Baltijos karinei jūrų eskadrai BALTRON vadovaus Latvija. KJP ir Latvijos karinių jūrų pajėgų nuotr.

Antradienį baigiantis kadenciją Baltijos šalių karinių laivų eskadros BALTRON vadas Lietuvos karinių jūrų pajėgų komandoras Andrius Širvys perdavė vadovavimą Latvijos karinių jūrų pajėgų karininkui kmdr. Kristui Kristlibui.
 
Šiemet vadovavimo perdavimo ceremonija vyko nuotoliniu telekonferencijos būdu susisiekus su Latvijos kolegomis. Ceremonijoje, kaip informuoja Krašto apsaugos ministerija, dalyvavo Lietuvos ir Latvijos karinių jūrų pajėgų vadai – jūrų kapitonas Giedrius Premeneckas ir jūrų kpt. Kasparas Zelčas, BALTRON vado pareigas perduodantis ir perimantys vadai, kiti karininkai.
 
„Nepaisant sudėtingos pandeminės situacijos pasaulyje, visų iššūkių ir apribojimų, BALTRON sugebėjo vykdyti veiklą ir sėkmingai dalyvavo tarptautinės pratybose „Dynamic Move“, „US BALTOPS“ ir „SQUADEX“, – sakė Lietuvos kariuomenės karinių jūrų pajėgų vadas jūrų kpt. G. Premeneckas.
 
Lietuvos KJP vadas padėkojo Latvijos kolegoms už indėlį skiriant personalą ir logistinę paramą eskadros veiklai, palinkėjo sėkmės naujajam eskadros vadui kmdr. K. Kristlibui.
 
Nuo 1998 m. Lietuva, Latvija ir Estija, padedant Vakarų valstybėms (visų pirma Vokietijos Federacinei Respublikai), pradėjo kurti bendrą karinį jūrų junginį, kurio tikslas – vykdyti nesprogusios amunicijos nukenksminimo operacijas Baltijos jūroje bei laivų ir štabo karininkų pasirengimą, dalyvavimui NATO nuolatinės parengties laivų junginyje. 1998 m. rugpjūčio 28 d. Taline inauguruota BALTRON eskadra veikia pagal metinius planus, numatančius personalo rengimą ir dalyvavimą tarptautinėse pratybose bei nuo Pirmojo ir Antrojo pasaulinio karo Baltijos jūros dugne užsilikusių minų bei nesprogusios amunicijos paieškos ir nukenksminimo operacijose.
 
Nuo 2014 m. Baltijos kariniame jūrų junginyje dalyvavimą suspendavo Estija, bet ir toliau dalyvauja bendrose pratybose su BALTRON.
 
BALTRON sudaro priešmininiai laivai ir štabo laivas, taip pat tarptautinis štabas. Į jį rotacijos pagrindu 6-12 mėn. laikotarpiui personalą skiria Lietuva ir Latvija.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.01.20; 12:35

Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Valdemaras Rupšys kovo 2-3 d. su oficialiu vizitu lankosi Latvijoje.
 
Numatyti susitikimai su Latvijos gynybos ministru Arčiu Pabriku, Latvijos kariuomenės vadu generolu leitenantu Leonidu Kalniniu, apsilankymas Adažių karinėje bazėje, kurioje yra dislokuota Latvijos mechanizuotoji pėstininkų brigada bei NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinė grupė.
 
Vizitu, kaip teigiama Lietuvos kariuomenės pranešime, siekiama toliau vystyti bendrus projektus, stiprinti karinį bendradarbiavimą, aptarti kariuomenių modernizacijos planus, karines pratybas bei regiono saugumą.
 
Latvijos ir Lietuvos karinis bendradarbiavimas yra itin svarbus siekiant užtikrinti saugumą regione. Bendradarbiavimą su Latvija gynybos srityje Lietuva intensyviai vysto tiek NATO, ES, tiek ir Baltijos šalių kontekste. Baltijos šalių kariuomenės aktyviausiai bendradarbiauja NATO oro policijos, oro erdvės stebėjimo, Karinių jūrų pajėgų bei karių kvalifikacijos kėlimo ir karinio rengimo srityse.
 
Jau ilgus metus vykdomi trišaliai ir dvišaliai projektai – oro erdvės stebėjimo ir valdymo sistema BALTNET, Baltijos karinė jūrų eskadra BALTRON (Latvija ir Lietuva), Baltijos gynybos koledžas, bendras Baltijos šalių karinis vienetas BALTFOR. Taip pat vykdomas pajėgumų ir šalių ginkluotos gynybos planavimo sinchronizavimas, rengiamos bendros karinės pratybos, mokymai ir seminarai kariuomenių bei atskirų jų pajėgų lygmenimis.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.03.03; 03:00

Gegužės 31 d. Karinių jūrų pajėgų patrulinis laivas „Žemaitis” (P11) ir priešmininis laivas „Kuršis“ (M54) išplaukė į Szczeciną (Lenkija) dalyvauti didžiausiose šiais metais vyksiančiose tarptautinėse karinėse pratybose Baltijos jūroje „Baltops 2017“ birželio 2-16 d.

Baltops 2017 pratybose

Šiemet pratybose „Baltops 2017“ svarbus vaidmuo tenka Lietuvos Karinių pajėgų patruliniam laivui „Žemaitis“ (P11), kuris pratybų metu vadovaus patrulinių laivų junginiui. Taip pat pirmą kartą Lietuvos karinių jūrų pajėgų istorijoje šis patrulinis laivas „Žemaitis“ atliks artilerinius šaudymus į krantą, esantį Lenkijos kariniame poligone. Priešmininis laivas „Kuršis“ (M54) pratybose dalyvaus su Baltijos šalių karinių laivų junginiu BALTRON.

Šių didžiausių NATO pratybų Baltijos jūroje, pagrindiniai tikslai yra tarp dalyvaujančių NATO ir Šiaurės Europos valstybių pajėgų išplėsti sudėtingų kompleksinių operacijų mastą, taip pat treniruotis gerinant dalyvaujančių šalių pajėgų tarpusavio bendradarbiavimą ir sąveiką bei kelti dalyvaujančių jūrų pajėgų kompetencijos lygį.

Pratybose dalyvaus kariniai laivai ir orlaiviai iš 14 šalių: dvylika iš NATO: Belgijos, Danijos, Didžiosios Britanijos, Estijos, Jungtinių Amerikos Valstijų, Latvijos, Lenkijos, Lietuvos, Vokietijos, Nyderlandų, Norvegijos, Prancūzijos ir dviejų Aljansui nepriklausančių šalių: Suomijos ir Švedijos. 

Baltops 2017 pratybose

Šios karinės pratybos vyks Baltijos jūroje – Danijos, Lenkijos ir Švedijos teritoriniuose vandenyse ir išskirtinėse ekonominėse zonose.

Pratybos vyks pagal tam tikrą scenarijų, imituojant susidariusį konfliktą tarp pramanytų šalių. Pratybų dalyviai pagal scenarijų yra suskirstyti į dvi grupes, iš kurių viena atlieka pagalbos suteikimo vienai iš pramanytų šalių, taip pat gynybos, kita – puolimo funkcijas. Šios pratybos yra puiki proga patikrinti laivų įgulų pasiruošimą vykdyti karines užduotis artimas realioms sąlygoms. 

Lietuvos karinis laivas „Žemaitis”

Pratybų metu bus atliekamos ir tobulinamos karo laivų manevravimo formuotėse, laivų konvojavimo, artilerinių šaudymų, priešlėktuvinės ir antiteroristinės gynybos, minų paieškos ir nukenksminimo, kovos su povandeniniais laivais, jūrų desanto išlaipinimo krante bei kitos karinės procedūros.

Pratybas „Baltops“ kasmet organizuoja Jungtinių Amerikos Valstijų karinis laivynas.

Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų laivai pratybose BALTOPS dalyvauja nuo 1993 metų.

2012 m. vykusiose pratybose „Baltops 2012“ pirmą kartą Lietuvos pakrantėje buvo treniruojamasi vykdyti NATO jūrų desanto pajėgų išsilaipinimo į krantą operaciją. Tuomet pratybos vyko centrinėje Baltijos jūroje bei Lenkijos ir Lietuvos teritoriniuose vandenyse ir išskirtinėse ekonominėse zonose.

Nuotraukos – Karinių jūrų pajėgų

Informacijos šaltinis – Krašto apsaugos ministerija

2017.06.03; 05:40

Lietuvos kariuomenės Juozo Vitkaus inžinerijos bataliono ir Karinių jūrų pajėgų kariai nuolat vykdo Lietuvos sausumos teritorijos ir teritorinės jūros ir išskirtinės ekonominės zonos vandenų valymą nuo sausumoje ir Baltijos jūros dugne nuo pasaulinių karų ir pokario laikotarpio likusios nesprogusios amunicijos.

Nesprogę įvairaus kalibro sprogmenys kelia grėsmę civiliams gyventojams, laivybai, žvejybai ir kitai ekonominei veiklai Lietuvos vandenyse Baltijos jūroje.

Kaip sako Juozo Vitkaus inžinerijos bataliono Sprogmenų neutralizavimo kuopos kariai, kurie nuolat vykdo Lietuvos sausumos teritorijos valymo nuo standartinių sprogmenų darbus, 2016 m. jiems buvo skaitlingi, skaičiuojant rastus ir neutralizuotus sprogmenis, atliktas planines sprogmenų neutralizavimo operacijas. Nors lyginant su 2015 m., šiemet rastų sprogmenų kiekis šiek mažesnis, tačiau, anot išminuotojų, skaičiai vis tiek įspūdingi.

Inžinieriai išminuotojai į neplaninį sprogmenų neutralizavimą (pagal gyventojų iškvietimus) šiemet vyko beveik 1 tūkst. kartų. Lyginant su praėjusiais metais, kariuomenės išminuotojai gavo „tik“ 200 iškvietimų mažiau. Kariuomenės išminuotojai juokauja, kad iškvietimų skaičius per metus rodo Lietuvos piliečių ekonominę padėtį: kai žmonės gerai gyvena – daugiau stato, investuoja į nekilnojamąjį turtą, tobulina infrastruktūrą, tuomet ir išminuotojams daugiau tenka važiuoti į iškvietimus ir atlikti sprogmenų neutralizavimo užduotis. Jeigu prisiminsime ekonominės krizės metus, tuo laikotarpiu kariuomenės išminuotojai per metus gaudavo 750 iškvietimų, po to skaičius palaipsniui kilo.

Jeigu kalbėtume apie neutralizuotų sprogmenų kiekį, šiemet sprogmenų neutralizavimo specialistai sunaikino per 2 tūkst. standartinių sprogmenų (neįskaitant šovinių ir daiktų, kurie buvo nesusiję su sprogmenimis). 2016 m. dažniausiai išminuotojai vyko į Vilkaviškio raj. – net 121 kartą. Skirstant pagal mėnesius, daugiausiai darbo neutralizuojant sprogmenis išminuotojai turėjo balandžio mėnesį. Per visą balandį buvo gauti net 166 iškvietimai.

Vykdydami planines sprogmenų neutralizavimo operacijas, per kurias tikrinamos ir valomos ištisos teritorijos, 2016 m. kariuomenės išminuotojai aptiko 276 vnt. įvairaus kalibro sprogmenų, patikrino per 700 ha teritorijos. Ir tai yra rekordinis rezultatas per visą sprogmenų neutralizavimo kuopos gyvavimo istoriją. Lyginant su 2015 m., šiemet išvalytos teritorijos plotas buvo beveik 10 kartų didesnis. Tiek teritorijos buvo išvalyta įgyvendinant Lietuvos kariuomenės infrastruktūros objektų plėtros projektą Pabradės poligone, siekiant sudaryti sąlygas planuoti ir vykdyti infrastruktūros plėtros darbus.

Pasak kariuomenės inžinierių, kiekvienais metais sprogmenys pasipila, kai žmonės vykdo įvairius žemės ūkio darbus. Pastebimas yra net paros laiko, kada yra gaunami iškvietimai, dėsningumas. Daugiausia iškvietimų gaunami po 17 valandos. Išminuotojai daro prielaidą, jog statybų įmonės ar kiti darbuotojai, radę sprogmenį, praneša apie radinį tik kai jau baigia savo darbus, taip sukeldami pavojų sau ir aplinkiniams ir tuo apsunkindami specialiųjų tarnybų darbus. Tamsiu paros metu yra sunkiau identifikuoti sprogmenį, o pati išminavimo operacija saugiausiai atliekama tik šviesiu paros metu. Policija privalo saugoti radinio vietą per naktį, o išminuotojams tenka dar kartą važiuoti kitą dieną. Taip yra švaistomos valstybinės lėšos ir kyla grėsmė, kad išminuotojų tuo metu nebus kitoje vietoje.

Kariuomenė išminuotojai ragina gyventojus įtarus, kad surado sprogmenį, elgtis atsakingai, jokiu būdu neliesti ir nesiimti iniciatyvos patiems pergabenti ar kažkaip kitaip bandyti nukenksminti sprogmenį. Geriausias ir saugiausias sveikatai ir gyvybei sprendimas – informuoti atsakingas tarnybas bendrąją pagalbos linija 112.

Per Karinių jūrų pajėgų operaciją Baltijos jūros dugne identifikuota per 900 objektų

Karinės jūrų pajėgos kasmet vykdo Lietuvos teritorinės jūros ir išskirtinės ekonominės zonos vandenų valymą nuo jūros dugne nuo I-II pasaulinių karų ir pokario laikotarpio likusios nesprogusios amunicijos. Taip siekiama sumažinti grėsmę laivybai, žvejybai ir kitai ekonominei veiklai Lietuvos vandenyse Baltijos jūroje, taip pat nustatyti jūros dugne esančių pavojingų objektų pozicijas.

Didžiausia 2016 m. Lietuvos teritoriniuose ir išskirtinės ekonominės zonos vandenyse išminavimo operacija – gegužės 16-27 d. vykusi tarptautinė ir didžiausia šiais metais Baltijos jūroje nesprogusios amunicijos paieškos ir nukenksminimo operacija „Open Spirit 2016″ (liet. „Atvira dvasia 2016″). Operacijos metu buvo išžvalgyta 54 kvadratinių jūrmylių (apie 185 kvadratinių kilometrų) jūros dugno ploto, identifikuoti 912 objektai, iš kurių 18 buvo patvirtinti kaip sprogstamieji objektai (15 jūrinių minų ir 3 torpedos). Taip pat jūros dugne ieškant nuo I-II pasaulinių karų ir pokario laikotarpio likusios nesprogusios amunicijos buvo aptikta 34 jūrinių minų inkarų, 2 raketų dalys, 3 mokomosios jūrinės minos ir 3 nuskendusių laivų liekanos.

Nuo I-II pasaulinių karų ir pokario laikotarpio likusios nesprogusios amunicijos buvo ieškoma ir rugpjūčio 22-26 d. Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje ir išskirtinėje ekonominėje zonoje vykusių kasmetinių Baltijos šalių karinių laivų junginio BALTRON pratybų BALTRON SQUADEX II-16 metu. Nesprogusios amunicijos ieškota ir per spalio 3-7 d. vykusias Karinių jūrų pajėgų pratybas „Kormoranas 2016″ ir kitus planinius Karinių jūrų pajėgų priešmininių laivų išplaukimus į jūrą ieškoti minų.

Pasak Karinių jūrų pajėgų atstovų, įdomus radinys Baltijos jūroje buvo aptiktas šių metų balandžio 9 dieną. Tąkart apie 21 jūrmylių (apie 39 kilometrai) nuo Klaipėdos uosto jūroje buvo pastebėtas plūduriuojantis apie 1,5 metro virš vandens iškilęs cilindro formos metalinis ir stipriai aprūdijęs objektas. Jį apžiūrėję Karinių jūrų pajėgų narai-išminuotojai identifikavo kaip senos torpedos korpusą. Užtikrinant, kad Lietuvos Respublikos išskirtinėje ekonominėje zonoje rastas objektas nekeltų grėsmės laivybai kaip navigacinė kliūtis, jis buvo sunaikintas vietoje.

Informacijos šaltinis – Krašto apsaugos ministerija.

2016.01.02; 04:38

Rugpjūčio 22-26 d. Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje ir išskirtinėje ekonominėje zonoje vyks kasmetinės Baltijos šalių karinių laivų junginio (BALTRON) pratybos BALTRON SQUADEX II-16. 

Baltijos šalių karinių laivų junginio (BALTRON) pratybos BALTRON SQUADEX II-16.
Baltijos šalių karinių laivų junginio (BALTRON) pratybos BALTRON SQUADEX II-16.

Šiose pratybose dalyvauja Lietuvos, Latvijos ir Vokietijos kariniai vienetai. Lietuvos Karinėms jūrų pajėgoms (toliau – KJP) atstovauja šie laivai – priešmininiai laivai M52 „Sūduvis“ ir M54 „Kuršis”, patrulinis laivas P12 „Dzūkas” bei Karinių jūrų pajėgų Povandeninių veiksmų komanda. Latvijos KJP atstovauja priešmininis laivas „Talivaldis”. Vokietijos kariniam laivynui atstovauja priešmininis laivas „Weilhem“.

Pratyboms vadovauja BALTRON junginiui 2016 m. vadovaujantis kmd. ltn. Tadas Jablonskis (Lietuva).

Pratybas sudaro dvi dalys. Kranto dalies metu rugpjūčio 18-21 d. vyko pasiruošimas jūrinei daliai. Į Klaipėdos uostą rugpjūčio 18 d. atvyko Latvijos laivas „Talivaldis“ bei rugpjūčio 19 d. Vokietijos laivas „Weilhem“. Rugpjūčio 19 d. Lietuvos KJP Karo laivų flotilėje vyko pasirengimo pratyboms konferencija, laivai krantinėje vykdė kovos už laivo gyvybingumą treniruotes.

Pratybų jūrinės fazės metu nuo rugpjūčio 22 iki 26 d. Baltijos jūroje bus tobulinami laivų įgulų įgūdžiai: laivų manevravimas, ryšių procedūros, atliekami artileriniai šaudymai bei gynyba nuo antvandeninių taikinių, minų medžiojimas, paieškos ir gelbėjimo mokymai, bei gynybos nuo asimetrinės grėsmės mokymai. Taip pat pratybose priešmininiai laivai vykdys minų medžiojimo procedūras.

BALTRON sudaro priešmininiai laivai ir štabo laivas, taip pat tarptautinis štabas, kuriuos rotacijos pagrindu vienerių metų laikotarpiui į eskadrą skiria Lietuva ir Latvija. Laivų junginiui vadovauja vienos iš minėtų dviejų šalių skiriamas karininkas, kuriam įgaliojimus vadovauti BALTRON vienetams suteikia Lietuvos, Latvijos ir Estijos kariuomenių vadų komitetas.

BALTRON veikia pagal Lietuvos, Latvijos ir Estijos kariuomenių vadų komiteto patvirtintą metinį BALTRON veiklos planą. 

Prieš išplaukiant į karines pratybas.
Prieš išplaukiant į karines pratybas.
Baltron pratybose be Lietuvos karo laivų dalyvauja ir Vokietijos bei Latvijos karo laivai.
Baltron pratybose be Lietuvos karo laivų dalyvauja ir Vokietijos bei Latvijos karo laivai.

Bendradarbiaudamos karinėje srityje 1998 metais Lietuva, Latvija ir Estija įkūrė Baltijos šalių karinių laivų junginį (BALTRON), kurio pagrindiniai tikslai yra prisidėti prie Baltijos jūros regioninio saugumo.

BALTRON tikslai – mažinti jūros minų pavojų Lietuvos, Latvijos ir Estijos valstybių teritoriniuose vandenyse ir išskirtinėse ekonominėse zonose, išplėsti tarpusavio supratimą ir didinti gebėjimą veikti bendrai, bei bendradarbiauti su NATO šalių kariniais vienetais.

Nuo 2015 metų Estijai atsisakius toliau dalyvauti, BALTRON laivų junginio veiklą toliau vykdo Lietuva ir Latvija. Patirtis dalyvaujant BALTRON veikloje naudinga ruošiantis budėti NATO greitojo reagavimo pajėgose arba dalyvauti NATO nuolatinės parengties priešmininės kovos laivų junginyje.

Informacijos šaltinis – Krašto apsaugos ministerija (KAM).

Nuotraukos – Karinių jūrų pajėgų (KJP).

2016.08.22; 03:15.