Sirijos prezidentas B. al-Assadas ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas. EPA-ELTA nuotr.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį pasmerkė JAV Sirijos režimui per koronaviruso pandemiją įvestas sankcijas.
 
„Nepaisydamas Jungtinių Tautų (JT) generalinio sekretoriaus raginimo per COVID-19 pandemiją švelninti sankcijas, Vašingtonas, kaip ir Briuselis, nusprendė prailginti prieš Siriją nukreiptų priemonių galiojimo laikotarpį“, – televizijos transliuotame susitikime su Irano ir Turkijos prezidentais sakė V. Putinas.
 
„Be to, buvo įvestos naujos sankcijos, kuriomis greičiausiai siekiama „uždusinti“ Sirijos ekonomiką“, – sakė jis per vaizdo konferenciją, kurioje dalyvavo ir Hassanas Rouhanis bei Recepas Tayyipas Erdoganas.
 
Cezario aktas, kuriuo buvo įvestos naujos sankcijos Sirijoje, įsigaliojo birželio viduryje. Pirmiausia sankcijos buvo pritaikytos 39 asmenims ar subjektams, taip pat ir prezidentui Basharui al-Assadui ir jo žmonai Asmai.
 
Įstatymu nustatytomis sankcijomis siekiama priversti B. al-Assadą patvirtinti JT Saugumo tarybos 2015 m. rezoliuciją Nr. 2254, kurioje raginama Sirijoje nutraukti ugnį, surengti rinkimus ir politinį perėjimą.
 
Rusija bei Iranas yra pagrindiniai B. al-Assado sąjungininkai, Teheranas sankcijas taip pat smerkia.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.07.02; 03:00

Gibraltaro Aukščiausiasis teismas nusprendė pratęsti tanklaivio „Grace 1“ sulaikymą dviem savaitėms. Tai penktadienį pranešė „Reuters“, remdamasi šios Didžiosios Britanijos užjūrio teritorijos vyriausybe.
 
Sprendimą pratęsti tanklaivio sulaikymą 14-kai dienų paskelbė Gibraltaro generalinis prokuroras Michaelis Llamas.
 
Gibraltaro valdžia ketvirtadienį sulaikė tanklaivį „Grace 1“, įtarusi, kad jis gabena naftą į Siriją, pažeisdamas šiai šaliai taikomas sankcijas. Operacijoje dalyvavo Didžiosios Britanijos jūrų pėstininkai. Pasak Gibraltaro pareigūnų, 28 įgulos nariai, Indijos, Pakistano ir Ukrainos piliečiai, tebėra tanklaivyje, kuriame, kol vyksta tyrimas, taip pat yra Gibraltaro policijos ir muitinės darbuotojų.
 
ES sankcijų Damaskui paketas draudžia beveik visus Europos verslo kontaktus su Sirija, ypač naftos ir jos produktų prekybos srityje. Be to, sankcijos taikomos šios šalies vadovybei – į didelį „juodąjį sąrašą“, be kita ko, įtraukti prezidentas Basharas al Assadas ir jo šeimos nariai.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.07.06; 03:00
 
 

JAV skelbiant, kad NATO misija Afganistane praktiškai baigta, sukilėliai neseniai užėmė svarbų Kunduzo miestą Afganistano šiaurėje netoli sienos su Tadžikija. Magistralėje iš Dušanbė į Kabulą. Ukrainos TV laidos Shuster-live vedėjas Savikas Šusteris atkreipė dėmesį, kad miestą užėmė mišri kovotojų grupuotė, sudaryta iš visų postsovietinės Centrinės Azijos respublikų, Rusijos Federacijos Čečėnijos ir Dagestano, Kinijos uigurų atstovų, nepripažintos Islamo valstybės (NIV) ir Al Qaedos grupių.

Toks štai islamiškas Internacionalas. Žinia, kokiam ir kieno Internacionalui JAV, Europos Sąjungoje ir Rusijoje priešpastatytas.

Continue reading „Bjaurus reikalas Artimuosiuose Rytuose”

Kai kurių Izraelio URM-jos valdininkų nuomone, 2012 metais Barakas Obama pareiškė, kad cheminio ginklo panaudojimas Bašarui Asadui – „draudžiama riba“, nes manė, kad B.Asadas niekada neperžengs šitos ribos, rašo savo straipsnyje Foreign Policy Izraelio laikraščio Yedioth Ahronoth vyresnysis korespondentasRonenas Bergmanas.

B.Obama galėjo remtis Izraelio specialiųjų tarnybų vertinimais, nes jos „daugelį dešimtmečių vykdo pogrindinę kampaniją, kad paliktų B.Asadą be jo paties mirtiniausio ginklo. Tos specialiosios tarnybos tapo JAV pagrindinėmis partnerėmis renkant informaciją apie Artimųjų Rytų režimus“.

Continue reading „Slaptas Mossado karas prieš Siriją”

basar_asad_zzmona

Nuversti lyderiai, gavę prieglobstį Rusijoje, linkę apsigyventi Barvichoje, rašo „The New York Times”. „Tai miestelis lyg iš bukolikų pušyne šalia Maskvos“, – aiškina žurnalistas Andrew I. Crammeris.

Prieš keletą metų Kirgizijos prezidentas Askaras Akajevas apsigyveno Barvichoje po „stresų kupinos dienos“, kaip išsireiškia autorius. Priešais prezidento rūmus Biškeke suplūdo įniršusi minia, ir A.Akajevas „išvažiavo kaip stovi“, kaip vėliau jis pasakojo žurnalistams. Po keleto dienų A.Akajevas atsidūrė valstybinėje sanatorijoje Barvichoje. „Ir geroje draugijoje: tas fantastiškas vilų ir prašmatnių krautuvėlių miestelis, pastatytas aplink sanatoriją, – pustuzinio nuverstų lyderių ir jų šeimų narių gyvenamoji vieta“, – sakoma straipsnyje.

Continue reading „Lyderiai, panašūs į Asadą, emigravę į Rusiją, gyvena nerūpestingai”

londonsirai3

Sirija pernai buvo paskutinė šalis, kurioje sužydėjo vadinamasis „Arabų pavasaris“. Respublikoje vos ne prieš metus prasidėjusias demonstracijas vargiai buvo galima vadinti masinėmis.

Tokiomis jos tapo vasarai slenkant į pabaigą. Demonstrantai reikalavo demokratinių reformų ir prezidento Bašaro Asado atsistatydinimo.

Įtampa nuolat didėjo, prasidėjo ginkluoti susirėmimai, teroro aktai, iki šiol žūva žmonės. Sustabdyti kraujo liejimą, palaikydamos opozicijos reikalavimus, ėmė reikalauti didžiosios vakarų Europos, JAV ir kitos valstybės, taip išryškėjo Sirijos Arabų Respublikoje susikertantys pasaulio ir regioninių žaidėjų intersai – JAV (Izraelio), Rusijos, Kinijos, Prancūzijos, Irano, Irako, Kataro, Jordanijos, Saudo Arabijos Karalystės… ir tikriausiai tai dar ne visas sąrašas.  Situacija Sirijos respublikoje dažnai piešiama kaip nevaldoma, tačiau į Damaską atvyko ir kurį laiką netrukdomai dirbo Arabų lygos stebėtojų delegacija, nėra požymių, kad centrinė valdžia nekontroliuotų pagrindinių savo institucijų ir regionų.

Continue reading „„Arabų pavasaris“ – made in USA?”