnerystės profesorius dr. Herkus Gabartas pažymi, kad Lietuvai pasitraukus iš Vienos konvencijos, teisme svarstytinos branduolinės žalos dydis nebūtų susijęs su žala, padaryta Baltarusijos ar kitų valstybių teritorijose, todėl žalos dydis bus priteisiamas be apribojimų.
„Lietuvos teismas galėtų objektyviai įvertinti visą Lietuvos teritorijoje padarytą branduolinę žalą, o nukentėjusieji galėtų reikalauti atlyginti patirtus nuostolius iš bet kurio asmens, dėl kurio veiksmų ar neveikimo ir kilo toji žala, pvz., iš Astravo AE operatoriaus, statybos generalinio rangovo „Rosatom“ ar Baltarusijos valstybės“, – teigia prof. H. Gabartas.
Sąjūdis prieš Astravo AE yra pilietinei visuomenei ir įvairių politinių pažiūrų piliečiams atvira organizacija.
Pociūnų aerodrome, esančiame Prienų rajone, sekmadienio popietę nukrito lėktuvas.
Anot įmonės „Baltic aviation”, lėktuvas Pociūnų aerodrome nukrito apie 13 val.
„Abu pilotai gyvi, dabar vežami į ligoninę. Lėktuvas, tūpdamas apsivertė. Dėl to sulankstyta priekinė važiuoklė, sudužo priekinis stiklas”, – skelbiama įmonės „Baltic aviation” feisbuko puslapyje.
„Baltic aviation” atstovai LRT.lt teigė, kad, pirminiais duomenimis, pilotai sunkių sužalojimų nepatyrė.
JAV pakrančių apsaugos tarnybai pirmadienį pavyko susisiekti su Pietų Korėjos krovininio laivo, kuris savaitgalį netikėtai apvirto, įgula. Incidentas įvyko netoli JAV Džordžijos valstijos pakrantės.
Pasak Pietų Korėjos užsienio reikalų ministerijos, „Golden Ray“ laive dar liko keturi šalies piliečiai. Šeštadienį netoli Bransviko uosto didžiulis krovininis laivas apsivertė ant šono.
Pakrantės apsaugos tarnyba tviterio paskyroje rašė, kad pirmadienį susisiekė su įgulos nariais, bet jų būklė vis dar lieka „nenustatyta“.
Tarnybos atstovai teigė planuojantys įgulos narių išlaisvinimo misiją. Kiti 20 laivu plaukusių žmonių buvo išvaduoti iš karto po incidento. Dar neaišku, kokios yra šio įvykio priežastys.
Krovininis laivas buvo pastatytas 2017 metais, jis priklauso Pietų Korėjos logistikos įmonei „Hyundai Glovis“.
Prie Japonijos krantų susidūrė du JAV karo lėktuvai, šeši kariai laikomi dingusiais. EPA-ELTA nuotr.
Prie Japonijos krantų susidūrus dviem JAV karo lėktuvams šeši kariai laikomi dingusiais be žinios. Vienas įgulos narys išgelbėtas iš jūros, ketvirtadienį pranešė JAV kariuomenė. Kitų šešių kareivių paieška tęsiama.
Gynybos departamento duomenimis, susidūrė F-18 naikintuvas ir C-130 tipo degalų pildymo lėktuvas. Incidentas įvyko, kai naikintuvas buvo pildomas kuru.
Nelaimė nutiko per pratybas už 200 mylių nuo Japonijos pakrantės. Japonijos karinio atstovo duomenimis, C-130 lėktuve buvo penki įgulos nariai, o naikintuve – du. JAV karių paieškoje dalyvauja keturi japonų lėktuvai ir trys laivai.
Nelaimės priežastis kol kas nežinoma. Abu lėktuvai pakilo iš JAV bazės Ivakunyje Pietų Japonijoje. Japonijoje dislokuota 5 000 amerikiečių kareivių.
Vokietijos ir Lietuvos draugystės ženklas. Slaptai.lt nuotr.
Lietuvos užsienio reikalų ministerijos vadovybė reiškia gilią užuojautą ir linki stiprybės per NATO priešakinių pajėgų bataliono pratybas Pabradės poligone nelaimingo atsitikimo metu žuvusio Vokietijos kario artimiesiems ir tarnybos draugams, Vokietijos Federacinės Respublikos vadovybei bei Lietuvoje dislokuotai NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinei grupei.
Krašto apsaugos sistemos vadovybė taip pat pareiškė nuoširdžią užuojautą mirusio kario artimiesiems ir tarnybos draugams.
Skaudi nelaimė įvyko šeštadienį, spalio 6 dieną, NATO priešakinių pajėgų bataliono pratybų Pabradės poligone metu. Karys žuvo į medį atsitrenkus jo vairuojamai šarvuotai transporto priemonei.
Tyrimą atlieka Vokietijos teisėsaugos institucijos.
Daugianacionalinė NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinė grupė Rukloje, Jonavos rajone, yra dislokuota gynybos ir atgrasymo tikslais nuo 2017 metų pradžios reaguojant į pasikeitusią geopolitinę situaciją. NATO bataliono kovinė grupė yra integruota į Lietuvos kariuomenės Mechanizuotąją pėstininkų brigadą „Geležinis Vilkas“.
Taikos metu NATO priešakinių pajėgų batalionas dalyvauja pratybose su Lietuvos kariais, o krizės ar konflikto atveju gintų Lietuvą kartu su Lietuvos nacionalinėmis ir papildomai atvykstančiomis sąjungininkų pajėgomis.
„Ar tai buvo Kenedžių giminės prakeiksmas? 1969 metais Amerikos senatoriaus Edvardo Kenedžio automobilyje paslaptingai žuvo jauna mergina. Teorijos apie tai, kas tada atsitiko Čiapakvidiko saloje, sklando iki šiol“, – rašo Štefanas Vagneris leidinyje Der Spiegel.
„Masačiusetsas, 1969 metų liepos 18 vakaras: 23:15 Edvardas „Tedas“ Kenedis išvažiuoja iš vakarėlio mažoje Čiapakvidiko salelėje. Kartu su jauna rinkimų štabo bendradarbe Meri Džo Kopečne senatorius dingsta naktyje savo „oldsmobiliu“ (senu automobiliu?). Netrukus limuzinas krenta nuo vienajuosčio medinio tilto ir nugrimzta vandenyje“, – pasakoja žurnalistas.
„Kenedis išsikapanojo ir nuplaukė į krantą, – tęsia Vagneris. – Nors ir stengėsi, jam nepavyko išgelbėti merginos, kuri liko už užrakintų durelių. Ji paskendo. Kenedis grįžo į vakarėlį ir pranešė apie nelaimingą atsitikimą tik po dešimties valandų“.
„Per keletą dienų nesutapimai apie įvykį ir sunkiai suvokiamas Kenedžio elgesys išbujojo iki skandalo. Kildavo gandų, kartais net absurdiškų teorijų: ar Kenedis buvo girtas? Kodėl jis laukė dešimt valandų, kol pranešė apie nelaimingą atsitikimą? Meri Džo Kopečne buvo nėščia ir ją reikėjo pašalinti?“ – svarsto autorius.
Meri Džo Kopečnė
Šioje istorijoje daug kas neaišku ir prieštaringa, pabrėžia Vagneris. „Pasak Kenedžio, po bergždžių bandymų išgelbėti merginą jis grįžo atgal, kur vyko vakarėlis. Kodėl jis nesikreipė į šeimininkus to namo, kuris tik už 150 metrų nuo tilto, lieka mįslė. (…) Į policijos skyrių Kenedis nuvyko tik po to, kai sužinojo, kad apie 9 valandą naras ištraukė iš automobilio Kepečnės lavoną“, – sakoma straipsnyje.
„Labiausiai demaskuoja naro tvirtinimas: Džonas Fararas pareiškė, kad, sprendžiant iš žuvusiosios kūno padėties, Kopečne nuskendo neišsyk. Prieš uždusdama, mergina keletą valandų buvo gyva dėka susidariusio oro burbulo. Protokole cituojami jo žodžiai: „Aš ją būčiau ištraukęs per 25 minutes po skambučio. Bet niekas neskambino“, – perduoda Der Spiegel.
„Spaudimas Kenedžiui stiprėjo, Kenedžių klanas paleido savo viešųjų ryšių mašiną ir stengėsi nemačia spausti žiniasklaidą bei justiciją, – pažymi Vagneris. – Praėjus savaitei po nelaimingo atsitikimo Kenedis teisme pripažino savo kaltę, kad neteisėtai paliko įvykio vietą. Teisėjas skyrė jam dviejų mėnesių liktinę bausmę.
„Tą vakarą Kenedis kalbėjo prieš televizijos kameras ir pareiškė milijoninei publikai, kad jis vairuodamas automobilį nebuvo girtas. (…) Pasak politiko, po nelaimingo atsitikimo jį užplūdo gausybė emocijų. (…) Jam net buvo atėjusi į galvą mintis, girdi, ar „nepersekioja prakeiksmas visų Kenedžių“. „Apskaičiavimas pasiteisino, – rašo žurnalistas. – Visuomenė stojo jo pusėn, nereikalavo, kad senatorius atsistatydintų, o po pusmečio jis buvo patvirtintas pareigoms, surinkęs 62 procentus balsų. Ir vis dėlto išeiti į pačią didžiausią sceną jam nepasisekė, prezidento posto jis neužėmė“.
Tiesą apie vasaros naktį, kuri pakeitė visą jo gyvenimą, Edvardas Kenedis nusinešė į kapą 2009 metais.
